- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2-557-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00304-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Romualda Janovičienė
- Kategorijos
- 3.4.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5555-653/2015, kuria buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „KRK Baltic“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“. Nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Stinkoma“ prašė netvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 30 907,25 EUR kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad kreditorė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2015 m. gegužės 28 d., prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti nepareiškė, termino praleidimo priežasčių nenurodė. Terminas praleistas daugiau kaip 2 mėnesius, todėl, administratoriaus nuomone, neturėtų būti atnaujintas. Administratorius taip pat žymėjo, kad sutinka su VMI 19 407,40 EUR reikalavimu dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 1 041 EUR reikalavimu dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, t. y. 20 448,40 EUR kreditoriniu reikalavimu, tačiau likusią kreditorinio reikalavimo dalį ginčija. Administratoriaus teigimu, kreditorė nepateikė vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu prašo patvirtinti 52,63 EUR reikalavimą pagal teismo vykdomuosius dokumentus, kopijų, taip pat nepateikė delspinigių apskaičiavimo lentelės, todėl nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokio dydžio delspinigiai buvo skaičiuojami.
Kreditorė VMI pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2015 m. vasario 6 d. gavo administratoriaus pranešimą iki 2015 m. kovo 17 d. pateikti kreditorinį reikalavimą. 52,63 EUR kreditorinis reikalavimas administratoriui buvo pateiktas registruotu paštu 2015 m. kovo 16 d. Vykdomasis dokumentas Nr. 2-39229-592 dėl 52,63 EUR skolos išieškojimo buvo perduotas vykdyti antstoliui G. Badikoniui, kuris 2015 m. balandžio 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Šiuo patvarkymu vykdomasis dokumentas perduotas ne kreditorei, o UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. 2015 m. balandžio 8 d. RUAB „KRK Baltic“ pateikė patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdama į tai, VMI 2015 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą 30 907,25 EUR kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniai reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, todėl VMI termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti nepraleido. Skolininkui deklaravus mokesčius ir laiku nesumokėjus mokesčių į biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ), delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos, kai toks mokestis turėjo būti sumokėtas mokesčių teisės aktų nustatytais terminais, ir skaičiuojami nepertraukiamai, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos. Skolininkė, nesutikdama su apskaičiuotomis delspinigių sumomis, galėjo atlikti likučių suderinimą, tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atnaujino terminą VMI kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino VMI 30 907,25 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą.
Teismas nurodė, kad 52,63 EUR VMI kreditorinis reikalavimas UAB „KRK Baltic“ buvo išsiųstas 2015 m. kovo 17 d., t. y. tą dieną, iki kurios pats administratorius pranešime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nurodęs pateikti kreditorinį reikalavimą. Taigi, teismo nustatyto 45 dienų termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimą (terminas baigėsi 2015 m. kovo 12 d.) lėmė restruktūrizavimo administratoriaus netinkami veiksmai, netiksliai nurodant kreditorei reikalavimo pateikimo terminą. Kreditorės pateiktas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo patvirtina, kad toks vykdomasis raštas buvo išduotas ir perduotas UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. VMI kreditorinis reikalavimas buvo patikslintas dėl RUAB „KRK“ Baltic“ patikslintų deklaracijų pateikimo 2015 balandžio-gegužės mėn., t.y. būtinumas tikslinti kreditorinį reikalavimą kilo dėl pačios RUAB „KRK Baltic“ veiksmų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad administratorius pripažįsta 20 448,40 EUR skolą VMI.
Atsiliepimas
Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorės atsiliepime nurodyti argumentai dėl delspinigių paskaičiavimo ir aplinkybė, kad skolininkė nesiėmė iniciatyvos atlikti likučių suderinimą, patvirtina kreditorės paskaičiuotų delspinigių pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
RUAB „KRK Baltic“, atstovaujama restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Stinkoma“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Kreditorės teiginys, kad RUAB „KRK Baltic“ administratoriui UAB „Stinkoma“ buvo pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo 2015 m. kovo mėnesį, o vėliau patikslintas 2015 m. gegužės mėnesį, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Nei atsakovė, nei jos administratorius nebuvo gavęs kreditorės nurodyto 2015 m. kovo mėnesio prašymo. Jei kreditorė iš tiesų būtų teikusi prašymą 2015 m. kovo mėnesį, 2015 m. gegužės mėnesio prašyme būtų nurodyta, kad tai patikslintas prašymas.
2) Atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip mokesčių mokėtojos, pareigas ir patikslino deklaracijas, susijusias su mokėtinais ir nesumokėtais mokesčiais 2014 m., tačiau VMI, išsakius nesutikimą su pateiktu reikalavimu, nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis atsakovė galėtų nustatyti, kad šiuo atveju jos buhalterinėje apskaitoje yra įsivėlusios kokios nors klaidos, o ne kreditorė teikia nepagrįstą reikalavimą. Gavusi ginčijamą nutartį, atsakovė prisijungė prie VMI mokesčių mokėtojo paskyros ir pastebėjo, kad kreditorės pateiktas reikalavimas neatitinka VMI kas mėnesį teikiamų pranešimų mokesčių mokėtojui. Šiuos teiginius patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų, nepagrįstai patvirtino VMI kreditorinį reikalavimą visa apimtimi.
3) Kreditorės nurodyta gyventojo pajamų mokesčio nepriemoka ir apskaičiuoti delspinigiai yra už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o ne už laikotarpį iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl kreditorės reikalavimas dėl nesumokėto 1 041 EUR gyventojų pajamų mokesčio ir 43,18 EUR delspinigių apskritai negalėjo būti tvirtinamas. Be to, netesybos yra apskaičiuotos neteisingai.
Atsiliepimas
Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą; patvirtinti patikslintą VMI kreditorinį reikalavimą – 29 880,98 EUR. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) VMI pateikė kreditorinį reikalavimą iki administratoriaus UAB „Stinkoma“ pranešime nurodyto termino t. y. iki 2015 m. kovo 17 d. Minėtą aplinkybę patvirtina kreditorinio reikalavimo kopija ir Lietuvos pašto lakštas, pateikti tiek teismui, tiek apeliantei kartu su 2015 m. rugsėjo 9 d. VMI atsiliepimu į prašymą netvirtinti VMI kreditorinio reikalavimo.
2) Kadangi RUAB „KRK Baltic“ nuolat tikslina deklaracijas už laikotarpius iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, VMI turi tikslinti kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniai reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priima nutartį nutraukti arba sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, todėl VMI 2015 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ administratoriui, nurodydama, kad pagal VMI apskaitomas prievoles įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybių ir fondų biudžetams sudaro 30 907,25 EUR. RUAB „KRK Baltic“ 2015 m. birželio – gruodžio mėn., t.y. jau po kreditorinio reikalavimo patikslinimo, pateikus papildomas deklaracijas, kreditorinio reikalavimo dydis vėl pasikeitė ir šiuo metu sudaro 29 880,98 EUR, todėl VMI kreditorinis reikalavimas turi būti patikslintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo bei pirmosios instancijos teismo patvirtinto VMI kreditorinio reikalavimo dydžio.
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas numato, kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis). Įstatyme neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-781/2013).
Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas susideda iš 30 854,62 EUR mokestinės nepriemokos ir 52,63 EUR skolos pagal teismo vykdomuosius dokumentus. Šalių neginčijama, kad kreditorinis reikalavimas dėl 30 854,62 EUR mokestinės nepriemokos UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratoriui pateiktas tik 2015 m. gegužės 28 d. Šalys taip pat neginčija, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog RUAB „KRK Baltic“ pateikė VMI patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos 2015 m. balandžio – gegužės mėn., t.y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad terminas VMI kreditoriniam reikalavimui dėl 30 854,62 EUR mokestinės nepriemokos pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl pačios skolininkės veiksmų, tikslinant mokesčių deklaracijas jau po termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pabaigos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI be kita ko nurodo, kad RUAB „KRK Baltic“ 2015 m. birželio – gruodžio mėn., t.y. jau po kreditorinio reikalavimo patikslinimo ginčijama nutartimi, pateikė papildomas deklaracijas, todėl VMI kreditorinio reikalavimo dydis vėl pasikeitė ir turi būti teismo patikslintas. Kolegija pažymi, kad VMI reikalavimo tikslinimo pagal RUAB „KRK Baltic“ 2015 m. birželio – gruodžio mėn. pateiktas patikslintas deklaracijas klausimas ginčijama nutartimi sprendžiamas nebuvo, todėl šios aplinkybės nesudaro apeliacijos dalyko (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo pagal naujus duomenis turi būti kreipiamasi į UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.
Apeliantės teigimu, spręsdamas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad VMI savo kreditorinį reikalavimą pareiškė 2015 m. kovo 17 d. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis argumentas susijęs tik su kreditorinio reikalavimo dalimi pagal teismo vykdomuosius dokumentus (52,63 EUR), kadangi byloje neginčijama, jog 30 854,62 EUR kreditorinio reikalavimo dalis 2015 m. kovo 17 d. nebuvo teikiama ir, kaip nustatyta, negalėjo būti teikiama dėl nuo kreditorės valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pažymima, kad, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą ir antstoliui persiuntus vykdomąjį dokumentą pagal kompetenciją, kreditorius nebeturi pakartotinai reikšti administratoriui reikalavimo įtraukti jį į kreditorių sąrašą su vykdomajame dokumente nurodyta finansinio reikalavimo suma (neišieškota suma), nes plačiąja prasme, per ĮRĮ nustatytus terminus persiuntus vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, yra toliau vykdomas išieškojimas šio vykdomojo dokumento pagrindu (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1831/2011). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-39229-592 antstolio buvo grąžintas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (b.l. 30), todėl aplinkybė, kada VMI pareiškė restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimą šio vykdomojo dokumento pagrindu neturi teisinės reikšmės. Kreditorė, pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, jau buvo išreiškusi valią dėl savo, kaip kreditorės, teisių skolininkės atžvilgiu, ir neturėjo pareigos šią valią reikšti pakartotinai. Kita vertus, į bylą pateiktas VMI raštas (b.l. 15) ir pašto siuntų sąrašas (b.l. 17-18) patvirtina aplinkybę, kad kreditorė VMI savo 52,63 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą išsiuntė UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratoriui 2015 m. kovo 17 d., tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, neigiantys šią aplinkybę, yra iš dalies spėjamojo pobūdžio, ir nepakankami pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti.
Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijama nutartimi patvirtinto VMI kreditorinio reikalavimo dydžiu, savo nesutikimą grįsdama pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis bei naujais įrodymais (b.l. 48-52). Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliantė nepateikia jokių argumentų, dėl kokios priežasties jos teikiami nauji argumentai ir įrodymai dėl VMI kreditorinio reikalavimo dydžio nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o atskirajame skunde nurodytos naujų įrodymų gavimo aplinkybės (prisijungimas prie mokesčių mokėtojo paskyros tik pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą nutartį) naujų įrodymų apeliaciniame procese leistinumo sąlygų nepatvirtina. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepriima apeliantės su atskiruoju skundu teikiamų naujų įrodymų ir dėl jų bei kitų pirmosios instancijos teismui nenurodytų aplinkybių nepasisako. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, susijusios su VMI kreditorinio reikalavimo dydžiu, galės būti teismo iš naujo analizuojamos sprendžiant VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.