- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 2-287-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00011-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. 2025 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti neteisėta ir negaliojančia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020;
1.2. pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. raštą ir 2021 m. sausio 22 d. raštą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.2311z)-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-331(2.13-1.);
1.3. panaikinti atsakovės Lietuvos valstybės institucijų suklastotus ieškovo senelio ir tėvų gimimo liudijimus;
1.4. įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti Lietuvos gyventojų registre ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“;
1.5. pripažinti ieškovo teisių, numatytų Europos žmogaus teisių konvencijoje, pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose ieškinio pagrinde išdėstytų aplinkybių ir įrodymų pagrindu;
1.6. pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Tautose;
1.7. pripažinti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismus kriminalinėmis recidyvistinėmis institucijomis, o teisėjus įžūliais, šališkais ir priklausomais kyšininkais, padariusiais ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, slepiant ir išplaunant nuo atsakomybės neteisėtus ir nusikalstamus Lietuvos Respublikos administracinių ir bendros kompetencijos teismų ir institucijų veiksmus ieškovo atžvilgiu civilinėse ir administracinėse bylose;
1.8. pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė per savo institucijas prievartavo mokėti tiesiogiai ir netiesiogiai kyšį už ieškovo teisių gynimą Lietuvos teritorijoje;
1.9. pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai įžūliai vykdo ir vykdė organizuotą tęstinį sistemingą ieškovo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų ir nusikaltimų slėpimą ir išplovimą civilinėse ir administracinėse bylose, kad nebūtų atlyginta jam padaryta žala;
1.10. priteisti iš atsakovės 8 000 000 Eur turtinės ir 2 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
2. Nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, priimdamas 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, atsisakė tenkinti ieškovo 2020 m. kovo 30 d. prašymą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, nors ieškovui pagal velionio tėvo kilmę yra išduotas Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimas. Dėl šios išvados pripažinimo neteisėta ieškovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I3-5025-402/2020, skundą buvo atsisakyta priimti nurodžius, kad toks skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Ieškovas ne kartą kreipėsi tiek į bendrosios kompetencijos, tiek ir į specializuotą teismą su pareiškimais ir ieškiniais (iš viso 4 kartus). Tačiau tiek pirmosios instancijos teismai, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, nepriimdami nagrinėti ieškovo reikalavimų bei palikdami nepakeistus žemesnės instancijos teismo sprendimus, veikė neteisėtai ir nusikalstamai. Teisėjai turi būti pripažinti kyšininkais, teismai – kriminalinėmis recidyvistėmis institucijomis, atlyginta ieškovui padaryta žala dėl nusikalstamų teismų ir teisėjų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti ir jį kartu su priedais grąžino ieškovui.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas ne kartą yra kreipęsis su pareiškimu dėl civilinės būklės akto pakeitimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, pareikšdamas iš esmės tuos pačius reikalavimus. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, Kauno apylinkės teismas, be kita ko, 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovą nuo 372 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė 8 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas teismo nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d., ieškovo ieškinį atsakovei dėl tautybės patikslinimo ir žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pirmiau teismo jam nustatytų trūkumų nešalino, o kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, iš esmės su tais pačiais reikalavimais. Aplinkybės, kad ieškovo ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo laikomas nepaduotu, niekaip nepaneigia ankstesnių teismų padarytų išvadų, kad ieškovo ieškinys dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Ieškovas su tokiais ieškinio reikalavimais turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
6. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Savo esme prašymai nustatyti, kad atitinkami institucijų veiksmai yra neteisėti, yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio faktinis pagrindas. Kita vertus, emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Todėl tokie reikalavimai negali būti savarankišku bylos dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo jam priteisti 8 000 000 Eur turtinės ir 2 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šią žalą siedamas su patiriamais nepatogumais dėl valdžios institucijų veiksmų. Ieškinyje nėra nurodytų jokių konkrečių turtinių praradimų, nepateikta juos pagrindžiančių duomenų. Pareikšti reikalavimai sietini ne su turtine, bet su neturtine žala, todėl dar ir dėl šios priežasties reikalavimai nėra teismingi apygardos teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; priimti atskirąją nutartį dėl nusikaltimo požymių teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veikloje, slepiant korupciją Lietuvos Respublikoje ir jos teismuose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skundžiamą nutartį priėmė šališka ir bylos baigtimi suinteresuota teisėja, siekdama netikrinti savo kolegų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų. Teisėjos šališkumą patvirtina ne tik jos nepagrįstos išvados, kad ieškinys grindžiamas emocinio pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais, bet ir tai, kad teismas ieškinį atsisakė priimti dviem teisiniais pagrindais, kurie negali būti taikomi tam pačiam ieškiniui.
8.2. Teismas turėjo ieškinį priimti ir išnagrinėti jį iš esmės, priimti atskirąją nutartį dėl ankstesnes bylas nagrinėjusių teisėjų nusikalstamų veiksmų. Kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja to nepadarė, turi būti priimta atskiroji nutartis dėl nusikaltimo požymių jos veikloje.
8.3. Tai, kad ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra teismingi Kauno apygardos teismui, yra išaiškinę kitose bylose tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai. Tokie išaiškinimai yra privalomi ir nepagrįstai teismo buvo paneigti.
8.4. Egzistuoja absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi teismo nutartis yra be motyvų ir (ar) sutrumpintų motyvų, kuriuose būtų nurodyta, į kurią instituciją ieškovas turėtų kreiptis su reikalavimu pripažinti teismus korumpuota institucija ir reikalavimu priteisti iš jų žalos atlyginimą. Ieškinio priėmimo stadijoje negali būti reikalaujama įrodyti žalos faktą ir jos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto A. B. ieškinys nepriimtas, nustačius, kad dalis reikalavimų iš viso nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o dalis reikalavimų yra neteismingi tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius teisinius argumentus, kodėl pagal apelianto pareikštą ieškinį procesas Kauno apygardos teisme negali būti pradėtas ir vykti. Skundžiama nutartis visiškai atitinka CPK 291 straipsnyje išvardintus jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus, be kita ko, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.
11. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, dalį reikalavimų pripažindamas neteismingais tam teismui, nenurodė į kurį teismas apeliantas turėtų su atitinkamais reikalavimais kreiptis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su ieškiniu dėl civilinės būklės aktų pakeitimo apeliantas turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (skundžiamos teismo nutarties 6–10 punktai). Tai, kad aptarti reikalavimai nagrinėti ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teisme, jau ne kartą apeliantui buvo nurodyta ir ankstesnėse teismų nutartyse, kuriomis išspręsti analogiškų jo ieškinių priėmimo klausimai, ir nė vienoje iš jų, priešingai nei nurodo apeliantas, nebuvo konstatuota, kad ginčas teismingas Kauno apygardos teismui (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-677-601/2024; 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1228-924/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-169-516/2024; 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-816-912/2024).
12. Pirmosios instancijos teismas visiškai aiškiai pasisakė ir tokiu aspektu, kad ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kiek tai įmanoma identifikuoti iš šiame ieškinyje nurodytų argumentų, faktiškai reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes jame nenurodyta, kokia konkrečiai turtinė žala (jos faktas, sudėtinės dalys) su kokiais konkrečiais neteisėtais prašomais pripažinti veiksmais yra siejama. Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja apylinkės, o ne apygardos teismai. Daug kartų kitose civilinėse bylose teismai yra pasisakę apelianto teikiamų ieškiniu pavadinamu dokumentų teismingumo klausimu. Pažymėtina, kad asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nepakanka ieškinyje nurodyti bet kokį skaičių – ieškovas turi pareigą aiškiai išdėstyti faktus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Tokia apelianto pareiga taip pat jau daug kartų jam buvo išaiškinta teismų priimtose nutartyse, tačiau ją apeliantas akivaizdžiai ignoruoja ir kas kartą teikia ieškiniu pavadinamą dokumentą, kuris nei savo forma, nei turiniu neatitinka procesinio dokumento apibrėžimo (t. y. iš esmės net negali būti laikomas teismui adresuotu procesiniu dokumentu).
13. Visiškai pagrįstomis yra ir skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir apelianto teiginius bei jo subjektyvią nuomonę, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas. Tokio pobūdžio teiginiai visiškai nepriimtini civilinės bylos procese, todėl ir būtent toks apelianto elgesys negali būti teismų toleruojamas.
14. Atmetami kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė, į kurį teismą apeliantas galėtų kreiptis su ieškiniu (su sąlyga, kad toks ieškinys atitiktų CPK procesiniams dokumentams nustatytas bendrąsias ir ieškiniui nustatytas specialiąsias turinio ir formos taisykles), taip pat nurodė, dėl kokių ieškiniu pavadintame dokumente nurodytų reikalavimų iš viso negali būti užvesta ir nagrinėjama civilinė byla.
15. Taip pat aiškiai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ieškiniu apelianto vadinamą dokumentą turėjo atsisakyti priimti tik vienu CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, o atsisakydamas jį priimti dviem teisiniais pagrindais, buvo šališkas. Kaip jau buvo minėta, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, privalo nurodyti tiek faktinius, tiek ir teisinius motyvus. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas visus teisinius pagrindus ieškiniu vadinamam dokumentui atsisakyti priimti, proceso teisės normų nepažeidė.
16. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad Kauno apygardos teismas neturėjo ir negalėjo spręsti ieškinio, kuriuo siekiama šio teismo teisėjų veiksmų neteisėtumo patvirtinimo, priėmimo klausimo. Viena vertus, ieškinio priėmimo klausimą turi išspręsti būtent tas teismas, kuriam ieškinys yra paduodamas. Šiuo atveju būtent pats apeliantas kreipėsi su ieškiniu pavadintu, tačiau ieškinio sampratos visiškai neatitinkančiu dokumentu į Kauno apygardos teismą, kuris pagrįstai atsisakė tokį dokumentą priimti. Kita vertus, ne kartą jau buvo atmesti apelianto prašymai nušalinti jo bylą nagrinėjantį teismą ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui vien tuo pagrindu, kad ieškiniuose keliamas to paties teismo teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-23/2010; 2017 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-67-943/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-147-943/2018).
17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šį procesinį klausimą išspręsti kitaip.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.