Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-16 · Byla Nr. TS-120-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
TS-120-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01608-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. U.
Kategorijos
Byla Nr. TS-120-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01608-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus – 1 metų 5 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

A. U. teistas 5 kartus, paskutinį kartą nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, dalimi, 5 dalies 2 punktu skirta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutine bausme laisvės atėmimu – 5 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nutarime nurodyta, kad A. U. į (duomenys neskelbtini) kalėjimu atvyko 2023 m. sausio 4 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas buvo vieną kartą, taip pat vieną kartą skatintas. Šiuo melu nuteistasis įstaigoje užsiima individualia veikla, kuri kol kas nėra prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis užsiima (duomenys neskelbtini) gamyba. Įkalinimo ištaigoje yra gautas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės 2023 m. rugpjūčio 2 d. sutikimas N r. 23/025, jog nuteistasis grįžęs iš įkalinimo įstaigos galės dirbti minėtoje įmonėje vadybininko pareigose.

Asmens duomenų registro duomenimis nuteistasis A. U. prieš bausmės atlikimo pradžią gyveno (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Įstaigoje yra gautas motinos 2023 m. vasario 17 d. sutikimas apie galimą priėmimą gyventi išėjus iš įkalinimo įstaigos. Teigia, jog yra palaikomas artimųjų, lanko jo mama bei draugė.

Atsižvelgiant į 2023 m. liepos 24 d. pažymą, kurioje nurodyta apie gautus vykdomuosius raštus (duomenys neskelbtini) kalėjime, išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti – 371.00 Eur, tačiau nieko nėra išieškota, savanoriškai nedengė skolų.

Nuteistojo nusikalstama veika siejama su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tiksiu platinti ir be tikslo platinti. Nuteistasis praeityje turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuleistasis bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Įstaigoje 2023 m. kovo 6 d. baigė AA/AN užsiėmimų ciklų, paremtų 12 žingsnių programa.

Nuteistojo kriminalinė istorija yra susijusi su alkoholio vartojimu. Dauguma veiklų nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o kartu su alkoholio vartojimu nuteistajam pasireiškia smurtas. Tai suponuoja prielaidą apie agresyvų ir nekontroliuojamų nuteistojo elgesį būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš 2023 m. kovo 9 d. pažymos matyti, kad nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimų ciklus, paremta 12 žingsnių programa. Įkalinimo ištaigoje nuteistasis nebaustas už apsvaigimų nuo alkoholinių gėrimų ar jų surogatų. Laisvėje nuteistasis susidūrė su problemų sprendimo įgūdžių stoka, įkalinimo ištaigoje siekia keistis, aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones, užsiima individualia veikia, lankosi pas psichologus.

A. U. neigia kriminalinės subkultūros laikymusi, teigia gerbiantis pareigūnų darbų, su jais nekonfliktuojantis. Nuteistojo medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos buvo svarstyta 2023 m. vasario 24 d. Komisijos posėdyje (Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Komisijai nusprendus nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, jam buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos nedaryti teises aktų pažeidimų, siekti įsidarbinti; baigti AA programą; vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis nepadarė teisės aktų pažeidimų, drausmine tvarka nebaustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuleistasis kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti. Nuteistasis nuo 2023 m. gegužės mėnesio užsiima individualia veikla. 2023 m. kovo 6 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklų, paremtą 12 žingsnių programą, reguliariai ir nuosekliai lanko pozityvaus užimtumo priemones, nuleistasis kreipėsi į psichologus siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, taip pat kreipėsi dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis dalyvavo teisinio-socialinio Švietimo programoje.

Komisija susipažinusi su nuteistojo asmens byla Nr. 2726/B, Socialinio tyrimo išvada Nr. R V-23-6979, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos – 1 metų 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką, rizika išlieka vidutinė, tačiau turinti mažėjimo tendencija. Nuteistajam šiuo metu įstaigoje užsiima individualia veikla. Nuteistasis aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tiksline programas, nuteistasis kreipėsi į psichologus siekdama savianalizės įgūdžius, taip pat kreipėsi dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė teismui pateiktu skundu prašo Komisijos nutarimą panaikinti (pakeisti), nurodydama, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismų praktikoje nurodyta, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį. galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, t. y. būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, sprendimas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, priimamas įvertinus bylos duomenų visumą, t. y. ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Todėl vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Prokurorės vertinimu, Komisija 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikydama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių, nuteistojo A. U. asmenybės, ankstesnių teistumų, požiūrio į bausmės atlikimą, vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos ir kitų veiksnių. Šiuo atveju Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims (teigiama darbinė motyvacija ir ketinimas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog A. U. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi socialinio tyrimo išvadoje yra pateikiama ir kriminogeninių veiksnių, tiek statinių, tiek ir dinaminių. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas kartą ir skirtas papeikimas (nuobauda panaikinta prieš terminą), skatintas vieną kartą, paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis skatinimo siekė tik dėl to, kad būtų panaikinta nuobauda, nes vėliau jis už gerą elgesį skatintas nebuvo. Vertinant visas Komisijos nurodytas aplinkybes dėl A. U. elgesio įkalinimo įstaigoje, darytina išvada, kad jis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Komisija, taikydama lygtinį paleidimą, nevertino Socialinio tyrimo išvadoje nurodyto kriminogeninio veiksnio, jog A. U. yra teistas 5 kartus ir šiuo metu atlieka bausmę dėl dviejų subendrintų nuosprendžių ir keturių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena yra laikoma labai sunkiu nusikaltimu. Iš esmės visos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo A. U. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Ankstesni jo teistumai susiję su viešosios tvarkos pažeidimais ir pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nuteistojo kiekvieną kartą padarytos nusikalstamos veikos sunkėja. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant A. U. kriminalinę istoriją, manytina, jog A. U. pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis.

Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, jog nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neneigia, tačiau ją minimalizuoja, nuteistajam trūksta kritiško vertinimo, priežasčių supratimo, pokalbio metu išryškėja nuteistajam būdingas „aukos vaidmuo“, t. y. nuteistasis linkęs kaltinti aplinką, situaciją, bet ne save. Nuteistasis A. U. 2022 m. sausio 14 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu yra įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 40-4 yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, o tai suponuoja prielaidą apie sąmoningą nuteistojo taisyklių bei normų laužymą bei pažeidinėjimą.

Pažymėjo ir tai, kad A. U. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis bausmės atidėjimo metu vykdė naujas nusikalstamas veikas, vadinasi nepateisino teismo pasitikėjimo. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, jog A. U. nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, ankstesnės jam teismų taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios, o tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. A. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir nors turi mažėjimo tendenciją, tačiau tas mažėjimas nėra pakankamas, jog nuteistajam šiuo atveju būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo A. U. likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė – 1 metai 5 mėnesiai 16 dienų.

Teismų praktikoje nurodoma, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kaltininkas dėl padalytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo A. U. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, todėl Komisijos nuteistajam A. U. skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Komisija padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. U. pažanga sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl prašoma panaikinti Komisijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pateiktas skundas dėl Komisijos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo panaikinimo (pakeitimo) yra pagrįstas ir tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to nuteistojo elgesio korekcija yra vertinama viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant prioriteto pavieniams tarpsniams.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. U. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga įvertinti ir materialiojo pagrindo būvimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei pastaroji nustatoma aukštesnė nei žema. Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad A. U. pažymėta, jog nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neneigia, tačiau ją minimalizuoja, nuteistajam trūksta kritiško vertinimo, priežasčių supratimo, pokalbio metu išryškėja nuteistajam būdingas „aukos vaidmuo“, t. y. nuteistasis linkęs kaltinti aplinką, situaciją, bet ne save. Nuteistasis A. U. 2022 m. sausio 14 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu yra įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 40-4 yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, o tai suponuoja prielaidą apie sąmoningą nuteistojo taisyklių bei normų laužymą bei pažeidinėjimą. A. U. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis bausmės atidėjimo metu vykdė naujas nusikalstamas veikas, vadinasi nepateisino teismo pasitikėjimo. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, jog A. U. nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, ankstesnės jam teismų taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios, o tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo A. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir nors turi mažėjimo tendenciją, tačiau tas mažėjimas nėra pakankamas, jog nuteistajam šiuo atveju būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2021 m. vasario 10 d. laisvės atėmimo bausmę, kuri A. U. paskirta – 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jis atliko vieną trečdalį jam paskirtos bausmės. Akivaizdu, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negali būti vertinama kaip itin akivaizdi, kadangi išlikę kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti, tam, kad nekiltų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. A. U. teistas 5 kartus. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi priteistų skolų, tačiau nesumokėtos. Nėra pagrindo teigti, kad lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis galės sėkmingai resocializuotis visuomenėje, dirbti, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. A. U. geba iš dalies atpažinti turimas problemas. Asmens situacijos ir savęs analizė gana paviršutiniška. Spręsdamas turimas problemas, pasirenka netinkamas strategijas. Teismo vertinimu A. U. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nors veika, dėl kurios nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau į jas negali būti neatsižvelgta vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nuteistasis A. U. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, iš viso teistas penkis kartus, jo bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo stebimas siekis minimalizuoti savo kaltę bei ieškoti savo veiksmus pateisinančių priežasčių. Įvertinus tai, kad tarp nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, kad teistas, būdingas teisės pažeidimų modelis. Būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; Negeba atpažinti problemų; Stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; Priežiūros/apribojimų pažeidimai, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė ar asmuo paleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamus savo elgesio modelius, atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir asmenų dariusių įtaką praeityje, laikysis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralinių nuostatų.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis A. U. dar yra neatlikęs nemažos laisvės atėmimo bausmės dalies ir įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. U. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. U. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė