Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė susipažino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės 2019 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. K. kaltinama tuo, kad ji, 2018 m. vasario 27 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų salėje, adresu Ukmergės g. 322, Vilniuje, teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-338-269/2018 dėl fizinio skausmo sukėlimo, apklausiama kaip liudytoja ir prisiekdama sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdama padėti R. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus, o būtent, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, fizinio smurto nuo sugyventinio R. U. veiksmų nepatyrė, nors ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-04, 2017-09-24, 2017-09-25 ir 2017-10-30 apklausiama kaip liudytoja tvirtino, kad 2018-09-03 apie 20:00 val. R. U. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu ir ją sumušė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-269/2018 buvo nustatyta, kad R. U. smurtavo sugyventinės M. K. atžvilgiu ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra itin svarbu nustatyti, kad liudytojui ar nukentėjusiajam asmeniui buvo tinkamai išaiškintos jų teisės ir pareigos, susijusios su parodymų davimu, kadangi BK 235 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Pagal įstatymą šeimos nariai – tai paprastai kartu su kaltinamuoju ar įtariamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BPK 248 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-615/2004).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. K. yra kaltinama melagingų parodymų davimu būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. posėdyje, kurio metu ji buvo apklausta kaip nukentėjusioji ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-269/2018 R. U. šeimos narė (sugyventinė). Pažymėtina, kad faktą, jog M. K. pastarojoje byloje buvo laikoma R. U. šeimos nare patvirtina ir tai, kad šioje byloje priimtu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu R. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – sugyventinei M. K..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, būtina nustatyti, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. posėdyje, apklausiant kaip nukentėjusiąją M. K. ji buvo R. U. sugyventinė (šeimos narė) bei jos atžvilgiu galiojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kad ji, kaip kaltinamojo šeimos narė, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Tačiau nei prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nei su pareiškimu teismui pateiktoje bylos medžiagoje, nėra duomenų, kad M. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. posėdžio metu, prieš duodant parodymus, buvo supažindinta su BPK 82 straipsnio 2 dalyje jai numatyta teise. Bylos medžiagoje iš su aptariamu teismo posėdžiu susijusių duomenų teismui yra pateiktas tik 2018 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio protokolas (b. l. 56-63). Šiame protokole pažymėta, kad M. K. teisėjas išaiškino nukentėjusiojo teises pagal BPK 28 straipsnį, taip pat kad teisėjas, prieš M. K. apklausą, ją perspėjo dėl melagingų parodymų davimo ir kad nukentėjusioji perskaitė balsu ir pasirašė priesaiką, tačiau nenurodyta, kad M. K. buvo išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje jai numatyta teisė, kaip kaltinamojo šeimos narei, neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Teismų praktikoje asmeniui, kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus nekyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jeigu jam atitinkamo teismo posėdžio metu nebuvo tinkamai išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 1A-111-870/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytą šioje byloje būtina nustatyti, ar M. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio metu buvo R. U. sugyventinė (šeimos narė) ir jeigu buvo, ar ji buvo supažindinta su BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise. Teismui byloje pateiktų duomenų nepakanka išvadai dėl šio klausimo padaryti. Kaip jau minėta, byloje esančiame 2018 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio protokole ši informacija neužfiksuota, o M. K. minėto posėdžio metu pasirašytos priesaikos ar kitų reikšmingų minėtam klausimui nustatyti dokumentų bylos medžiagoje nėra. Bylos medžiagoje nesant duomenų, leidžiančių nustatyti nurodytą aplinkybę, teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo šioje byloje.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šiuo atveju dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas ir kuriuo byla perduodama į teismą yra būtent prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam taip pat taikomi atitinkami reikalavimai. Pagal BPK 419 straipsnio 4 punktą, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti, be kita ko, išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Pažymėtina, kad nors šiuo atveju galima konstatuoti BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, t.y. kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tokiu būdu teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali surengti teismo posėdį, išsireikalauti trūkstamus įrodymus ir nustatyti aptartą aplinkybę, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamoji M. K.. Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos aplinkybės yra aiškios, taip pat į proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad bylos perdavimas nagrinėti teisme, siekiant pašalinti aptartą trūkumą, nėra tikslingas. Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, pagal analogiją vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylą prokurorei trūkstamai bylos medžiagai surinkti, kuri dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Sprendimas grąžinti bylą prokurorui neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės 2019 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorei teismo nustatytiems trūkumams pašalinti.

Trūkumų pašalinimui nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.