- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-3-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13602-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- R. K., D. Ž.
- Nuteistasis
- A. M., J. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „A.“, Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė, Mantas Arasimavičius, Rimvydas Butis, Mantas Arasimavičiuiuž
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ atstovui A. K., advokatui Mantui Arasimavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M. ir A. M. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo
J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį septynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais D. Ž. ir R. K..
A. M. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais D. Ž. ir R. K..
Priimti nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. K. atsisakymai nuo civilinių ieškinių ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.
Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš J. M. 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš J. M. ir A. M. solidariai 53,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 16 val., viešoje vietoje – Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 4, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, J. M. stovėdamas važiuojamosios kelio dalies viduryje, trukdė pravažiuoti nukentėjusiajam D. Ž., kuris vairavo UAB „A.“ priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuojant automobiliui, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į priekinį stiklą ir taip jį išdaužė, nukentėjusiajam D. Ž. sustojus gatvės dešinėje pusėje, netoli nuovados, įjungus avarinius žibintus, ištraukė D. Ž. iš automobilio, D. Ž. paklausus: „Ką jis čia daro“, iš nugaros pusės, dešiniąja ranka stipriai apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, kaire ranka lenkdamas galvą žemyn ir taip smaugdamas nukentėjusįjį, sakė: „Ką aš jums ... (įžeidžiantis žodis) perspėjau, sakiau ...“, nukentėjusiajai R. K. išlipus iš automobilio ir mėginant apginti nukentėjusįjį D. Ž., A. M. pribėgusi, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajai R. K. du smūgius į veidą rankoje laikytu segtuvu, tokiais veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Ž., padarė UAB „A.“ 487,63 Eur turtinę žalą, A. M. sukėlė fizinį skausmą R. K..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistųjų J. M. ir A. M. gynėja advokatė Daiva Gadliauskienė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį ? J. M. ir A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, UAB „A.“ ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiųjų R. K. ir D. Ž. parodymais, nors jie nėra nuoseklūs, prieštaringi. Visų pirma, pareiškime policijai R. K. nurodė, kad jai segtuvu sudavė nepažįstama moteris, nors teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jau iki įvykio M. pavardė jai buvo žinoma. 2015 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu R. K. teigė, kad J. M. užtvėrė jiems kelią, bet 2015 m. spalio 23 d. papildomos apklausos metu ji nurodė, kad J. M. ėjo gatve. Pirminės apklausos metu ji teigė, kad J. M. ėjo link D. Ž., kuris pats išlipo iš automobilio, ir, suėmęs už kaklo, pradėjo jį smaugti bei versti, ant žemės, tačiau papildomos apklausos metu ji nurodė, kad J. M. priėjo prie D. Ž. ir jį ištempė iš mašinos, po to jie stovėjo vienas priešais kitą ir žodžiavosi, o ji bandė įsiterpti tarp jų, kad nekiltų konfliktas. J. M. iš už nugaros ranka užspaudė D. Ž. kaklą ir pradėjo smaugti. Anot R. K., automobilis prie J. M. neprisilietė, nors akistatos su J. M. metu nukentėjusioji patvirtino, kad ji, sėdėdama automobilyje, matė J. M. tik iki kelių. Nors nukentėjusieji R. K. ir D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių teisminio proceso metu atsisakė, tačiau ieškiniuose nurodytos aplinkybes yra nelogiškos: R. K. pareiškė ieškinį J. M., kuris pagal kaltinimą prieš ją neatliko jokių neteisėtų veiksmų. R. K. ieškinyje nurodė, kad dėl J. M. veiksmų sumažėjo jos reputacija, bendravimo su vienmečiais galimybės, jai buvo gėda pažįstamų žmonių, draugų, mačiusių šį nusikaltimą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme R. K. nenurodė ir neprašė apklausti nei vieno, kaip ji teigia, nusikaltimą mačiusio asmens. Akivaizdu, kad R. K. turi polinkį neteisingai nurodyti faktines aplinkybes, įvykį sureikšminti ir dramatizuoti. Analogišką situaciją galima matyti ir iš D. Ž. ieškinio. 2015 m. lapkričio 20 d. apklausos metu nukentėjusiosios R. K. įstatyminė atstovė D. K., priešingai nei teisme, net neužsiminė, kad po įvyko ji būtų mačiusi dukters R. K. paraudusį skruostą. Analizuojant nukentėjusiojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos gretinant su teisme duotais parodymais, matyti, kad jie skiriasi reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat neatitinka ir nukentėjusiosios R. K. duotiems parodymams. Taigi teismas savo išvadas grindė tik subjektyviais, prieštaringais, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiųjų parodymais. Specialisto išvados Nr. G 1505/15(04) ir Nr. G 1506/15(04) patvirtina, kad R. K. ir D. Ž. nebuvo jokio pagrįsto reikalo kreiptis į gydymo įstaigas, nes jiems jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Liudytojas E. B. teisme patvirtino, kad policija buvo kviesta tik dėl sudaužyto automobilio stiklo, atvykęs į įvykio vietą jis nematė jokių R. K. sumušimo požymių nepastebėjo. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas Ž. S.. Teismas neįvertino liudytojo N. G. duotų parodymų, kad sveiko automobilio stiklo sudaužyti kumščiu neįmanoma, taip sudaužyti stiklą galima tik tuomet, jei jis jau buvo anksčiau įskeltas. Šio liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiųjų R. K. ir D. Ž. parodymams, kad J. M. tyčia kumščiu sudaužė automobilio stiklą, kuris buvo be jokių pažeidimų. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus, nes specialisto išvada Nr. G 1507/15(04), J. M. medicininiai dokumentai patvirtina J. M. parodymus, kad D. Ž. automobiliu atsitrenkė jam į kelią.
2.2. Skunde pažymima, kad teismas pripažindamas asmens parodymo atpažinti protokolą įrodymu, visiškai nekreipė dėmesio į jame esančias A. M. gynėjos pastabas, kad procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normas, nes A. M. ir R. K. prieš šį veiksmą kartu buvo policijos komisariato koridoriuje ir į tyrėjos kabinetą buvo pakviestos abi kartu pavardėmis, prieš parodymą atpažinti nukentėjusioji nebuvo apklausta apie moterį, kuri prieš ją naudojo fizinį smurtą.
2.3. Teismas įrodymu pripažino 2015 m. lapkričio 15 d. R. K. ir A. M. akistatos protokolą, nors šio procesinio veiksmo pradžioje tyrėja R. K. uždavė akivaizdžiai menamą klausimą (Ar 2015 m. rugsėjo 27 d. A. M. segtuvu sudavė jums du kartus smūgius per veidą?), kad akistata buvo daroma nesilaikant BPK 190 straipsnio nuostatų.
2.4. Skunde pažymima, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Nors kaltinime nurodyta, kad įvykį matė pašaliniai žmonės, tačiau tokie asmenys nebuvo nustatyti, jie nebuvo neapklausti teisme. Nė vienas liudytojas neparodė, kad įvykio metu būtų buvęs kaip nors sutrikęs, išsigandęs, jokia žmonių įprasta veikla nebuvo nutraukta. J. M. prieš D. Ž. atlikti veiksmai nesukėlė būtinų šiai veikai neigiamų padarinių ? nebuvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, pasireiškianti nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Pačios nukentėjusiosios R. K. veiksmai viešoje vietoje galėtų būti įvertinti kaip viešosios tvarkos trikdymas ar nedidelis chuliganizmas.
2.5. Skunde teigiama, kad teisiamajame posėdyje pagarsinus nukentėjusiosios R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, teismas pažeidė BPK 276 straipsnio nuostatas.
2.6. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai tenkino UAB „A.“ civilinį ieškinį, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl atlyginant nukentėjusio asmens patirtą žalą, jis turi būti grąžinamas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet ne geresnę turtinę padėtį. Tai reiškia, kad ieškiniu reikalaujama suma iš atsakovo (šiuo atveju kaltinamojo) negali būti priteista nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Iš pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad 487,63 Eur sumą sudaro ne tik stiklo ir jo pakeitimo darbų kaina, bet ir kitų, tokių kaip pavyzdžiui automobilio kėbulo stogo dažymo darbai ir kiti remonto darbai, kurie niekaip negali būti susiję su sudaužyto automobilio stiklo keitimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė įrodymus, kuriais pripažino J. M. ir A. M. kaltais, motyvuotai atmetė nuteistųjų parodymus.
3.2. Atsiliepime paaiškinama, kad ji apklausiama teisme neatlaikė gynėjos daromo psichologinio spaudimo, labai susijaudino, pravirko, todėl jos įstatyminės atstovės, advokato bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės prašymu teismas nutraukė jos apklausą ir pripažino, kad tolimesnė apklausa negalima. Teisme ji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, todėl jie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje.
3.3. Atsiliepime teigiama, kad pagrįstai teismas asmens parodymų atpažinti protokolą laikė įrodymu, nes nuteistosios A. M. gynėjos pastaba apie tai, kad nebuvo laikytasi įstatymų, nedaro paties procesinio veiksmo neteisėtu. Ji ir jos atstovas protokole pažymėjo, kad procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų.
3.4. Nors specialisto išvadoje Nr. G 1506/15(04) nebuvo nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas, tai nereiškia, kad jai nebuvo sutrikdyta sveikata, A. M. nusikalstamai veiksmai sukėlė jai didelį fizinį skausmą, stresą, todėl jo gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis D. Ž. patvirtino, kad išdaužus automobilio langą jos pusėje ji išsigando, jis matė, kaip po A. M. suduoto smūgio ji pradėjau verkti, matė ant jos veido raudonas sumušimo žymes, po įvykio ji buvo labai išsigandusi, šokiruota, verkė, drebėjo. Liudytojas J. K. pamatęs ją, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai jai suleido vaistų, ligoninės priimamąjį ją apžiūrėjo gydytojai ir išleido gydytis ambulatoriškai. Liudytojai E. B., A. K. patvirtino, kad ji patyrė stresą. Jos atstovė pagal įstatymą D. K. teisme patvirtino, kad šis nusikaltimas labai ją išgąsdino, ji pasidarė jautri, blogai miegojo naktimis, šaukė per miegus, vartojo gydytojo išrašytus vaistus.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė įrodymus, kuriais pripažino J. M. ir A. M. kaltais, motyvuotai atmetė nuteistųjų parodymus.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad specialisto išvada Nr. G 1507/15(04) nėra kategoriška, nebūtinai joje nurodyti J. M. kelio sužalojimai buvo padaryti įvykio dieną. Liudytojas Ž. S. patvirtino, kad įvykio vietoje J. M. nešlubavo, nesiskundė jokiais sužalojimais. Šią aplinkybę gali patvirtinti R. K., J. K. ir A. K.. D. S. matė J. M. stovintį prie automobilio bamperio, taigi jo vairuojamas automobilis nekliudė J. M., jis nenukrito ir kelio nesužalojo.
4.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jam nebuvo sutrikdyta sveikata, nes dėl smurtinių J. M. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, stresą, jam sutriko širdies veikla, buvo priverstas kreiptis į gydytojus.
4.4. Atkreipė teismo dėmesį, kad J. M. ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusiais su automobilių sugadinimais, t. y. 2008 m sausio 31 d. nuo J.S VW Golf pagrobė lango stiklo apdailos detalę, o 2008 m vasario 11 d. apgadino A.M. VW Golf galinio lango stiklą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistieji A. M., J. M., jų gynėja advokatė D. G. prašė skundą tenkinti, o nukentėjusieji, civilinė ieškovė ir jų atstovas, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai J. M. ir A. M. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tenkino UAB „A.“ civilinį ieškinį.
Dėl skunde nurodytų BPK 190, 191 ir 276 straipsnio pažeidimų
7. Iš 2016 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. K. pirmosios instancijos teisme davė parodymus apie nusikalstamą veiką, tačiau apklausos metu nukentėjusioji labai susijaudino, todėl teismas nusprendė nebetęsti nepilnametės nukentėjusios apklausos ir pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (3 t., b. l. 79?85) Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 276 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė pagarsinti nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl nepagrįsti apeliacinio skundai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 276 straipsnio nuostatas.
8. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiosios R. K. ir nuteistosios A. M. akistatos protokolas negali būti pripažintas įrodymu, nes akistata atlikta pažeidžiant BPK 190 straipsnio nuostatas. Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusiajai buvo užduotas klausimas: Ar 2015 m. rugsėjo 27 d. A. M. segtuvu sudavė jums du kartus smūgius per veidą? (1 t., b. l. 87?89) Teisėjų kolegija sutinka, kad šis klausimas yra menamas, kad baudžiamojo proceso įstatymas draudžia užduoti atsakymą menančius klausimus, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą šioje byloje, nes atlikus parodymų atpažinimą nukentėjusioji atpažino moterį, kuri jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. (1 t., b. l. 78?81) Be to, akistatos metu A. M. atsisakė atsakyti į jai užduodamus klausimus, todėl prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir įtariamosios parodymų nebuvo pašalinti.
9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant parodymą atpažinti buvo pažeistos BPK 191 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes prieš šį procesinį veiksmą nukentėjusioji R. K. nebuvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji gali atpažinti moterį jai sudavusią du smūgius segtuvu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtą procesinį veiksmą nukentėjusioji apibūdino moterį: smulki blondinė, M. moteris (1 t., b. l. 50?51, 62?64), todėl nebuvo pagrindo papildomai apklausti nukentėjusiosios apie atpažįstamo asmens žymes ir ypatybės. Nors skunde teigiama, kad prieš apklausą nukentėjusioji ir A. M. susitiko policijos komisariato koridoriuje, kad nukentėjusioji galėjo girdėti kaip tyrėja į savo kabinetą A. M. pakvietė ištardama jos pavardę, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad tai būtų esminis proceso pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016) Vien tai, kad nuteistieji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
11. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas ir vieta. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.1 punktas)
12. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.2 punktas). Nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).
13. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų D. Ž., R. K. ir nuteistųjų J. M. ir A. M. kilo po to, kai pagal iš anksto numatytą grafiką J. M. su žmona atvyko supirkti obuolių ir pamatė iš turgaus išvažiuojantį konkurentų automobilį. Nuteistasis viso proceso metu teigė, kad jis tiesiog ėjo gatve, kai pamatė dideliu greičiu link jo atvažiuojantį konkurentų automobilį, bandė pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, tačiau D. Ž. vairuojamas automobilis priekiniu bamperiu atsirėmė jam į kelį ir jį stūmė 3?5 metrus, kol jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant kapoto ir ranka atsirėmė į automobilio priekinį stiklą. Jam atsirėmus į stiklą, šis suaižėjo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas šaukė ant jo, užsimojo trenkti, tačiau jis pasitraukė ir vairuotojas nepataikė, todėl jis suėmė D. Ž. pečių aukštyje iš nugaros pusės ir laikė, kol šis nusiramino. Po to šio incidento, jis sugrįžo į savo automobilį, žmonai papasakojo, kad jį norėjo suvažinėti konkurentai, ir ruošėsi išvažiuoti, bet pastebėjęs, kad atvyko policijos pareigūnai jis sugrįžo į įvykio vietą. Nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. K. teigimu po to, kai jie supirko iš žmonių obuolius ir važiavo namo, nes automobilis jau buvo pilnas, į kelią išėjo J. M. ir neleido pravažiuoti. D. Ž. teigimu, buvo akivaizdu, kad J. M. laukė jų: stovėjo praskėtęs kojas pečių plotyje ir ant krūtines sukryžiavęs rankas, kaltino, kad jie pavogė jo obuolius, galiausiai D. Ž. bandant jį apvažiuoti, J. M. trenkė į stiklą ir šis suaižėjo. R. K. išlipo iš automobilio ir sušuko: „Ką darai!“. J. M. liepė jai nesikišti ir nuėjo prie automobilio vairuotojo D. Ž., sugriebė jį iš nugaros, viena ranka laikė apkabinęs jo kaklą, o kita lenkė galvą žemyn. J. M. sakė, kad ryte įspėjo, bei jei jie nesupranta, tai viską išdaužys. D. Ž. bandė jam paaiškinti, kad yra tik vairuotojas. R. K. šaukė, norėjo telefonu iškvieti pagalbą, tačiau A. M. jai neleido, rankose turėtu segtuvu du kartus trenkė R. K. per veidą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. K. parodymais, nes jie nuosekliai viso tyrimo metu tvirtino, kad J. M. iniciavo konfliktą, neleido jiems pravažiuoti, išdaužė automobilio priekinį stiklą, panaudojo fizinį smurtą prieš D. Ž., o A. M. ? prieš R. K.. (1 t., b. l. 46, 50?51, 62?64, 78?81, 82?84, 87?89, 93?98, 161?162, 164?167, 186?188, 191?193, 197?202; 3 t., b. l. 79?85) Iš liudytojų E. B., Ž. S., J. K., A. K., R. M., J. R. (1 t., b. l. 125?127, 137?138, 140?142, 144?145; 2 t., b. l. 9?11; 13?14; 3 t., b. l. 64?71) parodymų matyti, netrukus po įvykio nukentėjusioji R. K. paskambino savo broliui A. K. ir papasakojo, kas atsitiko, o nukentėjusysis D. Ž. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie išdaužtą automobilio stiklą. (1 t., b. l. 14?16) Netrukus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai Ž. S., E. B. rado automobilį su išdaužtu stiklu, nukentėjusieji pasakojo, kad J. M. trukdė važiuoti, bandant jį apvažiuoti išdaužė automobilio stiklą, vėliau smaugė nukentėjusįjį (viena ranka stipriai apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, kita ranka lenkė jo galvą žemyn), kad moteris segtuvu du kartus trenkė nukentėjusiajai per veidą. Tai rodo, kad nukentėjusieji betarpiškai bendraudami su kitais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad nuteistieji elgėsi agresyviai, viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymai, nes jie yra nuoseklūs ir aiškūs, bet to, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
14. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis J. M. pripažįsta, kad jam prisilietus prie stiklo šis suaižėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. G., kuris užsiima automobilių stiklų keitimu, paaiškino, kad neįmanoma stiklo sudaužyti vien tik į jį atsirėmus, „turėjo būti pakankamai stiprus smūgis“. Nors apžiūrėjęs sudaužyto automobilio stiklo nuotraukas liudytojas N. G. nurodė, kad taip padaryti galima tik su kietu daiktu, o ne ranka (3 t., b. l. 79?85), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti paties nuteistojo bei nukentėjusiųjų parodymais, kad automobilio stiklas suskilo dėl to, kad J. M. į jį trenkė.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio 1 dalies prasme, kuriuo akivaizdžiai surikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Tokiais veiksmais kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sunaikintas ar apgadintas svetimas turtas. Jei tokiais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuomet veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013) Nors nagrinėjamu atveju specialisto išvadose Nr. G 1505/15(04) ir Nr. G 1506/15(04) nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti sveiktos sutrikdymo masto R. K. ir D. Ž., nes nėra objektyvių duomenų patvirtinančių jiems padarytus sveikatos sutrikdymus (1 t., b. l. 106, 181), tai savaime nereiškia, kad kaltininkų veika negali būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes sveikatos sutrikdymo mastas nėra privalomas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016, 5 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų nuteistojo J. M. pasipiktinimą sukėlė tai, kad jis pamatė iš turgaus išvažiuojantį konkurentų (kuri taip pat verčiasi obuolių supirkimu) automobilį, kuris buvo prikrautas obuolių. Jo manymu, UAB „A.“ sąmoningai atvažiuoja anksčiau nei jie ir superka obuolius iš gyventojų (pavagia jų obuolius). Pastebėtina, kad viešoje vietoje (dienos metu vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, netoli turgaus, kur pagal iš anksto paskelbtą grafiką atvyko obuolius parduoti norintys asmenys, kai šalia gatvės yra parduotuvė, gyvenamieji namai) panaudojo smurtą prieš konkurentų automobilį vairavusį asmenį (nukentėjusįjį D. Ž.). Nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys, t. y. D. S.. Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad atvykęs „priduoti“ obuolių girdėjo garsius šūksnius, atsisukęs pamatė, kad J. M. iš nugaros laikė automobilio vairuotoją (3 t., b. l. 64?71) Aplinkybę, kad dėl šių nuteistojo J. M. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis turėjo nutraukti savo darbą (neparvežė supirktų obuolių), kreiptis į policiją, vykti į ligoninę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 6.3 punktas) Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, veiksmų intensyvumas (nuteistasis sugriebė nukentėjusįjį iš nugaros, viena ranka laikė apkabinęs jo kaklą, o kita ranka lenkė galvą žemyn, nukentėjusiajam išsilaisvinus, dar kartą jį sugriebė ir vėl atliko tuos pačius smaugimo veiksmus) ir trukmė – patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog dėl jo veiksmų bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis elgėsi agresyviai, pats jį iniciavo konfliktą, nes neleido nukentėjusiesiems važiuoti, išdaužė stiklą, panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje, taigi jis tyčia sutrikdė viešąją rimtį, padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. M. dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs kelio sąnario patinimu ir kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę, galėjo būti padarytas nuteistajam keliu atsitrenkus į D. Ž. vairuojamą automobilį. Nors specialisto išvadoje Nr. G 1507/15(04) nurodoma, kad dešinio kelio sąnario sumušimas galėjo būti padarytas tiek kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio dalimis, tiek J. M. pačiam atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių (2 t., b. l. 80?81), tačiau liudytojas D. S. nurodė, kad išgirdęs cypiant stabdomo automobilio padangas atsisuko ir pamatė J. M. stovintį prie bamperio (2 t., b. l. 20?21), kiti įvykio vietoje buvę asmenys patvirtino, kad po įvykio J. M. vaikščiojo gerai, nešlubavo, nesiskundė dėl skaudančio kelio. (2 t., b. l. 9?11, 13?14), todėl nuteistojo teiginiai, kad jis keliu atsiėmė į bamperį ir nukentėjusysis jį stūmė 3?5 metrus, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad minėti sužalojimai buvo padaryti nuteistojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
18. Teismų praktikoje veiksmai, kai asmuo pats įsitraukia į kitų žmonių tarpusavio konfliktą, kuris tiesiogiai jo neliečia, ir panaudoja fizinį smurtą prieš kitą žmogų, kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 6.2 punktas) Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiosios R. K. ir nukentėjusiojo D. Ž. parodymus pripažino, kad A. M. pažeidė viešąją tvarką, nes du kartus segtuvu trenkė nukentėjusiajai į veidą. Nors nuteistoji neigė trenkusi nukentėjusiajai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kad nuteistoji A. M. įsitraukė į jos sutuoktinio ir nukentėjusiųjų tarpusavio ginčą, kuris jos asmeniškai nelietė, ji tyčiniais veiksmais sudavė du smūgius nukentėjusiajai per veidą su rankoje turėtu A4 formato segtuvu. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas R. M. nurodė, kad jis kartu su marčia A. M. buvo šalia automobilio, kai į jo pusę pažvelgusi R. K. paklausė: „Kodėl davei man į „snukį“?“( 3 t., b. l. 64?71) Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ir R. K. anksčiau nebuvo susitikę, kad nukentėjusiajai tariant šiuos žodžius šalia liudytojo R. M. stovėjo nuteistoji A. M., daroma išvada, kad šis klausimas buvo adresuotas būtent nuteistajai, o ne liudytojui. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji jai trenkusią moterį atpažino ne tik atlikus parodymą atpažinimą (1 t., b. l. 78?81), bet iškart įvykio vietoje jai reiškė pretenzijas dėl smurto panaudojimo. Nuteistoji viešoje vietoje atliko tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją R. K., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalį.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų J. M. ir A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.
Dėl UAB „A.“ civilinio ieškinio pagrįstumo
20. Nagrinėjamu atveju nuteistieji nesutinka su civilinei ieškovei UAB „A.“ priteista turtinės žalos suma.
21. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis) Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes būtent tiek kainavo automobilio stiklo pakeitimas. (1 t., b. l. 154) Pagrindžiant turtinės žalos dydį pateikė remonto darbus atlikusios UAB „REMAUTA“ 2015 m. lapkričio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą REM Nr. 02155, kurioje nurodoma, kad atlikti remonto darbai už 487,63 Eur sumą (1 t., b. l. 150) ir pinigų sumokėjimo kvitą (1 t., b. l. 151), iš kurio matyti, kad minėta PVM sąskaita faktūra yra apmokėta. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad buvo atlikti šie darbai: stiklo išėjimas/įdėjimas, statramsčių remontas, paruošimas dažymui, pirktos šios medžiagos: stiklas, stiklo klijavimo medžiagos, lakas, dažai. Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinį ieškinį visiškai ir iš nuteistojo J. M. priteisė 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo. (3 t., b. l. 124–132) Nuteistojo bei jo gynėjos manymu, darbai, susiję su statramsčių remontu, automobilio perdažymu nėra tiesiogiai susiję su išdaužtu stiklu. Siekiant pagrįsti, kad nagrinėjimu atveju buvo būtina atlikti ir kitus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus civilinio ieškovo atstovas pateikė remonto darbus atlikusios UAB „REMAUTA“ paaiškinimą. Jame nurodoma, kad išėmus priekinį stiklą paaiškėjo, kad statramsčiai yra pažeisti korozijos, jų nepakeitus, priekinis stiklas leistų vandenį. Dėl to, buvo pažeista dažų danga, atlikti dažymo darbai. (4 t., b. l. 79) Civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovo teigimu, automobilis buvo sutvarkytas taip, kad jį būtų galima tinkamai eksploatuoti. (4 t., b. l. 93–99)
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilines (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamus veikus, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018) Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017) Nagrinėjamu atveju J. M. konflikto metu išdaužė 1996 m. gamybos automobilio priekinį stiklą. (1 t., b. l. 149) Vien aplinkybė, kad išėmus stiklą buvo nustatyta, kad statramsčiai yra paveikti korozijos, kad jų nepakeitus pro priekinį stiklą vanduo patektų į automobilio vidų, tai nėra pakankamas pagrindas iš nuteistojo priteisti papildomų remonto darbų, kurie nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu, kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis keistinas ir sumažintinas civilinei ieškovei UAB „A.“ iš nuteistojo J. M. priteistinos turtinės žalos dydis, įpareigojant nuteistąjį atlyginti tik stiklo pakeitimo išlaidas, t. y. 98 Eur už stiklą, 30 Eur už stiklo išėmimą/įdėjimą, 7 Eur už stiklo klijavimo medžiagas bei 21 procentą pridėtinės vertės mokesčio nuo jų. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas)
Dėl atstovavimo bei proceso išlaidų atlyginimo
23. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusieji bei civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovas pateikė prašymą atlyginti jų patirtas advokato išlaidas. (3 t., b. l. 163, 166, 172) Nukentėjusysis D. Ž. pateikė duomenis apie tai, kad sumokėjo 450 Eur advokatui Rimvydui Bučiui už atstovavimą Radviliškio rajono apylinkės teisme (3 t., b. l. 167, 168), 370 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. (3 t., b. l. 169, 170, 171), 150 Eur advokatui Mantui Arasimavičiui už teisines paslaugas 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 189, 190) 150 Eur advokatui Mantui Arasimavičiui už teisines paslaugas 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje bei atsiliepimo į nuteistųjų prašymą rengimą (3 t., b. l. 232, 134). Nukentėjusioji R. K. pateikė duomenis patvirtinančius, kad sumokėjo 370 Eur advokatui Rimvydui Bučiui už atsiliepimą į apeliacinį skundą (3 t., 173, 174, 175), 150 Eur advokatui Mantui Arasimavičiui už teisines paslaugas 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 187, 188,), 150 Eur advokatui Mantui Arasimavičiui už teisines paslaugas 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje bei atsiliepimo į nuteistųjų prašymą rengimą (3 t., b. l. 231, 234) Civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovas pateikti duomenys patvirtina, kad ji sumokėjo 450 Eur advokatui Rimvydui Bučiui už atstovavimą Radviliškio rajono apylinkės teisme (3 t., b. l. 164, 165), 50 Eur advokatui Mantui Arasimavičiui už atstovavimą kasacinės instancijos teisme ir 600 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. (4 t., b. l. 79A, 79B)
24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra bendrosios, todėl jos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistieji, vadinasi, nukentėjusiųjų išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinio skundo argumentų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018, 20 punktas) Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. reikalavimas nuteistuosius išteisinti atmestas, sumažintas tik civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos dydis, kad nukentėjusiųjų advokatas ruošėsi posėdžiams, dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos iš nuteistųjų lygiomis dalimis.
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino civilinei ieškovei UAB „A.“ priteistos turtinės žalos dydį nuo 487,63 Eur iki 163,35 Eur, kad byloje nėra sprendžiamas sudėtingas teisės aiškino ir taikymo klausimas, todėl civilinei ieškovei atlygintinų apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 300 Eur, šią sumą priteisiant iš nuteistųjų.
26. Apeliacinės instancijos teismui liudytojas Ž. S. pateikė prašymą atlyginti jo kelionės išlaidas į 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdį. Iš kelionės išlaidų apskaičiavimo matyti, kad keliones išlaidas sudaro 5,09 Eur. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio, 105 straipsnio 1 dalimi valstybei atlygintinos išlaidos, susijusios su liudytojo kelionės išlaidų apmokėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš nuteistojo J. M. priteistinos turtinės žalos dydį sumažinti iki 163,35 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 35 ct).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti nukentėjusiajai R. K. iš nuteistųjų J. M. ir A. M. po 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti nukentėjusiajam D. Ž. iš nuteistųjų J. M. ir A. M. po 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš nuteistųjų J. M. ir A. M. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš nuteistųjų J. M. ir A. M. po 2,54 Eur (du eurus 54 ct) proceso išlaidų valstybei.