- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-932-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04867-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ST Energija“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Kalstos projektai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Astoga“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlista“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ST Energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ST Energija“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kalstos projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ST Energija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Astoga“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlista“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 12 885,68 Eur skolos ir 770,17 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ST Energija“.
2. 2022 m. birželio 28 d. teisme gauta 2022 m. birželio 27 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl dalies ginčo; šalys prašė sutartį patvirtinti ir grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Astoga“ sutinka, kad turi sumokėti atsakovei 9 585,68 Eur skolos dalį, nes UAB „Astoga“ yra dalies ieškovės ieškinyje nurodytų atliktų darbų užsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. birželio 30 d. teismas nutartimi patenkino šalių prašymą, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį dėl dalies ginčo ir šią bylos dalį nutraukė, grąžino ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
4. 2022 m. liepos 21 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovei 2 827,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodyta, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Astoga“ sudarant 2022 m. birželio 27 d. taikos sutartį atsakovė derybose dėl sutarties sąlygų nedalyvavo – tik gavo ieškovės ir UAB „Astoga“ pasirašytą sutartį, kurios turinio akcentu buvo UAB „Astoga“ įsipareigojimas sumokėti ieškovei 75,72 proc. ieškinio dalyko sumos, todėl atsakovė tokiam sutarties sudarymui pritarė. Atsakovės atstovo nuomone, minėti subjektai nebuvo suinteresuoti aptarti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes būtent ieškovės ir UAB „Astoga“ veiksmai (veikimas ir neveikimas) sąlygojo atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias jie ir turėtų kompensuoti. Atsakovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi ir 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso 1.1 straipsniu ir 6.263 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Teismas iš pateiktos patvirtinti taikos sutarties nustatė, jog šalys taikos sutartyje nenurodė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Pažymėjo, kad teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tada teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5.2. Sudarydamos taikos sutartį, šalys turi teisę susitarti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu būtų taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau nagrinėjamu atveju, pateikdamos taikos sutartį teismui, šalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesusitarė. Vien tai, kad atsakovė derybose dėl taikos sutarties sąlygų nedalyvavo, o gavo ieškovės ir UAB „Astoga“ pasirašytą sutartį, nereiškia, jog atsakovė neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis yra trišalė, t. y. dėl jos sąlygų susitarė ir ją pasirašė ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo. Teismo vertinimu, pasirašydamos taikos sutartį, šalys turėjo visas galimybes aptarti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau to nepadarė.
5.3. Atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, šalims taikos sutartyje neišreiškus valios dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo patenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovei 2 827,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantės nuomone, net hipotetiškai darant prielaidą, kad apeliantė galėjo dalyvauti derybose dėl taikos sutarties sąlygų, atskirai šių sąlygų ji galėjo ir nederinti, preziumuojant, jog šis aspektas nėra materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis ir teismo bus išspręstas ex officio (pagal pareigas) kaip procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas.
6.2. Nutartyje nenustatyta, kad teismas neturi teisės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, o jų nepaskirstymas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. taikos sutarties turinio trūkumu ir apeliantės nedalyvavimu derybose.
6.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad turėtų būti atribojamos procesinės situacijos, kai šalys veikia vieninga valia ir sąmoningai neaptaria bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir situacijos, kai bylinėjimosi išlaidos nėra aptariamos nesąmoningai, t. y. šalių valia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra suderinta, todėl šie procesiniai bylos baigties aspektai turėtų būti sprendžiami teismo nuožiūra.
6.4. Šiuo atveju akivaizdu, kad bylos šalys dėl materialinio teisinio pobūdžio ginčo rado kompromisą ir susitarė dėl dalies ginčo užbaigimo sudarydamos taikos sutartį, todėl procesinius bylos baigties aspektus turėtų išspręsti teismas Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio l dalies pagrindu.
6.5. Iki taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo apeliantė buvo patyrusi 3 734,79 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Įvertinus, kad bendra ieškinio reikalavimų suma sudarė 13 655,85 Eur, o byla nutraukta dėl 10 341,39 Eur dalies, proporcingai turėtų būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantė nuo pat bylos pradžios nuosekliai ir kryptingai įrodinėjo, kad ieškinys jai pareikštas nepagrįstai, ji nėra tinkama atsakovė. Į bylą pagaliau prisikvietus UAB „Astoga“, paaiškėjo apeliantės įrodinėtos aplinkybės, jog didžiąją dalį ieškinyje nurodytų darbų užsakė UAB „Astoga“, ji pripažino, jog turi pareigą už juos sumokėti. Taigi apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad turėjo gintis nuo nepagrįstai jai pareikštų reikalavimų, dėl ieškovės netinkamai parinktos atsakovės ir dėl UAB „Astoga“ neveikimo.
6.6. Įvertinus teisinį reglamentavimą, tai, kad šalių valia nebuvo suderinta, ir priežastis, sukėlusias apeliantės bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai manytina, kad apeliantės išlaidos turėtų būti priteistos iš kitų byloje dalyvaujančių byloje subjektų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, klausimo dėl bylinėjimo išlaidų nekėlė, dėl to jokio pageidavimo neišreiškė. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji nedalyvavo derybose dėl taikos sutarties sąlygų, neturi jokios reikšmės, nes ji galėjo išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti taikos sutartį tik tada, kai sąlygos tenkintų visas taikos sutarties šalis. Teismui nutartimi patvirtinus taikos sutartį atsakovės šios nutarties neskundė.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė teigia, jog tarp šalių susiklostė subrangos santykiai. Atsakovė šiuose santykiuose dalyvavo kaip generalinė rangovė. Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi užsakovas turi atsiskaityti su generaliniu rangovu, o rangovas su subrangovu. Įvertinus tokį įreglamentavimą, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo teisės tiesiogiai reikalauti, kad trečiasis asmuo UAB „Astoga“ sumokėtų skolą. Atsakovė turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad tinkamai įvykdytų prievoles subrangovei, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, neragino užsakovės sumokėti už atliktus darbus, kad galėtų atsiskaityti su subrangove (ieškove). Ieškovė tinkamai pasirinko atsakovę byloje, kadangi būtent atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove, nepaisant to, kad ieškovės atliktų darbų užsakovė buvo trečiasis asmuo UAB „Astoga“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
10. Byloje nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 12 885,68 Eur skolos ir 770,17 Eur palūkanų priteisimo iš UAB „ST Energija“. 2022 m. birželio 28 d. teisme gauta 2022 m. birželio 27 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl dalies ginčo, šalys prašė sutartį patvirtinti ir grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Astoga“ sutinka, kad turi sumokėti atsakovei 9 585,68 Eur skolos dalį, nes UAB „Astoga“ yra dalies ieškovės ieškinyje nurodytų atliktų darbų užsakovė. Teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patenkino šalių prašymą, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį dėl dalies ginčo ir šią bylos dalį nutraukė, grąžino ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovei 2 827,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog taikos sutartyje šalys neišreiškė valios dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, ir, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, nurodė neturintis teisinio pagrindo patenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija ir mano, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti išspręstas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies taisykles. Teigia, jog nedalyvavo derybose dėl taikos sutarties sąlygų, gavo ją jau pasirašytą, o trečiasis asmuo ir ieškovė nebuvo suinteresuotos išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
11. Vertindamas atsakovės pozicijos pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tada teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Kaip nurodė kasacinis teismas, šį aiškinimą patvirtina ir istorinė normos turinio pokyčio analizė. Iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480), kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 94 straipsnis, įsigaliojimo CPK 94 straipsnio 2 dalis nustatė, kad tuo atveju, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą nagrinėja pagal šio skyriaus nuostatas. Taigi pirmiau galiojusi CPK 94 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, net jei šalys taikos sutartyje nenustatė tokių išlaidų paskirstymo tvarkos. Tuo tarpu iš nuo 2011 m. birželio 21 d. galiojančios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas 94 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, prioritetą suteikė šalių valiai. Akivaizdu, kad jei šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, jos arba neturėjo (nematė) poreikio prisiimti visas viena kitos patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jų dalį, arba nepasiekė tinkamo susitarimo, todėl nusprendė jų nepaskirstyti. Todėl bylinėjimosi išlaidų teismas proceso šalims nepaskirsto. Kita vertus, pasikeitęs reguliavimas nereiškia, kad šalys neturi teisės susitarti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu būtų taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
15. Kaip matyti iš teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties turinio, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip ir teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo sutartyje nepasisakyta, taip pat nėra jokios nuorodos į tai, jog šalys bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palieka spręsti teismui. Taigi sutarties teksto analizė leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju šalys sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nenurodė paliekančios jį spręsti teismui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šalys nesusitarė dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šioje situacijoje taikytina CPK 94 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas išimtis, – teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Atsakovė teigia, jog negalėjo daryti įtakos sutarties turiniui, nes nedalyvavo derybose dėl jos sąlygų, be to, reikia skirti situacijas, kai šalys veikia vieninga valia ir sąmoningai neaptaria bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kai bylinėjimosi išlaidos nėra aptariamos nesąmoningai, t. y. šalių valia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje nėra suderinta, o suderinta tik materialinio ginčo baigtis, todėl šie procesiniai bylos baigties aspektai turėtų būti sprendžiami teismo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovės interpretacija ir pažymi, jog atsakovė kartu su ieškove ir trečiuoju asmeniu taip pat pasirašė taikos sutartį – sutartis sudaryta kaip trišalė, taigi manytina, jog atsakovė turėjo teisę ir galimybę atstovauti savo interesams ir įtakoti sutarties turinį, ypač turint omenyje jos procesinį statusą byloje. Be to, šalys, siekdamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti rūpestingos ir aptarti tai sudaromoje taikos sutartyje, konkrečiai įvardydamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelį, arba, jei nepavyksta pasiekti bendro sutarimo šiuo procesiniu klausimu, aiškiai nurodyti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui. Aiškinimas, jog teismas ex officio (pagal pareigas) turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir tuo atveju, kai taikos sutartyje šalys to klausimo neaptarė, dėl jo nesusitarė ir nenurodė to spręsti teismui, iš esmės padarytų CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatą beprasmę, t. y. būtų neįmanoma situacija, kai egzistuotų šios normos taikymo sąlyga, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
17. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 94 straipsnio 2 dalyje numatytą teismo pareigos paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ex officio (pagal pareigas) išimtį ir padarė pagrįstą išvadą, jog, šalims taikos sutartyje neišreiškus valios dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, nėra teisinio pagrindo patenkinti atsakovės prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog taikos sutartis nagrinėjamu atveju patvirtinta tik dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų; dėl kitos dalies reikalavimų byla nagrinėjama toliau, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, atsižvelgiant į bylos rezultatą, bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Nors ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas: išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.