Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. liepos 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gegužės 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu - laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009 m. birželio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2009 m. gegužė 13 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2010 m. gegužės 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su pagal 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2012 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2012 m. liepos 12 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 37 parų areštą;

5) 2014 m. balandžio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2018 m balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžių pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

7) 2018 m rugsėjo 5 d., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžių pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2021 m. liepos 12 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. 2024 m. gegužės 4 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto verandoje, žodinio konflikto metu su K. M., tyčia, tris kartus kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, taip nukentėjusiajam K. M. padarė poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą nosyje, kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinį lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinį lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2024 m. gegužės mėn., 7.30 val. atėjo su L. V. į sandėliuką. Adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo, kad kažkas ten buvo. Ten uošvio namai, anksčiau ten gyveno ir jis. Į sandėliuką ėjo pasiimti įrankių, nuėjo pas uošvį pasisveikinti. Rado sėdintį K. M. ir S. B., jie išgėrinėjo. Matė, kad bėga abiem kraujas iš nosies. K. buvo susilenkęs ir jam stipriai bėgo kraujas. Bandė aiškintis, kas nutiko, bet kažką sumurmėjo. Palydėjo uošvį. Grįždamas norėjo padėti K. M., atlenkti jam galvą. Galvojo, kad galėjo jie patys susimušti. Jis buvo blaivus. S. B. iš ausies bėgo kraujas. Palydėjęs S. B. į butą, padėjo nusivalyti kraują. Stabtelėjo prie K. M., galvojo, kad reikia padėti, nes bėgo kraujas. Viskas tuo nesibaigė. K. M. kažkam skambino, paėmė telefoną pažiūrėti, kam skambina. Pasakė, kad policijai, tada telefoną nunešė broliui. Akistatoje K. M. sakė, kad jam jis smogė į veidą, gal du ar tris smūgius. Jam girtumas nebuvo nustatytas. K. M. buvo akivaizdžiai girtas, nebandė atsistoti.

Nukentėjusysis K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino kaimynas S. B. ir paprašė padėti įvesti į namus G. G., iki S. B. namų 200 m atstumas. Ar S. B. buvo išgėręs, nežino. Jį nuvedė į namus. Su S. B. prisėdo pasikalbėti. Atėjo D. J., apsižodžiavo su S. B., vėliau ir su juo apsižodžiavo. Jis jį pavadino „(duomenys neskelbtini)“, o jis jį – „(duomenys neskelbtini)“, gavo į nosį ir apsipylė kraujais. S. B. akivaizdžiai nebuvo išgėręs. Sudavė kumščiu jam į nosį, S. B. nereagavo. Jam smūgiai buvo suduoti už tai, kad pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Kraujas bėgo stipriai, o ne lašėjo. Skambino 112 ir išsikvietė pagalbą, prašė policijos pareigūnų. D. J. pagavo telefoną ir pasakė, kad nieko nėra. Norėjo, kad liktų nepranešta policijai. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Klausė ar vartojo alkoholį, sakė – taip. D. J. nesitikrino blaivumo. Jam buvo nustatytas girtumas 2,27 promilės. Prieš tai namuose vartojo alkoholį. Kitų asmenų nebuvo, buvo tik S. B., jis ir D. J.. Civilinis ieškinys reiškiamas dėl to, kad buvo du mėnesius „mėlynas“. Po šiai dienai aptirpęs žandas. Kreipėsi į gydytojus, sakė užtirpimas gal praeis. Turtinę žalą patyrė, pirko kurą važiuojant pas gydytojus ir vaistus. Fizinį skausmą juto, po to deginimo jausmas. Valgė problematiškai, nes skaudėjo žandikaulį. Su S. B. nebendrauja, nesiaiškino, kodėl nekalba, galvoja, jog S. B. prisibijo žento D. J.. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gėrė su kaimynu G. G., sėdėjo verandoje. Kas nutiko, mažai ką atsimena. K. M. pažįsta, jis kaimynas. Tą dieną lyg pamena, jog vedė kaimyną G. G. į namus. Nežino, kas buvo, jo keliai buvo kruvini, neatsimena, gal griuvo ant laiptų. Kaip grįžo į namus, nepamena. Jam insultas buvo iki to įvykio. D. J. nematė, mažai pamena. Prabudo, kai policija kėlė iš lovos. Dėl ko atvažiavo pareigūnai, nepamena. Kad D. J. sumušė S. M., nežino. Su K. M. taikiai gyveno. Jo atmintis „šlubuoja“ po insulto. Su K. M. alkoholio nevartojo. Po įvykio nieko K. M. nesakė, vėliau nekalbėjo.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-05-04 vakare, jie sėdėjo lauke, (duomenys neskelbtini), pas kaimynę, atėjo D. J., atnešė telefoną. Klausė kur K. žmona, sakė nori paduoti telefoną. Nesigilino ar D. J. buvo vartojęs alkoholio, negali pasakyti. Teisėja pagarsino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Su K. M. pažįstamas nuo vaikystės, paklausė jo kas buvo, sakė atėjo D. J. ir sudavė smūgius į veidą. K. M. akis buvo mėlyna, sužalojimas ant veido matėsi. Matė, kad buvo atvykusi policiją ir kai ji išvyko, nuėjo pasikalbėti.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta, jų pavardes yra girdėjęs. Anksčiau dirbo policijos pareigūnu. Dirbo greito reagavimo skyriuje, vyriausiojo patrulio pareigose. Apie ką byla, nežino. Teismas pagarsino jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino, bei nurodė, kad papildyti negali, nes nepamena. Jeigu šiukšlių dėžėje būtų radęs kruviną medžiagą, būtų paėmęs. Nuslėpti ar apklabėti ką nors neturi tikslo.

Liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla dėl to, jog D. J. kaltinamas sumušęs žmogų. K. M. žino iš matymo. Žino, kad įvykis buvo 2024 m. gegužės mėn. Tą vakarą jis buvo susitikęs su D., ėjo su juo pas D. uošvį S. B. į sandėliuką paimti įrankių. Jie su D. buvo blaivūs. Namo prieangyje girdėjo dviejų ar trijų žmonių balsus, mano, kad ten buvo girtaujama. D. buvo atsivedęs uošvį prie sandėliuko. Tame name kur girdėjo balsus, pažįsta visus namo gyventojus, tai G. G., P., J. Ž., ir S. B.. K. M. gyvena netoliese už sandėliukų. Atėję su D. pradėjo rinktis įrankius. D. nuėjo pas uošvį ir po to abu atėjo. Uošvis buvo kruvinas, D. padavė skudurą, kad nusivalytų. S. B. sakė, kad griuvo ant laiptų. D. vienas sandėliuke nebuvo. Jo parodymai nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. S. buvo jau išėjęs, atvyko policija. Iš pradžių nesuprato, dėl ko atvyko policija, jis susirinko įrankius ir laukė D.. K. M. nematė tą vakarą. Praėjo daug laiko, negali atsiminti, geriau prisiminė duodamas parodymus policijoje. Nuo sandėliuko iki verandos 20 metrų, durys tiesiai į keliuką.

Teismo posėdžio metu pagarsinti bylos nagrinėjime negalėjusio dalyvauti liudytojo G. G. parodymai.

D. J. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu neprisipažįsta. S. B. yra jo uošvis, o K. M. žino, jis yra vietinis „pijokas“, jis su juo nebendrauja, jokių ryšių neturi, jokių piktumų taip pat nėra su juo turėjęs. 2024 metų gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, bet gegužės mėnesio pradžioje, jis kartu su draugu L. V. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabutį namą Nr. (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jo uošvis S. B., anksčiau tame daugiabutyje ir jis gyveno, uošvis jam davė naudotis sandėliuku, būtent į tą sandėliuką ėjo, jame yra sudėti įvairūs kasdienybėje reikalingi įrankiai. Kai nuėjo, buvo laiko tarpas nuo 19 val. iki 20 val., tikslesnio laiko nepasakys. Buvo blaivus. Nuėjęs į minėtą daugiabutį, jo verandoje pamatė S. B. ir K. M.. Matėsi, kad abu yra neblaivūs ir matė ant kelmo padėtą degtinės butelį, matė ir alaus. Kai jis atėjo, S. B. išeidinėjo iš verandos, matė, kad jo veidas kruvinas, matė, kad iš nosies jam bėgo kraujas. S. B. plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kažką murmėjo, ką nesuprato. K. M. sėdėjo verandoje ant fotelio prie sienos. Jis savo galvą buvo palenkęs žemyn ir pūtė kraujus iš nosies, matė, kad ant grindų buvo kraujo dėmė, vietoje ant grindų, kur jis buvo palenkęs galvą. Kitur kraujo nebuvo. Kad daiktai verandoje būtų buvę išvartyti tikrai nematė. Jis S. B. klausė, kas nutiko, bet jis taip ir nesugebėjo jam nieko pasakyti, nes buvo labai girtas. Jis priėjo prie K. M., paėmė delnais K. M. už kaktos ir jo galvą norėjo atversti į viršų, kad sustabdyti kraujavimą. K. M. galvos nekėlė, todėl jis per jėgą jos nebevertė, paliko K. M. taip sėdintį, o pats S. B. palydėjo iki buto, esančio antrame daugiabučio namo aukšte. S. B. gyvena vienas. Eidamas S. B. kažką murmėjo, ne viską jis suprato, bet kiek suprato, jis susidarė įspūdį, kad S. B. ir K. M. susimušė tarpusavyje. S. B. palydėjo iki lovos, apvalė jo kruviną veidą ir ėjo į sandėliuką. Praeidamas pro verandą, kurioje sėdėjo K. M., pamatė, kad K. M. sėdi toje pačioje vietoje ant fotelio ir skambina, iš jo pokalbio suprato, kad jis kviečia policijos pareigūnus. Kadangi jis matė, jog K. M. yra girtas, jo kalba yra nerišli, todėl priėjo prie K. M., iš jo paėmė telefoną ir pats pradėjo kalbėti su operatore, norėdamas padėti nurodyti kuo tikslesnes aplinkybes. Operatorė jam liepė atiduoti telefoną K. M., ką jis ir padarė. Jis išėjo į sandėliuką, bet iš daugiabučio niekur nepasišalino, ten buvo su L. V., laukė policijos pareigūnų. L. V. nebuvo nuėjęs iki verandos, jis iš karto atėjęs į daugiabutį nuėjo į sandėliuką ir jo laukė ten. Jis nesuprato, kad K. M. jį kaltina sumušimu iki to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, K. M. pradėjo aiškinti, kad jis jam sudavė smūgius. Jis pareigūnams iš karto sakė, kad nieko nedarė, nes taip ir buvo. Jį pareigūnai apžiūrėjo, tai yra žiūrėjo jo rūbus ar nėra kraujo, taip pat apžiūrėjo rankas. Jis net pats sakė jiems tą daryti, nes kaip ir sakė jis nieko nedarė. Kodėl K. M. jį kaltina nebūtais dalykais, jis nežino, gal pinigų iš jo nori. Su S. B. po įvykio kalbėjo, bet jis jam nieko nepasako, sako, kad nieko apie įvykį nepamena. Jis kaltu neprisipažįsta, nes jokio nusikaltimo nepadarė, jokių smūgių K. M. nesudavė (2 t., b. l. 72-75). Apklaustas papildomai D. J. tvirtino ankstesnės apklausos duotus parodymus (2 t., b. l. 108-110).

Iš 2024 m. liepos 8 d. nukentėjusiojo K. M. ir įtariamojo D. J. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. M. tvirtina, kad jam tris smūgius kumščiu į veidą sudavė D. J., o įtariamasis D. J. neigia smūgiavęs K. M. (2 t., b. l. 84-87).

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. įtariamojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), įtariamasis D. J. parodo pro kur atėjo į (duomenys neskelbtini), esančią sodybą, kur matė girtaujančius K. M. ir S. B., rodo vietą prieangyje kur sėdėjo K. M., kur sėdėjo S. B., kur nuvedė S. B. ir padėjo jam atsigulti į lovą, kur sandėliuke iš spintelė pasiėmė šluostę S. B. kraujui nuvalyti, rodo vietą sandėliuke, kur į šiukšlių dėžę išmetė kruviną šluostę, rodo kaip K. M. paėmė už galvos ir bandė ją pakelti (2 t., b. l. 89-90). Parodymų patikrinimo vietoje fotografuota (2 t., b. l. 91-102).

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 19:21 val., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), į mobilųjį paskambino pažįstamas S. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris jo paprašė ateiti ir padėti jam parvesti kaimyną G. G. į namus, kuris dėl girtumo nesugebėjo paeiti pats. Jam nuėjus, nuvedė G. G. į namus antrame aukšte ir grįžo į pirmą aukštą, kur verandoje atsisėdo pakalbėti ir parūkyti. Bekalbant su S., pas juos atėjo D., su kuriuo pradėjo žodžiu konfliktuoti. D. buvo akivaizdžiai neblaivus. D. iš pradžių pradėjo kažką sakyti S., nes S. yra jo uošvis. Tuomet ir jam pradėjo kažką sakyti, įžeidinėti. Jis D. taip pat kažką pasakė, bet ką tiksliai pasakė šiuo metu neprisimena, tik prisimena, kad jį pavadino (duomenys neskelbtini). Ir tuomet D. priėjęs prie jo, jis tuo metu sėdėjo ir 3 kartus rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį. S. tuo metu nieko nedarė, nors sėdėjo šalia jo. Po suduotų smūgių, jis D. pradėjo klausti, už ką jis jį mušą. D. jam nieko neaiškino, bet jis pats suprato, kad už jam išsakytus žodžius, kad pavadino jį (duomenys neskelbtini). Po suduotų D. smūgių jam, pamatė kaip pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir pajautė skausmą kairėje veido pusėje. Tuo metu patirtą skausmą vertina 5 balais, kai 1 balas labai mažai skauda, o 10 balų labai stipriai skauda. Sužalotas vietas skauda iki šiol. Tada nuėjo iki G., pas kurį nusiprausė veidą, ir vėl grįžo į verandą. Jam grįžus verandoje tuo metu nebebuvo D., buvo tik pasilikęs S.. Tada atsisėdo ir pasiėmęs savo telefoną ruošėsi skambinti bendrajam pagalbos centrui ir pranešti apie įvykį. Tuo metu D. pasikvietė S. pasikalbėti į sandėliuką, ir po kelių minučių S. grįžo nueidamas tiesiai į kambarį, o D. atėjo jam iš pasakos. Jam jau bekalbant su dispečere prie jo priėjo D., kuris atėmė iš jo telefoną ir dispečerei pasakė, kad nieko čia nėra ir kad jie čia mušasi tarpusavyje ir padėjo ragelį. Po to D. jam pasakė, kad einam atsigerti alaus ir problemos visos išsispręs. Tuo metu manė, kad policija neatvažiuos, kai D. pasakė dispečerei, kad nieko čia nėra, tačiau po kurio laiko atvažiavo policija. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją. Kiek girdėjo D. nurodė policijos pareigūnams, kad jis susimušė su S. kieme esančiame sandėliuke, o kad pats būtų jį sumušęs neprisipažino. Ką S. aiškino policijos pareigūnams, nežino, bet galimai galėjo ginti D., nes jis jo šiek tiek bijo. Prisimena taip pat, kad buvo atvažiavę greitoji medicinos pagalba, kurie jį apžiūrėjo. Jie bandė jį įkalbinėti važiuoti į gydymo įstaigą, tačiau atsisakė, nes tuo metu jautėsi ganėtinai gerai, sąmonės nebuvo praradęs. Sekančia dieną nei su S. nei su D. nebendravo. D. jį pirmą kartą sumušė, ankščiau tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Viskas įvyko verandoje. Įvykio metu kitų asmenų nebuvo (1 t., b. l. 19-29).

Iš 2024 m. liepos 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo atliktas K. M. parodymų patikrinimas įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nukentėjusysis K. M. parodė kurioje vietoje, prieangyje, jis sėdėjo, kai jam D. J. sudavė smūgius kumščiu į veidą, vietą, kur sėdėjo S. B., kai jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 126-127). Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 128-133).

Liudytojo S. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), jis su kaimynu G. G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išėjo į kieme esančią pavėsinę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Lauko pavėsinėje kiek pamena buvo dviese, su jais daugiau niekas nevartojo alkoholio. Dėl išgerto alkoholio kiekio ir savo girtumo nieko detaliai apie nurodytą dieną nepamena, tik atsimena jog pervedė kaimyną G. iki namų ir pats nuėjo namo. Kiek vėliau, tiksliai nepasakys kada, jį tą patį vakarą buvo pažadinę policijos pareigūnai, tačiau ko jie klausė, jis nepamena ir negali pasakyti. Jis pats su niekuo nesimušė ir dėl savo sunkaus girtumo galėjo neteisingai nurodyti, jog turėjo konfliktą su kaimynu. Neprisimena, kad būtų vykę kažkokios muštynės ar kažkas kažką būtų mušęs (1 t., b. l. 138-140). Papildomai S. B. parodė, kad jis tikrai neprisimena aplinkybių, kaip šių metų gegužės ketvirtą dieną buvo sumuštas K. M.. K. M. yra jo pažįstamas iš matymo. Tą dieną jis kartu su juo alkoholio nevartojo, bet lyg per miglą prisimena, kad su K. į antrą namo aukštą vedė kaimyną G. G., nes šis buvo visai pasigėręs. Kaip K. atsirado pas juos, jis irgi neprisimena, bet kaip dabar supranta, jam paskambino jis, bent jau taip jam vėliau sakė kaimynas G. G.. Kodėl jis skambino būtent K. jis negali paaiškinti, nes nežino. Prisimena tik tiek, kad einant į antrą namo aukštą ir vedant G. G. į jo butą, jis ant laiptų buvo pargriuvęs, užsigavo kojų kelius. Dar prisimena, kad jį prižadino policijos pareigūnai, jis tuo metu jau miegojo savo buto kambaryje. Ką kalbėjo su policijos pareigūnais neprisimena, tiktai lyg per miglą prisimena, kad jam nustatinėjo neblaivumą. Prie jo daugiabučio gyvenamojo namo yra garažiukas, kuriame jo dukters sugyventinis D. J. laiko savo darbo įrankius. Kartu su dukterimi ir jos šeima jis negyvena, jie gyvena atskirai. Kiek atsimena, tą dieną, kai jie su G. G. jų gyvenamojo namo prieangyje vartojo alkoholį, D. J. savo garažiuke buvo, ką jis ten veikė nežino, nes į garažiuką nebuvo nuėjęs. Ar po to, kai su K. M. į antrą namo aukštą nuvedė G. G., jie abu dar buvo grįžę į pirmą namo aukštą, į prieangį, jis taip pat dėl girtumo neprisimena. Tikrai nematė, kad kažkas būtų K. M. mušęs ir pats su juo taip pat, kiek prisimena, tikrai nesimušė. K. M., kiek prisimena, tiek ir tedalyvavo, kad padėjo jam į antrą namo aukštą užvesti G. G.. Kodėl kažkas sako, kad jis matė, kaip jo dukters sugyventinis D. J. mušė K. M., jis nežino ir negali pasakyti. Jis apskritai D. J. net neprisimena jų name, jis buvo savo garažiuke. Į tyrėjos papildomai užduotą klausimą - kodėl į jo butą atėjusiam policijos pareigūnui įvykio dieną sakė, kad jie abu su K. M. susimušė ir vienas kitam sudavė smūgius, atsako, kad neprisimena, kad taip būtų sakęs. Jeigu ir sakė, tai nežino ir negali paaiškinti, kodėl taip sakė. Taip pat į apklausą atliekančios tyrėjos jam užduotą klausimą - ar D. J. jo buvo prašęs sakyti, kad tai jis susimušė su K. M., atsako, kad tą dieną D. visiškai neprisimena, nepamena, kad būtų apie tai su juo kalbėjęs. Jeigu būtų matęs, kad D. J. sumušė K. M., jis policijai pasakytų, nes D. nebijo. Paskutiniu metu jis su D. J. nebendravo ir jis jo neprašė sakyti, kad jis nieko nematė, apie tai su juo nekalbėjo ir tokios temos nebuvo. Dabar nemeluoja, sako teisybę, nes yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 143-146).

Iš 2024 m. liepos 30 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Šiaulių filialo rašto matyti, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyboje 2024 m. gegužės 4 d., pilietis S. B. nebuvo užregistruotas ir GMP kvietimo kortelės nėra (1 t., b. l. 149).

Liudytojas G. G. parodė, kad K. M. jis pažįsta, jis gyvena netoli jo namų. S. B. yra jo kaimynas, o D. J. taip pat žino, jis yra S. B. žentas. Kas ir kada sumušė K. M. jis nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Kad K. M. yra sumuštas pats matė, matė, kad jam veidas buvo pamėlęs, kuri veido pusė nepamena, jam K. M. pats sakė, kad S. B. žentas, tai yra D. J. jį sumušė. Kaip mušė ir su kuo mušė, kiek kartų sudavė gal ir sakė, bet jis nepamena. Jis su S. B. taip pat kalbėjo apie šį įvykį, tačiau jis jam sako, kad nieko nematė. Kaip ir sakė, jis pats nieko nematė ir nurodyti kaltų asmenų negali. Kiek suprato, K. M. buvo sumuštas tą dieną, kai S. B. ir K. M. jį girtą vedė į butą, bet jis net to momento nepamena, kad taip buvo, tik iš K. M. kalbos tai suprato, kad tai buvo. Jis pats nieko iš tos dienos nepamena, jokio triukšmo negirdėjo (1 t., b. l. 154 - 156).

Liudytojas L. V. parodė, kad D. J. yra jo draugas. K. M. ir S. B. jis žino iš matymo, piktumų jų atžvilgiu neturi. 2024 m. jeigu neklysta gegužės mėnesį, tikrai dienos nepamena, bet žino, kad buvo savaitgalis, jam vakare paskambino D. ir pasiūlė susitikti alkoholio pagerti. Kai (duomenys neskelbtini) mieste, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su D. jis buvo blaivus. Tą vakarą blaivus buvo ir jis. Su D. susitiko jeigu neklysta apie 20 val. ir ėjo iki jo uošvio S. B. sandėliuko, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atskirame pastate. D. iš sandėliuko norėjo pasiimti kažkokį įrankį. Kai atėjo iki minėto daugiabučio namo, prie namo esančioje verandoje kažkas garsiai šūkavo, kas ir konkrečiai ką sakė nesuprato, nesiklausė, iš balsų suprato, kad kažkas girti šūkauja, kiek asmenų tiksliai šūkavo pasakyti negali, bet jeigu neklysta dviejų asmenų balsus girdėjo, iš balsų asmenų neatpažino. Jis nesustodamas prie verandos ėjo link sandėliuko, kartu ėjo ir D., kuris jį įleido į sandėliuką, po to D. pasakė, kad eina iki uošvio. Kur tiksliai nuėjo D. jis nematė, bet D. uošvis gyvena antrame namo aukšte, norint įeiti į namo antrą aukštą reikalinga pereiti verandą. Ar S. B. buvo verandoje jis pasakyti negali, kaip ir sakė į verandą užėjęs nebuvo. Kiek laiko D. užtruko jis pasakyti negali, net apytiksliai nepasakys, bet jis atėjęs į sandėliuką sakė, kad S. B. kruvinu veidu, kad jam padavė „skudurą“ nusivalyti kraują, kas atsitiko S. jis nežino, gal D. ir sakė, bet jis nepamena. Apie kitus sužalotus asmenis D. nieko nesakė, kad verandoje buvo K. M. jis nematė, apie jį D. nieko nekalbėjo. Sužaloto K. M. jis tą vakarą nematė. Kas iškvietė policiją jis nežino, bet kai ji atvyko jis buvo sandėliuke, buvo vienas, nes D. pamatęs, kad policija atvyksta iš sandėliuko išėjo. Jau policijai atvykus į sandėliuką buvo atėjęs S. B., jis buvo girtas, kalbėjo apie griuvimą, bet jis konkrečiai nieko nesuprato, lygtai sakė, kad su K. M. krito, bet dėl jo girtumo jis nelabai suprato ką jis kalbėjo. Apie tai, kad D. J. sumušė K. M. jokios kalbos tą vakarą negirdėjo. Po įvykio jis kalbėjo ir su D. ir su S.. S. sako, kad įvykio aplinkybių nepamena, o D. sako, kad K. M. nemušė. Su K. M. jis nekalbėjo, su juo nebendrauja. Kas iš tiesų įvyko tą vakarą jis nežino, būdamas sandėliuke jokio triukšmo, pagalbos šauksmo negirdėjo, nebuvo jokių garsų iš kurių būtų supratęs, kad verandoje kažkas kažką muša (1 t., b. l. 159-162).

Liudytojas G. K. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2024 metais nei mėnesio, nei dienos nepamena, pagal gautą pranešimą, kartu su kolege J. J. reagavo į įvykį. Pamena, kad vyko adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau namo numerio neatsimins. Tai medinis, (duomenys neskelbtini) spalvos, dviejų aukštų namas. Atvykus prieangyje buvo du vyrai, vienas stovėjo, o kitas sėdėjo ant sofos, jis buvo sumuštu veidu, iš nosies bėgo kraujas, o prieangyje, šalia to vyriškio, ant betoninių grindų buvo didelė kraujo dėmė. To sumušto vyro vardo nepamena, bet pavardė buvo M.. Kitas prieangyje buvęs vyras sakė, kad nieko nematė, atėjo po įvykio, kas sumušė M. nežinojo. To asmens vardo ir pavardės jis taip pat nepamena. Netrukus į prieangį atėjo D. J., kurį M. kaltino sumušimu. D. J. neigė mušęs M., jis jam aiškino, kad jo uošvis, vardo nepamena, pavarde B. susimušė su M., mušėsi kaip suprato B. bute. Jis buvo nuėjęs į B. butą, matė B., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, miegamojo kambaryje gulėjo lovoje. Jis matė B. veidą, nors D. J. bandė jį įtikinti, kad B. sužalotas, jis ant matomų jo kūno vietų, tai yra veido ir rankų, jokių smurto žymių ar kraujo žymių nematė. Taip pat nematė grumtynių pėdsakų B. bute, nematė nei kraujo jo bute ar lovoje. Apžiūrėjo taip pat namo laiptinę, ten kraujo nebuvo, vienintelė kraujo dėmė buvo namo prieangyje, kurią pastebėjo vos atvykęs prie sumušto M.. B. nurodė, kad mušėsi su M., tačiau kiekvienu atveju sakydamas, kad jis sudavė M., pasižiūrėdavo į D. J., jam susidarė toks įspūdis, kad jis D. bijo. D. labai įsiterpdavo į B. pasisakymus. Ar D. J. turėjo galimybę susitarti su B. jis nežino, gali būti, nes jis ne visada ėjo jam iš paskos, be to, tokią galimybę jis turėjo iki jiems atvykstant. Ant D. J. rankų ar rūbų jokių kraujo dėmių nematė, taip pat nematė, kad D. būtų sužalotos rankos. D. J. nei karto jam nepripažino mušęs M., jis visuomet teigė, kad tai jo uošvis susimušė su M.. M. nesutiko su D., sakė, kad B. jo nemušė, su B. nesipyko, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Taip pat su D. J. buvo nuėję į sandėliuką, kuris buvo tame pačiame kieme. Ten buvo vyriškis, nepamena jo vardo ir pavardės. Su D. į sandėliuką ėjo, nes jis jam norėjo kažką parodyti, ką jis jam rodė dabar nepamena. Ar sandėliuke, šiukšlių dėžėje buvo kokios kruvinos šluostės, ar D. J. jam būtent jas rodė, jis dabar jau nepamena. Įvykio dieną M. veidas buvo sutinęs, akivaizdžiai matėsi, kad jis sumuštas, jam buvo iškviesta GMP pagalba. M. sakė, kad pats niekur negriuvo, sakė, kad kumščiu į veidą jam smogė D. J.. Kiek kartų gal sakė, tačiau jis nepamena (1 t., b. l. 167-170).

Liudytojas S. M. parodė, kad kada buvo sužalotas jo brolis K. M., su kuriuo ir jo žmona gyvena tuo pačiu adresu, gerai neprisimena. Jam atrodo, kad tai buvo šių metų gegužės mėnesio pradžia, arba prieš Motinos dieną, arba po jos. Buvo jau po pietų, kai jis dviračiu išvažiavo į parduotuvę, brolis K. M. liko namuose. Kai grįžo į namus iš parduotuvės, brolio K. namuose jau nebebuvo. Kiek laiko jis pabuvo namuose negali pasakyti, kai pas jį į namus atėjo kaimynas A. P. ir iš matymo pažįstamas vyras, kurio pavardė J., o vardas D.. Tuo metu jis nebuvo girtas, bet buvo išgėręs dvi skardines alaus. Atėjęs į kiemą, kaimynas A. P. paskambino mobiliojo ryšio telefonu ir paprašė išeiti į lauką, o kai jis išėjo - padavė brolio K. mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad eitų parsivesti brolio. Kur yra brolis K., kaimynas A. P. nepasakė, bet jis, pamatęs J., kuris yra S. B. žentas, iš karto suprato, kad brolis gali būti S. B. namuose. Žinojo, kad į gyvenamąjį namą, kuriame viename iš butų gyvena S. B., brolis K. M. nueina pas kitą gyventoją – G. G.. Kodėl jis turi eiti parsivesti brolio nei A. P., nei kartu su juo buvęs J. nesakė. J. tik pasakė, kad telefoną iš brolio paėmė tam, kad šis jo neiškruvintų, tačiau tik vėliau jis suprato, kad greičiausiai J. telefoną iš brolio paėmė dėl to, kad brolis nebeskambintų ir nebekviestų policijos. Jis pagalvojo, kad gal brolio reikia parsivesti dėl to, kad šis nuėjęs pasigėrė. Tuo metu dar nebuvo sutemę. Jis, paėmęs brolio K. M. telefoną, iš karto išėjo iš kiemo ir ėjo link S. B. namo. Nuo jų namų iki S. B. namo atstumas yra gal mažiau nei šimtas metrų. A. P. ir J. kartu su juo nėjo, jie ėjo jam už nugaros kiek atsilikę. Kai nuėjo prie S. B. ir G. G. gyvenamojo namo, prieangyje, iš kiemo pusės, pamatė ant sofos sėdintį savo brolį K. M., o ant grindų prie jo buvo kraujo bala. K. sėdėjo pasilenkęs, o kraujas lašėjo iš nosies. Daugiau žmonių prieangyje ir toliau, laiptinėje, nebuvo, K. sėdėjo vienas. Nosį brolis jau buvo bandęs užsikišti su kažkokiu popieriumi, kad taip nebėgtų kraujas. Jam iš paskos A. P. ir D. J. neatėjo, kur jie nuėjo nematė. Kai brolio paklausė, kas atsitiko, šis atsakė, kad D. jam davė į nosį ir jis nežino, už ką davė, nes jie tik apsižodžiavo. Kai broliui pasakė, kad reikia eiti namo, brolis pasakė, kad reikia laukti policijos. Matė, kad brolis yra išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. Policija tikrai atvažiavo gana greitai, pradėjo K. klausinėti ir viską apžiūrinėti, todėl jis kartu su juo nepasiliko, parėjo namo. Kai jau namuose brolio klausė, kas atsitiko, brolis jam sakė, kad paskambino S. B., kuris paprašė ateiti ir padėti į butą užvesti kaimyną G. G., nes šis pasigėrė. Kas vyko broliui nuėjus į S. B. gyvenamąjį namą brolis smulkiai nebepasakojo. Brolis nesakė, kad būtų susipykęs ar susimušęs su S. B., S. B. jis nuėjęs iš viso nematė. Tik nuėjus parsivesti, brolis pasakė tik tiek, kad į nosį jam davė D.. Jis tiek ir težino. Pats nematė, kas broliui galėjo sužaloti nosį, nes tuo metu kartu su broliu nebuvo. Tiki tuo, ką sako brolis K., tai yra kad jam trenkė D., nes brolis niekada nieko neišsigalvoja ir nebūtų dalykų nekalba (1 t., b. l. 173-176).

Liudytojas A. P. parodė, kad D. J. pažįsta iš seniau, nes anksčiau D. J. gyveno pas savo uošvį S. B., gyvenantį netoliese. K. M. taip pat pažįsta nuo vaikystės, nes šis taip pat gyvena netoliese, su juo sutaria gerai. Žinojo, kad prieš kokius porą mėnesių K. M. buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į ligoninę, nes buvo gavęs į veidą. Po to, kai buvo sumuštas, K. M. taip pat važiavo ir į (duomenys neskelbtini), į ekspertizę. K. M. buvo sakęs, kad jį sumušė D. J.. Kadangi pats to įvykio nematė ir kai K. buvo sumuštas nedalyvavo, per daug tuo įvykiu nesidomėjo ir K. smulkiau neklausinėjo. Iš patirties žino, kad tokiais svetimais įvykiais reikia kuo mažiau domėtis, nes paskui reikia turėti reikalų su policija. Prisimena, kad vieną dieną D. J. jam atnešė K. M. mobiliojo ryšio telefoną, o lygtai sekančią dieną pats K. pasisakė, kad jį sumušė D. J.. Kokia tai buvo diena tikrai negali pasakyti, nes neprisimena, kaip ir sakė - gal kažkur prieš porą mėnesių. Buvo vakaras, bet sutemę dar nebuvo. Jis buvo šalia savo daugiabučio gyvenamojo esančio kito namo kieme, kai prie jo priėjo D. J.. D. J. šalia savo uošvio S. B. gyvenamojo namo turi įsirengęs garažiuką, kuriame dažnai būna, todėl tai, kad jis atėjo, jam nebuvo netikėta, nors šiaip ateina labai retai. (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės namai yra netoli vieni kitų, nes šios gatvės yra šalia. Atėjęs D. J. pasakė, kad turi K. M. telefoną ir klausė, kaip telefoną nunešti į pastarojo namus. Jam nekrito į akis, kad D. J. būtų kruvinomis plaštakomis ar kažkur kitur apsitaškęs krauju, tik jo nuomone buvo vartojęs alkoholio. Kodėl D. J. turi K. M. mobiliojo ryšio telefoną ir iš kur jį paėmė nepaklausė, tik pats D. J. sakė, kad K. M. sėdi kruvinas ar tai uošvio name, ar prie namo, nes susimušė su uošviu S. B.. Jis tokiu pasakymu nei patikėjo, nei nepatikėjo, bet pats gerai pažįsta ir K. M., ir S. B., todėl žino, kad nei vienas iš jų nėra agresyvus ant tiek, kad tarpusavyje muštųsi, susitikę jie atsigeria alaus ir ramiai išsiskirsto. Žinojo, kad tą dieną K. M. žmona yra išvykusi, tačiau D. J. pasakė, kad namuose turėtų būti K. M. brolis S. M., kuris irgi gyvena tame pačiame name. D. J. jis pasakė, kad gali paduoti telefoną S. M., telefoną iš D. J. paėmė. Telefono išvaizda jam kažkokių įtarimų nesukėlė, telefonas nebuvo nei sudaužytas, nei kruvinas. Kadangi jis turėjo S. M. mobiliojo ryšio telefono numerį, jam paskambino ir paprašė išeiti į kiemą. Nuo vietos, kurioje buvo jis, iki M. namų yra gal 20 metrų atstumas. S. M. iki jų su D. J. atėjo iš karto po skambučio. Jis S. M. padavė iš D. J. paimtą mobiliojo ryšio telefoną, padavė ir pasakė, kad eitų prie S. B. namo parsivesti brolio K. M., nes šis sėdi kruvinas. Paėmęs mobiliojo ryšio telefoną S. M. nuėjo link S. B. gyvenamojo namo, tačiau ilgai negrįžo. Matė, kad prie S. B. namo atvažiavo policijos automobilis, tačiau kas ten vyksta žiūrėti nėjo ir niekur nesikišo. Sekančią dieną susitiko K. M., su juo kalbėjosi ir šis pasisakė, kad S. B. daugiabutyje jį sumušė D. J.. Matė, kad po viena akimi K. M. buvo mėlynė, veidas buvo patinęs. Kiek pažįsta K. M., vyras yra ramaus būdo, tikrai nekonfliktiškas, niekada nėra pastebėjęs, kad kažką kalbėtų ir apkalbėtų be reikalo, prisigalvotų nebūtų dalykų. K. M. pasakymu, kad jį sumušė D. J., jis linkęs tikėti (1 t., b. l. 179-182).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal 2024 m. gegužės 4 d. 20:35 gautą pranešimą, jog vyrą sumušė kaimynas, policijos pareigūnai vyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nukentėjusysis K. M., nurodė, kad jam sėdint prieangyje ant sofos kartu su S. B., S. B. giminaitis D. J. jam kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė į veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir buvo sukeltas fizinis skausmas. K. M. pareiškimo nerašė, teigė pagalvos ir jei nuspręs rašyti, tai padarys išsiblaivęs. S. B. įvykio aplinkybių dėl neblaivumo paaiškinti nesugebėjo, teigė, kad vienas kitam su K. M. sudavė smūgius. Įvykio vietoje buvęs akivaizdžiai neblaivus, tačiau girtumą nusistatyti atsisakę, D. J.. D. J. neigė sudavęs smūgius K. M. (1 t., b. l. 8-10).

Iš 2024 m. gegužės 5 d. K. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 19:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jį sumušė pažįstamas D. J., D. J. rankos kumščiu apie 3 kartus trenkė jam į veido sritį, taip sužalodamas kairės pusės akį, skruostą ir nosį. Tokiais savo veiksmais D. J. sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nubausti D. J. dėl jo tokio elgesio (1 t., b. l. 19-29).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo prieangis. Prieangyje, ant betoninių grindų stebima kraujo dėmė. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 42-44), įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 45-49).

Iš 2024 m. gegužės 27 d. pažyma iš policijos registruojamų įvykių registro ( PRĮR) matyti, kad pranešimas gautas 2024 m. gegužės 4 d. 20 val. 35 min. Skambino vyras, pranešė, kad jį sumušė kaimynas, GMP atsisakė. Vyras pareigūnų lauks laiptinėje. Pokalbio metu telefoną perėmė kitas vyras ir pokalbis nutrūko, daugiau nepatikslino (1 t., b. l. 108 - 112).

Iš 2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašyti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo ir garso įrašai. Po apžiūros vaizdo įrašai įrašomi į kompaktinę plokštelę ir pridedami prie popierinės ikiteisminio tyrimo medžiagos, kaip šio protokolo priedas (1 t., b. l. 116-120, 121-124).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint K. M., jo veide, aplink kairę akį yra stebima hematoma ir patinimas, kairės pusės skruostas žandas taip pat patinęs (1 t., b. l. 50 - 51). Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 52 - 58).

Iš 2024 m. liepos 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. M. nustatytos poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas nosyje, kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kojomis, kumščiais ar panašiai (1 t., b. l. 86-87).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. gegužės 4 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto verandoje, buvo K. M., D. J. ir S. B.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad užėjęs pas S. B., rado sėdintį K. M. ir S. B., nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad kitų asmenų nebuvo, buvo tik jis, S. B. ir D. J..

Kaltinamasis D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad užėjęs pas S. B. rado sėdinčius neblaivius K. M. ir S. B., kuriems bėgo kraujas iš nosies, jis suprato, kad S. B. ir K. M. susimušė tarpusavyje. Tai, kad kaltinamasis D. J. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Visų pirma, teismas neįžvelgia pagrindo netikėti K. M. duotais parodymais. Nors įvykio metu jis ir buvo vartojęs alkoholio, tačiau tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog smūgius jam sudavė būtent D. J.. Aiškiai nurodė ir apie tarp jo ir kaltinamojo kilusį konfliktą ir priežastį, dėl kurios D. J. jam sudavė. Apie tai, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis kaip jam smūgius sudavusį asmenį nurodė D. J., patvirtino ir liudytojai G. G., S. M., G. K., A. P.. Be to, 2024 m. liepos 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, jog įvykio vietoje nukentėjusysis K. M. parodė kurioje vietoje, prieangyje jis sėdėjo, kai jam D. J. sudavė smūgius kumščiu į veidą, vietą, kur sėdėjo S. B., kai jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 126-127).

Tuo tarpu kaltinamojo versija nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Be to, kaltinamojo parodymai vertintini kaip nenuoseklūs, todėl negali būti laikomi patikimais. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad atėjęs į verandą matė, jog abiem (tiek S. B., tiek K. M.) bėga kraujas iš nosies, taip pat nurodė, jog kraujas S. B. bėgo ir iš ausies. Tačiau kitų duomenų, patvirtinančių, jog S. B. veidas buvo kruvinas, nėra. To nepatvirtino nei pats liudytojas S. B., nurodydamas tik tai, kad keliai buvo kruvini (nes greičiausiai juos užsigavo griūdamas ant laiptų), nei kiti bylos duomenys. Priešingai, liudytojas policijos pareigūnas G. K. paaiškino, kad įvykio vietoje jis matė S. B. veidą, tačiau jokių smurto žymių ar kraujo ant jo (taip pat ir rankų ar kitų matomų kūno vietų) nematė, nors D. J. bandė jį įtikinti, kad B. sužalotas. Liudytojas tai pat patvirtino, kad nematė grumtynių pėdsakų S. B. bute, namo laiptinėje, vienintelė kraujo dėmė buvo namo prieangyje, kurią pastebėjo vos atvykęs prie sumušto K. M.. Nelaikytini patikimais ir liudytojo S. B. parodymai. Taip spręstina ne tik dėl to, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, pats nurodė, kad atmintis sutrikusi po anksčiau patirto insulto, bet ir todėl, kad jie nenuoseklūs bei nekonkretūs. Nors pasak liudytojo G. K. įvykio vietoje S. B. sakė, kad neva mušėsi su K. M., tačiau pasak policijos pareigūno, kiekvienu atveju sakydamas, pasižiūrėdavo į D. J. taip sudarydamas įspūdį, jog D. J. bijo. Vėliau apklausiamas tyrimo metu nurodė, jog neprisimena, kad taip būtų sakęs (kad jie abu su K. M. susimušė ir vienas kitam sudavė smūgius), o jeigu ir sakė, tai nežino ir negali paaiškinti, kodėl taip sakė (1 t., b. l. 143-146). Jokių kitų asmenų, kurie būtų įvykio vietoje, išskyrus pačius kaltinamąjį bei nukentėjusįjį (ir S. B.), nenustatyta. Vertinant, lyginant ir sugretinant šių liudytojų parodymus spręstina, kad jie vieni kitus papildo ir eliminuoja galimybę spręsti, jog nukentėjusįjį sužalojo S. B. ar kitas asmuo, o ne D. J.. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. M. nustatytos poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas nosyje, kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kojomis, kumščiais ar panašiai (1 t., b. l. 86-87). Tokia specialisto išvada, kuria abejoti pagrindo teismas nenustatė, patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir šalina galimybę manyti, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti kitu būdu, nei nurodoma kaltinime.

Nors kaltinamojo gynėjas ir nurodė, kad šioje byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltą, tačiau teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju, nors nėra asmenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog kaltinamasis sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent: anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, 2024 m. gegužės 4 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolai; 2024 m. gegužės 4 d. asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Tai, kas išdėstyta, teismo vidiniu įsitikinimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo D. J. kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis kaltinime nurodyti laiku ir vietoje, tyčia tris kartus kumščiu smogė K. M. į veido sritį, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą nosyje, kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinį lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinį lūžį, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis praeityje teistas septynis kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, vykdantis individualią veiklą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Bausmės terminas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat skirtinas bausmės tikslus padėsiantis pasiekti įpareigojimas – per 6 mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąjį charakterizuojančias, teismo anksčiau jau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į skirtino įpareigojimo pobūdį, netikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos D. J. elgesį ir gyvenimo būdą.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1688,48 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo K. M. gydymą. 2024 m. liepos 22 d. nutarimu, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 93-95, 101-103). Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismui 2024 m. spalio 21 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. teismui pateiktais pranešimais palaikė savo ieškinį dėl 1688,48 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo D. J. kaltų veiksmų, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. M. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, K. M. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (D. J.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad K. M. gydymo išlaidos yra 1688,48 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus D. J. kaltu dėl K. M. sužalojimo, ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 97,25 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo įpareigoti kaltą asmenį D. J. atlyginti jam padarytą žalą. K. M. pripažintas civiliniu ieškovu, D. J. civiliniu atsakovu. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo smurtiniais veiksmais jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, skaudėjo sumuštas vietas, sutinus žandikauliui nukentėjusysis negalėjo išsižioti, valgyti, miegoti ant tos pusės, bet ir patyrė pažeminimo jausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę. Nukentėjusiojo atstovė teisiamojo posėdžio metu, prašė civilinį ieškinį tenkinti, kadangi civilinis ieškinys pagrįstas, atitinkantis teismų praktiką analogiškose sužalojimų bylose.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. nurodė, kad 97,25 Eur turtinę žalą patyrė pirkdamas kurą važiuojant pas gydytojus, pirko vaistus. Už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie patirtas nukentėjusiojo nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 97,25 Eur turtinės žalos.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 –1738 Eur (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Naujesnėje teismų praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-207-628/2023, Nr. 2K-85-594/2024)).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad D. J. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. M. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jam nusikaltimu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos ir iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. M. nustatytos poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių paburkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas nosyje, kairio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo.

Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, K. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą. Nukentėjusiajam padaryti net trys lūžiai (žandikaulio skeveldrinis lūžis, skruostikaulio lūžis, akiduobės išorinės sienelės skeveldrinis lūžis), taip pat kitų sužalojimų (kraujosruvos, nubrozdinimas) veido srityje. Sumuštos vietos buvo sutinusios, negalėjo išsižioti, taigi ir valgyti, gulėti ant vienos pusės, kraujosruva prie akies fiksuota apie vieną mėnesį laiko, čiuopiant juntamas lūžio laiptelis (iš medicininių dokumentų, 1 t., b. l. 80). Be išoriškai matomų estetinių nepatogumų, K. M. patyrė fizinį skausmą, jutimo sutrikimus odoje, kairės pusės veido aptirpimą. Būklei po įvykio negerėjant, buvo stacionarizuotas, 2024 m. gegužės 23 d. operuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-81). Veido odos hipoestezija (sumažėjęs paviršinis odos jautrumas; sumažėjęs jautrumas lietimui), nors ir sumažėjusi, fiksuojama išlikusi ir po atliktos operacijos, nukentėjusysis nurodo veido dalies aptirpimą jaučiantis iki šiol. Teismo įsitikinimu, civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos K. M. neabejotinai patyrė ir pažeminimo jausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę bei kitus neigiamus išgyvenimus, smurto pasekmes jautė ir po įvykio. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis ir turintis galimybę atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2000 Eur yra per didelis, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1200 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, kadangi būtent ši suma laikytina pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, nukentėjusiajam K. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė N. Lanzbergienė. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. M. sudaro 508,78 Eur, kurias nukentėjusiojo atstovė advokatė N. Lanzbergienė prašė priteisti iš kaltinamojo D. J. valstybei. Šiuo nuosprendžiu D. J. pripažinus kaltu, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo įgaliota atstovė N. Lanzbergienė šiame procese teikė realias teisines paslaugas, dalyvavo atstovaudama nukentėjusįjį teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių iš viso buvo keturi, parengė nukentėjusiajam civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta, šios išlaidos yra pagrįstos, adekvačios, atitinka protingumo, sąžiningumo principus, todėl iš kaltinamojo priteistina 508,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 76-79), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d., D. J. turtui, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas - 1688,48 Eur, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis nuosavybės teisių apribojimas, neišieškoma suma 633 Eur (2 t., b. l. 46-47, 48). Prokurorė pateikė iš Turto arešto aktų registro gautą pranešimą apie turto arešto akto išregistravimo, jog D. J. uždarius banko sąskaitą, buvo panaikintas skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė panaikinti nutarimu D. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, kadangi uždaryta areštuota banko sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad D. J. priklausanti banko sąskaita uždaryta, kuriai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, panaikintinas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tenkinti visiškai ir iš D. J. priteisti 1688,48 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 48 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiajam K. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 97,25 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš D. J. valstybės naudai išieškoti 508,78 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 78 ct) išlaidų už nukentėjusiajam K. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų pasirinktą surenkamą sąskaitą: „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, D. J. turtui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.