Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo A. B. ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas:

1) pripažinti neteisėta ir negaliojančia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“;

2) pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. raštą ir 2021 m. sausio 22 d. raštą „Dėl pateikto skundo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.2311z)-7R-1272 „Dėl pateikto skundo“ bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-331(2.13-1.) „Dėl A. B. 2021-03-19 skundo“;

3) panaikinti atsakovės Lietuvos valstybės institucijų suklastotus ir parduotus ieškovo velioniui seneliui ir tėvui 1949 m. spalio 25 d. gimimo liudijimą Nr. 206 ir 1951 m. spalio 9 d. gimimo liudijimą Nr. 16165 bei ieškovo 1952 m. lapkričio 21 d. gimimo liudijimą VII-OK Nr. 410553;

4) įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre;

5) pripažinti ieškovo teisių Konvencijoje pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose ieškinio pagrinde išdėstytų aplinkybių ir įrodymų pagrindu;

6) pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona ES ir JT;

7) pripažinti atsakovės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismus kriminalinėmis recidyvistinėmis institucijomis, o teisėjus L. D.‚ J. D., E. B., R. G., G. D., A. S.. D. Š., E. P., T. V. įžūliais nepriekaištingos reputacijos šališkais ir priklausomais kyšininkais, padariusiais ieškovui turtinę ir neturtinę žalą slepiant ir išplaunant nuo atsakomybės neteisėtus ir nusikalstamus Lietuvos Respublikos administracinių ir bendros kompetencijos teismų ir institucijų veiksmus ieškovo atžvilgiu civilinėse ir administracinėse bylose;

8) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė per savo institucijas prievartavo mokėti tiesiogiai ir netiesiogiai kyšį už ieškovo teisių gynimą Lietuvos teritorijoje;

9) pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai įžūliai vykdo ir vykdė organizuotą tęstinį sistemingą ieškovo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų ir nusikaltimų slėpimą ir išplovimą civilinėse ir administracinėse bylose, kad neatlyginti padarytos ir patirtos žalos;

10) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 8 000 000 Eur padarytos turtinės ir 2 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

2. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

3. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

4. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-140-1120/2024).

5. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu, be kita ko, siekia, kad būtų pakeisti Gyventojų registro duomenys apie jo tautybę, t. y., kad būtų pakeistas civilinės būklės akto įrašas. Tokia išvada darytina tiek iš reikalavimo – įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre, tiek iš kitų reikalavimų – pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat 1949 m. spalio 25 d., 1951 m. spalio 9 d. ir 1952 m. lapkričio 21 d. gimimo liudijimus. Ieškovas ieškinyje taip pat kelia ir valstybės civilinės atsakomybės klausimą, t. y. prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti ir, kaip ieškinyje nurodė pats ieškovas, analogiškus reikalavimus Lietuvos Respublikos teismuose jis yra reiškęs ne kartą, tačiau dėl įvairių priežasčių jokia byla dėl tautybės patikslinimo iki šiol nebuvo iškelta. LITEKO duomenimis dėl analogiškų reikalavimų ieškovas du kartus buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą, kuris 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą tam teismui (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-677-604/2024 ir 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-924/2024).

8. Teismas paminėtose nutartyse, kurių argumentai aktualūs ir šio ieškinio 1-4 reikalavimų atžvilgiu, nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ieškovas eilę metų nesėkmingai siekia išspręsti ginčą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo teismine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, ieškovui buvo išaiškinta, kad ieškinys su visais jame pareikštais reikalavimais (įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat 1949 m. spalio 25 d., 1951 m. spalio 9 d. ir 1952 m. lapkričio 21 d. gimimo liudijimus bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą) yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

9. Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad ieškovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, pareikšdamas iš esmės tuos pačius reikalavimus. Sprendžiant pateikto ieškinio priėmimą, be kitų procesinių sprendimų, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, iš dalies atleidęs ieškovą nuo 372 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė 8 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti, tačiau ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės patikslinimo ir žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d.

10. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovas vietoj to, kad šalintų Kauno apylinkės teismo nustatytus ieškinio trūkumus, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą iš esmės su tais pačiais reikalavimais, tokio paties pobūdžio prašymus/reikalavimus reiškia ne pirmą kartą. Tačiau vertintina, kad aplinkybės, jog ieškovo ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo laikomas nepaduotu, niekaip nepaneigia aukščiau minėto Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad ieškovo ieškinys dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Taigi ieškovas su atitinkamais ieškinio reikalavimais (ieškinio 1-4 reikalavimai) turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (CPK 26 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Ieškovas, kaip jau buvo minėta, taip pat reiškia reikalavimus pripažinti jo teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos Respublikos teismuose, ir kitus reikalavimus pripažinti atsakovės veiksmus vienaip ar kitaip pažeidus ieškovo interesus (ieškinio 5-9 reikalavimai) bei priteisti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą (ieškinio 10 reikalavimas).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos teismo ir teisėjų veiksmais, atlyginimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, būtinas civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, bet ir pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti ieškovas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

13. Tačiau ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes (5-9), negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes savo esme yra prašymai nustatyti, kad atitinkami institucijų veiksmai yra neteisėti, kas yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio faktinis pagrindas. Kita vertus, emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas kaip žalos atlyginimo pagrindą nurodė emocinio pobūdžio teiginius ir savo nuomonę dėl Lietuvos valstybės, įvardydamas ją kriminaline organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona, teismų, teisėjų ar kitų valstybės institucijų veiksmų, įvardindamas juos nusikalstamais, ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, tiek ieškinio 5-9 reikalavimai dėl faktų pripažinimo, tiek ieškinio 10 reikalavimo dėl žalos atlyginimo negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas vienu ieškinio reikalavimu (ieškinio 10 reikalavimas) prašo priteisti 8 000 000 Eur turtinės ir 2 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas patirtą žalą sieja su patiriamais nepatogumais dėl valdžios institucijų veiksmų. Ieškinyje nėra nurodytų konkrečių turtinių praradimų, nepateikta juos pagrindžiančių duomenų. Dėl to pareikšti reikalavimai sietini ne su turtine, bet su neturtine žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas kitose bylose, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės tokių pačių ieškovo ieškinio reikalavimų teismingumo klausimas, ieškovui išaiškino, jog formalus žalos nurodymas, nepagrindžiant konkrečių turtinių praradimų, nekeičia bylos teismingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-169-516/2024, 19 punktas, 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816-912/2024, 17 punktas). Ieškinio 10 reikalavimas taip pat nėra teismingas apygardos teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi). Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai. Teisės kreiptis į teismą ribojimai, EŽTT taikomi tam tikroms pareiškėjų kategorijoms, pavyzdžiui, įkyriems bylininkams ar įkyriems ginčų dalyviams (angl. vexatious litigants), pripažintini atitinkančiais teisėtą tikslą ir proporcingais (žr., pvz., 2000 m. kovo 9 d. nutarimą dėl peticijos priimtinumo byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41519/98; taip pat ankstesnę praktiką – 1985 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11559/85). EŽTT praktikoje nurodyta, kad bet koks pareiškėjo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytai individualios peticijos teisės paskirčiai ir apsunkina tinkamą teismo funkcionavimą arba tinkamą bylos nagrinėjimą jame, yra piktnaudžiavimas peticijos teise (žr. EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Latviją, peticijos Nr. 798/05).

16. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas, pakartotinai teikdamas iš esmės tapatų ieškinį (7 ieškinio reikalavimą papildydamas teisėjų, kurie priėmė ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, pavardėmis ir 10 ieškinio reikalavime padidindamas neturtinės žalos atlyginimo sumą 1 mln. eurų), kurį Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, išaiškinęs ieškovui tinkamo kreipimosi į teismą sąlygas (civilinė byla Nr. 2-1228-924/2024), atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-816-912/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą, piktnaudžiauja savo procesine teise teikti ieškinį.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, teismas atsisako priimti ieškinį ir jį kartu su priedais grąžina ieškovui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį.

Ieškinio pareiškimą ir jo priedus grąžinti ieškovui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.