Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais: 2024 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 3 000 Eur suma, 2024 m. kovo 13 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur suma, 2024 m. kovo 13 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 394,99 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 502,08 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 013,61 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur suma, 2024 m. kovo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur, 2024 m. kovo 22 d. – R. V. 2023 m. rugsėjo 30 d. palūkanos 33 288 Eur suma, 2024 m. kovo 22 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 764,78 Eur, 2024 m. kovo 22 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 000 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur, 2024 m. kovo 27 d. – „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur, 2024 m. kovo 27 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, 2024 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 701 Eur, 2024 m. kovo 28 d. – „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Šiais veiksmais R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvumo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė 99 891,78 Eur, iš jos: 77 709,55 Eur Gyventojų pajamų mokestis susidarė pagal mokestinio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. pateiktą deklaraciją už 2022 m. gruodžio mėnesį, taip pat pagal pateiktas deklaracijas už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., 28 106,12 Eur delspinigiai, 33,95 Eur Pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Šios mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti vykdyti nuo 2024 m. gegužės 2 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, o nepavykus išieškoti iš sąskaitų, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir perduoti vykdyti antstoliui. Iš viso buvo priimti septyni sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką. Laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. pagal nurodymus iš bendrovės banko sąskaitos buvo nurašyta 2 144,06 Eur suma, o antstolis išieškojo ir pervedė 16 876,47 Eur ir 30 612 Eur įskaityti iš deklaruotos mokesčių nepriemokos. VMI, atlikdama bendrovės operatyvų patikrinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojo pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau jie buvo teikiami epizodiškai, o 2024 m. spalio 21 d. bendrovės vadovas R. R. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. pabaigoje sutrikus pagrindinių užsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų užsakovų atsiskaitymams su bendrove, buvo pradėti derinti skolų likučiai. Derinant likučius buvo pastebėta daug neatitikimų , ko pasėkoje išreikštas nepasitikėjimas buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone. Po ilgų paieškų 2024 m. liepos 24 d. buvo pasirašyta sutartis su nauja buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone. Dėl minėtų aplinkybių, bendrovė dar 2024 m. kovo mėnesiais susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, įskaitant ir finansinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams, todėl buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, o bendrovės veiksmai yra suvaržyti dėl antstolių veiksmų ir vykdomų varžytinių. Su nauja buhalterinę apskaitą tvarkančia bendrove buvo sutarta ištaisyti visus buhalterinės apskaitos netikslumus, o su kreditoriais ir debitoriais derinami likučiai 2013 m. gruodžio 31 d. – 2024 m. liepos 31 d. datoms. Atlikus šį darbą, gavus pajamas bus atsiskaitoma su valstybinėmis įmonėmis ir kreditoriais. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė visgi nepateikė visų trūkstamų dokumentų. Jo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. gavo 1 964374,37 Eur pajamų, o išlaidas sudarė 1 965298,44 Eur suma. Nustatyta, kad bendrovė atlikdama atsiskaitymus, juos atliko nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Kartu operatyvaus patikrinimo metu dėl to, kad bendrovė nepateikė visų trūkstamų ir reikalautinų dokumentų, nebuvo galimybės pilnai patikrinti mokesčių įstatymuose ir kituose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą pareigų vykdymą. Operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti pasiūlymai – užtikrinti, kad deklaruoti mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais; atsiskaitant su kitais kreditoriais, kada bendrovė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms susimokėti, privaloma atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka; pateikti VMI 2024 m. spalio 3 d. ir 2024 m. spalio 11 d. nurodymuose visus prašomus dokumentus; VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus; bendrovė gali siūlyti ir kitus nepriemokos padengimo būdus; išaiškinta tvarka dėl bendrovės nemokumo proceso inicijavimo (b. l. 8-12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad R. R. atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjekto požymius nekilo. Pastarasis nuo 2020 m. gegužės 18 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Minėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. (b. l. 42-44, 50-52), ją įrodo ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (b. l. 6).

Nagrinėjamu atveju, nepaneigtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka už 2022 m. gruodžio mėnesį buvo paskaičiuota jau po to, kai bendrovė 2024 m. kovo 12 d. pateikė patikslintą deklaracija (b. l. 2-4). Kita vertus, tai jokiu būdu nesudaro pagrindo nepripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2024 m. kovo mėnesį, jau po patikslintos Gyventojų pajamų deklaracijos pateikimo, atliko mokėjimus kitiems nei VMI kreditoriams ir apie šią mokestinę nepriemoką žinojo. Anaiptol, būtent bendrovės vadovas yra tas subjektas, kuris turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-628/2019, 2AT-28-303/2020). Įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai), pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – R. R., kuris, be kita ko, vadovaudamasis ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi, privalėjo įsitikinti, kad visos bendrovės mokesčių deklaracijos yra teikiamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nustatytu laiku, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be kita ko, faktą, kad R. R. apie bendrovės įsiskolinimus valstybei, tai yra VMI, žinojo, dar teikiant patikslintas deklaracijas, įrodo ir tai, jog pastarojo akcentuojama deklaracija buvo teikiama atliekant pastarojo vadovaujamos bendrovės mokestinį tyrimą, o ir tik 2024 m. kovo mėnesį pateikus patikslintą deklaraciją, iš karto bendrovės vardu VMI buvo pateiktas prašymas išdėstyti ar atidėti mokestinės priemonės mokėjimą (b. l. 55), kuris vėliau nebuvo patenkintas. Juo labiau, būtent tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai mokėjo įsiskolinimus kitiems kreditoriams – fiziniams ir juridiniams asmenims, kas tik įrodo, kad bendrovei buvo puikiai žinomas mokestinės nepriemokos valstybei faktas, tačiau, nepaisant to, buvo nuspręsta pirmiausia atsiskaityti su kitais subjektais.

Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu R. R. išsakytų argumentų, o būtent – tos aplinkybės, kad mokestinė nepriemoka atsirado žymiai vėliau nei buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, kontekste pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta ne laiku ir tai sąlygojo ne nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančios aplinkybės, bet būtent pačios bendrovės neveikimas. Todėl esant tokiai situacijai, o būtent pačios bendrovės laiku neatliktiems veiksmams, apeliavimas į tai, kad bendrovei nebuvo žinomi jos kreditoriniai įsipareigojimai ir jie paaiškėjo tik pateiktus deklaraciją, sudaro piktnaudžiavimo prielaidas. Antai, fiziniai ar juridiniai asmenys, turėdami įsiskolinimus valstybei, tikslingai neteiks deklaracijų laiku, tam, kad nebūtų apskaičiuotos turimos mokesčių nepriemokos valstybei, ir tuo metu atsiskaitys su kitais kreditoriais nei VMI, kas iš esmės neatitiks CK 6.930¹ straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo.

Todėl teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyti nuogąstavimai apie susidariusios mokestinės nepriemokos nežinojimą, yra laikytini deklaratyviais ir nukreiptais į siekį išvengti jam gręsiančios atsakomybės. Priešingai pastarojo teismui išsakytai pozicijai, bylos nagrinėjimo teisme nustatytos aplinkybės, o būtent – mokestinio patikrinimo metu nustatytas mokesčių nepriemokos faktas, laiko prasme nuo patikslintos deklaracijos nenutolęs prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą, taip pat ir R. R., kaip bendrovės vadovui tenkanti atsakomybė, nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad pastarasis 2024 m. kovo mėnesį, atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, žinojo apie jo bendrovės turimus įsipareigojimus valstybei, tačiau jų sąmoningai nepaisė.

Be visų pirmiau aptartų ir teismo nustatytų aplinkybių, pripažintina ir tai, jo nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. R. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu patyrė finansinius sunkumus ir nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.

Minėtų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas), nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020).

Taigi, pirmiau aptartos teismų praktikos aspektu įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, nors kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bylai aktualiu metu ir buvo pelninga, tačiau ši bendrovė patyrė finansinius sunkumus, pripažintina, kad šios bendrovės turimi finansiniai sunkumai nulėmė faktą, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, ko pasėkoje, tikslingai atsiskaitė ne su VMI, o su kitais subjektais, ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtus R. R. paaiškinimus apie jo nežinojimą dėl mokestinės nepriemokos, taip pat teismo bylai aktualiu laiku nustatytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius sunkumus bei esant šiems sunkumams, atliktus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pripažintina, kad R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais šios bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. R. R. bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. R. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas ne kartą ir pastarojo administraciniai nusižengimai yra susiję su jo, kaip bendrovių vadovu veikla. Dar 2022 m. balandžio 28 d. R. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nedeklaravimo. Analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą šis buvo padaręs ir laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. birželio 15 d. Dėl vykdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas ir 2024 m. rugsėjo 3 d. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. vasario 19 d. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (du kartus). Svarbu ir tai, jog R. R. administracine tvarka ne kartą buvo baustas ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o 2024 m. gegužės 20 d. jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 77-90, 91).

Visi šie R. R. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pastarojo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitikintis. Anaiptol, minėti R. R. teisei priešingi veiksmai yra laikytini jam įprasto elgesio tąsa, kuriai įtakos neturi ne kartą dėl jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tenkančių ir netinkamai vykdomų pareigų pradėta administracinio nusižengimo teisena ir jos pagrindu paskirtos pakankamai didelės administracinės baudos.

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tą faktą, kad R. R. dėl vykdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo netinkamos veiklos ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, daro išvadą, kad Institucijos prašomos skirti administracinės baudos dydis – 2 200 Eur yra teisingas bei proporcingas ir atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek jį padariusio R. R. asmenybę, todėl šio dydžio bauda skirtina R. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur (dvejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. R., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-16-1170/2025 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.