- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-493-966/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34193-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu (laisvės atėmimu 1 metams), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (3 mėnesius) ir M. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 14.37 val. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 13.03 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 14.30 val., viešoje vietoje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 ARCJ-5356“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,49 promilių neblaivumas, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvusių vaikų, jiems grasino bei išsitraukęs peilį ėjo link jų, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs M. A. kaltu, skirdamas bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat svarstė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę, įvertino su padaryto nusikaltimo pavojingumu, taip pat nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas M. A. nėra galimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį ir už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti ne didesnę, negu minimali, baudą ir ją subendrinti su kitoje byloje skirta bausme, neskiriant laisvės atėmimo bausmės.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neatitinkančią BK bendrosios dalies normų. Įvertinus tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jokių ženklesnių neigiamų pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, turėjo būti skiriama bauda.
3.2. Skunde apeliantas pažymi, kad ilgą laiką dirbo įvairius darbus, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos teko ieškoti lengvesnio, sveikatos būklę atitinkančio darbo, dėl to yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nepagrįstai teismas padarė išvadą, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis kaltę pripažino, gailėjosi, o tai, kad dėl neblaivumo ne viską prisimena, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nepaneigia. Nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, ne tik į fizinę sveikatą, bet ir psichikos būklę, dėl kurios buvo prašoma skirti ekspertizę. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ekspertą ar paskirti ekspertizę.
3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kelioms dienoms po pirmojo nuosprendžio priėmimo, o po to pagal ankstesnį nuosprendį įvykdė probacijos sąlygas. Nors teismas nurodė, kad aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. probacijos vykdymas, išregistravus iš probuojamųjų registro, pasibaigė, neteikia pagrindo spręsti, jog BK 64 straipsnio nuostatos bausmių bendrinimui netaikytinos, vis tik į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė buvo atlikta, turėjo būti atsižvelgta.
3.4. Skunde M. A. nurodo ir tai, kad apeliacinį skundą yra reikalinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikiant ekspertui klausimus dėl jo pakaltinamumo įvykio metu ir nustatymo, kokiomis psichikos ligomis jis konkrečiai serga.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir argumentus, prašė skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendis apeliacine tvarka skundžiamas tik dėl paskirtos bausmės. M. A. pirmosios instancijos teismo išvadų dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme tvirtindamas, kad laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prašydamas skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bausmių bendrinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuteistajam M. A. paskirtą bausmę.
7. Vertinant nuteistojo skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad bausmė skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptariamu atveju konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. A. laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to apeliantą nubaudė aiškiai per griežta bausme, nėra pagrindo.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys, jame nurodyti išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti bausmės skyrimo motyvai paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo netinkamai. Baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmes. Vis tik nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitinka bausmių skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų. Nuteistojo padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra laikomas nesunkiu, ir, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, itin neigiamų, negrįžtamų padarinių nesukėlė. Civilinis ieškinys dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo byloje nebuvo pareikštas. Tačiau būtina pažymėti, kad tai nėra vienintelės aplinkybės, vertintinos skiriant bausmę. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bausmės rūšies parinkimas ir dydžio nustatymas motyvuotas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumos vertinimu, atsižvelgus į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirti ir tikslus. Skiriant nuteistajam bausmę buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad padarytas nesunkus, itin reikšmingų neigiamų padarinių nesukėlęs nusikaltimas, tačiau įvertinta ir nusikalstamos veikos stadija – padarytas baigtas nusikaltimas, kaltės forma ir rūšis – M. A. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas be jokio aiškaus motyvo, tikslo, dėl menkavertės dingsties. Buvo įvertinta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui bei jį charakterizuojančių duomenų visuma, kartu su kitomis, pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, leidusi pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuspręsti, kad su laisvė atėmimu nesusijusi bausmė aptariamu atveju nebus adekvati, neužtikrins bausmės tikslų ir nebus teisinga.
10. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas M. A. nėra pirmas. Praeityje apeliantas buvo teistas 7 kartus, visais atvejais už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Analizuojant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenis matyti, kad M. A. nusikalstamame elgesyje vyrauja smurtiniai nusikaltimai (BK 140 straipsnio 1, 2 dalys, 138 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo teistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį), melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). Nuteistajam buvo skiriamos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų įvykdymas nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 24 d.), priimtu iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, M. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Vis tik nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu išskirtinai teigiamu elgesiu taip pat nepasižymėjo, tinkamai vykdyti probacijos sąlygas bei probuojamojo pareigas nesistengė, dėl to probacijos tarnyba ne kartą kreipėsi į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau ir tai nuteistojo nepaskatino elgtis tinkamai, nepažeisti įstatymų reikalavimų, nuteistasis M. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto, padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą. Šį nusikaltimą M. A., kaip nurodyta pirmiau, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis, be kita ko, buvo įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis spręsti priklausomybės alkoholiui problemą nesistengia, nors būtent apsvaigimas nuo alkoholio yra reikšmingas veiksnys, įtakojantis netinkamų (teisei priešingų) elgesio variantų pasirinkimą. M. A. 2019-2021 metų laikotarpyje ne kartą baustas ir administracine tvarka, didžiąja dalimi atvejų – už viešosios rimties trikdymą. Nuteistasis nedirba, nors yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje nėra duomenų apie paties nuteistojo aktyvias pastangas susirasti darbą ir užsiimti socialiai vertinga veikla. Nors skunde tvirtinama, kad galimybė susirasti darbą yra sumažėjusi dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau jokie tai patvirtinantys duomenys nepateikti, o iš byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodytos informacijos matyti, kad būtent piktnaudžiavimas alkoholiu yra nuteistojo sveikatai reikšmingas veiksnys, tačiau spręsti šią problemą M. A. nesistengia.
11. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo skundo argumentus dėl per griežtos bausmės ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskyrus M. A. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslais nebus pasiekti. Nors apeliantui už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis, jos dydis, esant iš esmės neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims bei atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, buvo nustatytas artimesnis minimaliam. Taigi sutikti su apeliantu, kad artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde M. A. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.
13. Pagal BK 59 straipsnį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be kita ko, laikomas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015). Pažymėtina ir tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, bet neigė grasinęs vaikams. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo ištirtais ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad nuteistojo teisei priešinga veika, kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, pasireiškė neteisėtais veiksmais prieš mokyklos teritorijoje buvusius vaikus (nuteistasis grasino vaikams, išsitraukęs peilį ėjo link jų). Taigi konstatuoti, kad M. A. pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nėra pagrindo.
15. Kaip nurodyta pirmiau, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai yra nustatoma šią aplinkybę sudarančių elementų visuma – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pripažinti, kad M. A. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat nėra pagrindo. Baigiamosiose kalbose M. A. nurodė, kad dėl nusikaltimo gailisi, tačiau įvertinus dalinį kaltės pripažinimą bei teisme duotų parodymų turinį (nuteistasis savo poelgio kritiškai nevertino, dėl jo neišgyveno, nukentėjusiojo atstovės neatsiprašė), šis pareiškimas laikytinas deklaratyviu. Įvertinus paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo dalinio kaltės pripažinimo nelaikydamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bylos duomenis įvertino teisingai ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su bausmių bendrinimu tvirtinant, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo atlikta. Teisėjų kolegija nuteistojo M. A. argumentus dėl neteisingo bausmių bendrinimo atmeta, kaip nepagrįstus. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką M. A. padarė 2022 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, probacijos terminas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 26 d. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pagrįstai nustatė, kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą nuteistasis M. A. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (probacijos vykdymo metu), todėl aplinkybė, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas probacijos terminui faktiškai pasibaigus, teismo išvadų dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas šios BK normos taikymą nuteistajam skirtų bausmių bendrinimui išsamiai motyvavo, BK 64 straipsnio taikymas aptariamu atveju atitinka ir šiam klausimui aktualią kasacinę praktiką, į kurią pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, naują nusikaltimą probacijos metu padaręs asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnyje, jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Taigi aptariamu atveju nustačius, kad naują nusikaltimą M. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu skirtos bausmės teisingai buvo subendrintos taikant BK 64 straipsnio nuostatas.
17. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A., be kita ko, prašė paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę dėl jo pakaltinamumo. Siekiant įvertinti šio prašymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, ištirti papildomai pateikti medicinos duomenys, apklaustas specialistas S. S., tačiau naujos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl nuteistojo pakaltinamumo ir suponuojančios reikalingumą paskirti specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nebuvo nustatytos.
18. Nuteistojo gynėjas pateikė epikrizę, iš kurios matyti, kad M. A. gydėsi stacionare psichiatrijos klinikoje, 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo stacionarizuotas skubos tvarka psichologiniam, psichiatriniam ištyrimui, gydymo taktikos parinkimui ir gydymui. Nurodyta, kad pacientas įvardino, kad norėjo nusižudyti, kad skauda rankas. Tyrimo metu aktyvios psichopatologijos nekonstatuotos, pacientas neblaivus. Epikrizėje taip pat aprašyta informacija dėl M. A. piktnaudžiavimo alkoholiu, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pacientas išrašytas 2022 m. rugsėjo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdyje apklaustas specialistas S. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikta ligos istorija, kurioje buvo diagnozuoti M. A. psichikos sutrikimai, t. y. (duomenys neskelbtini). Apeliacinėje instancijoje pateiktame dokumente viena iš diagnozių yra ta pati, kaip ir išvadoje, bet yra dar nurodyti ir (duomenys neskelbtini). Teikdamas išvadą paskutinės epikrizės neturėjo, tačiau tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. rugsėjo 6 d., o M. A. stacionarizuotas po dviejų dienų, jokios įtakos išvadai neturi. Išvadai įtakos turėtų, jei M. A. būtų buvę nustatyti psichozės arba kognityviniai sutrikimai, tačiau tokie sutrikimai nebuvo fiksuojami. Kiti (duomenys neskelbtini) išvados taip pat nekeičia. Nusikalstamos veikos padarymo metu psichozės nebuvo, buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris yra laikinas psichikos sutrikimas ir jis tokių pasekmių juridine prasme nesukelia. Išvada, kad M. A. galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, yra kategoriška, nes nėra jokių duomenų, kad būtų kažkokios priežastys, dėl kurių jis galėjo nesuvokti savo veiksmų. Nėra objektyvių duomenų, kad reikėtų atlikti ekspertizę. Tai, kad nuteistasis buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini), jo nepakaltinamu nedaro.
20. Įvertinus patartus medicinos duomenis, specialisto paaiškinimus, nuteistojo prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu turint informacijos apie nuteistojo gydymąsi psichiatrijos klinikoje, buvo paskirta užduotis atlikti objekto tyrimą ir gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad skirti M. A. psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), kadangi nėra duomenų, jog M. A. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas savo duotą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nuteistojo gynėjo pateikta epikrizė jo išvados nekeičia, joje nurodyta informacija nėra iš esmės skirtinga nuo tos, kuri buvo vertinta atliekant tyrimą. Taip pat paaiškino, kad dėl priklausomybės alkoholiui šiuo metu pokyčiai, įtakojantys pakaltinamumą, nėra stebimi.
21. Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti, kad pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021).
22. Asmens psichikos sutrikimo bei jo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl svarbią reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, psichologų išvados ir rekomendacijos. Tačiau nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021). Taigi vien tik psichikos sutrikimo konstatavimas savaime nepagrindžia ir juridinio nepakaltinamumo kriterijaus buvimo, kadangi turi būti nustatyta ir tai, kad dėl konstatuoto psichikos sutrikimo asmuo negalėjo (negali) suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. Nors M. A. buvo gydytas psichiatrijos klinikos stacionare, jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), vis tik nesant duomenų apie negalėjimą suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu (ar šiuo metu), nėra pagrindo abejoti tuo, kad nusikalstamą veiką M. A. padarė būdamas pakaltinamas.
23. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma bendra išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs M. A. kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai vertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurių visuma teikia pagrindą išvadai, jog sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas rodo susiformavusį nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės bei teistumai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko, todėl laisvės atėmimo bausmė yra būtina BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Teismas apsvarstė ir BK 75 straipsnio taikymo galimybę, tačiau nenustatęs pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį, pagrįstai nusprendė laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Bausmių bendrinimui BK 64 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, kadangi nuteistasis nusikaltimą padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepasibaigus probacijos terminui). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas teisingai, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neadekvati. Todėl nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
24. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. A., kurias sudaro 76,67 Eur (2 t., b. l. 75). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
25. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris, nenustačius pagrindo švelninti bausmę, atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (2 t., b. l. 72) esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. spalio 25 d. posėdžiuose, prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. A. nepriteisti (2 t., b. l. 93).
26. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie M. A. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą bei tai, kad nuteistasis nedirba, nuosprendžiu jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 76,67 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 67 ct), iš nuteistojo M. A. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.