Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-14 · Byla Nr. 2KT-147-943/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
2KT-147-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00455-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-147-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00455-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.4.; 3.1.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su A. B. pateiktu nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. B. nušalinimo pareiškimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14618-285/2018. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Pareiškime teigiama, jog šių teismų teisėjai yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat dėl teisėjų nešališkumo kyla abejonių, nes nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su kitoje civilinėje byloje šių teismų teisėjų atliktais veiksmais.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta kokias sąlygas nustačius ir kokia tvarka gali būti nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 68 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog kreipiantis į teismą turi būti laikomasi proceso teisės nuostatų, taip pat bendrųjų geros moralės ir viešosios tvarkos principų. Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį matyti, kad pareiškėjas nesilaiko kalbos kultūros reikalavimų, piktnaudžiauja nušalinimo teise bei teisėjų atžvilgiu sąmoningai vartoja įžeidžiančią kalbą, todėl tokie pareiškėjo teiginiai nebus vertinami.

Pareiškėjo A. B. įsitikinimu, civilinė byla Nr. 2-14618-285/2018 negali būti nešališkai išnagrinėta Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, kadangi teisme dirbantys teisėjai slepia vieni kitų neteisėtus veiksmus, taip pat yra priėmę procesinių sprendimų bylose, kuriose dalyvavo pareiškėjas. Nurodyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo abejoti nei bylą nagrinėjančios teisėjos, nei visų Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų nešališkumu, nes pareiškėjas konkrečiai nedetalizuoja aplinkybių, pagrindžiančių jo išsakytus teiginius, taip pat nepateikia jas įrodančių duomenų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika analizuoju klausimu nuosekliai išplėtota ir suformuluota. Joje pabrėžiama, jog vertinant teisėjų nešališkumą turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. nušalinimo pareiškimą iš esmės grindžia nepasitikėjimu Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų elgesiu, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla Kauno apylinkės teisme gali būti išnagrinėta šališkai. Pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančios teisėjos ir kitų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14618-285/2018 medžiaga, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumu.

Nurodyti pareiškėjo argumentai, susiję su šių teismų teisėjų priimtais procesiniais sprendimais išnagrinėtose bylose, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas kitose bylose negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-14618-285/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

A. B. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, pareikšto Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14618-285/2018, netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė