Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL bauda, 2011 m. gegužės 2 d. bauda sumokėta;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią privaloma išklausyti per bausmės laiką, 2015 m. gruodžio 10 d. bausmę atlikęs;

3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta trečdaliu sumažinta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams;

4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; per visą bausmės laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo;

5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę;

6. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas.

7. 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant pareigas: gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 14.30 val., viešoje vietoje, šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 ARCJ-5356“ (patikros sertifikato Nr. 3547) nustatytas 1,49 prom. neblaivumas, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvusių vaikų, jiems grasino bei išsitraukęs peilį ėjo link jų, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, bet neigia grasinęs vaikams. Rugsėjo mėnesį ėjo pro (duomenys neskelbtini), buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo iš automobilių išlipę trys asmenys – aukštas, storas ir A. E.. Kadangi jis buvo apsvaigęs – išgėręs apie 1 l alaus, norėjo paprašyti jų cigaretės. Jie jam atsakė „eik...“ – necenzūriniu žodžiu. Kadangi dirba statybose, pagalvojęs, kad tie vyrai yra nusiteikę agresyviai, išsitraukė geltonos ir juodos spalvų statybinį peiliuką ir jiems parodė. Pro šoną ėjo keli vaikai, su jais nekontaktavo. Galimai jie pamatė tą išstumiamą peiliuką, bet jis jį rodė minėtiems vyrams. Vaikų reakcijos neatsimena. Po to peiliuką įsidėjo į „Armani“ rankinę, ramiai ėjo link parduotuvės „Rimi“. Eidamas minėtų vyrų nematė. Pajautė, kaip buvo guldomas ant pilvo. Po to du arba trys minėti vyrai – A. E. ir storas su akiniais, jį pradėjo „austi kaip obuolį“ – spardyti. Jis sakė, kad jo akis operuota, prašė nemušti. Ar jam minėti asmenys kažką sakė, nepamena. Tuo metu jo peilis buvo likęs rankinėje. Kai įrankį iš jo traukė, jam perpjovė delną, taip pat į asfaltą sudaužė jo telefoną, kad jis neišsikviestų pagalbos. Vyras, buvęs su gipsu, iškvietė policijos pareigūnus ir šie jį išvežė. Nukentėjusysis T. K. sako netiesą, jo nesivijo, taip pat prie (duomenys neskelbtini) pastato nėra krūmų.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymai, taip pat rašytinė byloje esanti medžiaga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo nepilnamečio T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 38–40). Nukentėjusysis T. K. parodė, kad jį rugsėjo mėnesį užpuolė vyras su peiliu. Jis nėra jo šeimos narys. Pažada sakyti tiesą. Jis įvykio neprisimena, prisimena tik kad jis ėjo iš mokyklos ir vyras jį pradėjo gaudyti su peiliu. Rugsėjo mėnesį, po pirmos dienos. Gal 2 ar 1 val. buvo. Vyko prie jų namų įvykis. (duomenys neskelbtini). Kitoje pusėje gatvės yra „Rimi“ ir jį užpuolė ten. Jis ėjo vienas. Neprisimena beveik nieko. Atsimena, kad vyras vilkėjo juodą švarką. Vyras buvo senas. Vyras nieko nesakė, tiesiog bėgo link jo su peiliu. Peilis buvo juodas arba geltonas. Pastebėjo, nes jis gaudė ištiesęs ranką su peiliu (vaikas parodė iškėlęs ranką, kaip laikė peilį) Jis iš nugaros atbėgo. Jis išgirdo, kad kažkas bėga, atsisuko ir pamatė, kad bėga vyras su peiliu ir jis pradėjo bėgti. Jis jam nieko nesakė. Aplink žmonių nebuvo. Jis nubėgo į krūmus pasislėpti, po to išlindo ir jis vėl gaudė jį. Kol buvo krūmuose jis ieškojo jo, landžiojo po visus krūmus. Kai jis išėjo, ir į tuos krūmus pažiūrėjo, kur jis buvo. Jis pabėgo į namų laiptinę. Buvo kažkokie du vyrai ir atvažiavo policija. Tie vyrai ėjo ir pamatė, kad jis su peiliu, ir paskambino policijai. Jis matė, kai policija atvažiavo. Jis išlindo iš laiptinės ir pamatė, kad tie vyrai iškvietė policiją, policija atvažiavo ir suėmė jį. Jis jautė baimę. Liko prisiminimas apie tai. Šiandien jaučiasi blogai. Dabar jį veža tėvai, neina pro tą vietą į mokyklą, nes koją pasitempė, bet ir šiaip neitų pro ten, apeitų aplinkui. Tas vyras nesusisiekė su juo po įvykio, jis jo nepažįsta. Visas geltonas peilis buvo. Tas kotelis, peilis kitoks, įprastinis. Rankena geltona buvo. Ašmenys buvo geltonos spalvos. Pas juos peiliai yra auksiniai, metalinis visas ir auksinis. Pas jį buvo toks darbinis peilis, kur įsistumia ir pjausto. Statybininkai naudoja tokius peilius. Tėčio garaže panašų yra matęs, bet ne geltoną, o juodą, o pas tą vyrą geltonas buvo. Matė išstumtą peilį. Buvo gal tokio ilgio (rodo, kokio ilgio). Vyras nieko nesakė, jokio garso neleido. Jo veido nematė. Tie vyrai surado jį, pamatė, kad laiko peilį ir iškvietė policiją. Buvo du vyrai. Aplink žmonių nebuvo. Jis tam vyrui nieko nesakė ir nešaukė, tik bėgo. Prieš jį nebuvo jokių žmonių, nežino ar galėjo vytis kažką kitą, jam pasirodė, kad vijosi jį, nes bėgo paskui – ten, kur bėgo jis. Kai jis pasislėpė krūmuose, jis ieškojo tuose krūmuose. Įvykis vyko maždaug 30 ar 45 minutes. Nu jei bėgo, gal 25 žingsniai ar 35 žingsniai. Ten yra toks miškelis, rado krūmus ir įlindo į juos. Netoli jo namų. Iš namų išeina 6:58 val., būna 7 val. autobuse. Tada ėjo pėsčiomis. Einant, yra kitas namas ir paėjus yra „Maxima“ ir yra „Rimi“. „Rimi“ buvo netoli, kai pradėjo bėgti. Kitoje pusėje „Rimi'' vyko įvykis. Jis ėjo tuo takeliu, kai pradėjo bėgti. Jo namas yra už penkiaaukščio ir devynaukščio. Jis buvo prie penkiaaukščio, yra tokios raudonos supynės prie jų kiemo ir jis ten nubėgo, pasuko į krūmus. Bėgo nuo penkiaaukščio link devynaukščio, nedidelis atstumas. Buvo, kad negalėjo užmigti, galvojo apie įvykį. Mamos neprašė vaistų, bet mamai pasakė, kad jį vijosi vyras su peiliu. Pas gydytoją nebuvo. Apklausos metu galvojo apie tą įvykį. Atkreipia dėmesį į ateinančius vyrus, anksčiau taip nebūdavo. Po įvykio negėrė jokių vaistų.

Nukentėjusiojo T. K. atstovė pagal įstatymą G. K., apklausta kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį, jau vaikui einant į mokyklą – (duomenys neskelbtini), ji buvo namuose, kai sūnus grįžo ir pasakė, kad jį, einantį vieną link namų, girtas vyras vijosi su peiliu kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, prie parduotuvės „Rimi“, penkiaaukščio pastato ir krūmų ir jam rėkė: „Stok!”. Vaikas tam asmeniui nieko nesakė. Po to keli asmenys tą vyrą sulaikė, atvažiavo policija ir tą asmenį suėmė. Matė kruvinas užpuoliko rankas. Po to vaikas bijojo eiti į mokyklą, iki šiol eina pro kitą pusę, gėrė raminamuosius vaistus. Dabar jau viskas gerai, bet kurį laiką buvo labai neramus, piktas, naktimis rėkdavo, pradėdavo verkti. Gydytojas išrašė žolelių arbatų. Byloje sūnus pripažintas nukentėjusiuoju, nes programoje „Facebook“ buvo pasirodęs straipsnis, kad vyrai sulaikė asmenį, ir ji po šiuo straipsniu parašė komentarą. Jai parašė tyrėja, kuriai viską papasakojo. Vaikas sužalojimų nepatyrė, tačiau dėl šio įvykio sutriko jo dienotvarkė, jis anksčiau į mokyklą vaikščiodavo pėsčias, o dabar visą laiką važiuoja autobusu.

Liudytojas K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 14.30 val., maždaug likus 4 mėnesiams iki Naujų Metų, atvažiavo pasiimti vaikų iš mokyklos – (duomenys neskelbtini). Įvažiavo automobiliu ir jį pasistatė aikštelėje taip, kad matytų mokyklą. Vaikai pradėjo eiti namo, o jis sėdėjo automobilyje ir valgė. Priekyje pamatė einantį kaltinamąjį, kuris buvo apsirengęs ryškų treningą, ėjo iš kairės į dešinę jo automobilio atžvilgiu. Priešais jį ėjo apie 6 vaikų būrys. Praeidamas pro vaikus, kurių buvo maždaug šeši, vienam mažiausiam iš jų griebė už rankos, sakydamas „papjausiu tave“, pridėdamas statybinį ištraukiamą geltonos spalvos peilį ištraukta geležte prie veido. Vaikas buvo išsigandęs. Jo automobilio langas buvo atidarytas, todėl jis viską girdėjo. Jis iššoko iš automobilio. Matė dar vieną vyrą, o trečiasis vyras stovėjo dešiniau. Jie taip pat iššoko iš automobilių, pradėjo rėkti: „ką tu darai“. Kai kaltinamasis pamatė, kad jie rėkė, paleido vaiką ir paslėpė peilį į rankinę, pradėjo eiti. Jei nebūtų įsikišę, gal jis būtų rėžęs tam vaikui peiliu. Vaikai išsiskirstė, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, o kaltinamasis nuėjo link (duomenys neskelbtini). Kitas vyras pasiūlė kaltinamąjį sulaikyti ir iškviesti policiją. Trečiasis asmuo pasiūlė kaltinamąjį sulaikyti prie parduotuvės „Rimi“. Jie kaltinamąjį sekė apie 700 m, prie minėtos parduotuvės jis buvo sulaikytas, paguldytas ant žemės. Kaltinamasis priešinosi. Kitas vyras kvietė policiją. Kaltinamasis turėjo peilį rankinėje, kurį griūdamas bandė išsitraukti. Pradėjo traukti koja jo rankinę, kaltinamasis tuo metu traukdamas peilį persipjovė delną. Tada peilį atėmė trečias asmuo, o kaltinamasis pradėjo daužyti galvą į žemę. Jis buvo prispaudęs jo galvą savo koja. Taip elgėsi, kad kaltinamasis niekam nepakenktų, kol atvažiuos policija, jis bandė draskyti save, žalojosi. Atvyko policija, asmenį sulaikė. Kai asmenį sulaikė, pro šalį ėjo maždaug 6–7 metų amžiaus vaikas, kuris klausė, kas nutiko. Tuo metu kaltinamojo ranka jau buvo sužalota. Jie pasakė vaikui, kas nutiko, ir jis nubėgo. Šio vaiko niekas nesivijo. Ši situacija jau pasirodė bauginanti, grėsminga, bijojo, kad kaltinamasis neužpultų dar kokio vaiko ir spėtų jį sulaikyti. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje, atrodė neadekvatus. Mano, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Dėl šio įvykio jo dienotvarkė buvo sutrikdyta, jis turėjo paimti vaiką iš mokyklos, kuris jo laukė.

Neblaivumo nustatymo pažyma patvirtina, kad M. A. nustatytas 1,49 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 112).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Byloje nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykis vyko apie 14.30 val. darbo dienos metu, baigiantis pamokų laikui, taigi neabejotina, kad šioje vietoje galėjo lankytis ir buvo pašalinių asmenų. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka, jog būtų galima spręsti apie tai, kad nagrinėjamo įvykio vieta laikytina vieša, juolab kad konfliktą matė pašaliniai asmenys – liudytojai A. E., T. N., K. L., kurie į policijos pareigūnus kreipėsi pagalbos T. N. skambinant Bendruoju pagalbos telefonu.

Visi šie asmenys nurodė, kad viešoji rimtis kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta. Liudytojai A. E., T. N., K. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jiems būnant automobiliuose, laukiant iš mokyklos išeinančių savo vaikų, jie pamatė kaltinamąjį, kuris eidamas šaligatviu prasilenkė su priešais jį ėjusių vaikų būriu. Liudytojas K. L. nurodė, kad kaltinamasis vienam mažiausiam iš jų griebė už rankos, sakydamas „papjausiu tave“, pridėdamas statybinį ištraukiamą geltonos spalvos peilį ištraukta geležte prie veido. Vaikas buvo išsigandęs. Liudytojas T. N. parodė, kad girdėjo, kaip šis vyras vaikams sakė: „duok parūkyti“. Vaikai atsakė, kad neturi, tuomet jis, laikydamas galimai peilį, pasakė: „Gal per ausį ar koją pervažiuoti?“. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. E.. Jis paaiškino, kad kaltinamajam einant šaligatviu, iš priekio ėjo būrys mažų vaikų. Jis vaikams pasakė: „dabar duosit man parūkyti“. Vaikai nesuprato, juokėsi. Minėtas asmuo vaikams pasakė: „dabar nupjausiu ausį“ ir išėjo iš būrelio. Jo rankose matė statybinį peilį, kuris buvo per vidurį juodas, o aplink geltonas. Taigi, visų šių liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi ir tokiais išliko nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio registruoto ROIK įvykio duomenų matyti, kad Bendruoju pagalbos centro telefonu liudytojas T. N. kreipėsi dar nesulaikius kaltinamojo, šiam šalinantis iš įvykio vietos – prie minėtos (duomenys neskelbtini). Ir jau tuo metu liudytojas nurodė, kad 30 m. amžiaus vyras grasino peiliu aplinkiniams praeiviams. Jokio liudytojo turėto tikslo tuo metu apkalbėti iki šiol nepažįstamą asmenį, kviečiant policijos pareigūnus į įvykio vietą, šioje byloje nenustatyta. Šių liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis peilį demonstravo ne vaikų, o būtent suaugusių – minėtų liudytojų atžvilgiu. Šis peilis, atitinkantis liudytojų nurodytą jo apibūdinimą, buvo rastas prie kaltinamojo ant žemės į kaltinamojo sulaikymo vietą atvykus policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad net ir vertinant kaltinamojo parodymus kaip teisingus, tai vis dėlto nepaneigtų pagrindo spręsti, kad jo veiksmais – peilio demonstravimu viešoje vietoje, buvo pažeista viešoji rimtis ir tvarka. Šią aplinkybę iš esmės teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės, kokias jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, kitais byloje surinktais įrodymais nėra pagrindžiamos. Kaip matyti iš portatyvinių pareigūnų, reagavusių į iškvietimą, kamerų vaizdo įrašų apžiūros, pareigūnams kaltinamojo paklausus, kodėl jis lindo prie vaikų, šis tokios aplinkybės nepaneigė, o į minėtą pareigūno pasakymą reagavo atsakydamas, kad serga psichine liga.

Visi minėti apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamojo veiksmai jiems pasirodė įžūlūs, bauginantys, jie bijojo, kad M. A. analogiškai nepasielgtų su kitais vaikais, ir būtent dėl šios priežasties jie kreipėsi į policijos pareigūnus, prašydami pagalbos, taip pat nusprendė kaltinamąjį sulaikyti, atsitraukdami nuo savo įprastinės, kasdienės veiklos, rizikuodami patys būti sužaloti kaltinamojo turėtu statybiniu peiliu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad tokių veiksmų atlikimas, asmeniui esant neblaiviam viešoje vietoje (kaltinamajam nustatytas 1,49 prom. neblaivumas), vaikų atžvilgiu be jokios aiškios dingsties, pačiam juos užkalbinus ir prašant mažamečių duoti jam cigaretę, o šios negavus, pademonstravus vaikams peilį, yra vertinamas kaip įžūlus elgesys, kuris visuomenėje priimtinomis normomis negali būti pateisinamas. Liudytojai T. N., K. L. patvirtino, kad dėl šios situacijos, jiems nusprendus sulaikyti kaltinamąjį, kad užkirstų kelią tolimesniems galimiems jo neteisėtiems veiksmams, jų dienotvarkė buvo sutrikdyta, situacija jiems atrodė bauginanti, jie negalėjo savalaikiai pasitikti vaikų, kurių atvažiavo pasiimti iš mokyklos. Vien tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė, kad peilį demonstravo prieš vaikus, ir tvirtino, kad cigarečių prašė iš byloje liudytojais apklaustų asmenų, o ne iš vaikų, nepaneigia aptartų įrodymų visumos. Minėtų liudytojų siekis apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas. Aplinkybes, kurias jie nurodė teisiamajame posėdyje, liudytojai nuosekliai išdėstė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pagrindo vertinti priešingai nesudaro ir kaltinamojo teiginiai apie tai, kad šių liudytojų atžvilgiu jo iniciatyva yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Susipažinus su Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, matyti, kad laikotarpiu po šio įvykio, jokie tebesitęsiantys baudžiamieji procesai, kuriuose nukentėjusiuoju būtų pripažintas M. A., nevyksta (arba yra nutraukti).

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, atlikti viešoje vietoje, neabejotinai sukėlė juos mačiusiems asmenims neigiamų išgyvenimų, todėl daroma išvada, kad kaltinamajam inkriminuotais veiksmais buvo sutrikdyta minėtų liudytojų rimtis, jie negalėjo užsiimti numatyta, suplanuota veikla. Dėl šios priežasties, nepaisant pirminės situacijos kilimo priežasties, konstatuojama kaltinamojo veiksmuose esant BK 284 straipsnyje numatyto materialiąja sudėtimi apibrėžiamo nusikaltimo padariniams.

Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas nepilnametis T. K.. Tačiau iš byloje esančios medžiagos, taip pat jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinio, matyti, kad jis įvykyje, dėl kurio M. A. pareikšti kaltinimai šioje byloje, nedalyvavo. Tai yra, M. A. yra kaltinamas tuo, kad jis grasino vaikams, buvusiems (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir išsitraukęs peilį ėjo link jų. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė ėjęs vienas, nurodė apie įvykius prie parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), taigi jau kaltinamojo sulaikymo metu. Tačiau jis šioje byloje nėra kaltinamas tuo, kad viešąją tvarką pažeidė būtent vykdant jo sulaikymą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis pasakojo apie aplinkybes, kurios yra visiškai paneigiamos kitų liudytojų parodymais šioje byloje. Kaltinamąjį sulaikę asmenys, jį sekę, nenurodė apie jokį vaiką, kurį kaltinamasis būtų vijęsis po įvykio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jie nurodė, kad jau asmenį sulaikant, prie jų buvo priėjęs mažametis berniukas, kuris teiravosi apie įvykį. Jie jam papasakojo, kas nutiko, kad vaikams buvo grasinta peiliu, ir vaikas nubėgo. Tuo metu kaltinamojo ranka jau buvo kruvina, šalia jo gulėjo statybinis peiliukas. Atsižvelgiant į tai, neatmetant ir nekvestionuojant fakto, kad nukentėjusįjį mažametį galimai įbaugino jo matyta situacija prie parduotuvės „Rimi“, viešoje vietoje sulaikant kaltinamąjį, tačiau vertinant bylos aplinkybes kaltinimo ribose, jo parodymų turinys negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinimui reikšmingų įvykių, kadangi, kaip jau minėta, įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje nukentėjusysis nebuvo. Dėl šios priežasties jo parodymų turinys detaliau nevertintinas, tačiau aptarti argumentai nepaneigia jau išdėstytų motyvų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo teisei priešingi veiksmai, kurie ikiteisminio tyrimo metu tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, pasireiškė būtent jam inkriminuotais veiksmais prieš vaikus, buvusius (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šie jo veiksmai visiškai įrodyti byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuoseklių bei dėl esminių įvykio aplinkybių proceso metu nekitusių liudytojų parodymų visuma, todėl pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika – viešosios tvarkos sutrikdymas.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus už ankstesnį jo padarytą nusikaltimą, taigi nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas. Po įvykio kaltinamajam buvo patikrintas blaivumas, nustatytas pakankamai didelis – 1,49 prom. neblaivumo laipsnis. Tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus įvykio metu, patvirtina liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, nekoordinuotai. Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad prieš tai buvo išgėręs apie 1 litrą alaus. Nors kaltinamasis teigė, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos jo teisei priešingam elgesiui, tačiau vis dėlto, pagrindo sutikti su tokiais jo teiginiais nėra. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis, išgėręs alkoholio, užsimanė parūkyti, ir būtent dėl šios priežasties jis (duomenys neskelbtini) teritorijoje prašė cigaretės. Kaltinamojo neblaivumo laipsnis yra artimas vidutiniam, bylos duomenimis, jo neblaivumas ir anksčiau turėjo įtakos teisei priešingam, įstatymu uždraustam jo elgesiui. Liudytojų nurodyta neadekvati, nekoordinuota kaltinamojo elgsena, akivaizdaus motyvo, tikslo įvykdyti nusikalstamą veiką nebuvimas, menkavertė dingstis, dėl kurios kaltinamasis nusikalto, ir šios veikos pobūdis akivaizdžiai suponuoja išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui. Dėl šios priežasties ir ši aplinkybė vertinama kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti.

M. A. yra jauno amžiaus, tačiau jis teisiamas jau aštuntą kartą. Ankstesni jo teisei priešingi veiksmai pasireiškė išimtinai fizinio smurto kitų asmenų atžvilgiu ir (ar) kitokiu mušimu. Jis yra nedirbantis, nevykdo jokios veiklos, kuri galėtų skatinti jo pozityvų užimtumą. Nors jis registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina jo iš anksčiau susiformavusias delinkventines nuostatas, siekį pažeisti visuomenėje galiojančias elgesio ar moralės normas. Šio įvykio metu, darbo dieną, kiek po vidurdienio, kaltinamasis buvo neblaivus viešoje vietoje, nepaisydamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtos pareigos gydytis dėl turimos priklausomybės alkoholiui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną – 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas teikime (duomenys neskelbtini), kurio metu, dalyvaujant kaltinamajam, buvo sprendžiamas klausimas dėl ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos probacijos panaikinimo, pasiunčiant jį atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Teikimas buvo atmestas, taip jau ketvirtąjį kartą parodant pasitikėjimą M. A. bei sudarant galimybes jam pasitaisyti, savo teigiamu elgesiu įrodyti, kad jis ketina laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, sudarant galimybę gydytis turimą priklausomybę, taip pat sąlygas šio asmens resocializacijai, tačiau šio teikimo nagrinėjimas teisme 2022 m. rugsėjo 1 d., kaltinamajam dalyvaujant nebuvo pakankama priemonė, kad užtikrintų bei paskatintų teigiamą, teisėtą M. A. elgesį. Jis pakartotinai nusikalto, o jo veiksmai, jam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, rodo, kad jo iki šiol dedamos pastangos gydytis turimą priklausomybę nėra pakankamos. Jis yra baustas administracine tvarka, taip pat jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi bylos teisme, kuriose jis kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kas rodo, kad kaltinamojo elgesys galimai vis dėlto nėra koreguojamas teigiama linkme jam taikant probaciją, o jo veiksmų pavojingumas, be kita ko, šioje byloje veiksmus nukreipus prieš socialiai jautrią, pažeidžiamą asmenų grupę – mažamečius, mokymosi įstaigos teritorijoje, galimai didėja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą (BK 61 straipsnis), tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, kad itin neigiamų, negrįžtamų padarinių kaltinamojo veiksmai nesukėlė, nustatytinas artimesnis minimaliam galimam už nusikaltimą skirti bausmės dydžiui, mažesniam už vidurkį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė 2022 m. rugsėjo 6 d., o 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, probacijos terminas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 26 d. Taigi naują nusikaltimą kaltinamasis padarė dar nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Iš minėto 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad juo M. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant pareigas: gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip jau nurodyta anksčiau, naują nusikalstamą veiką, dėl kurios jis atsakomybėn patrauktas šioje byloje, kaltinamasis padarė 2022 m. rugsėjo 6 d., tai yra dar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalią už nusikaltimą galimą skirti laisvės atėmimo bausmės dalį. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš Probacijos registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi. Analogiškos praktikos laikosi ir kasacinis teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltininko asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Šiuo atveju, M. A., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaip jau minėta, jis yra teisiamas aštuntą kartą, jo veiksmams būdingas išimtinai smurtinio pobūdžio veikų darymo modelis, dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis vėl kaltinamas, be kita ko, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nagrinėjamos teisme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad siekiant kaltinamąjį pataisyti, įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, kaltinamajam jau buvo skiriamos tiek su terminuotu laisvės atėmimu susijusios, tiek ir nesusijusio bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), taip pat skiriamos poveikio priemonės smurtinio elgesio korekcijai, taikyta probacija. Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pakartotinumas, naujų veikų darymas jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, taip pat tai, kad šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą M. A. padarė besibaigiant probacijos terminui, rodo, kad nei ankstesnėmis bausmėmis, nei taikyta probacija sėkminga asmens resocializacija nebuvo pasiekta. Jis neteisėtai veikia skatinamas turimos priklausomybės alkoholiui, iš teikimo Nr. T-1385-1129/2022 duomenų matyti, kad net ir probacijos laikotarpiu du metus jam taikyto gydymo metu jis ir toliau vartojo alkoholį, suvokdamas, kad tai daryti jam draudžia įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas. Jis pakartotinai nusikalto vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo kaltinamojo piktybišką siekį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų reikalavimų, savo interesų, lūkesčių priešpastatymą įstatymui, taip pat nuosprendžiu jam skirtoms pareigoms. Neabejotina, kad turimos priklausomybės alkoholiui gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau vien šia aplinkybe negali būti pateisinamas sistemingas asmens įstatymų nepaisymas bei naujų nusikaltimų darymas. Atsižvelgiant į tai, nenustačius pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, M. A. netaikytinos.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis M. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 14:37 val. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 13:03 val. (vieną parą), todėl šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus jį vykdyti, panaikintinos, M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos voke (b. l. 163), perduodant bausmę vykdysiančiai institucijai saugoti prie kaltinamojo asmens bylos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- juoda rankinė, telefonas, akiniai nuo saulės, laikrodis, pinigai, banko kortelė, kortelė, piniginė, ausinės, paimti asmens kratos metu, 2022 m. rugsėjo 7 d. pakvitavimu grąžinti M. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini M. A.;

- vokas Nr. 2, kuriame yra statybinis peiliukas, perduotas saugojimui į Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK daiktų saugyklą (b. l. 98–99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos darymo įrankis;

- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 41, 84), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (laisvės atėmimu 1 metams), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (3 mėnesius) ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 14.37 val. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 13.03 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti, M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos voke (b. l. 163), perduodant bausmę vykdysiančiai institucijai saugoti prie nuteistojo asmens bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- juoda rankinę, telefoną, akinius nuo saulės, laikrodį, pinigus, banko kortelę, kortelę, piniginę, ausines, paimtus asmens kratos metu, 2022 m. rugsėjo 7 d. pakvitavimu grąžintus M. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti M. A.;

- voką Nr. 2, kuriame yra statybinis peiliukas, perduotą saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos PK Daiktų saugyklą (b. l. 98–99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip nusikalstamos veikos darymo įrankį;

- kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 41, 84), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.