Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams A. J. - V. ir J. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ pateikė teismui pareiškimą dėl 1552,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo solidariai bei 30,07 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo lygiomis dalimis iš skolininkų A. J. - V. ir J. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria spręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovų veiksmai, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti iš atsakovų priteistos visiškai.

15. Paminėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

17. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

21. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

22. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, bei, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, t. y. skolos priteisimas, taip pat ir šalių elgesys ikiteisminėje stadijoje.

23. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad abi proceso šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovai prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų susidarymo, t. y. ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, o atsakovai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš dalies dėl atsakovų kaltės. Atsakovai skolą padengė tik prieš parengiamąjį teismo posėdį, o ieškovo ieškinio atsisakymo priežastimi ir buvo atsakovų veiksmai. Atsakovų kaltės faktas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl jiems tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau ne visa apimtimi, kadangi ir ieškovė prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėjo ieškovės bendradarbiavimo pareigą, kuri vertintina ne tik prasidėjus bylai, bet ir prieš jos inicijavimą, kas atitinka kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 18 punktą. Atsakovai J. V. ir A. J. - V. pateiktuose prieštaravimuose dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad ne kartą kreipėsi į administratorių prašydami pateikti detalią informaciją apie tariamai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kurios sudaro įsiskolinimą, bei pažymėjo, kad ginčas kyla ne dėl to, ar apskritai reikėjo atlikti darbus, o dėl to, kas konkrečiai buvo padaryta, kokia buvo tų darbų apimtis ir vertė, ar kaina atitinka rinkos kainas. Pateiktuose susirašinėjimuose su ieškovės atstovu būtent ir atsispindi minėtos atsakovų nurodytos aplinkybės. Nepaisant atsakovų argumentų, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik mokesčių suvestinę, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovė šalindama trūkumus pateikė PVM sąskaitas faktūras. Vėliau atsakovai atsiliepime į ieškinį iš esmės nurodė panašias aplinkybes. Ir tik vėliau, parengiamojo teismo posėdžio dieną, ieškovės atstovas pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, ką iš esmės atsakovai pageidavo gauti dar iki bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius argumentus, atsižvelgiant į prieštaravimų turinį, ieškovė galėjo pateikti jau pareiškiant ieškinį, tačiau to nedarė, pasirinkdama atitinkamą savo teisių gynimo strategiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pati byla kilo dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovams išsamios ir aiškios informacijos apie skolos sudėtį, nors tai yra tiesioginė jos pareiga kaip bendrojo naudojimo objekto administratoriaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei kooperuojantis ir bendradarbiaujant su atsakovais, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti mažesnės ar apskritai jų nebūti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo kaltos abi proceso šalys po lygiai (po 50 proc.).

26. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė reikalavimą priteisti 1 936,00 Eur išlaidų už įrodymų rinkimą, t. y. už teismo eksperto tyrimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos turėjo būti priteistos tokiu pačiu principu, kokiu paskirstytos ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nors teismas neturi leisti proceso šalių nepagrįsto išlaidavimo, tačiau šiuo atveju poreikį papildomai pagrįsti daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto sąmatos kainą lėmė pačių atsakovų argumentai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, taip pat atsižvelgdamas ir į 25 punkte nurodytus argumentus, sprendžia, kad ieškovei priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų už teismo eksperto tyrimo ataskaitą, t. y. 968 Eur.

27. Už atsiliepimo parengimą už piktnaudžiavimą procesu ieškovė iš atsakovų prašė priteisti patirtas 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, o pirmosios instancijos teismas jas sumažino iki 181,50 Eur.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju aktualus Rekomendacijų 8.16 punktas, kuris numato, kad už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, atsikirtimą į prašymą skirti baudą, maksimalus išlaidų dydis galėtų būti 954,80 Eur. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, ieškovės turėtos 453,75 Eur išlaidos už minėtos atsikirtimo parengimą, išimtinai susidarė dėl atsakovų veiksmų, dėl pateikto nepagrįsto prašymo, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, šios išlaidos yra ženkliai mažesnės nei maksimalus galimas dydis, taip pat neabejotina, kad ieškovės atstovui reikėjo laiko susipažinti su pateiktu atsakovų prašymu, parengti teisės aktus atitinkantį procesinį dokumentą, kurio parengimui, kaip matyti iš pateiktos ataskaitos reikėjo 2.30 val., o tokios laiko sąnaudos laikytinos protingomis atsižvelgiant į klausimo pobūdį. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šias ieškovės turėtas išlaidas.

30. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos ne visiškai tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama nutartis keistina, priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 2 783 Eur (2 722,50/2 + 968 + 453,75), t. y. po 1391,50 Eur iš kiekvieno.

Dėl bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, tačiau netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistina – iš kiekvieno atsakovo apeliantei priteisiant po 1391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 34,75 proc., kadangi atskiruoju skundu ginčijama 3569,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, iš kurių apeliaciniame procese patenkinta 1240,25 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atskirojo skundo parengimą turėjo 635,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas J. V. taip pat pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

34. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 220,75 Eur (635,25 Eur x 34,75 proc.), o iš ieškovės atsakovui J. V., kadangi būtent jis apmokėjo teisinės pagalbos išlaidas, priteistina 789,53 Eur (1210 Eur x 65,25 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui J. V. priteistina 679,15 Eur (789,53 Eur – 110,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės A. J. - V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 679,15 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės A. J. - V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 110,37 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.