Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Tulauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, veikdamas tiesiogine tyčia, prie L. V. automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies, dešinės – keleivio pusės dugno magnetu pritvirtino globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) sekiklį „Coban TK 102“ (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas L. V. sutikimo ir jai nežinant, siekdamas nuotoliniu būdu sekti nukentėjusios judėjimo automobiliu trajektoriją bei buvimo vietą, iki 2020 m. rugsėjo 26 d. rinko informaciją apie privatų L. V. gyvenimą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2020 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, parašė L. V. žinutę į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), grasindamas ją nužudyti, teigdamas, kad jų vaikus užaugins jų tėvai, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 12 d. apie 22.00 val. laukė L. V. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), o šiai įsėdus į savo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo paskui jos vairuotoją automobilį ją sekdamas, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 12 d. apie 22.30 val. paskambino L. V. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu grasino nužudyti, jei ji atsisakys gyventi su juo, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 6 d. dienos metu laukė L. V. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), o šiai įsėdus į savo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskui jos vairuotoją automobilį ją sekdamas iki (duomenys neskelbtini), po to sekė iki (duomenys neskelbtini), kur prašė pasikalbėti, o nukentėjusiajai atsisakius suėmė L. V. už rankos ir bandė vestis link savo automobilio, po to ėjo paskui ją į parduotuvę „M.“, kur grasino nužudyti, grasino subadyti L. V. automobilio padangas, išdaužyti lempas, o išėjusi iš parduotuvės nukentėjusioji rado pradurtas dvi galines savo automobilio padangas, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 21 d. nuo 12.00 val. iki vakaro skambino L. V. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ne mažiau, kaip dešimt kartų ir grasino palaukti jos laiptinėje ir nužudyti, sakė, kad tai paskutinės jos dienos ir rodydamas savo ketinimų realumą vakare laukė L. V. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo – balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, skambino L. V. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), jai būnant darbe – UAB „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir grasino palaukti jos išeinančios iš darbo ir nužudyti, taip nukentėjusiąją baugindamas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 14 d. apie 18.00 val. nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sekė L. V. vairuojamą krovininį mikroautobusą automobiliu iki (duomenys neskelbtini), po to L. V. persėdus į savo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sekė ją iki (duomenys neskelbtini), keldamas avarines situacijas ir siekdamas sustabdyti L. V. vairuojamą automobilį, po to sankryžoje prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), šviesoforo užblokavo jai kelią, iššokęs iš automobilio bandė atidaryti nukentėjusios automobilio dureles, toliau persekiojo greitkelyje A1, važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, iki kol L. V. bijodama galinčios įvykti autoavarijos, sustojo degalinėje „C. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kur tempė nukentėjusiajai už rankos, bandė atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, o nepavykus grasino suspardyti, taip nukentėjusiąją baugindamas, tokiais savo tyčiniais veiksmais rašydamas grasinančias žinutes, skambindamas ir grasindamas nužudyti, nuolat stebėdamas nukentėjusios buvimo vietas, ją sekdamas, tyčia grasino padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, tokiu būdu terorizavo L. V..

8. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo P. G. kaltė, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, keliamas tik nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

11. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti nuteistajam P. G. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo asmenybe, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti P. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę P. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje du kartus teistas, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

12. Įstatymų leidėjas už BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 4 metų. Nagrinėjamu atveju G. G. už BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtą griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parenkant artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui – 6 mėnesiams. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam skirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. artima bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra per švelni, tinkamai individualizuota, atitinka padarytos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumą, todėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas. Apeliaciniame skunde prokurorė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl nuteistajam P. G. paskirta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas turėtų būti sugriežtinta, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtą bausmę arba galutinę subendrintą bausmę aiškiai per švelnia ir ją griežtinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. G. paskirtos bausmės dydis už padarytas nusikalstamas veikas nustatytas laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Paskirta bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų ar nuteistojo pavojingumui ir todėl neteisinga.

14. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2K-212-648/2016). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

16. Paskiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

17. Taip pat pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

18. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta tai, kad dėl nukentėjusiojo interesų, nors ir būdamas lygiavertis proceso dalyvis, yra kitoje teisinėje situacijoje nei nuteistasis (kaltinamasis), nes visas baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą būtų pakankamai realizuota (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Tačiau nukentėjusio asmens ir valstybės požiūris į nusikalstamą veiką ir tai, kaip į ją turi būti reaguojama, skiriasi. Nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika yra asmeninis reikalas, sietinas su neigiamais išgyvenimais dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, liga, reikalaujantis patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimo. Valstybei tai baudžiamosios teisės pažeidimas, reikalaujantis nuoseklaus, prognozuojamo ir teisingo atsako pagal įstatymą. Taigi, vertinant nukentėjusiojo interesų užtikrinimą ir pusiausvyrą, svarbu nustatyti jų materialinio teisinio ir procesinio teisinio interesų realizavimo pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-143-1073/2020).

20. Nagrinėjamu atveju P. G., kaip minėta, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau jis nebuvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, turi dvi dukras, dirba. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus P. G. nuo visuomenės, o pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta nukentėjusioji L. V.. Ji paaiškino, kad P. G. nori susigrąžinti šeimą, bet jai netinka jo gyvenimo būdas, nes ribojama jos laisvė, darbe negali ramiai dirbti, vis klausiama „kodėl daug miega“, „kodėl neina miegoti“, ,,kada ateis“, po darbo jos laukia ir po dvi valandas, jam reikia viso nukentėjusiosios dėmesio. Su nuteistuoju yra išsiskyrę, turi dvi mergaitės, kartu negyvena tris metus. Savo dukromis nuteistasis rūpinasi, ko reikia nuperka. Smurto nėra, bet leidžia jam pasitaisyti ir laukia išvadų, sako jam: „pasitaisyk, ateis laikas ir gyvensiu“. Nenori, kad nuteistasis būtų uždarytas į kalėjimą. Nori, kad nuteistasis suvoktų ko ji nori ir kas vyksta. Dėl grasinimų paaiškino, kad grasinimai gaunasi tokie, kad kas jei ne į jo pusę, tai sako: „prieš darbą ar po jo lauksiu, kalbėsimės“. Gal porą kartų prieš darbą laukė piktas, jam sakė, kad vėluoja, o nuteistasis atsako: „gali vėluoti, man vienodai rodo“. Tokių susitikimų nepageidauja, nes reikia eiti į darbą, tai neigiamai veikia, darbe tai visi mato. Dukros džiaugiasi kai tarp jų su nuteistuoju nėra pykčių. Pykčiai su nuteistuoju kyla todėl, kad ji neatsiliepia ar neatrašo, kai išvyksta su draugėmis. Neatmeta galimybės susitaikyti. Pragyveno kartu 19 metų, šiais metais nuteistasis jai pasipiršo, buvo kalba apie santuoką. Ji palaiko su juo artimus santykius. Jo psichologinė būsena, geriami antidepresantai, panikos priepuoliai galimai sąlygoja nesutarimus.

22. Nuteistasis P. G. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad gali pakeisti gyvenimo būdą. Pykčiai kyla ir dėl nukentėjusiosios melavimo, kad priima jį gyventi, kad pasibus. Pažadėjo pakoreguoti savo elgesį. Nėra dabar to dalyko, kad stovėtų dvi valandas ir lauktų. Jis pasiūlo, ar gali atvažiuoti parūkyti, ji sutinka ir šie susitinka. Kai nukentėjusioji nori važiuoti, gali važiuoti, nelaiko uždaręs niekur. Prisitaikys prie nukentėjusiosios, nes šeimą nori susigrąžinti. Paaiškino, kad administraciniai pažeidimai yra dėl vairuotojo darbo. Nusikaltimų nedaro, o stengiasi susigrąžinti šeimą. Negrasina, nestovi po balkonu. Pasinėręs į darbus ir atiduoda viską vaikams. Koreguojančių elgesį programų kursus lankytų. Pateikė darbo sutartį su ,,N.“, tai pagrindinis darbas, dirba dar taksi vairuotoju. Vykdys visus paskirtus įpareigojimus. Pasipiršo nukentėjusiajai, žiedą padovanojo, palaiko su ja lytinius santykius.

23. Iš apeliacinės instancijos teisme apklaustos nukentėjusiosios L. V. ir nuteistojo P. G. parodymų visumos matyti, kad jie 19 metų kartų gyveno, vedė bendrą ūkį, kartu augino dvi dukras ir pastaruoju metu tarpusavyje nesutaria dėl asmeninių santykių klausimų (rodomo dėmesio, laisvalaikio, pavydo). Vis dėlto, nuteistasis pasiryžęs prisitaikyti prie nukentėjusiosios, pakeisti savo elgesį, nori grįžti pas nukentėjusiąją kartu gyventi, jai pasipiršo, rūpinasi savo dukromis. Nukentėjusioji patvirtino, kad iki šiol vyksta bendravimas, susitikimai su nuteistuoju, neatmeta galimybės kurti santuoką ir nenori, kad nuteistasis būtų pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nepraėjus nei mėnesiui nuo nuosprendžio ankstesnėje baudžiamojoje byloje paskelbimo P. G. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vis dėlto, atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad nuteistasis P. G. po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pakeitė savo elgesį, suprato daromas klaidas, stengiasi tinkamai elgtis ir išsaugoti šeimą, pasiryžęs keistis, dirba. Be to, inkriminuojamos nusikalstamos veikos išimtinai yra susijusios su dviejų žmonių, kurie ilgą laiką gyveno kartu, tarpusavio santykiais, nesutarimais. Įvertintina ir aplinkybė, kad P. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 2 d. konsultuotas psichiatro, paskutinis gydymas 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. gegužės 7 d., stebėjimo paslauga nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 3 d (2 t., b. l. 7), registruotas nuo 2021 m. vasario 8 d., dėl (duomenys neskelbtini), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga (2 t., b. l. 3). Taigi, toks nuteistojo P. G. elgesys galėjo būti išprovokuotas ir dėl jo psichinės sveikatos būklės, vartojamų antidepresantų. Visos šios aplinkybės teisėjui kolegijai leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, vertintina, kad bus pasiektas didesnis gėris, nei atliekant laisvės atėmimo bausmę, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo institutas suteikia progą vykdyti nuteistojo elgesio korekciją laisvėje, duoda progą pasitaisyti ir savo elgesiu įrodyti teismui, kad jis pasiryžęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėjant probacijos sąlygas, bausmės vykdymas bet kada gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

24. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius ne kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo P. G. panaikinimo, nes jis padarė administracinius nusižengimus, yra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d., gruodžio 16 d., 2022 m. kovo 2 d. nutartimis Probacijos tarnybos teikimai buvo atmesti, padarius išvadą, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nevertinami tiek pavojingais visuomenei, kad būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės bei nesuteikia pagrindo spręsti, kad tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bei įgyvendintas teisingumo principas. ir pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau teismas nusprendė, jog pažeidimai nevertinami tiek pavojingi visuomenei, kad būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Taigi, įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimis jau buvo patikrintas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo P. G. padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, iš esmės susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarytais dviejų įvykių metu, nusižengimų apylinkės teisme nuteistasis neneigė, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taigi, šie pažeidimai nepaneigia galimybės nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, juo labiau, kad jie padaryti iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo P. G. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti, papildant tokia dalimi:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą – du metus laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.