Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-267-380/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-11-11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
AN2-267-380/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00583-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. Š.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-267-380/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00583-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022-09-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad S. Š., 2022-09-19, 01.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso stabdomas policijos tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, įjungtu policijos garsiniu signalu bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022-09-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13412-2022 S. Š. už minėto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

3. Skundžiama 2022-11-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas S. Š. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022-09-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13412-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-11 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4.1. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad administracinio nusižengimo nepadarė, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi iš esmės vien tik policijos pareigūnų liudijimais atmesdamas kitus įrodymus – filmuotą medžiagą ir joje užfiksuotas aplinkybes.

4.2. Teigia, kad kartais policijos pareigūnai ne tik liudija neatskleisdami tiesos, tačiau kai kuriais atvejais ir piktnaudžiauja jiems suteikta teise. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnė K. K. iš karto po įvykio 2022-09-22 detaliame rašytiniame paaiškinime viršininkui M. B. nurodė aplinkybę, kad patikrinus per POLISII naršyklę pagal fotonuotrauką ji atpažino S. Š. kaip asmenį, pabėgusį nuo policijos pareigūnų. Apelianto nuomone pareigūnai neturėjo duomenų, kas vairavo automobilį, nes liudytojas D. P. paliudijo, jog po to, tą pačią naktį, nustatė, kas yra automobilio savininkas ir jam paskambino, savininkas nurodė, kad automobiliu naudojasi jo sūnus. Gavus anketinius asmens duomenis vardą, pavardę, gimimo metus ir t. t., nėra sunku POLISII naršyklėje surasti ieškomo asmens nuotrauką. Vertinant D. P. liudijimus apeliantui kyla klausimas, kodėl jis nematė iš automobilio išbėgusio vyriškio veido (jis vijosi asmenį, vairavo policijos automobilį). Liudytojas teigia, vyriškį matęs tik iš nugaros, jis vilkėjo juodą striukę, minėtas vyriškis panašaus sudėjimo kaip ir S. Š.

4.3. Apelianto nuomone logiška veiksmų seka turėtų būti, jog policijos automobilis vejasi pažeidėjo automobilį, o liudytojas D. P. vairuoja automobilį kaip ir pažeidėjas. Tiek vairuotojas, tiek pažeidėjas yra tiesioje linijoje, toje pačioje pusėje. Pažeidėjas, atidaręs vairuotojo dureles, negalėjo judėti iš karto į priekį, nes jam trukdė atidarytos automobilio durelės, jis turėjo pasisukti kažkiek šonu, norėdamas įveikti kliūtį. Logiška būtų teigti, kad įžiūrėti pažeidėjo veidą galėjo būtent pareigūnas D. P., o ne pareigūnė K. K., nes ji sėdėjo keleivio pusėje. Į pareigūnės pusę pažeidėjas negalėjo atsisukti, nes ta kryptimi judėti jam trukdė automobilio kėbulas. Policijos pareigūnas D. P. vairavo tarnybinį automobilį, kuriame „buvo įjungtos šviesos“. Logiška būtų teigti, kad būtent D. P. turėjo geriau įžiūrėti pažeidėjo veido kontūrus, o ne K. K., mačiusi profilį ir iš jo atpažinusi apeliantą. Ji sėdėjo keleivio pusėje. Iš su apeliaciniu skundu pateikiamų fotonuotraukų galima palyginti išlipusio asmens ūgį su apelianto ūgiu. Nuotraukos padarytos iš įvairių pozicijų. Akivaizdžiai matyti, kad iš automobilio išlipęs asmuo yra gerokai žemesnio ūgio nei S. Š.. Pareigūnė apibūdino apeliantą, jog jis yra vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, plaukai į tamsesnę pusę. Tačiau apeliantas nėra vidutinio ūgio, jo ūgis 190 cm, jo kūno sudėjimas stambus (svoris 120 kg), o ne vidutinis. Kiek pamena apeliantas, asmuo vairavęs automobilį galėjo būti apie 170–175 cm ūgio.

4.4. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog „00.36.26 val. į kiemą įvažiuoja tamsios (galimai juodos) spalvos automobilis. Automobilio valstybiniai numeriai neįžiūrimi. 01.00.49 val. atsidaro keleivio durelės. 01.02.45 keleivis išlipa ir nueina. Keleivis aukštas, lieso kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos rūbą, apsiavęs šviesios spalvos (galimai baltos) batais. Automobilis iš kiemo išvažiuoja 01.03.17 (b. l. 50). Tai, kad S. Š., teisme peržiūrėjęs paskutinį vaizdo įrašą iš „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos vidinio kiemo (b. l. 50), nurodė, kad tai jis išlipo iš savo automobilio, o nenustatytas asmuo išvažiavo iš mokyklos kiemo, savaime nepaneigia policijos pareigūnės parodymų, kartu ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kaip minėta, S. Š. nenuoseklius paaiškinimus paneigia liudytojų policijos pareigūnų K. K. ir D. P. parodymai.“

4.5. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų pateiktų įrodymų byloje, prioritetą suteikė liudytojos parodymams, atmesdamas „filmuotoje medžiagoje esančius faktus ir dėl jų nepasisakydamas, kuriuos išanalizavus matytųsi akivaizdus ūgio neatitikimas tarp vairavusio automobilį asmens ir apelianto“. Iš pateikto ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus matyti nusižengimo padarymo aplinkybės, tai yra matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu, įjungtais švyturėliais persekioja automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje įsuka į kiemus ir greitai važiuoja. Policijos pareigūnams važiuojant iš paskos „Mercedes-Benz“ automobiliui, įvažiavus į kiemą paskui automobilį, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas padidina greitį ir sustabdęs automobilį greitai išlipa iš automobilio ir nubėga. Policijos pareigūnas šaukia „stok, policija“, vejasi vairuotoją, bet jo nepavyksta pasivyti, po to pareigūnai apžiūri automobilį. Teismo posėdžio garso įraše turėtų būti girdimi teisėjos klausimai apeliantui prašant nurodyti, kas vairavo automobilį. Akivaizdu, jog apylinkės teismui kilo pagrįstų abejonių dėl automobilį vairavusio asmens, tačiau šios abejonės nepašalintos.

4.6. Apeliantas teigia, jog negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad į bylos nagrinėjimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių neatvyko, nepateikė jokių prašymų ar pageidavimų. Atkreipia dėmesį, kad jei jis nebūtų išlipęs iš automobilio prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, jam negalėjo būti žinomos aplinkybės ir / ar įvykiai, kuriuose jis nedalyvavo. Apeliantui neaišku, kokiu būdu buvo pareikalauta filmuota medžiaga ir kaip jis išlipęs galėjo vairuoti automobilį, jei jis nuėjo. Kad apeliantas būtų įsėdęs atgal į automobilį ir / ar sėdęs į vairuotojo pusę, byloje duomenų nėra, nes jų ir negali būti. Apeliantui keistai skamba teismo įsitikinimas, jog nepaisant, kad jis išlipo iš savo automobilio, o nenustatytas asmuo išvažiavo iš mokyklos kiemo, savaime nepaneigia policijos pareigūnės parodymų, kartu ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

4.7. Apelianto nuomone byloje esantys įrodymai (filmuota medžiaga) patvirtina aplinkybes, jog automobilį vairavo ne S. Š.. Būtent pareigūnų automobilio vaizdo kameros įrašai ir dėvimųjų kamerų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašai paneigia S. Š. kaltę, nes jis administracinio nusižengimo nepadarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-11 nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Š. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas labai išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022-09-27 administracinio nusižengimo protokolu ir 2022-09-30 nutarimu bei bylos medžiaga, peržiūrėjęs visus byloje esančius su aptariamu įvykiu susijusius vaizdo įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog S. Š. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl S. Š. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. Š. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl S. Š. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

9. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jam inkriminuoto ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė. Neigia, kad jis 2022-09-19, 01.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso stabdomas policijos tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, įjungtu policijos garsiniu signalu bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sutikti su šiais S. Š. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

11. Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. P. nurodė, kad 2022-09-19 tamsiu paros metu patruliuojant iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios mokyklos kiemo pastebėjo išvažiuojantį juodą „Mercedes-Benz“ automobilį, kurio vairavimas sukėlė įtarimų. Ėmė automobilį vytis, automobilio vairuotojas padidino greitį. Automobilį vijosi iš paskos iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiavus į kiemus įjungė švyturėlius, garsinį signalą, bet automobilis nesustojo. Vairuotojas, nuvažiavęs iki kiemo galo, išlipo iš automobilio ir ėmė bėgti nuo jo. Jis pradėjo jį vytis, šaukė „stok policija“, bet vairuotojas, užbėgęs už namo, dingo, ir jis pametė iš akiračio vairuotoją. Kolegė liko prie automobilio. Matė, jog automobilyje sėdėjo vienas asmuo. Po to, tą pačią naktį, nustatė, kas yra automobilio savininkas ir jam paskambino, savininkas nurodė, kad automobiliu naudojasi jo sūnus. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Matė, kad iš automobilio išbėgo vyriškis, tačiau veido nematė, vyriškį matė tik iš nugaros, jis vilkėjo juodą striukę. Minėtas vyriškis panašaus sudėjimo kaip ir S. Š. Mano, jog vairuotojas buvo neblaivus, dėl to ir nesustojo stabdomas. Apžiūrėjus automobilį bagažinėje buvo rasta alkoholinių gėrimų, automobilio raktelių nebuvo (b. l. 41–42). Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. K. parodė, kad 2022-09-19 01.10 val. patruliuojant kartu su kolega D. P. buvo pastebėtas iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiuojantis „Mercedes-Benz“ automobilis, kuris sukėlė įtarimų. Apsisukę ėmė paskui minėtą automobilį važiuoti, norėdami jį patikrinti. Pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) plentu sekamas automobilis, padidinęs greitį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įsuko į kiemus. Jiems įjungus švyturėlius ir važiuojant iš paskos automobilio vairuotojas dar labiau padidino greitį, o privažiavus kiemus vairuotojas sustabdė automobilį ir pabėgo. Ji liko prie automobilio pasižiūrėti, ar nėra dar daugiau keleivių, patikrino, kas yra automobilyje. Matė, kaip vairuotojas išlipo, matė jo profilį, pusę jo veido. Po to nustatė automobilio savininką, su juo susisiekė, šis pasakė, jog automobilį vairuoja jo sūnus. Per duomenų bazę patikrino ir atpažino, jog automobilio vairuotojas buvo S. Š., kuris yra teismo posėdyje. Jį atpažino pagal veido bruožus, jo rūbai buvo tamsūs, jis vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, plaukai į tamsesnę pusę. Kadangi buvo įjungtos tarnybinio automobilio šviesos, pakankamai gerai ir iš arti matė tą asmenį ir jo veido profilį. „Mercedes-Benz“ automobilis buvo apžiūrėtas, patikrintas, rasti tušti alaus buteliai. Raktelių automobilyje nebuvo palikta. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 41–42). 2022-09-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiosios patrulės K. K. tarnybiniame pranešime dėl pavojaus eismo saugumui nurodyta, kad 2022-09-19, 01.10 val., patruliuojant AP „(duomenys neskelbtini)“ kartu su tyrėju D. P., važiuojant (duomenys neskelbtini) g., Klaipėda, iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastebėtas išvažiuojantis automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl apsisukę pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) pl., Klaipėda, link kur ir nuvažiavo minėtas automobilis. Pasivijus minėtą automobilį ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, minėtas automobilis ,,Mercedes Benz“ įsuko į kiemus prie (duomenys neskelbtini) namo. Įvažiavus į kiemą paskui ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas padidino greitį, ir, sustojęs prie (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo, išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti. Kolega D. P. pradėjo bėgti paskui ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotoją. Kolegai bėgant paskui automobilio vairuotoją ji aiškiai ir garsiai girdėjo, kaip kolega sakė ,,stok policija“, tačiau vairuotojas į perspėjimus nereagavo, ir pasišalino tarp (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namų kiemų. Apžiūrėjus automobilį, jame matėsi tušti alaus buteliai. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Susisiekus su automobilio savininku, šis paaiškino, kad automobilis priklauso jam, tačiau automobiliu naudojasi jo sūnus S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris gyvena pas draugus, tačiau kur šiuo metu tiksliai yra, nežino. Automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomų automobilių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Filmuota dėvimosiomis kameromis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2022-09-22 K. K. rašytiniame paaiškinime Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus viršininkui M. B. ji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir minėtame 2022-09-19 tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodė, kad patikrinus per POLISII naršyklę, pagal fotonuotrauką ji atpažino S. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) m., kaip asmenį, pabėgusį nuo policijos pareigūnų (b. l. 19). Vaizdo įraše „L1118-LRE778-220919-010400-010520-20010400“ iš policijos tarnybinio automobilio užfiksuota, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu, įjungtais švyturėliais persekioja automobilio ,,Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje įsuka į kiemus ir greitai važiuoja. Policijos pareigūnams važiuojant iš paskos ,,Mercedes-Benz“ automobiliui, įvažiavus į kiemą paskui automobilį, automobilio ,,Mercedes-Benz“ vairuotojas padidina greitį ir sustabdęs automobilį greitai išlipa iš automobilio ir nubėga. Policijos pareigūnas šaukia „stok, policija“, vejasi vairuotoją, bet jo nepavyksta pasivyti, po to pareigūnai apžiūri automobilį (b. l. 31).

12. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent S. Š. 2022-09-19, 01.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso stabdomas policijos tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, įjungtu policijos garsiniu signalu bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

13. Nors apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys policijos pareigūnų D. P. ir K. K. parodymų kritikai, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog pareigūnės K. K. parodymai visos administracinio nusižengimo teisenos metu buvo nuoseklūs ir ji nė kiek nesuabejojo atpažindama S. Š. kaip įvykio metu automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį, taip pat paaiškino, pagal kokius jo bruožus ir fizines savybes jį atpažįsta. Tai, kad atpažinti S. Š. pareigūnei padėjo POLISII sistemoje esanti jo fotonuotrauka, yra savaime suprantama, nes iki tol administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ji nepažinojo, jį identifikavo tik vėliau, atlikdama teisėtus tyrimo veiksmus ir aiškindamasi įvykio aplinkybes. Tai, kad policijos pareigūnų automobilį vairavęs ir automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją persekiojęs policijos pareigūnas D. P. negalėjo užtikrintai jo atpažinti, taip pat yra natūralu, nes D. P. teko vairuoti tarnybinį automobilį važiuojant itin dideliu greičiu, o po to iš jo nedelsiant išlipti ir bėgti paskui iš automobilio „Mercedes-Benz“ išlipusį ir pradėjusį bėgti S. Š. Apelianto nurodomi argumentai apie tai, kaip, jo nuomone, įvykio metu turėjo (galėjo) vykti policijos pareigūnų stabdymui nepaklususio automobilio persekiojimas ir stabdymas, ir kuris iš policijos pareigūnų turėjo geresnę galimybę įsiminti automobilį vairavusio asmens veidą bei jį aiškiau pamatyti (geriau atpažinti), laikytini subjektyviais teorinio pobūdžio pamąstymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jie atmestini. Pažymėtina, jog aptariamo automobilio „Mercedes-Benz“ profilis yra labai žemas, todėl nėra ir pagrindo teigti, kad minėto automobilio kėbulas būtų galėjęs trukdyti keleivio pusėje sėdėjusiai pareigūnai matyti išlipančio vairuotojo veidą.

14. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog S. Š. yra gerokai aukštesnis ir stambesnis už vaizdo įraše iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotą pabėgusį automobilį vairavusį asmenį, taip pat su apeliaciniu skundu pateikiamos prie automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio S. Š. fotonuotraukos, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, tai nepaneigia policijos pareigūnų D. P. ir K. K. nurodytų aplinkybių, jog automobilį vairavęs asmuo buvo panašaus sudėjimo ir ūgio kaip S. Š. Apygardos teismas, peržiūrėjęs apelianto pateiktas fotonuotraukas ir vaizdo įrašą L1118-LRE778-220919-010400-010520-20010400, kuriame iš šono (profiliu) užfiksuotas iš sustojusio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iššokantis ir nubėgantis jo vairuotojas, kuris bėgo pakankamai stipriai palinkęs į priekį, daro išvadą, jog negalima teigti, kad S. Š. savo fizinėmis savybėmis nėra panašus į šio automobilio vairuotoją. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas mano, jog pareigūnai D. P. ir K. K. galėjo jį apkalbėti, tačiau tokie argumentai laikytini deklaratyviais, nes pats S. Š. nenurodo, dėl kokių priežasčių minėti policijos pareigūnai, kurie iki įvykio jo nepažinojo, galėtų būti suinteresuoti jį apkalbėti ir (ar) nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn. Jokių duomenų apie pareigūnams pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo, įgaliojimų viršijimo ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo byloje nėra. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų D. P. ir K. K. nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių parodymų, kurie atitinka byloje esančių įrodymų visumą, patikimumu.

15. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismui kilo abejonių dėl jo kaltės ir fragmentiškai cituodamas skundžiamos nutarties motyvus teigia, jog jam nėra aišku, kodėl, teismo nuomone, nepaisant to, kad S. Š. prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos išlipo iš savo automobilio, o nenustatytas asmuo išvažiavo iš mokyklos kiemo, tai savaime nepaneigia policijos pareigūnės parodymų, o kartu ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Šie apelianto argumentai yra paremti vien tik subjektyvia ir fragmentiška skundžiamos nutarties interpretacija, galbūt tyčia iškraipant jos turinį siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl yra atmestini. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog apylinkės teismui abejonių dėl S. Š. kaltės nekilo, tačiau jis ėmėsi visų ANK numatytų procesinių veiksmų patikrinti S. Š. pateiktai versijai, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl teismas netgi atnaujino įrodymų tyrimą, kad galėtų papildomai apžiūrėti vėliau gautą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos kiemas ir išklausyti papildomų S. Š. paaiškinimų (b. l. 51). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenurodė, kad S. Š. „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos kieme išlipo iš savo automobilio. Šią apelianto pateikiamą versiją apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Apygardos teismas, papildomai peržiūrėjęs S. Š. akcentuojamus byloje esančius 2022-09-18 ir 2022-09-19 vaizdo įrašus iš „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos kiemo (b. l. 31, 50), daro išvadą, jog, priešingai nei mano apeliantas, juose nėra užfiksuotos jokios S. Š. kaltės klausimui šioje byloje teisingai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės.

16. Iš jau minėto apelianto akcentuojamo 2022-09-19 vaizdo įrašo visiškai neįmanoma įžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos kieme sustojusio automobilio valstybinio numerio, taip pat kyla abejonių dėl šio automobilio markės ir modelio, matyti tik tai, kad automobilis yra tamsios spalvos. Be to, iš automobilio išlipęs keleivis, kuris vaizdo įraše matosi itin trumpai ir kurio neįmanoma identifikuoti, yra aukštas, lieso kūno sudėjimo, vilki ilgą tamsios spalvos striukę, avi labai šviesios spalvos (galbūt baltais) batais, tuo tarpu pats S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tą vakarą jis vilkėjo juodą liemenę, po liemene vilkėjo sportinį „Nike“ džemperį, buvo su juodomis sportinėmis kelnėmis, avėjo sportinius juodus batus (b. l. 41-42, 51). Taip pat S. Š. nurodė, jog įvykio vakarą jis buvo neblaivus, todėl automobilį ,,Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė nepažįstamam bare sutiktam blaiviam asmeniui, kuris sutiko jį parvežti iš Gargždų į Klaipėdą, šio asmens vardo ir pavardės nežinojo, nežino kur jis gyvena, nebuvo tikras, ar tarėsi susitikti su šiuo asmeniu dėl automobilio susigrąžinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia S. Š. pateikiama versija yra neįtikinama. Kyla pagrįstų abejonių, kodėl, nors ir būdamas neblaivus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patikėtų pirmą kartą sutiktam nepažįstamam asmeniui, kurio nežino net vardo, savo tėvui priklausantį pakankamai prabangų automobilį, kuriuo naudojasi pats ir, juo labiau, net neturėtų jokių minėto asmens kontaktinių duomenų automobilio susigrąžinimui. Pažymėtina, kad S. Š. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nenurodė ir neįvardijo asmens, kuris, jo teigimu, įvykio vakarą vairavo automobilį ir padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Be to, nors apeliantas teigė, kad įvykio vakarą Gargžduose buvo pasimatyme su mergina, su kuria susipažino elektroninėje pažinčių programėlėje „Tinder“, o vėliau su ja susipyko, tačiau jokių jos asmens duomenų taip pat negalėjo nurodyti. Pažymėtina ir tai, kad aptariamas įvykis įvyko būtent netoli S. Š. draugės namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriuose, kaip nurodė pats apeliantas, jis apsistojo įvykio vakarą. Šių aplinkybių logiškai paaiškinti S. Š. negalėjo. Aptarti duomenys patvirtina, kad S. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina bylos medžiaga, todėl apylinkės teismas pagrįstai suabejojo jų patikimu ir jais nesirėmė. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo remtis šiais parodymais.

17. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-11 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė