- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-313-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10395-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Geodala”, D. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dastara“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geodala”, D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dastara“ 255,93 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Geodala” pagal atsakovės užsakymą suteikė atsakovei paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau neatsiskaitė. 2019 m. gegužės 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB „Geodala” perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė yra skolinga ieškovei 205,70 Eur pagrindinę skolą. Atsakovė privalo mokėti palūkanas (205,70 Eur skola x 8 proc. palūkanos x 227 pradelstos dienos / 365 dienų = 10,23 Eur). Ieškovė taip pat turi teisę iš atsakovės reikalauti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, taip pat 8 proc. procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. liepos 4 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 18187 išrašyta UAB „Dastara“ niekaip neįrodo, kad paslaugas užsakė atsakovė, bei jai jos buvo faktiškai suteiktos. Atsakovė niekada nesikreipė į UAB „Geodala“ ir neužsakė jokių paslaugų, dėl kurių buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Ieškovė pateikė tik UAB „Geodala“ vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuri savaime nepagrindžia sandorio sudarymo aplinkybių. Atsakovė su šia PVM sąskaita faktūra pirmą kartą susipažino gavusi ją kartu su jai atsiųstais teismo procesiniais dokumentais. Teismui nustačius, kad atsakovė nėra atsakinga, ex officio pripažintina, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja ab initio.
6. Trečiasis asmuo UAB „Geodala“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į UAB „Geodala“ kreipėsi D. P. dėl kadastrinių matavimų atlikimo namo pridavimui. Darbai buvo atlikti maksimaliai greitai ir tai tenkino D. P., kuris nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo. D. P. nurodė, kad yra įmonės „Dastara“ savininkas ir nurodė sąskaitą už atliktus darbus išrašyti UAB „Dastara“. UAB „Geodala“ nekilo abejonių, kad būtent D. P. yra įmonės vadovas, nes patikrinus viešai prieinamus duomenis buvo rasta tokia informacija.
7. Trečiasis asmuo D. P. paaiškino, kad ieškovės paslaugą užsakinėjo jis kaip fizinis asmuo. UAB „Geodala“ negalėjo tinkamai ir laiku atlikti darbų, todėl nepasinaudojo paslauga. Sutiko, jog dėl skolos priteisimo reikalavimas turėtų būti reiškiamas jam, o ne UAB „Dastara“, tačiau dėl patirtų nuostolių dėl UAB „Geodala“ kaltės jis reikštų priešieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 29 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-2028-454/2020 nagrinėjimą iš esmės. Panaikino 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Pasiūlė ieškovei patikslinti atsakovą. Įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu D. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 255,93 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. birželio 27 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 5,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Geodala“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. užsakymas dėl paslaugos buvo priimtas iš fizinio asmens D. P., kuris posėdyje negalėjo aiškiai įvardinti, kokią paslaugą turėjo atlikti UAB „Geodala” ir kas buvo netinkamai padaryta. Šio užsakymo pagrindu UAB „Geodala” darbuotoja E. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d. suformavo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu po dviejų mėnesių – 2018 m. spalio 10 d. buvo atlikta registracija. Todėl teismas darė išvadą, kad užsakyta paslauga buvo atlikta.
12. Teismas pačios paslaugos atlikimo kokybės, jos atlikimo termino nevertino, nes tai nėra susiję su šios bylos reikalavimais.
13. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma. Nurodė, kad ginčo sąskaita yra įtraukta į apskaitą pas atsakovę, nors atsakovės atstovas nurodė, kad ši sąskaita į apskaitą įtraukta be pagrindo, nėra pasirašyta iš atsakovės pusės, į apskaitą įtraukta dėl žmogiškosios klaidos, nepastebėta, kad ji apskaityta. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų iki šiol dėl sąskaitos.
14. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškinys įrodytas ir tenkintinas, prievolė apmokėti sąskaitą kyla atsakovei.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis 40 Eur suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko be įspėjimo, ir yra išlaidos, patirtos su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovė neapmokėjo skolos, palūkanų, bei ikiteisminio išieškojimo išlaidų, tai yra iš viso liko skolinga ieškovei 255,93 Eur (6.716 straipsnis, 6.720 straipsnis).
16. Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas priteisė iš atsakovės procesines palūkanas – 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1–2 punktai, 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
17. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas – 442 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 8 Eur žyminį mokestį, iš viso 450 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dastara“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovės reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai kyla iš sutartinių santykių, tačiau atsakovė nėra ir niekada nebuvo šių sutartinių santykių šalis. Taigi UAB „Dastara“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokią išvadą buvo priėmęs ir pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartyje, tačiau atnaujinus bylą iš esmės priėmė ginčijamą sprendimą remiantis tik viena aplinkybe, t. y. PVM sąskaitos faktūros įtraukimu į atsakovo apskaitą. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl šalis siejančio materialinio teisinio santykio, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10.2. Teismo išvada, kuria remiantis ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kad PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą yra šiuo atveju išaiškinta plečiamai ir neteisingai, tuo pagrindu nepagrįstai apribojant galimybę apsiginti nuo nepagrįstai išrašytų vienašalių aktų. Verslo praktikoje gauta sąskaita faktūra yra įtraukiama į įmonės apskaitą, bet buhalterija nesprendžia ar reikia apmokėti sąskaitą ar ne. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu teiktame 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-144/2013, aptariamos sąskaitos įtraukimas ar neįtraukimas į atsakovo buhalterine apskaitą nei paneigia, nei patvirtina jos buvimą ir teisingumą, nes atsakovo buhalterinė apskaita yra jo vidaus reikalas ir negali įtakoti šalių tarpusavio santykiu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su teismo civilinio proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu, kiek tai susiję su PVM sąskaitos faktūros, kaip įrodymo, patvirtinančio paslaugų pirkimo pardavimo sutarties sudarymą ir vykdymą, vertinimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad nors PVM sąskaita faktūra yra atsakovės nepasirašyta, tačiau įvertinęs ją su kitais byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė privalo sąskaitą faktūrą apmokėti.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).
21. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
22. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės prievolė apmokėti už suteiktas paslaugas buvo įrodinėjama ne tik PVM sąskaita faktūra, bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais (skolų suderinimo aktu, kurį paslaugos teikėjai UAB „Geodala“ pateikė atsakovės apskaitą tvarkantis asmuo UAB „Verslo kompasas“, VMI pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad ginčo PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalteriją) ir tai įpareigojo bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, vertinti šių įrodymų visumą ir iš jų daryti išvadą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už paslaugas atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad prievolė apmokėti sąskaitą faktūra kyla atsakovei, nes atsakovė, žinodama apie į jos apskaitą įtrauktą ginčo sąskaitą faktūrą, nesiėmė jokių veiksmų dėl jos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, nes byloje yra įrodyta, kad ginčo sąskaitą faktūrą atsakovė gavo, dėl jos jokių pretenzijų nereiškė, ją įtraukė į savo apskaitą ir netgi suderino skolos dydį, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu jokių veiksmų dėl ginčo sąskaitos faktūros (ne)pagrįstumo neatliko, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pripažino ginčo sąskaitą faktūrą ir joje nurodytas suteiktas paslaugas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktus ir pripažindamas atsakovės prievolę apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą bei darydamas išvadas visumoje, teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentas, kad atsakovei išrašytos ginčo sąskaitos faktūros faktas negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis sutartinius santykius, dėl ko atsakovė yra byloje netinkama bylos šalis (atsakovė), atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.