Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
2-781/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Donatas Šernas
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-781/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5;124.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ANDOVA“ atstovo generalinio direktoriaus A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ANDOVA“ atstovo generalinio direktoriaus A. J. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „ANDOVA“ restruktūrizavimo byloje pateikti (civilinė byla Nr. B2-523-656/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „ANDOVA“ iškelta restruktūrizavimo byla ir administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“. 2010 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinti RUAB „ANDOVA“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir AB banko „Snoras“ 48 605 648, 17 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

Šalies argumentai

2012 m. rugsėjo 24 d. atsakovo RUAB „ANDOVA“ atstovas generalinis direktorius A. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl BAB banko „Snoras“ dalies finansinio reikalavimo pateikti. Atsakovo atstovas nurodė, jog ketina pareikšti prieštaravimus dėl 565 161,18 Lt dydžio delspinigių bei 271 865,33 Lt palūkanų sumos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad tvirtinant didžiausio kreditoriaus BAB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą, RUAB „ANDOVA“ neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl šio kreditoriaus ir RUAB „ANDOVA“ ekstraordinarinių santykių specifikos. Atsakovas buvo ekonomiškai priklausomas nuo kreditoriaus. Pagal Kredito sutartis: 2005-08-22 Nr. 031-02250 (Trakų pramogų kompleksas); 2005-01-04 Nr. 031-02152 (Laisvės pr. 77, Vilnius); 2004-09-09 Nr. 031-02080 atsakovo finansinis įsipareigojimas kreditoriui sudarė 44 363 487,17 Lt, kuris buvo užtikrintas atsakovo turto įkeitimu (hipoteka). Kreditoriaus ekonominis pranašumas ir galėjimas daryti įtaką atsakovo priimamiems sprendimams (spaudimas) daugiausiai sąlygotas restruktūrizavimo bylos, kadangi po kreditoriaus kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laukė kiti restruktūrizavimo proceso veiksmai: restruktūrizavimo plano svarstymas, jo pritarimo ir patvirtinimo procedūros, kurios faktiškai priklausė nuo kreditoriaus valios, atsižvelgiant į finansinio kreditorinio reikalavimo dydį. Bet koks atsakovo prieštaravimas galėjo iššaukti neigiamus padarinius: atsakovo restruktūrizavimo proceso pabaigą, turto išpardavimą prievarta ir pan. 2011 m. gruodžio 7 d. kreditoriui buvo iškelta bankroto byla, dėl ko kreditoriaus atstovų galios daryti ekonominį spaudimą susilpnėjo ir atsakovas pasiryžo atkurti teisingumą teisinėmis priemonėmis. Pasak atsakovo atstovo, kreditorius nepateikė nei delspinigių, nei palūkanų detalaus paskaičiavimo pažymų, todėl kreditoriaus reikalavimo dydis RUAB „ANDOVA“ restruktūrizavimo byloje nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė atsakovo atstovo prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo pateikti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) redakcijoje, galiojusioje restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui metu, nėra nustatyti procesiniai terminai pareikšti prieštaravimams dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl negali būti sprendžiamas ir jų atnaujinimo klausimas. Tačiau tai nereiškia, kad reikšti prašymus dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo proceso dalyviai gali neapibrėžtą laiką. Teismas turi įvertinti, ar proceso dalyvis, pateikdamas prieštaravimus dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino RUAB „ANDOVA“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir kreditoriaus BAB banko „Snoras“ 48 605 648,17 Lt finansinį reikalavimą. Atsakovas turėjo galimybę ginčyti kreditoriaus BAB banko „Snoras“ kreditorinį reikalavimą pateikiant atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo. Patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą atsakovas iškėlė po restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. AB bankui „Snoras“ bankroto byla iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 17 d. Tuo tarpu RUAB „ANDOVA“ generalinis direktorius prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorinio reikalavimo pateikti pareiškė tik 2012 m. rugsėjo 24 d., tai yra praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams nuo bankroto bylos kreditoriui AB bankui „Snoras“ iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo RUAB „ANDOVA“ atstovas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą RUAB „ANDOVA“ prieštaravimui dėl BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo dydžio (dalyje delspinigių ir palūkanų) pareikšti. Atsakovo atstovas skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečių faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių terminas reikšti prieštaravimą buvo praleistas, neįvertino pateisinančių aplinkybių egzistavimo fakto. Įstatymas numato, kad terminas gali būti atnaujintas, tik jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Įstatyme nėra išvardintas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu atveju dėl jų svarbos sprendžia teismas. Tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimą, atsakovas neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimo dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, atsižvelgiant į tuometinę kreditoriaus ir atsakovo ekstraordinarinių santykių specifiką. Atsakovas ekonomiškai buvo priklausomas nuo kreditoriaus. Atsakovas negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, dėl banko ekonominio spaudimo, kuris neišnykęs iki šių dienų. Dėl BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo vertės, kuri sudaro daugiau kaip pusę visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, BAB bankas „Snoras“ turi galimybę daryti poveikį restruktūrizavimo procesui.Iškėlus AB bankui „Snoras“ bankroto bylą, ekonominis spaudimas neišnyko, bet susilpnėjo. Kreditoriai turi teisę tikslinti savo finansinius reikalavimus iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Teismas tokio pobūdžio bylose turi veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tokių reikia siekiant teisingai išspręsti bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BAB bankas „Snoras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog tarp atsakovo ir kreditoriaus nebuvo jokių ekstraordinarinių santykių, bet vyko dalykinis restruktūrizavimo plano projekto derinimo procesas, kuris yra įprastas modifikuojant kreditoriaus ir skolininko santykius restruktūrizavimo procese. Atsakovo atstovo pateikti raštai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bei vienareikšmiškai pripažino 48 605 648,17 Lt finansinio reikalavimo dydį ir pagrįstumą. Pasak kreditoriaus, jam metami kaltinimai darant ekonominį spaudimą yra nepagrįsti. Atsakovas prieštaravimus dėl kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo galėjo inicijuoti iš karto po banko bankroto bylos iškėlimo, kadangi tuo metu pasibaigė banko valdymo organų įgaliojimai. Įmonės kreditorių susirinkimui pripažinus bendrovės vadovo pateiktų restruktūrizavimo priemonių įvykdymo perspektyvas nepakankamomis restruktūrizavimo tinklams pasiekti, atsakovo atstovas po dviejų savaičių pareiškė prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. BAB bankas „Snoras“ nurodė, kad skunde nurodyta finansinio reikalavimo tikslinimo tvarka šiuo atveju negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Iš atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „ANDOVA“ iškelta restruktūrizavimo byla ir administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“. 2010 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinti RUAB „ANDOVA“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir AB banko „Snoras“ finansinis reikalavimas 48 605 648, 17 Lt sumai. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi.

Nagrinėjamu atveju apeliantas RUAB „ANDOVA“ generalinis direktorius A. J. nesutinka su dar 2010 m. birželio 17 d. teismo nutartimi patvirtino kreditoriaus BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo dalimi, dėl minėtos priežasties prašė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo atnaujinti terminą pareikšti prieštaravimus dėl BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo.

Kaip minėta RUAB „ANDOVA“ restruktūrizavimo byla iškelta teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi, tai yra galiojant ĮRĮ 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. liepos 30 d. redakcijai. Pagal šio laikotarpio redakcijos ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, iškėlus restruktūrizavimo bylą, per teismo nustatytą laikotarpį kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos restruktūrizuojamos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais. ĮRĮ 16 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad restruktūrizavimo planą įgyvendina, disponuoja visu įmonei priklausančiu turtu ir įmonės ūkinei veiklai vadovauja įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės įstatuose ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Plano įgyvendinimo laikotarpiu įmonės valdymo organų veiklą prižiūri pagal savo kompetenciją kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkas ir įmonės administratorius (jeigu jis paskirtas) (ĮRĮ 16 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kompetencija spręsti kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimus (prieš perduodant juos teismui), o taip pat ir inicijuoti jų peržiūrėjimą instancine tvarka priklauso restruktūrizuojamos įmonės administratoriui, o ne tokios įmonės valdymo organams. Ši teisėjų kolegijos teisinė pozicija paaiškinama tuo, kad bet kuriuo būdu kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo, priimami tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d., 13 str. 1 d. 9 p., 19 str. 1 p. nuostatos). Kaip minėta, prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pateikti, padavė RUAB „ANDOVA“ valdymo organas – administracijos vadovas (generalinis direktorius). Toks asmuo, nors yra restruktūrizuojamos įmonės vadovas (vienvaldis įmonės valdymo organas), tačiau pagal galiojantį įmonių restruktūrizavimo proceso teisinį reguliavimą jis neturi subjektinės teisės spręsti klausimų, susijusių su šios įmonės kreditorių reikalavimais, tame tarpe ir ginčyti pareikštus ar netgi teismo jau patvirtintus kreditorinius reikalavimus (jų dalį), kurių sąrašas perkeltas į patvirtintą įmonės restruktūrizavimo planą. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 305 straipsnis). Kai apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoda neturintis šios teisės asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal asmens, neturinčio teisės paduoti skundą, procesinį dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų tokio asmens paduoto skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui priėmus asmens, neturinčio teisės jį paduoti, apeliacinį (atskirąjį) skundą, o apeliacinės instancijos teismui pastebėjus šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįstą svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pažymėtina, kad, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nagrinėti ne tik aplinkybes, susijusias su termino praleidimu (ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių), bet ir nustatyti ar toks veiksmas, kuriam prašoma atnaujinti terminą, pats savaime yra galimas. Nustačius, kad toks veiksmas, kuri ketina atlikti pareiškėjas, nėra galimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti termino atnaujinimo klausimo, o pateiktus procesinius dokumentus atsisakyti priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pateiktu prašymu dėl termino atnaujinimo bei prieštaravimu dėl kreditorinio reikalavimo iš esmės siekia teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje, peržiūrėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykius reglamentuojančioje ĮRĮ redakcijoje nenustatyta galimybė peržiūrėti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų ir įgyvendinamame restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, nenumatytos jokios prieštaravimų dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų nagrinėjimo taisyklės, todėl privalu vadovautis bendrosiomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus (CPK 335 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis). Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurios nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino RUAB „ANDOVA“ kreditorių, įskaitant ir AB banko „Snoras“, dėl kurio apeliantas, prašydamas atnaujinti terminą, siekia pateikti prieštaravimus, finansinius reikalavimus. Atsakovas (veikdamas per įmonės administratorių) minėtos nutarties neskundė. Lietuvos apeliaciniam teismui, išnagrinėjus kreditoriaus UAB „Vilpra“ atskirąjį skundą dėl šios nutarties, pastaroji 2010 m. spalio 21 d. įsiteisėjo. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybė ir res judicata galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį sutampa su teismo sprendimu, iš principo analogiškos savybės yra būdingos ir teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Taigi įstatymas nenumato galimybės skųsti įsiteisėjusios teismo nutarties. Kita vertus, CPK 307 straipsnio 2 dalis numato galimybę atnaujinti apeliacinio skundo terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju nebegalima kreiptis į teismą ir su prašymu atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nes yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai nuo ginčijamos teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis ir 338 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančios ĮRĮ redakcijos 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su restruktūrizavimo procesu, t. y. restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas). Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę.

Kaip minėta, apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktu pareiškimu iš esmės siekia inicijuoti peržiūrėjimą įsiteisėjusios teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patvirtinti RUAB „ANDOVA“ kreditorių reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl, pirmosios instancijos teismui priėmus atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės siekiama įsiteisėjusios teismo nutarties peržiūrėjimo (apeliantui tikintis palankaus sprendimo jo prašymui dėl termino tai nutarčiai peržiūrėti atnaujinimo), o apeliacinės instancijos teismui nustačius šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nustačius, kad atskirąjį skundą padavė subjektas, neturintis tokios teisės, taip pat, kad nėra apeliacijos objekto. Nutraukiant apeliacinį procesą, nėra pagrindo vertinti atskirajame skunde nurodytų motyvų dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties esmės, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais bei 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ANDOVA“ atstovo generalinio direktoriaus A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-523-656/2012.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas