Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei TV3 dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo ,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) J. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:Teismas įžeidžiančius ir tikrovės neatitinkančius teiginius vertino labai siaurai ir paviršutiniškai, atsietai nuo realios faktinės situacijos. Sprendime analizuojama yra tik pranešimų teksto gramatika. Teismas nevertina šio teksto įtakos žiūrovų sąmonei, neatsižvelgia į tai, kad “informacija” buvo transliuota TV3 vakaro žinių metų, nevertina to, kad daugelis žiūrovų pasitiki šiomis žiniomis kaip autoritetingomis, neatsižvelgia į neabejotinai neigiamą reportažo charakterį ir juo siekiamą sukurti įspūdį;Teismas nevertino, kad per autoritetingą žinių transliuotoją Lietuvos teritorijos mąstu, buvo paskelbta gandų lygio informacija apie neįvardintą įmonę, susijusią su politike, kuri retorinėmis bei audiovizualinėmis priemonėmis yra pavaizduojama kaip aplinkai ir žmonių gerbūviui kenksmingas reiškinys. Teismas nevertina, pateiktos informacijos teisingumo tuo aspektu, kad neįvardinta veiklą pradėsianti įmonė nesukelia žalos biosferai ir aplinkiniams gyventojams;Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl byloje pateikto įrodymo 2016-01-25 Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo. Šio dokumento teismas nevertina ir juo nesivadovauja. Sprendime visuomenės informavimo srities specialistai nustatė, kad atsakovas nagrinėjamais žinių pranešimais pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnį, ir konstatavo, kad atsakovas pateikė netikslią informaciją, išsakė nepagrįstus kaltinimus siekiant paveikti savivaldybės sprendimus ir neetiškai palygino apeliantės šeimą su tarakonais.Teismas bylos metu nustatė, kad 85 proc. žemės sklypo yra išnuomota UAB Lebra, kuri priklauso sutuoktinės vyrui ir išnuomota UAB “EKO perdirbimas”. Tačiau teismas nevertino ir sprendime nepasisakė, kad žemės sklypas yra iš esmės industrinės paskirties, o sklypo lokalizacija yra didelėje ilgą laiką veikiančioje industrinės paskirties teritorijoje, kuri nuo gyvenamosios zonos yra atskirta žaliaja buferine zona. Teismas nevertino, kad žinios apie gyventojams keliantį susirūpinimą yra neobjektyvios, nepatikrintos ir prieštarauja faktinei situacijai; Teismas nevertino aplinkybės, kad UAB “EKO perdirbimas” veikla yra nepavojinga aplinkai. Sutinkamai su viešai prieinama Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-04 išvada (pridedama) UAB “EKO perdirbimas” planuojama veikla ir metodai aplinkai yra nekenksmingi, kadangi darbai vykdomi patalpose, įmonė šiukšlių nedegina, į aplinką pavojingų atliekų neišmeta. Lietuvos teisės aktai tokiai veiklai net nereikalauja poveikio aplinkai vertinimo (išvados 8 punktas). Bylos nagrinėjimo metu ši valstybės institucijos išvada buvo viešai paskelbta ir prieinama google paieškoje; semantiškai įvertinus TV3 žinių pranešimų turinį (kurių tekstas pateiktas Sprendimo 34.1 ir 34.2 punktuose) žiūrovui buvo siekiama sukurti bio ekologinės taršos grėsmę, arba mažų mažiausiai įteigti, kad Skaidiškėse bus sutrikdyta žmonių gyvenimo kokybė. Pranešimo tekste įterpiant žinias apie tarakonus ir nurodant, kad apeliantės šeima neduoda ramybės, yra sudaromas ne gamtos tausojimą vystančios, o aplinką teršiančios įmonės įspūdis. Ir tai yra esminis neteisingos informacijos paskleidimo aspektas; Teismas pasisakydamas dėl garbės ir orumo įžeidimo (sprendimo 47 punktas) nurodo, kad apeliantės šeima nebuvo sulyginta su tarakonais ir kad laidos įžanginėje dalyje yra nusakomos dvi savarankiškos ir nesusijusios aplinkybės “tarakonai ir tarybos narės šeima, kurios neduoda ramybės gyventojams“. Teismas tokio vertinimo motyvų nepateikia. Atsakovas UAB "TV3" pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, šiuos argumentus:Teismas tinkamai ir detaliai išnagrinėjo visus skundžiamus teiginius, siekdamas nustatyti, ar yra visos aplinkybės reikalingos garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui (2017-03-01 sprendimo 36 p.). Teismas pagrįstai analizavo ir vertino konkrečią TV3 Žinių paskelbtą informaciją, t.y. konkrečius teiginius, kuriuos skundė Ieškovė, o ne bendrą siužeto „charakterį", kaip to reikalauja Apeliantė;Skundžiamame 2017-03-01 sprendime yra detaliai išdėstytos aplinkybės, įrodymai bei motyvai, kuriais Teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, pasisakyta dėl visų nustatinėjamų aplinkybių; Priešingai, nei teigia Apeliantė, minėtas VIEK sprendimas negali būti laikomas pagrindu, konstatuoti Apeliantės garbės ir orumo pažeidimo faktą. Kaip buvo nurodyta 2017- 02-09 posėdžio metu, VIEK nėra teisminė ar valstybinė priežiūros institucija, ji prižiūri informacijos skleidėjų profesinės etikos taisyklių, įtvirtintu Visuomenės informavimo etikos kodekse (buvęs Žurnalistu ir leidėju etikos kodeksas), laikymąsi ir vertina bei nustato būtent Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus, o ne Civilinio kodekso ar Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, komisija yra sudaryta iš visuomenės informavimo priemonių ar asociacijų atstovų, bet ne teisininkų, nėra nustatytų detalių vertinimo procesų (pvz. nagrinėjant skundus dėl garbės ir orumo pažeidimo nėra nustatinėjamos visos teismų praktikoje reikalaujamos aplinkybės ir pan.). Minėtame VIEK sprendime buvo konstatuotas Visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimas dėl netikslios informacijos paskelbimo, bet ne pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimas. Atsakovas dėl minėto VIEK sprendimo pateikė raštą pačiai komisijai, nes sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VIEK sprendimams keliamus reikalavimus (2016- 05-30 Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1);Apeliantė skunde nurodo, kad Teismas vertindamas paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei nevertino, kad: (i) žemės sklypas, kurį Apeliantės vyro įmonė išnuomojo UAB „EKO perdirbimas", yra iš esmės industrinės paskirties, o sklypo lokalizacija yra didelėje ilgą laiką veikiančioje industrinės paskirties teritorijoje, kuri nuo gyvenamosios zonos yra atskirta žaliąja buferine zona; (ii) UAB „EKO perdirbimas" veikla yra nepavojinga aplinkai. Taip pat Apeliantė nurodo, kad semantiškai įvertinus TV3 žinių pranešimų turinį, žiūrovui buvo siekiama sukurti bio ekologinės taršos grėsmę arba įteigti, kad Skaidiškėse bus sutrikdyta žmonių gyvenimo kokybė. Šias aplinkybes Apeliantė nurodo tik apeliaciniame skunde, nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, taip pat parengiamojo posėdžio metu, kai buvo klausiama, kokiomis aplinkybėmis bus remiamasi nagrinėjimo iš esmės metu, nei bylos nagrinėjimo metu Ieškovės atstovas šių aplinkybių nenurodė ir apie ias net neužsiminė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad siužete sukurtas neva aplinką teršiančios įmonės įspūdis yra esminis neteisingos informacijos paskleidimo aspektas; Dėl naujai pateikiamo įrodymo. Su apeliaciniu skundu Apeliantė kartu į bylą pateikė naują įrodymą - 2015-05-04 Aplinkos apsaugos agentūros viešai skelbiamą išvadą. Apeliantė skunde nurodo, kad pateikiama išvada yra prieinama viešai. Bylos nagrinėjimo metu ši valstybės institucijos išvada buvo viešai paskelbta ir prieinama google paieškoje, Išvados data - 2015-05-04. Atsakovas prašo atmesti naują įrodymą, nes, Apeliantė turėjo visas galimybes pateikti šią išvadą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Kadangi Aplinkos apsaugos agentūros išvada teikiama, siekiant pagrįsti naujai nurodomas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmos instancijos teisme, Teismas turėtų atsisakyti priimti ir vertinti šį įrodymą.Skaidiškių bendruomenė ginčijo išvadą, kad UAB „Eko perdirbimas" nereikia poveikio aplinkai vertinimo. Byloje jau yra pateikti įrodymai, kad Generalinė prokuratūra buvo nustačiusi, kad išvada dėl veiklos poveikio aplinkai vertinimo nereikalingumo buvo priimta neteisėtai, remiantis klaidinga informacija. (2016-05-30 Atsiliepimo priedas Nr. 8). Apeliantės nurodytos aplinkybės ar pateikiamas naujas įrodymas neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ir niekaip neįrodo Apeliantės reikalavimų pagrįstumo. Reportaže nebuvo išsakyta teiginiu, kad ieškovės šeima yra lyg tarakonai ar kaip tarakonai ar panašiu teiginiu. Reportažo pradžioje yra pasakoma, kad Skaidiškių gyventojams ramybės neduoda tarakonai ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Tai yra tikrovę atitinkanti, objektyviai patikrinama informacija - reportažo pradžioje pasakojama, kad atsiradus atliekų tvarkymo bendrovei ir jai pradėjus kaupti atliekas, gyventojų namuose bei aplinkoje atsirado tarakonai, kurie vargina gyventojus ir taip neduoda jiems ramybės. Taip pat Skaidiškių gyventojai patvirtintų aplinkybę, kad jiems neramu ir dėl Ieškovės šeimos bei jos galimų sąsajų su atliekų tvarkymo bendrove. Tai ir atskleidžia reportažas - gyventojų baimes bei pyktį. Savaime suprantama, kad žmonės yra sunerimę dėl savo gyvenimo sųlygų, ypač vaikų sveikatos, ir kaip jų paveiks kaimynystėje vykdoma atliekų tvarkymo veikla, todėl visais galimais būdais siekia kovoti ir atkreipti visuomenės bei valdžios institucijų dėmesį į šių situacijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.29.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Byloje kilo ginčas dėl televizijos TV3 žinių laidoje pateiktame reportaže paskleistos informacijos. Šalys skirtingai aiškino laidos metu išsakytas frazes. Kolegija ištyrė laidos vaizdo įrašą ir nustatė frazes, pateiktas laidos metu. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ginčijame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ginčijamo sprendimo 34 p. konstatuotus faktus. Tai yra: Laidoje buvo pranešta: „Prie Vilniaus įsikūrusių Skaidiškių gyventojai nebežino ką daryti - ramybės neduoda tūkstančiai tarakonų ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Žmonės skundžiasi, jog visai šalia namų, vaikų darželio ir darbo biržos, valdžia esą leido statyti šiukšlių perdirbimo įmonę. Ši, anot skaidiškiečių, yra susijusi su minėta politike“ (laidos 32:45 min - 33:07 min);„Gyventojai pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželių ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso Vilniaus rajono tarybos narės socialdemokratės J. L. šeimai“ (laidos 35:24 min - 35:39 min);„Pati Tarybos narė iš pradžių neigė sąsajas su šiukšles perdirbančia įmone (laidos 36:26 min - 36:31 min) <...> Taip, bet čia jūsų vyro įmonė (Laidos reporterės klausimas). Ne čia ne prie ko, ką jūs, kas čia informacija tokia neteisinga (ieškovės atsakymas į reporterės klausimą) (laidos 36:36 min - 36:46 min) <...> Tik tiek, kad patalpas nuomoja, viskas (ieškovės J. L. žodžiai). Bet jie nuomojasi iš jūsų (laidos reporterės žodžiai) <...> Nuomoja tenais ir tiek, bet daugiau jokio ryšio, jokio neturi, nieko bendro. Vyro įmonė labai mažytė ir jinai niekuo neužsiima absoliučiai, tiktai nuoma (ieškovės žodžiai) <...> (36:49 min – 37:16 min). Be to, reportažo metu buvo rodomas ant ekrano užrašas: „Vyras tik išnuomoja patalpas“ (laidos 36:57 – 37:26 min).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės sutuoktiniui priklauso ir ieškovės šeimos yra visiškai valdomos bendrovės UAB „METMEDĖ“ ir UAB „LEBRA“. Byloje nėra duomenų, jog šios bendrovės yra asmeninė ieškovės sutuoktinio nuosavybė, todėl, pagal CK 3.87 straipsnį, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Šios bendrovės yra išsinuomojusios žemės sklypą ir yra išnuomojusios pastatus kitiems asmenims, tame tarpe ir UAB EKO perdirbimas. Reportaže be teiginių apie sąsajas tarp ieškovės ir atliekas perdirbamų įmonių buvo paprašyta pateikti paaiškinimus ir pati ieškovė. Ieškovė nurodė, jog sąsajos yra tik tokios, kad jos sutuoktinio bendrovės nuomoja pastatus atliekų perdirbimo įmonei. Be to, reportažo metu, kalbant ieškovei, buvo rodomas ant ekrano užrašas: „Vyras tik išnuomoja patalpas“ (laidos 36:57 – 37:26 min). Ši informacija buvo pateikta reportaže. Taigi, reportaže buvo ne tik nurodytos sąsajos tarp ieškovės ir/ar jos šeimos valdomų įmonių ir atliekų tvarkymo įmonės, bet ir atskleista, kad sąsajos yra nuomos teisiniai santykiai. Ši informacija atitinka tikrovę, todėl negali būti reikalaujama ją paneigti.

Dėl žemės sklypo, kuriame vykdomas ir/ar bus vykdomas atliekų perdirbimo verslas, priklausymo ieškovės šeimai

Ieškovė nurodo, kad kalbama apie žemės sklypą, atsakovas, jog reportaže vartotas žodis teritorija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad reportaže buvo vartojama sąvoka „teritorija“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, teritorija yra žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotas. Atsižvelgiant į šių žodžių prasmę, žodžiai žemės sklypas ir teritorija gali būti vartojami kaip sinonimai, todėl šioje byloje vieno ar kito sinonimiško žodžio pavartojimas teisinės reikšmės neturi. Iš VĮ Registrų centro išrašo (1 t., p. 155-158) matyti, jog su UAB „LEBRA“ yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis iki 2097 m. lapkričio 30 d. ir išnuomota didžioji sklypo dalis 62948/73982, t. y. 85 procentai žemės sklypo, priklausančio valstybei. Taigi, su ieškove susijęs juridinis asmuo, apie ką yra viešai deklaravusi ir pati ieškovė, nuomos teisės pagrindu valdo ir naudojasi didžiąja dalimi teritorijos. Nuomos terminas – 100 metų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nors teiginys „priklauso“ yra artimesnis teisinei nuosavybės sampratai, tačiau valdymas ir naudojimasis yra tiek nuomos teisių (CK 6.477 str. 1 d.), tiek nuosavybės teisių dalis (CK 4.20 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš žurnalistų negalima reikalauti absoliutaus teisinio tikslumo. Bendrinėje kalboje žodis „priklauso“ gali būti suvokiamas kaip asmens teisė valdyti tam tikrą daiktą. Teritorija yra aptverta, į ją galima patekti tik su nuomotojo leidimu. Kolegijos manymu, vertinant byloje esančių įrodymų visetą, negalima konstatuoti, jog buvo sąmoningas atsakovo siekis iškraipyti faktus, įžeisti ar pažeminti ieškovę. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog žemės sklypas (teritorija) priklauso (yra valdomas ir naudojamas) ieškovės šeimai iš esmės yra teisingi, todėl negali būti paneigiami.

Dėl galimo ieškovės pasinaudojimo tarnybine padėtimi suteikiant leidimus atliekų perdirbimo įmonei

Ieškovės teigimu atsakovo laidos reportaže siekiama pavaizduoti, jog ieškovė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, darys ir/ar daro poveikį institucijoms, kurių kompetencijai priklauso leidimų steigti ir užsiimti šiukšlių perdirbimo veiklą išdavimas. Ši ieškovės išvada grindžiamas laidoje pateiktais teiginiais: „Gyventojai pyksta, kad šiukšlių perdirbimo įmonei šalia darželių ir gyvenamųjų namų Vilniaus rajono savivaldybė uždegs žalią šviesą, mat įmonės teritorija priklauso Vilniaus rajono tarybos narės socialdemokratės J. L. šeimai“. Šis teiginys nėra tiesiogiai suponuojantis ieškovės nurodomą išvadą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reportaže tiesioginio teiginio, jog ieškovė įtakojo arba įtakos instituciją priimant sprendimus, pateikta nebuvo. Reportaže nurodoma, jog gyventojai pyksta, t. y. reportaže pateikiamas ne faktas, o gyventojų emocija, jog žemės sklypo valdymas (priklausymas) ieškovės šeimai (ar su ieškovės šeima susijusiems asmenims), gali turėti įtakos Vilniaus rajono savivaldybei priimant teigiamą sprendimą šiukšlių perdirbimo įmonei. Teismas pagrįstai konstatavo, kad reportaže pateikiama nuomonė, nes pateikiama kaip emocinis gyventojų spėjimas, jog gali būti priimtas palankus sprendimas šiukšlių perdirbimo įmonei siejant šį spėjimą su žemės sklypo priklausymu. Ši nuomonė buvo grindžiama objektyviomis aplinkybėmis: atliekų perdirbimo veikla jau buvo pradėta ir žemės sklypas priklausė (nuomojamas) su ieškove susijusių asmenų. Nors nuomonė ta apimtimi, kiek yra susiejamas institucijos leidimas su žemės sklypo priklausymu (valdymu) nėra visai tiksli, tačiau, kaip minėta, iš žiniasklaidos atstovų negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o sąmoningo siekio iškraipyti faktus, teismas nenustatė. Todėl ieškovė, kaip viešasis asmuo, turėtų toleruoti nedidelius netikslumus ar jai nepatinkančią nuomonę.

Dėl ieškovės ar jos šeimos prilyginimo tarakonams ir „ramybės nedavimo“

Reportaže nebuvo ieškovė ar jos šeima lyginama su tarakonais. Įžanginėje reportažo dalyje laidos vedančioji pranešė, jog Skaidiškių gyventojams ramybės neduoda tarakonai ir vienos Vilniaus rajono tarybos narės šeima. Toliau reportaže buvo rodoma, jog pas gyventojus padaugėjo tarakonų ir rodomas jų išplitimas. Taigi laidos įžanginėje dalyje pateikta nuoroda į tai, jog tarakonai neduoda ramybės gyventojams atitiko tikrovę ir tolimesnį reportažo turinį. Tolimesniuose reportažuose nėra atliekamas joks ieškovės ar jos šeimos sulyginimas ar sugretinimas su tarakonais. Pati įžanginės dalies sakinio konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog yra dvi savarankiškos ir tarpusavyje nesusiję aplinkybės, pateiktos viename sakinyje: tarakonai ir tarybos narės šeima, kurios neduoda ramybės gyventojams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad reportaže ji ar jos šeima sulyginta su tarakonais (CPK 178 str.). Ieškovė neįrodinėjo kuo teiginys „neduoda ramybės“ pažeidžia jos garbę ir orumą ar neatitinka tikrovės. Iš viso reportažo matyti, jog gyventojai buvo susirūpinę abejomis aplinkybėmis, todėl šis teiginys turi faktinį pagrindą ir yra teisingas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad teiginys „neduoda ramybės“ pažeidžia jos garbę ir orumą ar neatitinka tikrovės (CPK 178 str.).Taigi, teismas nenustatė, jog atsakovo reportažas parengtas siekiant sukurti neigiamą įspūdį apie ieškovę, sumenkinti jos reputaciją, sąmoningai iškraipant faktus ar nutylint informaciją, siekiant įžeisti ar pažeminti, todėl ieškinys atmestinas (CK 2.24 str.). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė nurodytų išimčių. Taigi, kolegija atsisako priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė pagrindžiančius dokumentus už 400 Eur. sumą, kuri laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantės J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB TV3 (į. k. 121393020) 400 EUR (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.