Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės I. P. skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris.

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Civilinėje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. šioje byloje priėmė dalinį sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. P., gim. 2007 m. gruodžio 5 d., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P. jo išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki N. P. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Teismas konstatavo, kad 400 Eur suma per mėnesį yra protinga ir laikytina reikalinga vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos vidutinis darbo užmokestis per 2016-11-05 – 2017-04-30 laikotarpį yra 417 Eur. Atsakovas dirba dviejose darbovietėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis per 2017-03-01 – 2017-04-30 laikotarpį yra 443 Eur. Abi bylos šalys yra darbingos, neturinčios žymių sveikatos problemų. Sprendimo priėmimo metu abi bylos šalys yra solidariai atsakingos bankams pagal sudarytas kredito sutartis, didelių piniginių santaupų banko sąskaitose neturi. Teismas padarė išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, į intensyvų atsakovo bendravimą su sūnumi, sprendė, kad 150 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį priteisimas iš atsakovo atitinka vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) I. P. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimo dalį, kuria buvo nutarta priteisti N. P., gim. 2007 m. gruodžio 5 d., iš atsakovo D. P., jo išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki N. P. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir priimti naują sprendimą toje dalyje, t. y. priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymo dydį.Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad Ieškovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto, dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 30 d. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria yra įsipareigojusi nuomotojui, V. U., mokėti mėnesinį 320 eurų nuomos mokestį. Patalpos Ieškovei išnuomojamos iki 2018 m. birželio 1 d. Be to, Ieškovė bandė geranoriškai susitarti, gražiuoju prašydama Atsakovo prisidėti prie N. P. išlaikymo, skiriant po 200 Eur per mėnesį, paaiškino esamą situaciją, tačiau Atsakovas atsisakė tai daryti, tai patvirtina Ieškovės pateiktos įplaukos į jos banko sąskaitą, iš kurių matyti, kad Atsakovas nepaisydamas Ieškovės prašymo, pervedė tik 150 Eur sumą. Teismas priteisdamas sumažintą vaikui skirtino išlaikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos ir priimdamas sprendimą, nesivadovavo tuo, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismas nepagrįstai tenkino Atsakovo prašymą ir sumažino N. P. priteistino išlaikymo dydį, sumažindamas jį iki 150 Eur per mėnesį. Teismas sumažindamas išlaikymo dydį nesivadovavo tuo, kad Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neturi galimybės ir nėra pajėgus mokėti 200 Eur per mėnesį ir negali prisidėti prie maksimalaus N. P. poreikių tenkinimo. Priešingai, pažymėtina tai, kad Atsakovas dirba dviejose darbovietėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis per 2017-03-01 – 2017-04-30 laikotarpį yra 443 Eur. Atsakovas yra darbingas, neturintis žymių sveikatos problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gerą Atsakovo turtinę padėtį įrodo ir advokato padėjėjui R. S. už suteiktą teisinę pagalbą sumokėta suma, kuri siekia net 2000 eurų.Teismas ne tik kad nevertino tos aplinkybės, kad Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir Atsakovas turi realią galimybę prisidėti prie N. P. išlaikymo, mokėdamas jam 200 Eur per mėnesį, taip prisidėdamas prie maksimalių N. P. poreikių tenkinimo, tačiau taip pat Teismas nesiaiškino tos aplinkybės ar Atsakovas išnaudojo visas galimybes, siekdamas pagerinti esamą savo turtinę padėtį. Teismas nesivadovavo Ieškovės pateiktais argumentais, kad Ieškovė nuolatos, t.y. kas dieną, rūpinasi ir perka šalių sūnui tiek maisto produktus, tiek įvairius daiktus. Teismas nepagrįstai sumažino vaikui priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas vien į tą aplinkybę, kad Atsakovas galimai kelias dienas per savaitę vaikui perka maisto produktus ir tokiu būdu sumoka daugiau nei 50 Eurų, kas rodo, kad bendra Atsakovo vaikui per mėnesį teikiamo išlaikymo suma yra 200 Eur, t.y. tolygi Ieškovės teikiamai išlaikymo sumai, taip nepagrįstai darydamas išvadą, kad kiekvienas iš tėvų privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą.Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino Išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-288-378/2017, 26 punktas).Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų Nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, Nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010ir kt.).Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vaikui išlaikymą po 200 Eur, atsakovas sutiko mokėti 150 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga 400 Eur suma per mėnesį. Tačiau vaiko išlaikymo dydį sumažino, vadovaudamasis tuo, kad atsakovas dirba dviejose darbovietėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis per 2017-03-01 – 2017-04-30 laikotarpį yra 443 Eur. Taip pat teismas įvertino tai, kad atsakovas nuolat bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. P.. Jis dažnai su sūnumi bendrauja telefonu, važiuoja į Vievį susitikti ir pabūti kartu, taip pat pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą Širvintų rajone. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad bylos šalių sūnus maždaug tris dienas per savaitę praleidžia kartu su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Šiomis dienomis berniuko išlaikymu rūpinasi atsakovas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sūnui perka ne tik maisto produktus, bet ir jo laisvalaikiui bei lavinimui skirtus daiktus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šios išlaidos sudarys ne mažesnę nei 50 Eur sumą per mėnesį, todėl nusprendė mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį.Kolegija nesutinka su teismo sprendimu dėl priteisto vaiko išlaikymo dydžio. Kolegijos nuomone, teismas neįvertino, jog ieškovė iš esmės prašė priteisti minimalų vaiko išlaikymo dydį. Ieškovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto. Taip pat, teismas sumažindamas atsakovui tenkantį priteistiną vaiko išlaikymo dydį rėmėsi tik Sodros duomenų bazėje esančia informacija apie atsakovo darbo užmokestį ir tik už 2017-03-01 – 2017-04-30 laikotarpį, kuris neatspindi realių atsakovo pajamų. Aplinkybė, jog atsakovas dažnai su sūnumi bendrauja telefonu, važiuoja į Vievį susitikti ir pabūti kartu, taip pat pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą Širvintų rajone, taip pat nėra pagrindas mažinti 50 Eur išlaikymo dydį, nes atsakovo pareigą rūpintis savo vaiku sudaro ne tik pareiga teikti išlaikymą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, jog atsakovo amžius ir sveikata leidžia jam teikti ne tik minimalų išlaikymą. Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis ir ieškovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Remiantis išdėstytu, kolegija, konstatuoja, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir ginčijamas sprendimas pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

atsakovės I. P. apeliacinį skundą patenkinti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. dalinį sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo pakeisti, sprendimo dalį išdėstant taip:

Priteisti N. P., gim. 2007 m. gruodžio 5 d., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki N. P. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.