- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2028-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10395-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Geodala”, D. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Geodala” atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dastara“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geodala”, D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“ (toliau – atsakovė) 255,93 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. ieškovė ir UAB „Geodala” sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Geodala” perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinė kreditorė pagal atsakovės užsakymą suteikė atsakovei paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė. Atsakovė yra skolinga ieškovei 205,70 Eur pagrindinės skolos. Atsakovė privalo mokėti palūkanas (205,70 Eur skola x 8,00 proc. palūkanos x 227 pradelstos dienos / 365 dienų = 10,23 Eur). Ieškovė taip pat turi teisę iš atsakovės reikalauti 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, taip pat 8,00 proc. procesinių metinių palūkanų.
2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės ieškovei 255,93 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. birželio 27 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. liepos 4 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri verčiasi variklinių transporto priemonių taisymu, padangų montavimu. Atsakovė niekada nesikreipė į UAB „Geodala“ ir neužsakė jokių paslaugų, dėl kurių buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. UAB „Geodala“ nepagrįstai yra išrašiusi sąskaitą UAB „Dastara“, kuri niekaip nėra susijusi su UAB „Geodala“ teikiamomis paslaugomis. Nei UAB „Geodala“, nei ieškovė nėra pateikusios pagrįstų įrodymų, kokiomis aplinkybės jos galimai buvo teikiamos. Atsakovė įvertinusi viešai prieinamą informaciją apie UAB „Geodala“ vykdomą veiklą, t. y. kadastriniai matavimai, geodeziniai matavimai, topografiniai planai, riboženklių nustatymas, matininko paslaugos, bei išrašytos sąskaitos turinį (nurodyta, kad buvo atlikti geodeziniai matavimai) patvirtina, kad niekada nėra kreipusis į UAB „Geodala“ dėl tokio ar panašaus pobūdžio paslaugų užsakymo. Tai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 18187 išrašyta UAB „Dastara“ niekaip neįrodo, kad paslaugas užsakė atsakovė, bei jai jos buvo faktiškai suteiktos. Ieškovė nėra pateikusi absoliučiai nei vieno įrodymo, kad atsakovė dėl tokių paslaugų suteikimo būtų kreipusis į UAB „Geodala“ ar paslaugų suteikimo fakto pagrindimo. Iškovė procesiniuose dokumentuose abstrakčiai nurodo, kad paslaugos buvo suteiktos, o sutartinius santykius patvirtina PVM sąskaita faktūra. Ieškovė pateikė tik UAB „Geodala“ vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuri savaime nepagrindžia sandorio sudarymo aplinkybių, nes joje yra tik UAB „Geodala“ įmonės direktoriaus parašas. Ieškovė nepateikė ne tik rašytinės sutarties, bet ir kitų rašytinių įrodymų (pvz.: darbų priėmimo perdavimo akto ar kitų). Sąskaitos faktūros atsakovė nėra pasirašiusi ir niekada nėra gavusi, taip pat ir darbų priėmimo–perdavimo akto. Atsakovė su šia PVM sąskaita faktūra pirmą kartą susipažino gavusi ją kartu su jai atsiųstais teismo procesiniais dokumentais. Atsižvengiant į tai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 18187 yra išrašyta galimai per suklydimą ir netinkamam asmeniui, nes UAB „Dastara“ niekada nesikreipė dėl tokių paslaugų suteikimo ir jokio paslaugų rezultato nepriėmė, todėl ne tik reikalavimas dėl skolos sumokėjimo yra nepagristas, bet ir sudaryta 2019 m. birželio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, nesukelianti jokių teisinių pasekmių atsakovei. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir raginimus įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Taip pat ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigą dėl reikalavimo perleidimo pranešimo skolininkei, nes atsakovė tik su pateiktais procesiniais dokumentais gavo reikalavimo perleidimo sutartį, kuri buvo ieškovės siųsta elektroniniu paštu. Elektroninis paštas nėra tinkamas būdas siųsti tokio pobūdžio dokumentus. Ieškovė privalėjo pasirinkti tokį dokumentų įteikimo būdą, kuris užtikrintų jo gavimą bei patvirtinantį įteikimo (neįteikimo) faktą, kaip registruotu paštu ar viešo paskelbimo būdu. Nėra pagrindo taikyti priteisti ieškovės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovė sutinka, kad naujoji kreditorė yra ieškovė. Reikalavimų dėl į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo nėra pareikšta. Teikia papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir patvirtinančius pradinės kreditorės UAB „Geodala“ suteiktas geodezinių matavimų paslaugas atsakovei: NTR išrašo kopiją, kur paryškintai matyti, kad kadastrinius matavimus atsakovės naudai atliko pradinės kreditorės darbuotoja E. M.; pridedamuose prašymuose matyti, kad atsakovė teikia prašymus NTR dėl duomenų pakeitimo, remdamasi UAB „Geodala“ atliktais matavimais; teikia el. laišką, kuriuo patvirtintas skolų suderinimo aktas ir patį atsakovės buhalterės pasirašytą skolų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovė patvirtino savo skolą pradinei kreditorei 205,70 Eur sumai pagal byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės prašymas priteisti išieškojimo išlaidas yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas įskaičiavo į bendrą ginčo sumą. Atsakovė neginčija skolos mokėjimo pradelsimo, todėl privalo sumokėti taip pat ir paskaičiuotas palūkanas. Rengiant ieškinį, atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus, ieškovės patirtos 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos. Be to, ieškovė ir ikiteismine tvarka bandė išspręsti ginčą, o tik nepavykus kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tokio pobūdžio paslaugų UAB „Dastara“ nei užsakė, nei jai faktiškai buvo suteiktos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti susimokėti už paslaugas. Todėl jei nėra teisinio pagrindo skolai, reikalavimo perleidimo sutartis savaime tampa niekine. Teismui sprendžiant bylą nustačius, kad atsakovė nėra atsakinga, ex officio pripažintina, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja ab initio. Nėra aišku kam buvo siųsti skolų suderinimo aktai bei kas, tvirtino jų gavimo faktą. Skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Audvilta“ vyr. finansininkė R. J., kurį UAB „Audvilta“ išsiuntė UAB „Geodala“. UAB „Geodala“ patvirtino, kad suderinimo aktas yra teisingas. Kad UAB „Audvilta“ vyr. finansininkė R. J. yra atsakovės buhalterė yra tikrovės neatitinkanti informacija ir nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė ieškovei daryti tokias prielaidas. Skolų suderinimo akto pasirašymo datą, t. y. 2019 m. balandžio 11 d., UAB „Dastara“ apskaitos paslaugas teikė buhalterė A. K. darbo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė iš ieškovės jokių skolų suderinimo aktų nėra ir niekada nebuvo nei gavusi, nei jų pasirašiusi. Ieškovės teikiami dokumentai neturi jokios įrodomosios reikšmės teigiamoms ieškovės aplinkybėms patvirtinti, nes skolų suderinimo aktas pagal verslo praktiką yra siunčiamas paslaugų teikėjo paslaugų gavėjo patvirtinimui ir galutiniam suderinimui. Jokie reikalavimai apie susidariusį įsiskolinimą nebuvo derinami su atsakove.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis nesudarinėjo su UAB „Geodala“ jokios sutarties, jokių matavimų neužsakinėjo, nepasirašinėjo, nebuvo susitikęs. Tai kad išrašyta atsakovei sąskaita yra neteisėta. Jų buhalterė pasirašė jų suderinimo aktą, kad atsakovė jiems skolinga. Atsakovės vadovas nebuvo sudaręs jokių sutarčių, todėl jų sąskaita yra neteisėta. Gal jie apsipažino ir kažkam kitam išrašė tą sąskaitą, ne jų įmonei turėjo išrašyti. Atsakovės įmonė užsiima padangomis, patalpų nuoma, metalų prekyba. Sąskaita faktūra yra niekine ir išrašyta be pagrindo. Nėra jokių sutarčių, kad jis užsakė UAB „Geodala“ padaryti matavimus. Nėra jokių įrodymų, kad matavimus jam atliko, kad jis gavo faktinį jų darbą, už kurį turėtų sumokėti tuos pinigus. Jie savo skolų suderinimo aktą siunčia ir pasirašo patys. Taip išeina, kad čia dokumentų klastojimas. Kaip jie gali už mano įmonę pasirašyti skolų suderinimo aktą. Ant skolų suderinimo akto yra jų buhalterės parašas. Nėra gavęs iš ieškovės pašto, jokios korespondencijos. Yra teikęs prašymą pakeisti įmonės buveinę. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai kur jie atliko tuos matavimus. Jiems jokių kadastrinių matavimų tuo adresu tikrai neatliko. Jis ir jo įmonė neturi sklypo (duomenys neskelbtini). D. P. yra jo brolis. Gali būti, kad brolis sutartis sudarinėjo, bet jis sakė, kad nieko nesudarinėjo. Negali pasakyti, ar broliui atliko matavimus. D. P. yra įdarbintas įmonėje. Šiuo metu yra užsienyje komandiruotėje. Brolis dėl karantino neturi galimybės grįžti į Lietuvą. Įmonėje yra 4 darbuotojai. Gali būti, kad D. P. užsakė darbus įmonės vardu, bet reikia jo paties klausti. Įmonės vadovas neužsakinėjo jokių darbų ir jokių matavimų negavo. Nežino, ar brolis tą žemės sklypą tebeturi. Šiuo metu brolio nematė porą mėnesių dėl prastovos, dėl karantino. Parašas panašus į brolio D. P., parašas ne T. P.. Ieškinį atmesti, nes UAB „Dastara“ negavo jokių paslaugų iš UAB „Geodala“. Nėra už ką jiems apmokėti sąskaitą, nėra pagrindo, jie jam neatliko jokių darbų. Jis neužsakė jokių darbų ir jokie darbai jam nebuvo atlikti. Su palūkanomis nesutinka, nes sąskaita išrašyta be pagrindo. Dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nesutinka. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovė pilna apimtimi palaiko savo poziciją. Atsakovės išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro jokio pagrindo ieškinį atmesti. Ieškovė prašo teismo tenkinti ieškinį pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2028-454/2020 nagrinėjimą iš esmės. Panaikinti 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Pasiūlyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ patikslinti atsakovą. Įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu D. P..
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo užsakiusi jokių paslaugų iš ieškovės ir jų niekada nesiejo jokie sutartiniai ar faktiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė galėjo išrašyti ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą, o tuo labiau perleisti skolos reikalavimo teisę kitai kreditorei. Ieškovė pateikė skolų suderinimo aktą, kuris vienasmeniškai pasirašytas tik UAB „Geodela“ ir el. paštu suderintas UAB „Geodela“ ir UAB „Juris LT“, o ieškovė teismą bando suklaidinti ir teigia, kad el. paštu atsakovė patvirtino skolų suderinimo aktą ir kad atsakovės buhalterė pasirašė šį skolų suderinimo aktą. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir kad atsakovė sutinka, kad naujoji kreditorė yra ieškovė. Tokio pobūdžio paslaugų atsakovė nei užsakė, nei jai faktiškai buvo suteiktos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti susimokėti už paslaugas. Todėl jei nėra teisinio pagrindo skolai, reikalavimo perleidimo sutartis savaime tampa niekine. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodala” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo patenkinti ieškinį.
Trečiasis asmuo nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į UAB „Geodala“ kreipėsi D. P. dėl kadastrinių matavimų atlikimo namo pridavimui. Esminis reikalavimas buvo darbus padaryti kuo greičiau, todėl trečiasis asmuo jau 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliko matavimus, D. P. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė reikiamus dokumentus ir kadastrinių matavimų byla buvo perduota derinimui į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių. UAB „Geodala“ direktorius su D. P. darbų kainą suderino žodžiu, užsakymas darbams taip pat buvo pateiktas žodžiu. Dėl poreikio itin greitai atlikti matavimus, nebuvo sudaryta raštiška sutartis dėl darbų atlikimo. Darbai buvo atlikti maksimaliai greitai ir tai tenkino D. P., kuris nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo. Po darbų atlikimo trečiojo asmens direktorius kreipėsi į D. P. dėl darbų apmokėjimo ir sąskaitos išrašymo. D. P. nurodė, kad yra įmonės „Dastara“ savininkas ir nurodė sąskaitą už atliktus darbus išrašyti įmonei UAB „Dastara“. Trečiajam asmeniui nekilo abejonių, kad būtent D. P. yra įmonės vadovas, nes patikrinus viešai prieinamus duomenis buvo rasta tokia informacija. Minėta informacija randama iki šiol. Trečiasis asmuo išrašė sąskaitą už atliktus darbus įmonei UAB „Dastara“ ir atsakovė šią sąskaitą įtraukė į savo buhalteriją bei skolą patvirtino atsiunčiant 2019 m. balandžio 11 d. skolų suderinimo aktą. Teisės aktuose nėra nustatyta jokio draudimo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą įmonei už atliktus darbus fizinio asmens naudai kaip ir įvyko šiuo atveju. D. P. ilgą laiką buvo UAB „Dastara“ (prieš tai individuali įmonė) akcininku ir vadovu, todėl D. P. sąsajumas su UAB „Dastara“ neabejotinas. D. P. nuolat žadėjo apmokėti sąskaitą įmonės UAB „Dastara“ vardu, tačiau tokia sąskaita nebuvo apmokėta, kas sąlygojo UAB „Geodala“ kreipimąsi į ieškovę UAB „Juris LT“ dėl skolos išieškojimo.
Atsakovės atstovas posėdyje nurodė, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, atsakovė jokios paslaugos neužsakinėjo, nebuvo jokių tarpusavio žodinių ar rašytinių sutarčių, skolų suderinimo aktas pasirašytas tik vienasmeniškai. Atstovas nurodė, kad ginčo sąskaita į apskaitą buvo įtraukta dėl žmogiškos klaidos.
Trečiasis asmuo D. P. paaiškino, kad paslaugą užsakinėjo kaip fizinis asmuo. UAB „Geodala“ negalėjo tinkamai atlikti ir laiku atlikti darbų, todėl nepasinaudojo paslauga. Sutiko, jog dėl skolos priteisimo reikalavimas turėtų būti reiškiamas jam, tačiau dėl patirtų nuostolių dėl UAB „Geodala“ kaltės jis reikštų priešieškinį.
Trečiojo asmens UAB „Geodala“ atstovas paaiškino, kad paslaugą užsakė D. P., kuris nurodė, jog už paslaugą apmokės atsakovė. Paslauga atlikta laiku ir tinkamai, buvo suformuota UAB „Geodala“ darbuotojos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, sąskaita įtraukta į atsakovės apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė pagal atsakovės užsakymą suteikė atsakovei paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė yra skolinga ieškovei 205,70 Eur pagrindinės skolos. 2019 m. gegužės 14 d. ieškovė ir pradinė kreditorė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 10,23 Eur palūkanas (205,70 Eur skola x 8,00 proc. palūkanos x 227 pradelstos dienos / 365 dienų). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir 8,00 proc. procesines metines palūkanas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad nebuvo nei žodinės, nei rašytinės sutarties dėl kokių nors paslaugų užsakymo pas trečiąjį asmenį UAB „Geodala“. Trečiasis asmuo D. P. paaiškino, kad šią paslaugą buvo užsakęs jis pats kaip fizinis asmuo, tačiau paslauga laiku nebuvo atlikta, jis kreipėsi pas kitus asmenis dėl paslaugos atlikimo. Posėdyje nurodė, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti jis. Jei būtų pareikštas reikalavimas jam, tai D. P. nurodė, kad būtų reiškiamas priešieškinis, nes ne laiku atlikus paslaugą jis patyrė nuostolių. Jis taip pat paaiškino, kad nebuvo davęs jokio nurodymo, kad už paslaugą apmokėtų atsakovė.
Ginčas kilo ar atsirado pareiga apmokėti atsakovei už suteiktą UAB „Geodala“ paslaugą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.
Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo–pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, o ši jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl PVM sąskaita faktūra negali atstoti pirkimo–pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Konkrečių prekių PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos pridėtinis vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios paslaugos atliktos. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių ar buvo atlikta paslauga ir kas turėtų už paslaugą sumokėti, tai yra ar atsakovė, ar trečiasis asmuo D. P., nes PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta tik UAB „Geodala“ atstovo (1 t., el. b. l. 5). Vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra neįpareigoja kitos šalies, nes remiantis vien ja negalima kalbėti apie abiejų šalių valios sutapimą dėl sąskaitoje nurodytų atsiskaitymo sumų, terminų ar kitų sutartinių santykių sąlygų. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas.
Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai. Pažymėtina, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią. Todėl pasirašius ginčo sąskaitą tik paslaugos pardavėjui, nėra pagrindo pripažinti šią sąskaitą negaliojančia.
Trečiasis asmuo D. P. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. ėjo direktoriaus pareigas atsakovės įmonėje (1 t., el. b. l. 22–30). Nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki šiol šias pareigas vykdo T. P.. Paslaugos užsakymo laikotarpiu direktoriaus pareigas vykdė T. P., o D. P. šioje įmonėje dirba vadybininko pareigose. Atsakovės direktorius T. P. posėdyje paaiškino, kad vadybininkui D. P. nebuvo pavesta tartis dėl paslaugos užsakymo pas UAB „Geodala“, vadybininkui nesuteikti įgaliojimai sudaryti sutartis ar užsakyti kokias nors paslaugas dėl nekilnojamojo turto, paslauga negalėjo būti užsakyta bendrovės vardu, nes paslauga atlikta turtui, kuris priklauso fiziniam asmeniui D. P.. Trečiasis asmuo D. P. šią aplinkybę patvirtino bei nurodė, kad netinkamai atlikta paslauga yra susijusi su jam asmeniškai priklausančiu turtu, jis nėra davęs jokio nurodymo, kad už paslaugą apmokėtų atsakovė.
Nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kaip dokumento įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų kainą atsiradimo.
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2018 m. rugpjūčio 10 d. užsakymas dėl paslaugos buvo priimtas iš fizinio asmens D. P. (priedas: info@rforma.lt_20190613_102344.pdf). D. P. posėdyje negalėjo aiškiai įvardinti, kokią paslaugą turėjo atlikti UAB „Geodala” ir kas buvo netinkamai padaryta. D. P. posėdyje paaiškino, kad paslaugos atlikimas labai ilgai užtruko, dėl ko jis patyrė nuostolių. Kaip matyti, šio užsakymo pagrindu, UAB „Geodala” darbuotoja E. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d. suformavo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (priedas: info@rforma.lt_20190613_093154.pdf). Nors D. P. nurodė, kad nepasinaudojo UAB „Geodala“ paslaugomis, tačiau matyti, kad būtent šios suformuotos bylos pagrindu, tai yra, po dviejų mėnesių 2018 m. spalio 10 d. buvo atlikta registracija. Todėl laikytina, kad užsakyta paslauga buvo atlikta.
Dėl pačios paslaugos atlikimo kokybės, jos atlikimo termino teismas nevertina, nes tai nėra susiję su šios bylos reikalavimais.
Dėl apmokėjimo pareigos
Atsakovės atstovas nurodė, kad neužsakius tokios paslaugos, nekyla ir prievolė apmokėti. Trečiasis asmuo D. P. nurodė, kad paslaugą užsakinėjo kaip fizinis asmuo, nedavė nurodymo, jog už paslaugą sumokės atsakovė, taip pat, kad reikalavimas turėtų būti reiškiamas jam.
Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Iš šio įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė). Sistemiškai aiškinant PVM sąskaitos faktūros rekvizitus ir prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra reglamentuojančias teisės nuostatas, darytina išvada, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma.
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ginčo sąskaita yra įtraukta į apskaitą pas atsakovę. Atsakovės atstovas nurodė, kad ši sąskaita į apskaitą įtraukta be pagrindo, nėra pasirašyta iš atsakovės pusės, į apskaitą įtraukta dėl žmogiškosios klaidos, nepastebėta, kad ji apskaityta.
Atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų iki šiol dėl sąskaitos, kuri buvo įtraukta, kaip nurodė atstovas, dėl žmogiškos klaidos. Todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas ir tenkintinas, prievolė apmokėti sąskaitą kyla atsakovei.
Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis 40,00 Eur suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko be įspėjimo, ir yra išlaidos, patirtos su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių nereikia įrodinėti.
Atsakovė neapmokėjo skolos, palūkanų, bei ikiteisminio išieškojimo išlaidų, tai yra iš viso liko skolinga ieškovei 255,93 Eur (6.716 straipsnis, 6.720 straipsnis).
Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės priteisiamos procesinės palūkanos – 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1–2 punktuose, 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, numatytas taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 442,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 8,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 450,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 5,51 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“, į. k. 135492594, buveinės adresas Kauno r. sav. Domeikavos k. Pakalnės g. 5D, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, į. k. 303262509, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ramybės g. 4-70, 255,93 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 93 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. birželio 27 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dastara“, į. k. 135492594, buveinės adresas Kauno r. sav. Domeikavos k. Pakalnės g. 5D, valstybei 5,51 Eur (penkių eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.