Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovui N. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, nutraukus bylą atsakovo (apelianto) atžvilgiu, jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 15 d. buvo gautas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-524-329/2023 dėl 883,31 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų ir kitų reikalavimų (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 1, 2). Ieškinio ir pranešimo dėl atsiliepimo į jį pateikimo kopijos atsakovui (apeliantui) buvo įteiktos asmeniškai 2022 m. lapkričio 29 d. (e. b. t. 1, l. 56). Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Marijampolės apylinkės teismas priėmė 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (e. b. t. 1, l. 67–69). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d.

12. Atsakovas (apeliantas) 2023 m. birželio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. b. t. 1, l. 96–102). Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi (e. b. t. 1, l. 118–122) netenkino atsakovo (apelianto) prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimą atsisakė priimti. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1171-886/2023 ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, kuris 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškimą priėmė (e. b. t. 1, l. 157–163, 169–171).

13. Ieškovas atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškimui neprieštaravo ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavimus nukreipė tik į atsakovą N. M. (e. b. t. 1, l. 178–182). Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių ir, be kita ko, nutraukė civilinę bylą atsakovo (apelianto) atžvilgiu (e. b. t. 2, l. 14–17).

14. Atsakovas (apeliantas) prašė priteisti 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 180,00 Eur už advokato konsultaciją, susipažinimą su medžiaga, teismų praktikos paiešką ir atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties parengimą, 50,00 Eur už advokato konsultaciją ir procesinio dokumento dėl prisijungimo prie EPP sistemą parengimą, 320,00 Eur už advokato konsultaciją, susipažinimą su bylos medžiaga ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą (e. b. t. 2, l. 1–12).

15. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo (apelianto) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Atsakovas (apeliantas) su skundžiama nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad, be kita ko, dalis išlaidų būtų nepatirtos, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų priėmęs 2023 m. birželio 16 d. nutarties, atsakovas (apeliantas) apie priimtą sprendimą už akių sužinojo iš antstolio, o atsiliepimo į ieškinį neteikė, nes policijai nusiuntė pirkimo–pardavimo sutartį ir manė, kad ieškinys jam bus atmestas. Atsakovas (apeliantas) taip pat nurodė, kad teismas turėjo spręsti klausimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kito atsakovo, be to, ieškovas neapdairiai pateikė ieškinį dviem atsakovams, nes neįsitikino, ar atsakovas (apeliantas) gavo jo siųstą pretenziją.

16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, ir nėra nustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

19. Taigi, esminė aplinkybė, kurią yra reikalinga nustatyti sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui (apeliantui) priteisimo, yra priežastys, dėl kurių civilinė byla atsakovo (apelianto) atžvilgiu buvo nutraukta, ir ieškovo (ne)piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį abiem atsakovams teikė dėl nuostolių atlyginimo, kai atsakovas N. M., vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį Ford Fiesta (toliau – automobilis), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta kita transporto priemonė. Eismo įvykio metu automobilio savininku buvo registruotas atsakovas (apeliantas) (e. b. t. 1, l. 8). Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsakovams išsiuntė 2022 m. gegužės 14 d. pretenzijas (e. b. t. 1, l. 25, 26), o 2022 m. lapkričio 15 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovas ieškinį patikslino, t. y. reikalavimą nukreipė tik atsakovo N. M. atžvilgiu, kai teismas priėmė atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į atsakovo (apelianto) byloje pateiktą 2021 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. t. 1, l. 103, 117).

21. Ieškovas ieškinį teikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d., t. y. ieškinio pateikimo metu), kurioje reglamentuojama, kad biuras (t. y. ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, ieškovas ieškinį pateikė atsakovui (apeliantui), nes atsakovas (apeliantas) transporto priemonių registre buvo įregistruotas (ir tuo pačiu išviešintas prieš trečiuosius asmenis) kaip automobilio savininkas, kuriam įstatymas numato pareiga apdrausti jo turimą transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

22. Taigi, iš pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas pagal ieškinio teikimo metu turėtą informaciją apie automobilio savininką pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo reikalavimas atsakovui (apeliantui) yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovas atsiliepimu į pareiškimą jo tenkinimui neprieštaravo ir kartu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu nurodė tik N. M.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas procesinius veiksmus atliko savalaikiai, jo patikslintas ieškinys atsakovui N. M. buvo tenkintas visa apimtimi 2024 m. kovo 5 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis nei teikdamas ieškinį, nei proceso eigoje nepiktnaudžiavo.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirajame skunde nurodytus motyvus, susijusius su ikiteisminės pretenzijos atsakovui (apeliantui) (ne)įteikimu, kaip nesudarančius pagrindo daryti kitokią išvadą, nei nurodytą nutarties 22 punkte, nes ieškinio teikimo atsakovui (apeliantui) pagrindas buvo susijęs būtent su automobilio savininko registracija, bet ne pretenzijos jam (ne)įteikimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta nutarties 11 punkte, ieškinio kopija buvo atsakovui (apeliantui) įteikta asmeniškai. Atsakovas (apeliantas) su ieškinio kopija gavo ir pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo kopiją, kurioje buvo nurodyta apie pareigą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, kartu nurodant apie teismo teisę to nepadarius priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas (apeliantas) galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškinys bus atmestas, nes jis buvo pateikęs policijos pareigūnui automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikant vidutiniškai atidaus ir rūpestingo žmogaus standartą, atsakovas (apeliantas), netgi ir neturėdamas aukštojo teisinio išsilavinimo, gavęs ieškinio ir pranešimo kopijas, iš jų turinio turėjo suprasti apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir jį pagrindžiančius įrodymus (įskaitant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį) būtent teismui konkrečioje jo atžvilgiu pradėtoje civilinėje byloje, o ne kitai institucijai. Be to, iš byloje pateikto atsakovo (apelianto) elektroninio laiško (e. b. t. 1, l. 103) nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis policijos pareigūnui pateikta 2021 m. gruodžio 29 d., t. y., beveik vienuolika mėnesių iki ieškinio priėmimo teisme. Atsakovas (apeliantas) neturėjo pagrindo protingai tikėtis, kad ieškinys bus atmestas vien dėl to, kad policijai prieš kurį laiką buvo nusiųsta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, nes akivaizdu, kad teismo apie šią aplinkybę neinformavus, jis pats apie ją sužinoti neturi galimybės.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog atsakovo (apelianto) prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties procesinio neveikimo nepateikus atsiliepimo į ieškinį, savalaikiai neinformavus teismo apie sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir apskritai nesidomėjus bylos eiga. Būtent šis neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su vėliau atsiradusiu poreikiu susipažinti su bylos medžiaga, rengti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties ir kt.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ne tik iš ieškovo, bet ir atsakovo N. M.. Marijampolės apylinkės teismas tą pačią dieną, kai priėmė skundžiamą nutartį, kita nutartimi tenkino atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino sprendimą už akių, nutraukė civilinę bylą atsakovo (apelianto) atžvilgiu ir paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo išnagrinėjęs bylos iš esmės atsakovo N. M. atžvilgiu ir neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.