- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1322-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19848-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- L. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei L. D. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ir nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl turėjo būti sumokėtas 144,00 Lt žyminis mokestis, o ne 1500,00 Lt žyminis mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad sutinkamai su CPK 85 str. 1 d. 2, 9 p. nuostatomis, ieškinio suma nustatoma bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę, o bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškiniu reikalavo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovei atsakovės ½ dalį buto natūra ir atsakovei sumokant 50 000,00 Lt kompensaciją, todėl šie ieškovės ieškininiai reikalavimai laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais. Teismas nurodė, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtinius praradimus, todėl darė išvadą, jog ieškovės ieškinys buvo apmokėtas tinkamo dydžio žyminio mokesčiu, t. y. LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mokėtinos kompensacijos dydį
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilnius miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti ieškovei R. M. 1356 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad ginčas dėl turto atidalijimo nėra laikomas turtiniu, todėl už ieškinį turėjo būti mokamas ne 1500 Lt, o 144 Lt dydžio žyminis mokestis. Pažymėjo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią už ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės turi būti mokamas paprastasis, o ne proporcinis žyminis mokestis (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Apeliantė mano, kad pasirinktas turto atidalijimo būdas neturi reikšmės sprendžiant už ieškinį dėl atidalijimo mokėtino žyminio mokesčio klausimą, nes tiek atidalijant turtą natūra, tiek vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją, bendraturčių turtinė padėtis lieka nepakitusi. Pažymėjo, kad atidalijimo vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją atveju keičiasi tik turimo turto forma, bet ne kiekis. Atkreipė dėmesį, kad minėtos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu apeliacinės instancijos teismas yra suformavę praktiką, pagal kurią ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tiek atidalijant natūra, tiek vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją, yra apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-03 nutartis byloje Nr. 2-193/2011, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartis byloje Nr. 2-484-392/2013). Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė LAT poziciją, jog tuo atveju, kai turtas atidalijamas vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją, skirtingai nei atidalijant natūra, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis. Nurodė, kad LAT 2013-02-03 nutartyje Nr. 3K-3-544/2012 yra pažymėta, kad reikalavimas atidalinant turtą iš bendrosios nuosavybės vienam iš bendraturčių priteisiant piniginę kompensaciją, gali būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu tik tuo atveju, jei tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Pažymėjo, kad nagrinėjamojo byloje ginčo dėl priteistinos kompensacijos dydžio nebuvo, todėl turi būti mokamas paprastasis žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties turinio, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškininiai reikalavimai laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais, todėl ieškovės ieškinys buvo apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė ieškinį ir prašė teismo atidalinti ieškovei priklausančią 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakove ir priteisti ieškovei 1/2 dalį buto, o atsakovei už jos turimą dalį bendrojoje nuosavybėje 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovės naudai kompensaciją 50 000 Lt (t. I, b. l. 2 - 5, 69 - 71). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį (t. II, b. l. 117 - 122). 2014 m. balandžio 15 d. ieškovė pateikė teismui rašytinį prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo (t. II, b. l. 125 - 126).
Apeliantė atskiruoju skundu ginčija ginčo ir žyminio mokesčio už ieškinį pobūdį. Nurodė, kad ginčas turi būti laikomas neturtiniu ir už jį mokamas paprastasis 144 Lt žyminis mokestis, todėl prašė grąžinti 1356 Lt permokėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; kt.).
Tokios pat nuostatos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant dėl mokėtino žyminio mokesčio, nesvarbus argumentas, jog, padalijus turtą, sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai) neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija nesirėmė ir šioje byloje ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, kuria buvo sprendžiami buvusių sutuoktinių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, pažymėjusi, kad ši nutartis nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę; antra, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikta teisė egzistuojančią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pripažinti teisinga, ją patikslinti ar suformuoti iš naujo (CPK 4 str.). Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad ginčas dėl 50 000 Lt kompensacijos priteisimo yra ginčas dėl turto. Taigi pateiktu ieškiniu ieškovė iškėlė turtinį reikalavimą – priteisti iš atsakovės 50 000 Lt kompensaciją už ½ dalį nekilnojamo turto, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai grąžina jos sumokėtą žyminį mokestį, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 str.). Turtinį (įkainojamą) ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu (neįkainojamu) ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).
Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nesiremia apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, kuria buvo sprendžiami buvusių sutuoktinių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, kadangi ji nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o priteisiant vienam iš bendraturčių piniginę kompensaciją už nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovė nepermokėjo žyminio mokesčio sumos, todėl jos prašymas grąžinti jai 1356 Lt negali būti tenkinamas.
Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovės R. M. prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.