- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1-532-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38978-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- L. L., V. R.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;
Žemesnės instancijos teismas
8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesiais viešųjų darbų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi neatlikta bausmė pakeista į 10 parų arešto bausmę;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi neatlikta bausmė pakeista į 3 paras arešto;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto;
13) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 1 mėnesiui su 6 MGL bauda;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis reabilitacijoje (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, trauktas baudžiamojon atsakomybėn:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. L. ir V. R. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 22 val. Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, veikdami bendrai, nuvedė T. K. prie pastato, pažymėto Nr. 23, kur L. L. paėmė T. K. už kaklo, liepė jam užsimerkti ir atsigulti ant žemės, po to, L. L. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 15 Eur, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės, o V. R. pagrobė dvi kuprines, kurių bendra vertė 40 Eur, iš kuprinės pagrobė automobilio NISSAN ALMERA II N 18 raktą, 160 Eur vertės, ausines „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinį, kurį sudarė „HAUPA“ firmos vertikalaus nužievinimo įrankis, „STANLEY“ firmos peilis, dielektrinių atsuktuvų rinkinys, „KNIPEX“ nužievinimo žnyplės, mechaninės žnyplės, nužievinimo žnyplės „ORBIS“, bendros 130 Eur vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį 545 Eur vertės turtą. Be to, L. L. tuo pačiu metu be V. R. žinios neteisėtai įgijo AB „S.“ banko mokėjimo kortelę, išduotą T. K. vardu ir buvusią nukentėjusiojo piniginėje, kurią pagrobė L. L.
L. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), o V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Be to, L. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją priglausdamas elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę nukentėjusiojo T. K. vardu išduotą AB „S.“ banko mokėjimo kortelę – prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip bandė sumokėti 16,60 Eur už prekes.
L. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. L. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dalyvavęs T. K. apiplėšime, tik pripažino, kad bandė pasinaudoti jo banko mokėjimo kortele. 2020 m. rugsėjo 23 d. jam nebuvo įsimintina diena. Paaiškino, kad nežino, kas įvyko su nukentėjusiuoju. Jis buvo vėliau sulaikytas pareigūnų, kurie klausė, su kuo kaltinamasis buvo bylai reikšmingu laiku, ar su vaikinu, ant kurio striukės kapišono kailiukas, kur krepšys, kurį nešėsi V. R. L. L. žiniomis, V. R. atvyko iš užsienio, krepšyje buvo šio daiktai. Taip pat pasakė, kur yra V. R. Nežinojo, kad V. R. padarė nusikaltimą. Jie kartu buvo nufilmuoti kamera, kur eina per tiltą. Nepamena, kokia tai buvo diena. Su V. R. susipažino 2018 m. reabilitacijos centre. Nukentėjusysis sakė, kad plėšikai buvo apsirengę su pilku megztiniu, tačiau vaizdo įraše matyti, kad L. L. yra su baltu megztiniu ir kamufliažine striuke. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Kai įvyko plėšimas, jis kalbėjo telefonu (skambino pažįstamai), todėl nelogiška, kad jis apiplėšė nukentėjusįjį. Po to, jis sutiko V. R.
Vaizdo įraše jis užfiksuotas einantis su V. R. L. L. buvo prie parduotuvės „IKI“, esančios šalia paviljonų. Matyt, V. R. ėjo į tą pusę ir jie kartu susitiko, nes L. L. ėjo parduotuvės „Aibė“ link (ten šalimais yra baras). Jis klausė V. R., kas yra krepšyje, šis atsakė, kad ten yra jo daiktai, žada važiuoti į reabilitaciją (duomenys neskelbtini).
L. L. buvo stoties rajone prie spaudos kiosko, išgėrinėjo, kai atsitiktinai sutiko kitą kaltinamąjį (apie 10 val. ryte). Neatsimena, kas paprašė jo, kad nupirktų keturis pakelius cigarečių. L. L. paėmė kortelę, tačiau nepažiūrėjo, kieno ji yra. Pateikus kortelę pirkimui, pardavėja pasakė, kad ji yra užblokuota. Kaltinamasis atnešė kortelę ir padavė ją atgal.
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Paaiškino, kad L. L. pažįsta apie dvejus metus, susipažino su juo reabilitacijos centre. Nagrinėjamo įvykio dieną V. R. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Bylai reikšmingu laiku jis susitiko su L. L. atsitiktinai, V. R. buvo grįžęs iš užsienio. Neturėdamas, kur gyventi, jis paklausė L. L., ar padėtų rasti nakvynės vietą. Jie buvo kartu gal savaitę. Nagrinėjamo įvykio dieną jie susitiko stotyje dienos metu, ieškojo, kur gauti narkotinių medžiagų, taip pat išgėrinėjo, vaikščiojo. V. R. buvo išgėręs. Nepamena, ar L. L. tą dieną buvo apsvaigęs. Jie susitiko su T. K. autobusų stotyje. Nukentėjusysis priėjo prie jų ir paklausė, kur galima gauti kanapių (susitikimas buvo spontaniškas). L. L. pasakė, kad žino, kur jų gauti, todėl visi nuėjo prie pastato, pažymėto Nr. 23. Jie ėjo vienas šalia kito, T. K. ėjo per vidurį. Tam tikru momentu L. L. paėmė nukentėjusįjį už kaklo (kaip tiksliai tai buvo padaryta, nežino, nes buvo labai tamsu) ir paguldė jį ant žemės sakydamas T. K. užsimerkti ir nesipriešinti, tada šiam nieko nebus. L. L. paėmė už kaklo nukentėjusįjį, nes buvo daromas apiplėšimas. V. R. nieko nedarė T. K., tik apžiūrėjo šio krepšį, kurį vėliau pasiėmė su savimi. Nukentėjusysis prieš tai ėjo su krepšiu (juoda kuprine), kurioje buvo elektros instrumentai, ausinės, kuriuos po to V. R. grąžino. L. L., paguldęs ant žemės T. K., apžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenes. V. R. nematė, kad kitas kaltinamasis naudotų peilį. Taip pat nematė, kad šis apskritai turėtų peilį tą dieną. Po to, T. K. buvo paleistas, o jie išėjo traukinių stoties link, kur juos užfiksavo kameros. Su L. L. nekalbėjo apie įvykusį įvykį. Kitas kaltinamasis nesakė apie banko mokėjimo kortelę, taip pat nieko nežino apie mobiliojo ryšio telefoną. V. R. pasakė L. L., kad kuprinėje yra visokie instrumentai. Ji buvo palikta ten, kur jie abu nakvojo, nes turinys pasirodė nevertingas. V. R. neturi priežasčių apkalbėti L. L., jis nedavė L. L. banko mokėjimo kortelės. Kitą dieną abu kaltinamieji buvo kartu. Pats L. L. prie spaudos kiosko bandė jam duoti šią kortelę, kad atsiskaitytų už cigaretes, bet V. R. atsisakė. Nežinojo, kad banko mokėjimo kortelė nukentėjusiojo. Tada L. L. bandė atsiskaityti banko mokėjimo kortele. V. R. tuo metu buvo prie kaltinamojo. T. K. apiplėšimas truko ne daugiau kaip 5 minutes. V. R. šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, suprato, kad nenori taip gyventi, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą. Gydymas turi trukti apie metus laiko. Pripažįsta T. K. padarytą žalą ir bando atlyginti ją.
V. R., 2020 m. lapkričio 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė iš esmės tokius pačius parodymus, be to, papildė, kad jis nematė banko mokėjimo kortelės ir telefono, bet jie galėjo būti (4 t., b. l. 87–88).
V. R. patvirtino savo duotus parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (4 t., b. l. 52–60).
V. R. atpažino L. L., su kuriuo 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 22 val. padarė plėšimą (4 t., b. l. 14–20).
Nukentėjusysis T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 21–22 val. jis atvyko autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Išlipo iš autobuso ir, kiek pamena, prie jo priėjo kaltinamieji, paprašė parūkyti, tiksliai neatsimena, kaip vyko pokalbis, galėjo būti, kad kažką pasipasakojo jiems. Iki šio įvykio nematė kaltinamųjų. Jie kartu priėjo prie nukentėjusiojo. Tiksliai nepasakys, kuris iš kaltinamųjų užkalbino jį. Tuo metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (vartojo alaus ir degtinės), turėjo su savimi dvi kuprines – viena buvo paprasta juoda, kita labai didelė, joje buvo drabužiai ir įrankiai. Viena kuprinė buvo jam ant pečių, o kita persimesta per petį. Taip pat turėjo telefoną, ausines, piniginę. Iki pirmo teisiamojo posėdžio jo atmintyje išliko, kad buvo kaltinamųjų nuvestas iki apiplėšimo vietos, bet prisiminė, kad galėjo būti, jog jam pasiūlė parūkyti žolės ar jos nusipirkti, todėl nuėjo su jais. Ėjo per vidurį tarp kaltinamųjų. Kuris pirmas ėjo iš jų, negali pasakyti. Staiga jam buvo pasakyta gultis ant žemės ir užsimerkti. Faktas, kad ne V. R. pasakė jam gultis ant žemės. Ėmė T. K. už kaklo, buvo toks gestas. Nukentėjusysis turėjo darbinį (statybininko) peilį, keičiamomis geležtėmis, ir kas jam trikdė atmintį, jog kažkas pasakė „o, žiūrėk, koks peilis“, taip pat sakė, kad nukentėjusįjį su jo peiliu papjaus. Nukentėjusiojo peilį iš striukės ar iš kišenės paėmė. Nematė peilio (peilio nebuvo), tik girdėjo apie jį. Kai gulėjo, T. K. nebuvo sužalotas. Vienas iš kaltinamųjų apžiūrinėjo jo kišenes, o kitas kraustė jo kuprines. Kai pabaigė viską iškraustyti, paliko jo dokumentus ir namų raktus. Piniginėje buvo 15 Eur, mobiliojo ryšio telefonas buvo „Samsung A20“. Nuo nukentėjusiojo nuėmė kuprines, toliau nematė, kas buvo daroma. Tik pamatė po to, kad buvo bandoma įdėti vieną kuprinę į kitą, tačiau nepavyko. Kaltinamieji tada išėjo kartu pro tunelį, T. K. truputį dar palaukė ir po to nuskubėjo į artimiausią vietą, kad galėtų užblokuoti korteles, dokumentus. Bylai reikšmingu laiku jis gėrė penkių rūšių vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo streso būsenos, galėjo susimaišyti su nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu. T. K. nebuvo tikras, kad buvo viskas taip (dėl peilio panaudojimo), kaip davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jam visi įrankiai, viena iš kuprinių ir ausinės buvo grąžintos. V. R. padarė tris pavedimus po 50 Eur, todėl prašoma atlyginti turtinė žala sumažėjo. L. L. panašus asmuo, kuris galimai apiplėšė jį. Atpažįsta jį pagal veido bruožus. Kitas asmuo buvo aukštesnis už V. R., trumpų tiesių plaukų. Žemesnis asmuo (V. R.) buvo su mėlynai ruda striuke, o kitas asmuo – su pilku megztiniu. Negali nurodyti, kad V. R. atliko prieš jį smurtinius veiksmus.
Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. L. nuo 2020 m., kai buvo reabilitacijoje. V. R. nepažįsta. Būdavo, kad susitikdavo su L. L., bet tai nebuvo nuolatinis bendravimas (vieną ar du kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) rajone). Kaltinamasis yra paprastas, ramus, nėra buvę su juo pykčių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl striukės. Buvo klausiama, ar jis yra davęs L. L. striukę. Liudytojas atsakė teigiamai. Tai buvo kareiviškų emblemų striukė, kurią pirko parduotuvėje „P.“. Kažkada (gal vasaros pabaigoje, buvo vidutinis oras) stotyje susikeitus striukėmis, jis davė savo kareivišką striukę, o L. L. – ploną odinę striukę. Neatsimena, kodėl tai padarė. Atgal striukės nebuvo apsikeistos. Po striukių apsikeitimo buvo susitikę.
Šalies argumentai
T. K. protokole–pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 22.30 val. Vilniuje, Sodų g. 22, prie jo priėjo du nepažįstami vyrai, vienas iš jų, laikydamas rankoje peilį, nuvedė jį link pastato Nr. 23, kur esančiame vidiniame kieme tas pats asmuo prirėmė prie nukentėjusiojo kaklo peilį, po to, paėmė dvi jam priklausančias kuprines, kurių viduje buvo darbo įrankių rinkinys, 130 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A20“, 130 Eur vertės, jo vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, profesinės įstaigos mokinio pažymėjimas, taip pat automobiliui Nissan skirti raktai (1 t., b. l. 20).
2020 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra autobusų stoties, esančios Vilniuje, Sodų g. 22, prieigos. Autobusų stoties pastatas yra pilkos spalvos, virš pastato pastogės matomos įrengtos lentos, nurodančios kryptį, kurios apšviečiamos dirbtiniu apšvietimu. Virš autobusų stoties pastato automatinių įėjimo durų matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į durų ir autobusų stoties prieigas, taip pat ten pat esančią aikštelę, grįsta pilkos spalvos plytelėmis. Toliau, tiesiai matomi prekybos paviljonai. Toliau, einant asfaltuota kelio danga link pastato, kurio kampas yra pažymėtas skaičiumi 23, matyti jo dešinėje pusėje esanti kelio važiuojamoji dalis, kuri yra asfaltuota. Kylant nurodyta kelio važiuojamąja dalimi, kairėje pusėje matyti plytelių siena. Už nurodytos sienos kairėje pusėje matyti neasfaltuota aikštelė. Tiesiai matomos vaikiškų sūpynių aikštelė. Toliau, einant tiesiai išmindytu keliuku pro žalią dangą, tiesiai ir dešinėje pusėje matomi gyvenamųjų namų pastatai. Nusileidus išmindytu taku, prie dešinėje pusėje esančio gyvenamojo pastato sienos matoma rūsio patalpa. Tiesiai, žemiau, taip pat matomas gyvenamasis namas su šalia jo esančiu ūkiniu pastatu. Vaizdo stebėjimo kameros nurodytoje vietovėje neįrengtos. Kitų objektų, reikšmingų ikiteisminio tyrimo eigai, apžiūros metu neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 30–40).
2020 m. lapkričio 29 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. K. pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir kvito kopijas (1 t., b. l. 75–78).
Pagal 2020 m. lapkričio 4 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolą, T. K. pateikta: 1) elektros detektorius, mėlynos spalvos rankena, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 2) nužėvinimo įrankis „Haupa“, juodai žalios spalvos, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 3) nužėvinimo žnyplės „Orbis“, raudonai geltonos spalvos rankena, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 4) nužėvinimo žnyplės „GDPOW“, juodai geltonos spalvos rankena, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 5) žnyplės, juodai geltonos spalvos rankena, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 6) atsuktuvas, juodai mėlynos spalvos rankena, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 7) dėžutė su statybiniais peiliukais, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 8) ausinės „Sennheiser HD 25“, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 9) voltmetras „UNI-T“, juodai raudonos spalvos, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 10) statybinis peilis „Stanley“, kuriuos jis atpažino ir nurodė, kad tai – tikrai jam priklausantys daiktai (1 t., b. l. 83–89).
2020 m. lapkričio 4 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad T. K. pateikta kuprinė, juodos spalvos, naudota, 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kurią jis atpažino ir nurodė, kad tai – tikrai jam priklausantis daiktas (1 t., b. l. 90–95).
Pagal 2020 m. spalio 13 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, T. K. neatpažino L. L. (1 t., b. l. 108–109).
2020 m. lapkričio 4 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad T. K. atpažino V. R., kuris apžiūrinėjo nukentėjusiojo kuprines (1 t., b. l. 112–114).
AB „S.“ banko pateikta informacija patvirtina, kad T. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele 2020 m. rugsėjo 24 d. 10:05:53 ir 11:35:01 buvo bandoma atsiskaityti, tačiau finansinės operacijos neįvykdytos (1 t., b. l. 131).
2020 m. lapkričio 3 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. spalio 26 d. pateikė AB „S.“ bankas. Atidarius garso įrašą, girdimas banko darbuotojos ir T. K. pokalbis, kurio metu nukentėjusysis informuoja, kad apie 22 val. įvyko ginkluotas plėšimas stoties rajone, iš jo pagrobė visus dokumentus ir banko mokėjimo kortelę. Prašoma užblokuoti banko mokėjimo kortelę (1 t., b. l. 143–145). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir bylos medžiagoje esančiame garso įraše.
2020 m. spalio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimu „2020_09_23_22-20-45_(duomenys neskelbtini)“, trukmė 6.29 min. Atidarius garso įrašą, girdimas darbuotojos ir T. K. pokalbis. Užfiksuotos svarbios aplinkybės, kurias nurodė T. K.: <...> „jo, norėjau pranešti apie atvirą vagystę, ta prasme su ginklais, ta prasme nu kaip peilis prie kaklo yra“ <...>; <...> „tai žodžiu mane apiplėšė, tipo, ten visą tašę rūbų tipo, aš iš (duomenys neskelbtini) kai važiavau, aš ne (duomenys neskelbtini)“<...>; <...> „visą tašę paėmė rūbų tipo“ <...>; <...> „jo, jo, nu ta prasme jo, nu tai (keiksmažodis) peilį tipo prie gerklės prikišo tipo, tai kaip čia vadinasi“ <...>; Moteris klausia „tai jie jūsų tašę pavogė tiktai?“; T. K. atsako „mano tašę, mano korteles, mano dokumentus, mano telefoną, mano ausines, mano įrankius, visus daiktus, mano darbo įrankius už šimtą eurų tipo“ <...>; <...> „du buvo, tipo vienas dar bandė ta prasme ten tą draugelį tipo psichinį tipo raminti, kad tipo atiduotų man tipo kortelę banko tipo, nes vistiek tipo jau paėmė tipo visus grynus tipo“ <...>; Moteris klausia: „gerai ponas, dabar ne apie tai kalbam dabar, jums šitie asmenis buvo ką – peilį – prie kaklo prikišę, taip?“; T. K. „jo, jo, jo“ <...>; <...> „nes nu (keiksmažodis) tipo man laikė tipo tą peilį prie kaklo nu ir tipo sako (aiškiai nesigirdi ką sako)“ <...>; <...> „tai kaip aš (keiksmažodis) grįšiu namo, tipo jeigu jie va čia kažkur aplinkui „smaukosi“, tipo ir sako tipo tu (keiksmažodis) iškviesi kažką, (keiksmažodis) papjausiu tipo <...> (1 t., b. l. 157–161). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir bylos medžiagoje esančiame garso įraše.
2020 m. spalio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2020 m. spalio 15 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš „R.“ priklausančios „N.“ prekybos vietos ID (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Dviejose pateiktose DVD-R laikmenose yra išsaugoti trijų skirtingų kamerų vaizdo įrašai.
Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „N_Vln_K26_Stotis_ch2_202009240 95005_20200924120004.avi“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, 02:09:54 val. trukmės, nuo 09:50:05 val. iki 12:00:04 val. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera yra prekybos vietos viduje, kuri filmuoja viduje esančias lentynas su prekėmis, prekybos vietoje dirbančią darbuotoją ir po dešine puse stovintį kasos aparatą su banko kortelių skaitytuvu, prie kurio yra langelis, prie kurio įrašo metu prieina klientai stovintys lauke. 10:05:42 val. matoma, kad prie langelio prieina apie 180 cm ūgio vidutinio kūno sudėjimo šviesių trumpai kirptų plaukų vyras, kuris dėvi žalios spalvos kamufliažinio rašto striukę ir galimai chaki spalvos laisvo stiliaus kelnes. Prekybos vietos darbuotoja prieina prie lentynų su įvairių cigarečių pakeliais ir ima keturis pakelius cigarečių „Marlboro Gold“, kuriuos atneša prie kasos, įveda kažką į kasos aparatą, nuskanuoja vieną pakelį cigarečių. 10:06:05 vyras, įkišęs ranką pro langelį, prideda baltos spalvos banko kortelę prie banko kortelių skaitytuvo ir patraukia ją. Kasos aparatas atspausdina kvitą ir prekybos vietos darbuotoja kažką pasako. Vyras pasilenkia į priekį link langelio, nusisuka ir nueina link parduotuvės „IKI“, išeidamas iš kameros matymo lauko. Tuo metu darbuotoja padeda keturis pakelius cigarečių ant prekystalio už jos.
Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „N_Vln_K26_Stotis_ch3_20200924095005_ 20200924120009.avi“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, 02:09:58 val. trukmės, nuo 09:50:06 val. iki 12:00:09 val. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera yra prekybos vietos viduje, kuri filmuoja viduje esančias lentynas su prekėmis, prekybos vietoje dirbančią darbuotoją ir po kaire puse stovintį kasos aparatą su banko kortelių skaitytuvu, prie kurio yra langelis, prie kurio įrašo metu prieina klientai stovintys lauke. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į parduotuvės „IKI“ pusę. 10:05:40 val. matoma, kad prie langelio prieina vyras, kuris avi juodos spalvos sportinius batus, ant kurių šonų matomos trys baltos spalvos juostelės. Vyras dėvi žalsvos (chaki) spalvos laisvo stiliaus kelnes, pūstą žalios spalvos kamufliažinio rašto striukę su gobtuvu, po kuria matomi baltos spalvos marškinėliai ar megztinis, kurio priekio apačioje matomos juodos spalvos vertikalios juostos. Matoma, kad vyro plaukai šviesios spalvos trumpai kirpti. Vyras prieina prie langelio ir kažką sako darbuotojai. Darbuotoja prieina prie lentynos su cigaretėmis ir paima nuo jos keturis pakelius cigarečių „Marlboro Gold“, kuriuos atneša prie kasos, įveda kažką į kasos aparatą, nuskanuoja vieną pakelį cigarečių. 10:06:05 val. vyras, įkišęs ranką pro langelį, prideda baltos spalvos banko kortelę prie banko kortelių skaitytuvo, ir patraukia ją. Kasos aparatas atspausdina kvitą ir prekybos vietos darbuotoja kažką pasako. Vyras pasilenkia į priekį link langelio, nusisuka ir nueina link parduotuvės „IKI“, išeidamas iš kameros matymo lauko. Tuo metu darbuotoja keturis pakelius cigarečių padeda ant prekystalio už jos.
Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „N_Vln_K26_Stotis_ch1_20200924094959 _20200924115959.avi“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, 02:09:55 val. trukmės, nuo 09:49:59 val. iki 11:59:59 val. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera yra ant pastato sienos ir filmuoja „N.“ prekybos vietos galines įėjimo duris, pastato prieigas nuo Vilniaus autobusų stoties pusės. 10:03:19 val. matoma į kameros matymo lauką įeinančius du vyrus, kurie eina nuo restorano „McDonald’s“ pusės link parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Sodų g. 22. Vyras Nr. 1 (einantis iš dešinės antrajam) yra apie 170 cm ūgio, tamsių vidutinio kirpimo plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, dėvintis galimai juodos spalvos striukę su gobtuvu. Ant gobtuvo matome kailiuką. Vyras Nr. 1 apsirengęs laisvo stiliaus tamsios spalvos kelnėmis, ant kurių kairės kojos viršuje matomas nedidelis šviesios spalvos užrašas. Vyras Nr. 1 avi tamsios spalvos sportinius batus su trimis baltomis juostomis šone. Tuo metu vyras Nr. 2 (einantis iš kairės pirmajam) yra apie 180 cm ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs pūsta žalios spalvos kamufliažinio rašto striuke su gobtuvu, po kuria matomi baltos spalvos marškinėliai su juodos spalvos vertikaliomis juostomis apačioje. Vyras Nr. 2 dėvi tamsios spalvos, sportinio stiliaus kelnes ir avi juodos spalvos sportinius batus, ant kurių šono matomos trys baltos spalvos juostos. Apie 10:03:28 val. abu du vyrai išeina iš kameros matymo lauko. 10.12 val. tie patys abu du vyrai įeina į kameros matymo lauką, eidami ta pačia kryptimi. Matoma, kad vyras Nr. 2 yra pridėjęs dešinę ranką prie ausies, galimai kalbėdamas telefonu, vėliau ranką patraukdamas ir nuleisdamas žemyn. Dėl prastos įrašo kokybės nėra galimybės apibūdinti abiejų vyrų detalių veido ir išvaizdos bruožų. 10:20:10 val. tie patys ankščiau minėti vyrai įeina į kameros matymo lauką iš parduotuvės „IKI“ pusės. Matoma, kad vyras Nr. 1 jau yra be striukės ir yra apsirengęs tamsios spalvos megztiniu. Matoma, kad vyras Nr. 2 nueina toliau link greito maisto restorano „McDonald’s“ pusės, tuo metu vyras Nr. 1 pasilenkęs kažką daro įsikišęs rankas į kelnių kišenę, pasitaiso ir nueina už prekybos vietos kampo, link „Geležinkelio stoties“ (1 t., b. l. 177–186).
2020 m. spalio 6 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš Body Cam Nr. 1718, pavadinimu „2020_0923_230848_025“ ir „2020_0923_230348_024“, kurie gauti iš policijos informacinių technologijų savitarnos puslapio. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „2020_0923_230348_024“, kurio trukmė yra 6.59 min. 23:03:15 prie policijos pareigūnų automobilio prieina vaikinas (T. K.), apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Jis paaiškino, kad „grįžau iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jo, ir su tarpmiestiniu autobusu tipo grįžau, jo, ir varau ta prasme, kad važiuoti link (duomenys neskelbtini) tipo, variau link (duomenys neskelbtini) stotelės tipo, ir ten kur yra tie užkampiai tipo, žodžiu ir ta chebra sako tipo „ateik čia“, tipo (keiksmažodis) štyros tipo, o aš nepasišakosiu, nu aš nesu tipo toks tipo šūstras“. <...> Policijos pareigūnas „Ir ką iš jūsų atėmė grasindami peiliu?“ T. K. „banko kortelę, vairavimo teises“. <...> Policijos pareigūnas „Pinigų atėmė kažkiek?“ <...> T. K. „dvidešimt eurų tipo“ <...>. Policijos pareigūnas „telefonas buvo nebuvo?“ T. K. „telefoną atėmė už 150 eurų“. Policijos pareigūnas „koks telefonas buvo?“ T. K. „Samsung A20 tipo“ <...>. <...> Policijos pareigūnas „Kokie įrankiai“. T. K. „elektriko įrankiai, tie elektriniai“. <...> atėmė irgi su visais rūbais tipo, su viskuo tipo <...>. Policijos pareigūnas „O kur tie rūbai?“ <...> T. K. „tokioj didelėj kuprinėj, kaip kaip rašė, bet ten didelė kuprinė“ <...>. Vaizdo įraše „2020_0923_230848_025“, kurio trukmė yra 0.23 min, neužfiksuota reikšmingų aplinkybių (1 t., b. l. 187–190). Tokios pačios aplinkybės taip pat užfiksuotos vaizdo įrašuose.
2020 m. spalio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2020 m. spalio 16 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti dviejų kamerų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš pėsčiųjų perėjos, esančios Vilniuje, virš geležinkelio bėgių, tarp Pelesos g. – Geležinkelio g. Pirmas vaizdo įrašas iš kameros pavadinimu: „004 (Geležinkelio stotis (Geležinkelio g. 6, 8 pėsčiųjų tilto per geležinkelį prieigose))“ yra nuo 22:00:00 val. iki 22:15:00 val. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Matoma, kad vaizdo kamera yra nukreipta į parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Sodų g. 22, pusę. Į vaizdo kameros stebėjimo lauką patenka laiptai, vedantys į pėsčiųjų tiltą virš geležinkelio, taip pat tolumoje matoma pėsčiųjų perėja, kuri yra ties parduotuve „IKI“, dešinėje pusėje matoma pastato, esančio Vilniuje, Geležinkelio g. 6, siena. 22:09:45 val. iš už pastato sienos matomi išeinančių dviejų asmenų siluetai, kurie eina link laiptų. Asmenims priartėjus, matoma, kad tai – du vyrai. Vyrams lipant laiptais į viršų ir priartėjus arčiau vaizdo stebėjimo kameros, iš dešinės einantis vyras yra L. L., kuris yra apie 180 cm ūgio, šviesių, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs pūstą žalios spalvos kamufliažo rašto striukę su gobtuvu, po kuria matomi baltos spalvos marškinėliai, kurių apačioje matomos juodos spalvos vertikalios juostos. L. L. apsirengęs žalsvos spalvos, laisvo stiliaus kelnėmis ir avi juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos intarpais šonuose. L. L. iš dešinės eina apie 175 cm ūgio, tamsių vidutinio kirpimo plaukų, vidutinio kūno sudėjimo vyras, kuris yra apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu, ant kurio matomas kailiukas. Ant striukės kairės rankovės matoma šviesios spalvos emblema. Vyras dėvi laisvo stiliaus, pilkos spalvos kelnes, ant kurių kairės kojos viršaus matoma šviesios spalvos emblema ar užrašas. Vyras avi sportinius tamsios spalvos batus, ant kurių šonų matomos po tris baltos spalvos juostos. Vyras neša didelę juodos spalvos tašę. Vyras, eidamas laiptais, su dešine ranka iš dešinės striukės kišenės ištraukia juodos spalvos daiktą, galimai mobiliojo ryšio telefoną, kurį paduoda L. L. 22.10 val. du vyrai pakyla į laiptų viršų ir išeina iš kameros matymo lauko nueidami link Pelesos g. Antras vaizdo įrašas iš kameros pavadinimu: „060 (Pelesos g. ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelį (Karštasis taškas))“ yra nuo 22:00:00 val. iki 22:15:00 val. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Matoma, kad vaizdo kamera yra nukreipta nuo Pelesos g. į Geležinkelio g. pusę. Į vaizdo kameros matymo lauką patenka pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio. Matoma, kad 10.11 val. tiltu nuo Geležinkelio g. pusės ateina du asmenys, iš kurių vienas, einantis iš kairės, artėdamas prie vaizdo stebėjimo kameros užsideda gobtuvą ant galvos. Vyrams priartėjus arčiau, dešinėje pusėje eina L. L., kuris eidamas laiko dešinę ranką pridėjęs prie ausies, galimai kalbėdamas telefonu. L. L. apsirengęs anksčiau nurodytu būdu. Kitas vyras taip pat apsirengęs anksčiau nurodytu būdu. Antro vyro veido bruožų nematoma, nes jis slepia juos po gobtuvu. 22.12 val. abu vyrai išeina iš kameros matymo lauko eidami toliau link Pelesos g. (1 t., b. l. 197–200). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.
2020 m. lapkričio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad siekiant patikrinti, ar 2020 m. rugsėjo 23 d. nuo 21 val. iki vidurnakčio L. L. ir V. R. naudoti mobiliojo ryšio abonentai jungėsi prie mobiliojo ryšio operatorių UAB „T.“, UAB „B.“ ir AB „T.“ bazinių stočių, veikiančių Vilniuje, Sodų g. 22 (arba kiti bazinių stočių veikimo zonoje esantys abonentai kontaktavo su jais), yra atliekama prokuroro 2020 m. spalio 8 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu gautų išklotinių analizė.
Analizės metu buvo nustatyti šie su L. L. naudotu mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susiję duomenys:
1) UAB „T.“ bazinė stotis (duomenys neskelbtini): 2020 m. rugsėjo 23 d. 20:28:07 užfiksuotas įeinantis skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 66 sekundės. Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 23 d. 20:45:09 užfiksuotas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 23 sekundės. Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 23 d. 23:57:03 užfiksuotas praleistas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini);
2) UAB „T.“ bazinė stotis (duomenys neskelbtini): 2020 m. rugsėjo 23 d. 22:11:22 užfiksuotas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 200 sekundžių. Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini).
Atlikus visų aktualių bazinių stočių išklotinių analizę su V. R. naudojamu mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusių duomenų nustatyta nebuvo (2 t., b. l. 46–48).
Pagal 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, V. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8 Plus“ (2 t., b. l. 147).
2020 m. spalio 23 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S8 Plus“ apžiūra (2 t., b. l. 148–162).
2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. R. pateikė iš rūsio, esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atneštą juodos spalvos kuprinę bei iš savo gyvenamajame kambaryje esančios spintelės ištraukė ir savanoriškai pateikė: statybinį peilį „Stanley“, elektros detektorių, nužėvinimo įrankį „Haupa“, nužėvinimo žnyples „Orbis“, nužėvinimo žnyples „GDPOW“, žnyples, atsuktuvą, dėžutę su statybiniais peiliukais, ausines „Sennheiser HD 25“, voltmetrus „UNI-T“ (2 t., b. l. 164–165).
2020 m. spalio 29 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra 2020 m. spalio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai:
1) juodos spalvos kuprinė;
2) elektros detektorius – įtampos indikatorius, rankena permatoma, ant jos yra užrašas „GS 100-250V~“, ant metalinės įrankio dalies yra baltos spalvos lipdukas su barkodu;
3) nužėvinimo įrankis „Haupa“ – peilis izoliacijai nuimti, juodos spalvos, su žalios spalvos detalėmis, žalios spalvos užrašu „haupa“;
4) nužėvinimo žnyplės „Orbis“ – kabelių žnyplės, raudonos spalvos su geltonos spalvos detalėmis. Ant žnyplių metalinės dalies yra užrašas „USE FOR CU+AL ONLY ORBIS 47-160“, ant vienos rankenos yra užrašas „Orbis C60“, ant kitos užrašas „1000 V“;
5) žnyplės – replės, geltonos spalvos su juodos spalvos detalėmis, ant metalinės dalies yra užrašas „GDPOW“;
6) nužėvinimo žnyplės „GDPOW“ – replės izoliacijai nuimti, geltonos spalvos su juodos spalvos detalėmis, ant metalinės dalies yra užrašas „GDPOW“;
7) atsuktuvas, rankena juodos spalvos su mėlynos spalvos detalėmis, ant metalinės dalies yra užrašas „CHROME VANADIUM“;
8) permatoma plastikinė dėžutė su juodos spalvos dangteliu, kurios viduje penki statybiniai peiliukai;
9) ausinės „Sennheiser HD 25“, juodos spalvos su sidabrinės spalvos detalėmis;
10) voltmetras „UNI-T“ bekontakčiai įtampos indikatoriai, juodos spalvos su raudonos spalvos detalėmis, baltos spalvos antgaliais;
11) statybinis peilis „Stanley“, pilkos spalvos su juodos ir geltonos spalvų detalėmis, ant rėmo yra užrašas „789 STANLEY“ (2 t., b. l. 166–181).
Pagal 2020 m. spalio 22 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, V. R. pateikė juodos spalvos striukę (2 t., b. l. 192–193).
2020 m. spalio 22 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima V. R. pateikta juodos spalvos striukė. Striukė juodos spalvos su kapišonu, ant kurio kailis, užsegama su užtrauktuku juodos spalvos. Striukė su dviem kišenėmis priekyje, kurios užsisega užtrauktuku. Atsegus striukę, matomas jos vidus baltos spalvos, su etikete, ant kurios užrašyta „SOULCAL&CO“ XS dydis (2 t., b. l. 194–199).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) nurodyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
L. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nedalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį T. K. Kita vertus, tokia kaltinamojo versija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pirma, kitas kaltinamasis V. R. bylą nagrinėjant teisme kategoriškai nurodė, kad jis ir būtent L. L. padarė neteisėtus veiksmus prieš T. K. V. R. davė tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu – apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo (4 t., b. l. 97–98), tiek tyrėjos (4 t., b. l. 10–12). Kaltinamasis patvirtino savo duotus parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (4 t., b. l. 52–60). Taigi V. R. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė L. L. dalyvavimą darant neteisėtus veiksmus prieš T. K. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių V. R. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti L. L. Pažymėtina, kad ir pats L. L. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. R. turėtų interesą apkalbėti jį. Nors V. R. šioje byloje yra kaltinamasis, tačiau jis neišvengė baudžiamosios atsakomybės už bendrų nusikalstamų veiksmų padarymą prieš T. K. Todėl vien V. R. procesinis statusas šioje byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo suinteresuotumą byloje dėl L. L.
L. L. bylą nagrinėjant teisme itin akcentavo, kad T. K. neatpažino kaltinamojo, taip pat nurodė skirtingą jo aprangą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų neatpažino L. L. (1 t., b. l. 108–109). Kita vertus, vien to nepakanka pripažinti, kad kaltinamojo nebuvo nagrinėjamo įvykio vietoje. Kaip minėta, tai prieštarauja anksčiau aptartiems V. R. nuosekliems parodymams, duotiems baudžiamojo proceso metu, dėl L. L. dalyvavimo darant neteisėtus veiksmus prieš T. K. Nukentėjusysis galėjo tiksliai neįsidėmėti kaltinamojo dėl įvairių priežasčių (tamsaus paros meto, pavartoto alkoholio, sukelto streso, greito įvykių tempo ir kt.). Svarbu tai, kad T. K. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad faktas, jog ne V. R. pasakė jam gultis ant žemės; L. L. panašus asmuo, kuris galimai apiplėšė jį (atpažįsta jį pagal veido bruožus, kitas asmuo buvo aukštesnis už V. R., trumpų tiesių plaukų). Taigi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu visiškai nepaneigė, kad L. L. negalėjo padaryti neteisėtų veiksmų prieš jį. Be to, teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, remiasi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien nukentėjusiojo T. K. parodymais. Tai, kad nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu ne visiškai tiksliai apibūdino L. L. aprangą, nėra esminė aplinkybė, leidžianti daryti priešingą išvadą dėl kaltinamojo buvimo vietos nagrinėjamo įvykio metu.
Pasak L. L., jis bylai reikšmingu laiku netoli parduotuvės „IKI“ susitiko V. R., einantį su krepšiu. Kita vertus, tai prieštarauja anksčiau aptartiems V. R. nuosekliems parodymams, duotiems baudžiamojo proceso metu, dėl L. L. dalyvavimo darant neteisėtus veiksmus prieš T. K. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „004 (Geležinkelio stotis (Geležinkelio g. 6, 8 pėsčiųjų tilto per geležinkelį prieigose))“ matyti, kad L. L. su V. R. buvo užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 23 d. netoli pėsčiųjų tilto, esančio Vilniuje, virš geležinkelio bėgių, tarp Pelesos g. – Geležinkelio g., jau 22:09:45 val. (1 t., b. l. 197–200). Pagal bylos aplinkybes, prieš T. K. buvo neteisėtai padaryti veiksmai apie 22 val. Šiuo atveju neįtikėtina, kad L. L. praėjus itin mažam laiko tarpui (maždaug 10 min.) atsitiktinai sutiko V. R., kuris pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiojo, juolab atstumas nuo įvykio vietos (Vilnius, Sodų g. 23) iki minėto pėsčiųjų tilto nėra didelis – tai mažina atsitiktinio susitikimo galimybę. L. L. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis negalėjo apiplėšti T. K., nes tuo metu kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Pastebėtina, kad antrame vaizdo įraše pavadinimu „060 (Pelesos g. ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelį (Karštasis taškas))“ užfiksuota, kad L. L. 22:12:13 yra pridėjęs dešinę ranką prie ausies (1 t., b. l. 197–200). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. L. bylai reikšmingu laiku naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (tą patvirtino ir L. L. bylą nagrinėjant teisme). 2020 m. lapkričio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pagal UAB „T.“ bazinę stotį (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 23 d. 22:11:22 užfiksuotas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 200 sekundžių. Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46–48). Tai atitinka ir kompaktiniame diske užfiksuotą informaciją. Akivaizdu, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotas būtent šis L. L. pokalbis telefonu. Iki tol paskutinis kaltinamojo naudojimasis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2020 m. rugsėjo 23 d. 20:45:09 (užfiksuotas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 23 sekundės. Bazinės stoties veikimo zonoje yra abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi L. L. kalbėjo telefonu 2020 m. rugsėjo 23 d. 22:11:22, kai jau buvo padaryti neteisėti veiksmai prieš T. K. (V. R. nešė juodą krepšį, priklausantį nukentėjusiajam), o 2020 m. rugsėjo 23 d. 20:45:09 telefoninio pokalbio metu abu kaltinamieji dar nebuvo sutikę T. K. Todėl L. L. teiginys, kad jis negalėjo padaryti neteisėtų veiksmų prieš T. K., nes kalbėjo telefonu, yra atmetamas kaip prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams.
Galiausiai teismas vertina ir tą byloje nustatytą aplinkybę, kad L. L. kitą dieną po nagrinėjamo įvykio bandė atsiskaityti T. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, neįtikėtina, kad, kaip tvirtino kaltinamasis, trečiasis asmuo atsitiktinai L. L. perdavė nukentėjusiojo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kad būtų nupirkta prekių (cigarečių). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, koks konkretus asmuo davė jam banko mokėjimo kortelę. Nenustatyta, kad tas pats asmuo, neva davęs L. L. banko mokėjimo kortelę, pats negalėjo atsiskaityti už norimas prekes. Paties L. L. elgesys neva imti iš kito asmens be jokios pateisinamos priežasties banko mokėjimo kortelę yra nelogiškas.
Todėl teismas pripažįsta, kad L. L. dalyvavo padarant neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį T. K.
L. L. ir V. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie padarė plėšimą panaudodami peilį, t. y. L. L., grasindamas nukentėjusiajam T. K. peiliu, su V. R. nuvedė T. K. prie pastato pažymėto Nr. 23, Vilniuje, Sodų g., kur L. L. įrėmė T. K. į kaklą peilį, liepė jam užsimerkti, atsigulti ant žemės, po to, grasino papjauti, jei nevykdys jo nurodymų, o vėliau kaltinamieji padarė kitus inkriminuotus veiksmus, susijusius su turto pagrobimu.
Taigi kaltinamiesiems inkriminuoti tokie veiksmai, susiję su peilio panaudojimu:
1) L. L., grasindamas nukentėjusiajam T. K. peiliu, su V. R. nuvedė T. K. prie pastato pažymėto Nr. 23, Vilniuje, Sodų g.;
2) šioje vietoje L. L. įrėmė T. K. į kaklą peilį, liepė jam užsimerkti, atsigulti ant žemės;
3) po to, L. L. grasino papjauti, jei nevykdys jo nurodymų.
Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (grasinimą tuo daiktu) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).
Kaip minėta, L. L. baudžiamojo proceso metu apskritai neigė dalyvavęs T. K. plėšime. Kitas kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. L. tam tikru momentu paėmė nukentėjusįjį už kaklo ir paguldė jį ant žemės sakydamas T. K. užsimerkti ir nesipriešinti, tada šiam nieko nebus. V. R. nematė, kad kitas kaltinamasis naudotų peilį prieš T. K., taip pat nematė, kad šis apskritai turėtų peilį tą dieną. T. K. ėjo iki plėšimo vietos savo noru. V. R. davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu – apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo (4 t., b. l. 87–88), tiek tyrėjos (4 t., b. l. 10–12). Kaltinamasis patvirtino savo duotus parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (4 t., b. l. 52–60).
Šiuo atveju būtina išanalizuoti T. K. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu.
Nukentėjusysis pirminėje (2020 m. rugsėjo 28 d.) apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aukštesnis nepažįstamas asmuo (šiuo atveju L. L.) iš dešinėje megztinio pusėje esančios kišenės ištraukė daiktą, panašų į peilį (peilio apibūdinti negali, atsimena, kad jo geležtė buvo pilkos plieno spalvos, apie 7 cm ilgio, galimai jis buvo kišeninis) ir pasakė, kad jis nebandytų rėkti ar šaukti pagalbos. T. K., pamatęs asmens rankoje laikomą peilį, išsigando ir suprato, kad asmuo gali peilį panaudoti prieš jį, jeigu jis nevykdys nurodymų. Po to, asmuo, laikęs rankoje peilį, nurodė eiti su jais abiem. Jie nuėjo iki pastato, pažymėto skaičiumi 23, esančio šalia autobusų stoties pastato (dešinėje pusėje). Nuėjus iki nurodyto pastato vidinio kiemo, aukštesnis nepažįstamas asmuo prirėmė prie T. K. kaklo peilį ir liepė užsimerkti. Užsimerkus pajuto, kaip antras su nepažįstamu asmeniu buvęs asmuo pradėjo apžiūrinėti jo drabužių kišenes (1 t., b. l. 43–46).
T. K. papildomoje (2020 m. spalio 13 d.) apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad aukštesnis vyras grasino jam peiliu. Nukentėjusysis labai išsigando, todėl ėjo su jais, kur jam sakė – tiksliau, išėjus iš stoties, pasuko į kairę pusę, ten jį nusivedė tarp namų, jis juto, kad jį laiko už kuprinės, kurią turėjo ant pečių, tačiau kuris iš vyrų laikė tiksliai negali pasakyti. Sustojus aukštesnis vyras prirėmė prie jo kaklo peilį, po to, liepė jam užsimerkti, jis labai išsigando, todėl nesipriešino, vykdė vyro nurodymus. T. K. užsimerkus, pajuto, kaip kažkuris iš vyrų pradėjo apžiūrinėti jo striukės kišenes. T. K. turėjo su savimi dvi kuprines, abi buvo juodos spalvos, jas nuo pečių nuėmė žemesnis vyras, kuris pradėjo kraustyti daiktus iš kuprinių, o aukštesnis vyras, apžiūrėjęs nukentėjusiojo kišenes, liepė atsigulti ant žemės. T. K. atsigulė ant nugaros, aukštesnis vyras tikrino jo kitas drabužių kišenes. Kai kraustė jo daiktus, aukštesnis vyras ištraukė iš T. K. kuprinės statybinį peilį, parodė jį kitam asmeniui ir T. K. pasakė „žėk, su tavo pačiu peiliu tave papjausiu“ (1 t., b. l. 47–50).
Nagrinėjamu atveju T. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nukentėjusysis davė minėtus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.). Toks vertinimas taikytinas ir tuo atveju, kai nukentėjusysis duoda parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taigi T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nelaikytini savaime įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.
T. K. buvo tiesiogiai apklaustas bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusysis dėl peilio panaudojimo prieš jį nurodė, kad jis nėra tikras, kad buvo viskas taip (dėl peilio panaudojimo), kaip davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pasak T. K., nukentėjusysis turėjo darbinį (statybininko) peilį, keičiamomis geležtėmis, ir kas jam trikdė atmintį, jog kažkas pasakė „o, žiūrėk, koks peilis“, taip pat sakė, kad nukentėjusįjį su jo peiliu papjaus. Nukentėjusiojo peilį iš striukės ar iš kišenės paėmė. Nematė peilio, tik girdėjo apie jį. Todėl T. K. pamanė, kad buvo panaudotas peilis prieš jį. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo paimtas už kaklo. Teismas citavo T. K. parodymus, duotus 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. spalio 13 d. apklausų metu, ir uždavė jam klausimus dėl jo duotų parodymų, susijusių su peilio panaudojimu, tačiau nukentėjusysis kategoriškai nepatvirtino jų, t. y. kad aukštesnis vyras išsitraukė peilį, pasakė, kad T. K. nebandytų rėkti ar šauktis pagalbos; tas pats asmuo, laikęs rankoje peilį, nurodė eiti su jais abiem; po to, prirėmė prie T. K. kaklo peilį ir liepė užsimerkti. Todėl vien nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka pripažinti įrodytomis šias aplinkybes. Šiame kontekste pastebėtina, kad V. R. baudžiamojo proceso metu teigė, jog kaltinamieji iš pradžių bendravo su T. K. dėl šio noro gauti narkotinių medžiagų (kanapių). Pats nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad galėjo būti, jog jam pasiūlė „žolės“ ar norėjo nusipirkti jos, todėl nuėjo su kaltinamaisiais. Taigi nukentėjusysis teisme nepatvirtino, kad jis per prievartą (dėl panaudoto peilio) iš karto ėjo su kaltinamaisiais. Todėl teigti, kad L. L. susitikimo su T. K. metu iš karto išsitraukė peilį ir nurodė, kur eiti, nėra pagrindo. Teismas taip pat nelaiko įrodyta aplinkybę, kad L. L. įvykio vietoje įrėmė T. K. į kaklą peilį, kad šis užsimerktų ir atsigultų ant žemės. Kaip minėta, nukentėjusysis teisme vienareikšmiškai nepatvirtino, kad jam peilis buvo įremtas į kaklą. Bylą nagrinėjant teisme V. R. teigė, kad L. L. paėmė T. K. už kaklo, o, kaip aptarta, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad toks L. L. veiksmas galėjo būti padarytas. Todėl teismas laiko įrodyta, kad L. L. bylai reikšmingu laiku paėmė T. K. už kaklo, o ne prirėmė peilį prie jo kaklo. Teismas įspėjo kaltinamuosius dėl šios aplinkybės pakeitimo, todėl toks aplinkybės keitimas nelaikytinas jų teisės į gynybą pažeidimu. Darant aptariamas išvadas neturi reikšmės tos aplinkybės, kad iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, girdėti, kad T. K. ne kartą minėjo, kad jam peilis buvo prikištas prie kaklo (1 t., b. l. 157–161); nukentėjusiojo pareiškime nurodyta apie peilio panaudojimą (1 t., b. l. 20). Kaip minėta, nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis, išgirdęs apie rastą jo statybinį peilį ir pasakymą, kad jo peiliu papjaus, padarė išvadas dėl peilio panaudojimo. Svarbu ir tai, kad, pasak T. K., bylai reikšmingu laiku jis gėrė penkių rūšių vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo streso būsenos, nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo susimaišyti su nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad L. L. bylai reikšmingu laiku būtų disponavęs peiliu. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos išvados, kad L. L. bylai reikšmingu laiku su savimi turėjo peilį ir panaudojo jį prieš nukentėjusįjį.
Dar viena kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybė, susijusi su peilio panaudojimu – L. L. grasino papjauti T. K., jei nevykdys jo nurodymų. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme parodė, kad girdėjo, kaip, radus jo statybinį peilį, buvo pasakyta, kad nukentėjusįjį su jo peiliu papjaus. T. K. siejo būtent šią aplinkybę su peilio panaudojimu prieš jį. Teismas pastebi, kad T. K. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas tokią aplinkybę. Pirma, nukentėjusiojo 2020 m. rugsėjo 28 d. protokole–pareiškime neužfiksuota, kad T. K. buvo grasinama jo statybiniu peiliu. Pasak nukentėjusiojo, vienas iš nepažįstamų vyrų, laikydamas rankoje peilį, nuvedė jį prie pastato, kur esančiame vidiniame kieme nukentėjusiajam buvo priremtas peilis prie kaklo. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su peilio panaudojimu (grasinimu panaudoti jį), nenurodyta (1 t., b. l. 20). T. K. nurodė analogiškas aplinkybes ir pirminėje (2020 m. rugsėjo 28 d.) apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–46). Teismo vertinimu, svarbių aplinkybių, susijusių su grasinimu panaudoti statybinį peilį prieš nukentėjusįjį, nutylėjimas būtų nelogiškas asmens elgesys. Kita vertus, nukentėjusysis, 2020 m. spalio 13 d. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be minėtų aplinkybių dėl peilio panaudojimo pradėjo teigti ir tai, kad, kai kraustė jo daiktus, aukštesnis vyras ištraukė iš jo kuprinės statybinį peilį, parodė kitam kaltininkui ir nukentėjusiajam pasakė „žėk, su tavo pačiu peiliu tave papjausiu (1 t., b. l. 47–50). Šiame kontekste pasakytina, kad T. K. bylą nagrinėjant teisme teigė, jog, kai jis buvo paguldytas ant žemės, nukentėjusysis buvo užsimerkęs. Kad buvo užsimerkęs, nukentėjusysis patvirtino ir pirmos apklausos metu (1 t., b. l. 43–46). Todėl teismas abejoja, ar nukentėjusysis, gulėdamas ant žemės ir būdamas užsimerkęs, matė, kad aukštesnis vyras (L. L.) ištraukė iš nukentėjusiojo kuprinės statybinį peilį. Kartu nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kokiu būdu (matydamas ar/ir girdėdamas) jis suvokė grasinimą statybiniu peiliu. Be to, T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vienas kaltinamasis kraustė jo kišenes, o kitas kaltinamasis žiūrėjo nukentėjusiojo kuprinių turinį. Taigi nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nepatvirtino, kad būtent L. L. apžiūrinėjo kuprinių turinį, o byloje nustatyta, kad tai darė V. R. Akivaizdu, kad anksčiau aptarti T. K. parodymai, susiję su grasinimu panaudoti peilį prieš jį, yra prieštaringi. Kitų įrodymų, išskyrus anksčiau aptartus nukentėjusiojo parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų, kad L. L. iš tiesų grasino papjauti T. K., jei nevykdys jo nurodymų, byloje nėra. V. R. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad L. L. grasino nukentėjusiajam surastu statybiniu peiliu. Iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, girdėti, kad T. K. ne kartą minėjo, kad jam peilis buvo prikištas prie kaklo (1 t., b. l. 157–161), tačiau nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam priklausančio peilio panaudojimu prieš jį. Po nagrinėjamo įvykio V. R. grąžino krepšį, kuriame iš tiesų buvo statybinis peilis (2 t., b. l. 164–165), tačiau vien šios aplinkybės nustatymas savaime neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl grasinimo panaudoti tokį daiktą prieš nukentėjusįjį. Kaip minėta, būtina įvertinti ir anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su T. K. būsena nagrinėjamo įvykio metu (jis gėrė penkių rūšių vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo streso būsenos, nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio).
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, galima daryti tik prielaidą, kad L. L. grasino papjauti T. K., jei nevykdys jo nurodymų. Be to, pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų <...> parodymais. Be anksčiau aptartų nukentėjusiojo parodymų (kurių dalis yra prieštaringa) byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo grasinama jam statybiniu peiliu, rastu kuprinėje (krepšyje). Todėl aptariama aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Taigi teismas pripažįsta, kad byloje surinktais įrodymais nepatvirtintas kaltinimas dėl plėšimo padarymo panaudojus peilį prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju L. L. ir V. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas įspėjo kaltinamuosius, kad jų nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, todėl jų nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnę BK 180 straipsnio dalį nelaikytinas jų teisės į gynybą pažeidimu.
1) iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, AB „S.“ banko kortelė, išduota T. K. vardu, moksleivio pažymėjimas, išduotas T. K. vardu, ir 15 Eur;
2) iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės;
3) nuo nukentėjusiojo kaklo pagrobė ausines „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės;
o V. R. pagrobė dvi kuprines, kurių bendra vertė 40 Eur, iš kuprinės pagrobė automobilio Nissan Almera II N 18 raktą, 160 Eur vertės, elektromontuotojo įrankių rinkinį, kurį sudarė „HAUPA“ firmos vertikalaus nužievinimo įrankis, „STANLEY“ firmos peilis, dielektrinių atsuktuvų rinkinys, „KNIPEX“ nužievinimo žnyplės, mechaninės žnyplės, nužievinimo žnyplės „ORBIS“, bendros 130 Eur vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį 545 Eur vertės turtą.
Pirmiausia, teismas pažymi, kad plėšimo (BK 180 straipsnis) dalykas yra ekonominę vertę turintys daiktai. Todėl iš kaltinimo šalintini kaltinamiesiems pagrobtoje piniginėje inkriminuoti asmens dokumentai (vairuotojo pažymėjimas ir moksleivio pažymėjimas), nes jie nėra vagystės objektas, juolab kaltinime nenurodyta jų vertė.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad iš jo buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 15 Eur, mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės, ausinės „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės, dvi kuprinės, 40 Eur vertės, automobilio Nissan Almera II N 18 raktas, 160 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinys, 130 Eur vertės (1 t., b. l. 43–46, 51–52). T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės tokius pačius pagrobtus daiktus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo teiginiais dėl iš jo pagrobtų daiktų ir jų vertėmis (nors dalies daiktų vertė nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais, tačiau jos nelaikytinos neproporcingomis). Be to, V. R. savanoriškai ikiteisminio tyrimo metu grąžino dalį pagrobtų daiktų (2 t., b. l. 164–165). Taigi, pripažintina, kad iš T. K. buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai.
Teismas tikslina kaltinimo dalį konstatuodamas, kad ne L. L., o V. R. pagrobė ausines „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės. Šias ausines pateikė V. R. savanoriškai grąžindamas pagrobtus daiktus ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis rado aptariamas ausines kuprinėje. Teismas įspėjo kaltinamuosius dėl tokios aplinkybės patikslinimo.
Nors V. R. baudžiamojo proceso metu neigė, kad žinojo, jog iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, tačiau jis pripažino, kad matė, jog L. L. plėšimo metu buvo prie T. K., todėl akivaizdu, kad V. R. galėjo suprasti, kad jo bendrininkas ieško vertingų nukentėjusiojo daiktų. Be to, nėra būtina, kad bendrininkai tiksliai žinotų, ką kiekvienas iš jų pagrobė. Kadangi kaltinamieji veikė kaip vykdytojai jiems inkriminuojami visi bendrai pagrobti daiktai. V. R. taip pat teigė, kad jis negrobė vienos iš kuprinių, tačiau nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus nurodydamas dėl iš jo pagrobtų dviejų kuprinių. Teismas tiki šiais T. K. parodymais, todėl pripažįsta, kad V. R. pagrobė ne vieną, o dvi kuprines.
Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad L. L. ir V. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad bendrais veiksmais daro plėšimą, kad padarys nukentėjusiajam turtinės žalos, ir norėjo taip veikti.
Taigi byloje įrodyta, kad L. L. ir V. R. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 22 val. Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, veikdami bendrai, nuvedė T. K. prie pastato, pažymėto Nr. 23, kur L. L. paėmė T. K. už kaklo, liepė jam užsimerkti ir atsigulti ant žemės, po to, L. L. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 15 Eur, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės, o V. R. pagrobė dvi kuprines, kurių bendra vertė 40 Eur, iš kuprinės pagrobė automobilio NISSAN ALMERA II N 18 raktą, 160 Eur vertės, ausines „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinį, kurį sudarė „HAUPA“ firmos vertikalaus nužievinimo įrankis, „STANLEY“ firmos peilis, dielektrinių atsuktuvų rinkinys, „KNIPEX“ nužievinimo žnyplės, mechaninės žnyplės, nužievinimo žnyplės „ORBIS“, bendros 130 Eur vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį 545 Eur vertės turtą.
Taigi L. L. ir V. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
T. K. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš jo buvo pagrobta AB „S.“ banko mokėjimo kortelė, buvusi jo piniginėje (1 t., b. l. 43–46). Tokią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. lapkričio 3 d. Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. spalio 26 d. pateikė AB „S.“ bankas. Pagal ją, T. K. nagrinėjamo įvykio dieną 22.17 val., t. y. netrukus po plėšimo, paskambino į minėtą banką, kad būtų užblokuota jo vardu išduotą banko mokėjimo kortelė (1 t., b. l. 143–145). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu iš T. K. buvo neteisėtai įgyta elektroninė mokėjimo priemonė. Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes L. L. buvo prie T. K., o V. R. apžiūrinėjo daiktus, kuriuos iki plėšimo nešėsi nukentėjusysis. Taigi L. L. turėjo tiesioginį priėjimą prie T. K. piniginės. Be to, tai, kad šis kaltinamasis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę būtent nukentėjusiojo plėšimo metu, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio L. L. bandė atsiskaityti T. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, neįtikėtina, kad, kaip tvirtino kaltinamasis, trečiasis asmuo atsitiktinai L. L. perdavė nukentėjusiojo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kad būtų nupirkta prekių (cigarečių). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, koks konkretus asmuo davė jam banko mokėjimo kortelę. Nenustatyta, kad tas pats asmuo, neva davęs L. L. banko mokėjimo kortelę, pats negalėjo atsiskaityti už norimas prekes. Paties L. L. elgesys neva imti iš kito asmens be jokios pateisinamos priežasties banko mokėjimo kortelę yra nelogiškas. Taigi L. L. veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nes jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę (T. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę), taip pat BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nes kaltinamasis neteisėtai inicijavo finansinę operaciją priglausdamas elektroninę mokėjimo priemonę (bekontaktę T. K. vardu išduotą AB „S.“ banko mokėjimo kortelę) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo.
V. R. taip pat inkriminuota BK 214 straipsnio 1 dalis kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės (T. K. vardu išduotos AB „S.“ banko mokėjimo kortelės) įgijimas bendrais veiksmais su L. L. V. R. baudžiamojo proceso metu (tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 10–12, 97–98)) nuosekliai nurodė, kad L. L. nesakė jam apie įgytą banko mokėjimo kortelę. Teismas pažymi, kad ne kiekvienas asmuo savo piniginėje nuolat turi ir nešioja banko mokėjimo kortelę. Todėl V. R. galėjo neabejotinai nežinoti, kad T. K. piniginėje laikė banko mokėjimo kortelę, o L. L. įgijo ją. Nagrinėjamu atveju T. K. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad kaltinamieji kalbėjo apie rastą nukentėjusiojo piniginėje banko mokėjimo kortelę. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai L. L. neteisėtai įgijo banko mokėjimo kortelę, V. R. buvo šalia, jis matė kito kaltinamojo pradėtą neteisėtai disponuoti elektroninę mokėjimo priemonę. Byloje taip pat nenustatyta, kad po padaryto plėšimo L. L. su V. R. ėjo į bankomatą panaudoti banko mokėjimo kortelę ar kitur atsiskaityti ja. Pagal bylos aplinkybes būtent L. L. bandė atsiskaityti (inicijavo finansinę operaciją) T. K. vardu išduota AB „S.“ banko mokėjimo kortele. Byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus padarė ir V. R. Taip pat byloje nenustatyta, kad L. L. buvo perdavęs V. R. banko mokėjimo kortelę, su ant kurios esančia informacija neabejotinai susipažino V. R. Vien tai, kad kaltinamieji kartu dalyvavo darant plėšimą prieš T. K., o kitą dieną jie tam tikrą laiką taip pat buvo kartu, šiuo atveju savaime negali būti pagrindas pripažinti, kad įrodyta V. R. tyčia bendrais su L. L. veiksmais pagrobti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Pažymėtina, kad elektroninė mokėjimo priemonė nėra plėšimo dalykas BK 180 straipsnio prasme, t. y. savaime nėra ekonominę vertę turintis daiktas, todėl V. R. susitarimas su L. L. tyčia neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę turi būti įrodytas neabejotinais byloje surinktais įrodymais. Tokių įrodymų byloje nėra, o apkaltinamasis nuosprendis, kaip minėta, negali būti grindžiamas prielaidomis.
Atsižvelgiant į tai, V. R. išteisinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas L. L. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. L. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 180 straipsnio 1 dalis), priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat tiesiogine tyčia – dvi baigtas nusikalstamas finansų sistemai, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Plėšimo metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bendrais su V. R. veiksmais pagrobė svetimą turtą, kurio vertė iš viso 545 Eur. L. L. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Darant plėšimą kaltinamasis veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe su kitu kaltinamuoju.
L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis pateikė atsiskaityti už prekes ne savo banko mokėjimo kortelę, tačiau teigė, kad jis nežinojo, kieno banko mokėjimo kortelė tai buvo. Pasak L. L., jam pateikė banko mokėjimo kortelę kitas asmuo, kad būtų nupirktos prekės. Tokie kaltinamojo parodymai rodo, kad jis nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje; siekia sumenkinti savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, nes byloje neabejotinai įrodyta, kad būtent L. L. plėšimo metu neteisėtai įgijo iš T. K. banko mokėjimo kortelę.
L. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors L. L. nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo teistumo, tačiau teismas vertina tai, kad kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn net keturiolika kartų (6 t., b. l. 66–81). Didžioji jo padarytų nusikalstamų veikų susijusios su nuosavybe. Be to, po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo dėl L. L. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. L. L. anksčiau itin daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (6 t., b. l. 18–65). Iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Arešto bausmės paskyrimas kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, taip pat kitas ankščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, aiškiai būtų per švelni priemonė. Baudą už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą L. L. skirti nėra tikslinga ir dėl to, kad jis nedirba.
Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria L. L. tokius laisvės atėmimo bausmės dydžius:
1) dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo – 1 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo;
2) dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) – 9 mėnesius laisvės atėmimo;
3) dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo – 1 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės (1 metų ir 9 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir L. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės (2 metų ir 3 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir L. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.
Teismas, skirdamas V. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 180 straipsnio 1 dalis), priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Plėšimo metu kaltinamasis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, bendrais su L. L. veiksmais pagrobė svetimą turtą, kurio vertė iš viso 545 Eur. V. R. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Darant plėšimą kaltinamasis veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe su kitu kaltinamuoju.
V. R. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis pripažino pagrobęs su L. L. tik dalį kaltinime nurodytų T. K. daiktų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
V. R. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus (6 t., b. l. 1–2), jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (6 t., b. l. 3 – 17). V. R. nedirba, šiuo metu yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 96). Jis įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 45), gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 44). V. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teismui nekyla abejonių, kad ši priklausomybė kaltinamajam turėjo įtakos nusikalsti.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. R. paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis yra 1 metai. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį – areštą – nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įvertinus tiek pačios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (pavyzdžiui, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant su kitu asmeniu), tiek V. R. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo (buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dažnai pažeisdavo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles), taip pat kitas anksčiau aptartas aplinkybes.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad šiuo atveju L. L. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, L. L. anksčiau daug kartų yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka. Būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. L. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio aplinkybes, jis yra pavojingas visuomenės narys, turintis polinkį nusikalsti. Todėl bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti be realaus L. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismas, vertindamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti V. R. bausmės vykdymą, įvertina tai, kad nors kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus, tačiau tai buvo seniai – daugiau kaip prieš dešimt metų. Būtina įvertinti ir tai, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu grąžino dalį iš T. K. pagrobtų daiktų, jis bylą nagrinėjant teisme atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Tai rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Be to, V. R. šiuo metu savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Tai rodo, kad kaltinamasis siekia pakeisti savo ankstesnį gyvenimo būdą, kartu ateityje stengtis daugiau nebenusikalsti. Anksčiau aptartas V. R. elgesys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti V. R. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. R. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kaltinamasis šiuo metu savanoriškai gydosi nuo tokios priklausomybės, taigi tikslinga jam paskirti šią pareigą) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);
4) baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. K. priteistą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).
V. Civilinis ieškinys
Šioje byloje nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 325 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 72).
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. L. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 15 Eur, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės, o V. R. pagrobė dvi kuprines, kurių bendra vertė 40 Eur, iš kuprinės pagrobė automobilio NISSAN ALMERA II N 18 raktą, 160 Eur vertės, ausines „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinį, kurį sudarė „HAUPA“ firmos vertikalaus nužievinimo įrankis, „STANLEY“ firmos peilis, dielektrinių atsuktuvų rinkinys, „KNIPEX“ nužievinimo žnyplės, mechaninės žnyplės, nužievinimo žnyplės „ORBIS“, bendros 130 Eur vertės.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad iš jo buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 15 Eur, mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG A20“, 130 Eur vertės, ausinės „SANNHEISER HD25“, 70 Eur vertės, dvi kuprinės, 40 Eur vertės, automobilio Nissan Almera II N 18 raktas, 160 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinys, 130 Eur vertės (1 t., b. l. 43–46, 51–52). T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės tokius pačius pagrobtus daiktus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo teiginiais dėl iš jo pagrobtų daiktų ir jų vertėmis (nors dalies daiktų vertė nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais, tačiau jos nelaikytinos neproporcingomis). Taigi, pripažintina, kad iš T. K. buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, kurių bendra vertė 545 Eur.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Tarp L. L. ir V. R. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
V. R. savanoriškai ikiteisminio tyrimo metu grąžino dalį pagrobtų daiktų (2 t., b. l. 164–165), t. y. elektromontuotojo įrankių rinkinį, vieną juodos spalvos kuprinę ir ausines „SANNHEISER HD25“. Todėl iš 545 Eur atimama šių daiktų vertė (545 Eur – 130 Eur, 20 Eur ir 70 Eur), t. y. lieka 325 Eur.
Pastebėtina, kad, bylą nagrinėjant teisme, V. R. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos: 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2021 m. sausio 8 d. pervedė į T. K. banko sąskaitą 50 Eur (5 t., b. l. 97–98), 2021 m. vasario 8 d. 50 Eur (5 t., b. l. 183). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. R. pervedė minėtas pinigų sumas. Kadangi V. R. atlygino dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam, ši pinigų suma atimama iš 325 Eur, t. y. 325 Eur – 150 Eur.
Taigi likusi neatlyginta T. K. padaryta turtinė žala yra 175 Eur. Ši turtinė žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl iš jų solidariai priteisiama atlyginti nukentėjusiajam minėtą turtinės žalos dydį.
VI. Kiti klausimai
L. L. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas pastebi, kad dabartiniu metu dėl jo yra įsiteisėjęs kitas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamajam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, taikyti šioje byloje L. L. kardomąją priemonę – suėmimą – nebėra tikslinga, todėl ji paliekama galioti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. L. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 20 d. 17.08 val. (3 t., b. l. 2), jam po to paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 2020 m. spalio 22 d. (3 t., b. l. 22–23), kuri taikoma iki šiol.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo metu išbūtą laiką (nuo 2020 m. spalio 20 d.), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti bausmės laiką, kuris bus atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 21–22), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b. l. 24–25), taip pat dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (4 t., b. l. 27–28). Šios kardomosios priemonės taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
V. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.15 val. (4 t., b. l. 3) iki 2020 m. spalio 22 d. 10.18 val. (4 t., b. l. 13) (viena diena). Jei kaltinamasis realiai atliks laisvės atėmimo bausmę, į šios bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką, vieną laikino sulaikymo laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Byloje buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už L. L. ir V. R. gynusių advokatų darbo užmokestį (atitinkamai 451,40 Eur ir 605,88 Eur) (5 t., b. l. 170, 176). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu, nes L. L. byloje buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o V. R. gynėjas buvo reikalingas, nes tarp kaltinamųjų parodymų buvo prieštaravimų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamieji niekur nedirba, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.
1) palikti prie bylos medžiagos dešimt kompaktinių diskų, kuriuose yra vaizdo, garso įrašai, taip pat kita informacija;
2) grąžinti V. R. jam priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (1 metų ir 9 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir L. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (2 metų ir 3 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir L. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
L. L. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti paliekant šią kardomąją priemonę galioti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtą laiką (nuo 2020 m. spalio 20 d.), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat bausmės laiką, kuris bus atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);
4) baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. K. priteistą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jei V. R. realiai atliktų bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.15 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 10.18 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. R. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), nes neįrodyta, kad V. R. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Iš L. L. ir V. R. solidariai priteisti atlyginti nukentėjusiajam T. K. padarytą 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) turtinę žalą.
Iš L. L. ir V. R. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.
1) palikti prie bylos medžiagos dešimt kompaktinių diskų, kuriuose yra vaizdo, garso įrašai, taip pat kita informacija;
2) grąžinti V. R. jam priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtojo nuo nuosprendžio gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.