Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. L., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Apeliantas kartu su kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – darbo sutarties kopiją, darbuotojo asmeninės kortelės kopiją, darbuotojo banko išrašo kopiją, prašo priimti šiuos įrodymus ir pridėti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas nežinant apelianto pozicijos pareiškimo priėmimo dieną, mano, jog egzistuoja objektyvios priežastys, kodėl nurodyti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o tai sudaro pagrindą priimti ir pridėti prie bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

8. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) vadovui skirta bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/20/00292 nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/20/00292, pradėtą pagal 2020 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-1949-2008/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininko O. D. UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė 2022 m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-22-188-24180, kuriuo nurodė atlikti išskaitas iš O. D. darbo užmokesčio bei informavo, kad už reikalavimų nevykdymą, pavėluotą išskaitymą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnis). Patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-22-188-24180 išsiųstas į skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-22-188-24180 įteiktas 2022 m. liepos 5 d.

10. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija fakto, kad antstolės G. Ž. 2022 m. birželio 30 d. patvarkymas Nr. S-22-188-24180 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0188/20/0029 nebuvo įteiktas. Tačiau apeliantas prašo paskirtą baudą panaikinti atsižvelgus į tai, jog pagal darbuotojo priskaičiuotą atlyginimą, visa suma buvo pervedama į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios kiekvieną mėnesį buvo nurašoma skolos suma abiejų antstolių kontoroms proporcingoms sumoms.

11. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, o 3 dalyje nurodyta, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 585 straipsniu antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, t. y. kaip teisingai pastebėjo antstolė, kad patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyta, jog išskaitytas lėšas reikia pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, o ne tretiesiems asmenims ar pačiam skolininkui. Patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atveju nei skolininkas, nei skolininko darbdavys neturi diskrecijos teisės spręsti, ar tokį patvarkymą vykdyti – patvarkymas yra privalomas ir turi būti vykdomas jame nustatyta tvarka ir terminais. Todėl aplinkybės, jog apeliantas iš darbuotojo priskaičiuoto atlyginimo atliko išskaitas ir jas pervesdavo skolininkui, o ne antstolei, nesudaro pagrindo pateisinti antstolės patvarkymų nevykdymo.

14. Apeliantas atskirajame skunde prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį teigia, jog pagal darbuotojo priskaičiuotą atlyginimą, visa suma buvo pervedama į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios kiekvieną mėnesį buvo nurašoma skolos suma abiejų antstolių kontoroms proporcingoms sumoms. Teismas tokias antstolės patvarkymo nevykdymo priežastis vertina kritiškai. Nors, kaip jau minėta, A. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo pareigą užtikrinti privalomų antstolio reikalavimų atlikti išskaitas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdymą. Taigi šioje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas minėtos pareigos nevykdė, taip pat nebendradarbiavo su antstoliu, neinformavo jo apie priežastis, dėl kurių nebuvo galima įvykdyti antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų.

15. Taigi, šiuo atveju apeliantui neginčijus, kad jam apie šioje nutartyje nurodytą patvarkymą ir įpareigojimus buvo žinoma, tačiau nesiėmus jokių veiksmų dėl antstolio įpareigojimų tinkamo įvykdymo bei neinformavus antstolio apie įpareigojimų neįvykdymo ar negalimumo jų įvykdyti priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) savo neveikimu sudarė kliūtis vykdomajam dokumentui įvykdyti, o tai sudarė pagrindą skirti baudą šio juridinio asmens vadovui, kaip už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą atsakingam asmeniui.

16. Minėta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Todėl įvertinus, jog teismas apeliantui skyrė 3 Eur baudą už kiekvieną antstolės G. Ž. 2022 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-22-188-24180 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0188/20/00292 neįvykdymo dieną, ir nurodė, kad bauda skaičiuoja nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos t. y. nuo 2022 m. lapkričio 7 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad paskirta bauda atitinka prevencijos tikslus, pažeidimo pobūdį bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

17. Pirmosios instancijos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, apie civilinės bylos nagrinėjimą nepranešė apeliantui. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje numatyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį nagrinėjimą. Taigi teisinis reglamentavimas įtvirtina teismo diskreciją nuspręsti, kokia tvarka bus nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, kad nutartis, kuria paskirta bauda, yra skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl asmuo, kuriam paskirta bauda, nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus gali nurodyti teikdamas atskirąjį skundą. Kaip matyti, apelianto teise peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam paskirta bauda, apeliacinės instancijos teisme pasinaudojo. Taigi pirmosios instancijos sprendimas nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantui, procesinės teisės normų nepažeidžia.

18. Kiti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės prašymą skirti baudą skolininko vadovui dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0188/20/00292 antstolei G. Ž..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.