Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-317-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2A-317-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05314-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Atsakovas
G. V.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-317-198/2013

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05314-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 113.1;116.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei G. V., trečiajam asmeniui A. K. dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. V. 1817,21 Lt įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad buvo tiekiama šilumos energija butui, esančiam Tulpių g. 1-7, Panevėžyje. Šio buto savininkas nuo 2010 m. lapkričio 22 d. yra atsakovė. Vadovaujantis LR CK 6.384 str. 1 d. nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti atsakovei priklausę šilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šilumos energija sutartis. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 1 ir 2 dalis sutartys sudaromos laikantis standartinių sąlygų, kurios galioja sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartomis sąlygoms ir įstatymams. Mokesčiai už šilumos energiją buvo priskaičiuoti vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovė neapmokėjo 1817,21 Lt skolos. Ieškovo atstovo nuomone šioje byloje turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš AB „Panevėžio energija“ atsakovei G. V. 300 litų advokato atstovavimo išlaidas bei 20 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad su atsakove šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas sudaryta nebuvo, todėl atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė jokie prievoliniai santykiai. Atsakovė nesinaudojo butu ir tuo pačiu ieškovo tiekiama šilumos energija buto šildymui ir karštu vandeniu. Ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojosi trečiasis asmuo. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens taip pat nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl naudojimosi butu, tarp jų buvo kilę teisminiai ginčai.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės G. V. 1817,21 Lt įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Auščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Ieškovas jokių šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarčių su sprendime nurodyta A. K. nėra sudaręs, todėl šilumos energijos sutarties šalis per skolos susidarymo laikotarpį yra tik atsakovė. Nesant rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų – sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Atsakovei šildymo įrenginiai bute priklauso nuo skolos susidarymo momento ir nuo to momento su atsakove esant sudarytai sutarčiai dėl šilumos energijos tiekimo, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdė. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė dėl kitų asmenų veiksmų negalėjo pilnai naudotis savo nuosavybės teisėmis į butą ir naudotis tame bute vartojama šiluma, suteikia teisę atsakovei reikalauti iš tų asmenų žalos atlyginimo, tačiau nepanaikina jos pareigos mokėti už bute suvartotą šilumos energiją.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą, argumentuotą ir teisingą sprendimą, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paaiškino, kad tarp atsakovės ir A. K. niekada nebuvo susiklostę panaudos ar nuomos santykiai. Atsakovė negalėjo su A. K. aptarti atsiskaitymo už šilumą tvarkos, nes ji bute gyveno savavališkai prieš atsakovės valią. Atsakovė nesutiko, kad konkliudentiniai veiksmai šios bylos atveju pasireiškia kaip jos nuosavybės teisių į butą, kurio šildymo įrenginiai prijungti prie centrinio šildymo sistemos, įgijimu. Nuosavybės teisę į ½ ginčo butą atsakovė įgijo 2008 m., tačiau paslaugos tiekimo sutarties šalimi laikė vieną bendraturtę A. K. , kuri gyveno tame bute ir naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas - kas turi pareigą atsiskaityti su AB „Panevėžio energija“ už tiektą šilumos energiją, butui Tulpių g. 1-7, Panevėžyje – ar buto savininkas, ar faktinis šilumos energijos naudotojas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, kad G. V. ir A. K. paveldėjo po ½ dalį močiutės L. Ž. buto, esančio Tulpių g. 1-7, Panevėžyje. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą išduotas 2008 m. lapkričio 25 d. Šalims nesutariant dėl naudojimosi butu tvarkos, 2009-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka. Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu G. V. atidalinta ½ dalis buto, unikalus numeris 2796-8004-3010:0078, esančio Tulpių g. 1-7, Panevėžio m., iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. K. ir ½ dalis buto, esančio Tulpių g. 1-7, Panevėžio m. asmeninės nuosavybės teise priklausanti A. K., priteista G. V.. Iš G. V. priteista kompensacija A. K. 45 000 Lt. Po teismo sprendimo A. K. buto gera valia neatlaisvino, todėl atsakovė kreipėsi 2011 m. sausio 12 d. į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimu A. K., A. K. ir A. K. iškeldinti iš buto, esančio Tulpių g. 1-7, Panevėžio mieste, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2011-12-02 G. V. kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio iškeldinimo. Antstolis S. Ramanauskas 2012 m. kovo 26 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą dėl A. K., A. K. ir A. K. iškeldinimo iš buto, esančio Tulpių g. 1-7, Panevėžyje. Nuo 2012 m. kovo 26 d. butu naudojasi jo savininkė G. V.. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu pažymi, kad atsakovė ėmėsi teisinių veiksmų savo, kaip minėto buto savininko, interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui, nes jai nuosavybės teise priklausančiu butu naudotis negalėjo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios. Atsakovė savalaikiai ėmėsi veiksmų iškeldinti iš buto be teisinio pagrindo gyvenančius asmenis, o 2010 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė prašymą AB „Panevėžio energija“, prašydama atjungti karšto vandens tiekimą butui, esančiam Tulpių g. 1-7 Panevėžyje ( b. l. 11). Atsakovės prašyme nurodyta, kad butu, esančiu Tulpių g. 1-7 Panevėžyje naudojasi A. K., todėl prašė skolą išieškoti iš A. K., nes atsakovė šiame bute negyvena ir paslaugomis nesinaudoja. Atsakovė sudaryti buto nuomos sutarties ar aptarti atsiskaitymo už šilumą tvarkos su A. K. negalėjo, nes A. K. bute Tulpių g. 1-7 Panevėžyje, gyveno prieš atsakovės valią. Teismas pažymi, kad šilumos tiekėjas (ieškovas), žinodamas, kad ginčo bute gyvena ir ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojasi A. K., elgėsi netinkamai, nes nesiėmė veiksmų tartis, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis būtų faktinis jos naudotojas. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė, būdama ginčo buto savininkė, buvo rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai atitiko bonus pater familias elgesio standartus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos atsakovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovė už procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) parengimą sumokėjo 400,00 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 121). Šios išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ši suma iš ieškovo priteistina atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB “Panevėžio energija”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 ( keturis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Birutė Jonaitienė