Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. K. ir A. K. (A. K.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Klaipėdos socialinių paslaugų centras ,,Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuotas tinkamai, yra atstovaujamas advokatės, jo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir l. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai šeimoje yra įvaikinti (2013-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-8928-323/2013).

10. Vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovų šeima yra žinoma nuo 2019-04-25, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos dėl patiriamų sunkumų, rūpinantis nepilnamečiais vaikais. Socialinių paslaugų teikimo metu šeimai teiktos konsultacijos tarpusavio santykių, vaikų ugdymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros klausimais, tačiau visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos, kadangi vaikų atstovai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio. Buvo du atvejai, kai atsakovai kreipėsi į tarnybą su prašymais, kad atsisako vaikų, nes negeba su jais susitvarkyti, netgi bijo vaikų. Specialistams dirbant su atsakovų šeima, buvo nustatyta, kad gyvenimas su atsakove neatitinka vaikų interesų, moteris nesusitvarkydama su esama situacija ar patyrusi sunkumus, yra linkusi vaikų atsisakyti, prašo juos paimti iš šeimos, nėra motyvuota auginti vaikus savarankiškai, o atsakovas nėra pasiryžęs dėl nepilnamečių vaikų keisti darbo pobūdžio ir visapusiškai rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos auginti. Krizių centre atsakovė su vaikais atsisakė apsigyventi, vaikai apgyvendinti pas laikinąjį globėją, vėliau grąžinti atsakovams. 2022-04-05 vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė informavo specialistus, kad dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos, vaikų agresyvaus ir destruktyvaus elgesio negali pasirūpinti vaikais, prašė juos paimti iš šeimos, todėl, įvertinus susidariusią situaciją šeimoje, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti nepilnamečius atsakovų vaikus iš jų įstatyminių atstovų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-13 nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus J. K. ir l. K. iš jų tėvų M. K. ir A. K. (civilinės bylos Nr. eS2-4599-980/2022).

11. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, ši aplinkybė egzistavo ir įvaikinant vaikus; dėl sveikatos būklės atsakovė niekur nedirba. J. ir I. diagnozuoti neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje, kitos problemos, susijusios su socialine aplinka, kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai, kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu. Atsakovas dirba jūrininku, todėl po kelis mėnesius būna išvykęs į darbą jūroje.

12. Nepilnamečiams vaikams nustačius laikinąją globą institucijoje, atsakovų šeimai organizuota 12 atvejo vadybos posėdžių, po ieškovo kreipimosi į teismą 2024-01-08 ir 2024-04-04 įvyko dar du posėdžiai. Posėdžių metu vertinti pokyčiai atsakovų šeimoje, jų pastangos ir galimybės auginti nepilnamečius vaikus. Pažymima, kad atsakovai ir toliau gavo visą reikiamą pagalbą iš specialistų, siekiant padėti susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą, tačiau atsakovai tik iš dalies priėmė specialistų pagalbą, iš dalies įgyvendino pagalbos plane numatytas priemones (įtėviams rekomenduota kreiptis į psichologą dėl šeimos patirčių, tarpusavio santykių, lankyti tėvystės įgūdžių kursus). Pastebima, kad situacija atsakovų šeimoje pasikeičia tik tada, kai namuose yra tėvas A. K. (fiksuojami teigiami pokyčiai šeimoje), jam išvykus, situacija vėl pablogėja, kadangi M. K. vengia bendrauti su specialistais, neatvyksta į planuotus susirinkimus, nevykdo pagalbos plane numatytų priemonių (nelanko psichologo konsultacijų, nesprendžia sveikatos ir kitų problemų, dėl kurių prašė paimti vaikus iš šeimos, epizodiškai dėl įvairių priežasčių nebendrauja su vaikais).

13. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovės paaiškino, kad po vaikų paėmimo iš šeimos ir atlikus vaikų situacijos vertinimą, buvo nustatyta, kad atsakovei trūksta vaikų auklėjimo įgūdžių, sunku nustatyti ribas, ji pasiduoda vaikų manipuliacijoms, specialistai įžvelgė, kad atsakovei stinga socialinių įgūdžių, ji negeba užtikrinti vaikų priežiūros, todėl po vaikų paėmimo jie namuose svečiuodavosi tik namuose esant atsakovui. Šias aplinkybes patvirtino ir psichologė-psichoterapeutė, bendravusi su atsakove. Nustatyta, kad atsakovės buvimas su vaikais trikdo vaikų psichoemocinį vystymąsi ir elgesio korekciją; atsakovei trūksta socialinių įgūdžių. Pažymima, kad pastaruosius 6 mėn. atsakovė su vaikais visiškai nebendravo, tik retkarčiais paskambindavo jiems. Todėl, ieškovo nuomone, tėvams suteiktas laikas keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu nebuvo išnaudotas tinkamai. Taip pat paaiškinta aplinkybė, kodėl brolis ir sesuo kurį laiką gyveno atskirai. Nors pagal nustatytą tvarką prioritetas visada yra neišskirti vaikų, tačiau šiuo atveju vaikai išskirti dėl to, kad globos įstaigoje trūko vietų, taip pat dėl vaikų tarpusavio nesutarimų, be to, buvo specialistų rekomendacijos juos apgyvendinti atskirai dėl vaikų tarpusavio seksualizuoto elgesio. Dėl šių aplinkybių vaikai namuose svečiuodavosi taip pat atskirai, šiuo metu, kai situacijai pagerėjus, vaikai gyvena kartu.

14. Taip pat nustatyta, kad vaikų globa institucijoje atliekama tinkamai, vaikams yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, savalaikė sveikatos priežiūra, ugdymo procesas; vaikai įstaigoje emociškai jaučiasi gerai. Vaikų bendravimas su tėvu vyksta nuotolinėmis priemonėmis, motina neneigia, kad atskyrus vaikus, juos lankė itin retai ir tik pastaruoju metu pradėjo tai daryti. Per du metus mama vaikus aplankė 4 kartus, o jos nurodytos priežastys nėra tokio pobūdžio, kad pateisintų jos atsisakymą bendrauti su vaikais tokį ilgą laiko tarpą. Institucijos atstovė patvirtino, kad tuo metu, kai nėra atsakovo, tėvų bendravimas su vaikais yra labai minimalus, nors vaikų lankyti tėvams nėra draudžiama. Specialistams vertinant situaciją, bendraujant su vaikais, vaikai išsako norą bendrauti ir susitikti su abiem tėvais, vaikai labai išgyvena, kai tėvai jų nelanko, nepaskambina, nors vaikai išsako norą gyventi tėvų namuose. Šiuo metu vaikams vis dar yra teikiamos psichologo, psichiatro konsultacijos, taikomas atitinkamas medikamentinis gydymas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

15. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

16. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams grindžia tuo, kad situacija atsakovų šeimoje iš esmės nepasikeitė, tai yra nuo tada, kai buvo išduotas teismo leidimas paimti vaikus iš tėvų, atsakovai tėvų valdžios neįgyvendina dėl atsakovei diagnozuotos ligos ir atsakovo darbo, susijusio su ilgalaikiu išvykimu, pobūdžio. Problemos atsakovų šeimoje išliko, kadangi atsakovai vis dar savarankiškai nesugeba išspręsti savo šeimos problemų, nenuosekliai ir tik epizodiškai naudojasi specialistų siūloma pagalba, rekomendacijomis, vaikų laikinosios globos laikotarpiu jų gyvenime taip pat dalyvauja tik epizodiškai, todėl šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra galimybės sugrįžti į atsakovų šeimą. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad situacija šiuo metu yra pakitusi į gerąją pusę, tačiau kol kas ilgalaikių pokyčių nestebima, todėl ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi.

18. Iš šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad pritaikius tinkamą gydymą, medikamentus, kompleksinę specialistų pagalbą, situacija dėl vaikų elgesio tapo valdoma, todėl ir atsakovei su jais sekasi geriau sutarti, tėvai turi galimybę su vaikais daugiau laiko praleisti kartu. Teismui išklausius trečiojo asmens ir skyriaus atstovų paaiškinimų, matyti, kad situacija pradėjo keistis ir gerėti tik pastaruoju metu, atsakovė pradėjo intensyviau bendrauti su vaikais, jais domėtis, teismo posėdžio metu teigė, kad suprato savo klaidas auklėjant vaikus, padedant vyrui, artimiesiems ir institucijų atstovams, norėtų ir toliau auginti vaikus. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad savarankiškai, be atsakovo pagalbos, su vaikais nesusitvarkytų.

19. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kad tėvai vaikams daro ypatingą žalą, jais visiškai nesirūpina, tačiau nuoseklių, ilgalaikių teigiamų pokyčių atsakovų šeimoje vis dar nėra, tėvai iki šiol net neturėjo aiškios pozicijos dėl vaikų grąžinimo į šeimą ir tik teismo posėdžio metu atsakovė išreiškė apsisprendimą ir norą toliau auginti vaikus. Pastebėtina ir tai, jog nepilnamečiai vaikai savo biologinėje šeimoje yra išgyvenę traumuojančią patirtį, kuri galimai turi įtakos destruktyviam ir delinkventiniam vaikų elgesiui, todėl šioje situacijoje, kai atsakovai nei emociškai, nei dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su sveikata, darbine veikla, vis dar nėra pilnai pasirengę vykdyti tėvų pareigas, grąžinus vaikus į atsakovų šeimą, o vėliau tėvams vaikų vėl atsisakius, vaikams tai sukeltų dar didesnę emocinę ir psichologinę žalą bei pakartotiną netekties jausmą, jei tėvai vėl palūžtų ir jų atsisakytų.

20. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, teigia, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti jų poreikius. Grąžinus vaikus, atsakovas galėtų sutrumpinti darbo jūroje laikotarpius ir dirbti po 1,5 mėn. ir tiek pat laiko praleisti namuose arba net susirasti kitą darbą. Taip daugiau laiko praleistų su šeima. Teismas pažymi, kad tėvų ir vaikų noras gyventi kartu šeimoje yra suprantamas, tačiau nepatvirtina, jog atsakovė šiuo metu yra tinkamai pasirengusi viena, kol atsakovas nepakeitė darbo pobūdžio, auginti vaikus, o vaikų norai ne visada atitinka jų interesus. Nors atsakovė pradėjo keisti savo elgesį (bendrauja su vaikais ir specialistais, jos pačios sveikata stabilizuota medikamentų pagalba), tačiau sprendžiant bylą vaikų interesais, šiuo metu nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovės elgesys yra ilgalaikis, stabilus ir duodantis realių rezultatų, kadangi dėl sveikatos būklės ji savarankiškai, ar net su specialistų, artimųjų pagalba nepajėgi viena spręsti vaikų, kuriems nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai, specialūs poreikiai, problemų ir užtikrinti jų interesų. Situaciją komplikuoja ir atsakovo darbo grafikas, be to, atsakovai situacijos dėl vaikų elgesio vis dar nesieja su savimi, mano, kad tokia situacija susiklostė tik dėl vaikų elgesio.

21. Teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovo pateiktas išvadas, trečiojo asmens paaiškinimus, atsakovai, siekdami susigrąžinti vaikus, turėtų kreiptis ir priimti valstybės institucijų pagalbą, formuojant atsakovės socialinius, motinystės įgūdžius, palaikant/atkuriant vaikų ir motinos ryšį bei tarpusavio psichologinę situaciją. Atsakovei dedant realias pastangas, ugdant motinystės, socialinius įgūdžius, o atsakovui pakeitus darbo pobūdį, teismo nuomone, yra galimybė, kad vaikai ateityje galės gyventi su atsakovais, tačiau šiuo metu tėvai tam vis dar nėra pasirengę.

22. Kaip jau minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nustatyti pažeidimai atsakovų šeimoje daro ypatingą žalą vaikams. Be kita ko, nors atsakovės socialiniai ir emociniai įgūdžiai šiuo metu yra nepakankami, tačiau atsakovė išreiškė tvirtą norą ateityje auginti, rūpintis vaikais su atsakovu, o atsakovas turi galimybę pakeisti darbo pobūdį, todėl pripažintina, kad atsakovų šeimoje vyksta nors ir nedideli, bet pozityvūs pasikeitimai, todėl teismas neturi pagrindo į šiuos atsakovų ketinimus neatsižvelgti.

23. Parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai), teismo vertinimu, nors nustatytos problemos šeimoje išliko, tačiau atsakovų elgesyje yra pastebima pažanga, vyksta pozityvūs pasikeitimai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir taikyti tėvų valdžios apribojimai galėtų būti panaikinti, nes atsakovui pakeitus darbo pobūdį, jie su atsakove kartu turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas bei savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

24. Vertinant susiklosčiusią situaciją sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas/išvadas, teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo metu atsakovai yra pasirengę visapusiškai vykdyti tėvų pareigas ir turi tam galimybes, tai yra jų pasirengimas rūpintis vaikais ir galimybės juos auginti nėra pakankami. Teigiamiems pokyčiams pasiekti dar reikalinga, kad atsakovė tobulintų tėvystės, socialinius įgūdžius, ir tik atsakovui pakeitus savo darbo pobūdį, jam nuolat būnant su šeima, specialistams patvirtinus, kad tėvų elgesys iš esmės yra pasikeitęs, jie yra tinkamai pasirengę auklėti, prižiūrėti, rūpintis vaikais, užtikrinti jiems saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, būtų pagrindas spręsti, ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Vien atsakovų noro, nesant jokių aktyvių veiksmų ugdant motinystės, socialinius įgūdžius, atsakovui keičiant darbo pobūdį, teismo nuomone, nepakanka išvadai, kad atsakovai jau šiuo metu yra pasirengę auginti ir auklėti vaikus. Pažymėtina, kad vaikų grąžinimui į šeimą nepakanka tik atsakovės pamąstymų, kai ji rūpinsis vaikais, būtina pateikti konkrečius duomenis apie vaikams jau sukurtą tinkamą bei saugią aplinką, į kurią jie galėtų grįžti. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėtų nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir visokeriopai rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

25. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovų atžvilgiu, todėl ši ieškinio dalis atmestina, o esant pagrįstų duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovams taikytinas laikinas tėvų valdžios apribojimas jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuris būtų pakankamas bei proporcingas.

26. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu.

27. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas savaime nesibaigia (CK 3.181 straipsnis), tai yra atsakovams išlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo (CPK 408 straipsnis).

28. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

29. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

30. 2022-04-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AD2-900, Nr. AD2-909 nepilnamečiams J. K. ir U. K. nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, dabartinis pavadinimas BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras ,,Rytas“.

31. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, jog nepilnamečiams vaikams laikinojo globėjo sudaryto tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaikų poreikiams tenkinti, vaikai lanko ugdymo įstaigas, būrelius. Pagerėjo vaikų elgesys, pažangumas mokykloje, tinkamai rūpinamasi jų sveikata, dienos režimu, teikiama reikiamų specialistų pagalba. Trečiojo asmens atstovė su šia ieškinio dalimi taip pat sutiko.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai jau yra įpratę prie dabartinės jų gyvenamosios aplinkos ir tvarkos, ten jaučiasi pakankamai gerai, duomenų apie tai, kad laikinasis globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas, nėra, kitų kandidatūrų nepateikta, todėl, vaikų tėvams terminuotai apribojus tėvų valdžią, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų J. K. ir l. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“ (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

34. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

35. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

36. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

38. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės po 100 Eur, iš atsakovo – po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį, kuri yra gera, jie su atsakovu turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Be to, prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma, perka reikiamus daiktus, apmoka reikiamas paslaugas. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovų materialinė padėtis yra gera, nors atsakovė nedirba, tačiau atsakovas yra kvalifikuotas jūrininkas ir gauna pakankamo dydžio pajamas, kad užtikrintų stabilią finansinę šeimos padėtį. Šeima turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi.

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad po 100 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovės ir po 200 Eur iš atsakovo kiekvienam vaikui būtų tinkamas ir atitinkantis vaikų interesus bei atsakovų galimybes išlaikyti vaikus. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaikų išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 100 Eur, iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

40. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų globėjas BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuriam išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą globėjas (rūpintojas) privalo naudoti išimtinai vaikų interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

43. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

44. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovės M. K. motinos valdžią į nepilnamečius vaikus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir l. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Terminuotai apriboti atsakovo A. K. (A. K.) tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir l. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų J. K. ir l. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąjį globėją BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Rytas“.

Priteisti iš atsakovės M. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K. ir l. K. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023-08-18 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K. ir l. K. po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023-08-18 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų J. K. ir l. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį globėją BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Rytas“.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams J. K. ir l. K. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.