- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-376-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38978-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- L. L., ir V
- Civilinis ieškovas
- T. K.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233), ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233), subendrintos tarpusavyje ir L. L. paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir L. L. paskirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, ir L. L. paskirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. L. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. spalio 20 d. išbūtas laikas, taip pat bausmė, kuri bus atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo.
Iš L. L. ir V. R. (V. R.) solidariai priteista 175 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo T. K. naudai. Iš L. L. ir V. R. nepriteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
Šioje byloje nuteistas ir V. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. L. ir V. R. 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 22 val., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, veikdami bendrai nuvedė T. K. prie pastato, pažymėto Nr. 23, ten L. L. paėmė T. K. už kaklo, liepė jam užsimerkti ir atsigulti ant žemės, po to iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 15 Eur, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A20“, 130 Eur vertės, o V. R. pagrobė dvi kuprines, kurių bendra vertė 40 Eur, iš kuprinės pagrobė automobilio „Nissan Almera II N 18“ raktą, 160 Eur vertės, ausines „Sannheiser HD25“, 70 Eur vertės, ir elektromontuotojo įrankių rinkinį, kurį sudarė „Haupa“ firmos vertikalaus nužievinimo įrankis, „Stanley“ firmos peilis, dielektrinių atsuktuvų rinkinys, „Knipex“ nužievinimo žnyplės, mechaninės žnyplės, nužievinimo žnyplės „Orbis“, bendros 130 Eur vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį 545 Eur vertės turtą. Be to, L. L. tuo pačiu metu be V. R. žinios neteisėtai įgijo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą T. K. vardu, buvusią nukentėjusiojo piniginėje, kurią jis (L. L.) pagrobė. Taip L. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233).
2. Be to, L. L. 2020 m. rugsėjo 24 d., 10.05 val., Vilniuje, Sodų g. 24D, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją priglausdamas elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę nukentėjusiojo T. K. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę – prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir bandė sumokėti 16,60 Eur už prekes. Taip L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir pripažinti, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino neteisėtai įgijęs mokėjimo kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu, ir ja neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją, bei nuoširdžiai gailisi.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad liko nenustatytas nukentėjusiojo atvykimo į įvykio vietą ir nusikaltimo padarymo laikas. Nukentėjusysis parodė, kad netrukus po atvykimo buvo apiplėštas, tačiau apklausų metu nurodė skirtingą atvykimo laiką, be kita ko, ir 21.30 val., todėl kitas nuteistasis galėjo padaryti plėšimą dar iki susitikimo su juo (L. L.). Tai paaiškina, kodėl vaizdo įraše abu nuteistieji užfiksuoti 22.15 val. einantys per tiltą. Pastebėta ir tai, kad nukentėjusiojo parodymai, kuris iš plėšikų (aukštesnis ar žemesnis), tikrino jo rūbus, o kuris – kuprinių turinį, nenuoseklūs, todėl lieka neaišku, kuris iš dviejų plėšimą įvykdžiusių asmenų iš nukentėjusiojo kelnių kišenės paėmė piniginę, kurioje buvo mokėjimo kortelė. Dar daugiau, nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis ant kaklo turėjo ausines, kurias paėmė aukštesnis plėšikas, prieštarauja kito nuteistojo (žemesniojo plėšiko) duotiems parodymams, iš kurių matyti, kad ausines šis rado kuprinėje ir vėliau savanoriškai grąžino. Skunde pabrėžiama tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, prokurorė nepagrįstai atmetė L. L. prašymus, tarp jų ir prašymą į bylą pateikti vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad L. L. nusikaltimo padarymo metu buvo kitoje vietoje, nors visa Vilniaus autobusų stotis, įskaitant nukentėjusiojo ir kito nuteistojo minimą pagrindinį įėjimą, prie kurio stovėjo plėšikai, yra filmuojama. Be to, L. L. taip pat prašė prokurorės atlikti jo parodymą atpažinti, nes nukentėjusiojo apibūdinti plėšikai yra nepanašūs į jį, o iš parodytų nuotraukos bei vaizdo įrašo nukentėjusysis jo neatpažino. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis taip pat nebuvo įsitikinęs, kad vaizdo įraše su kitu nuteistuoju užfiksuotas asmuo (L. L.) ir yra vienas iš jį užpuolusių asmenų. Prokurorės taip pat buvo prašoma atlikti akistatą su V. R., nes, apelianto manymu, pastarasis jį galėjo apkalbėti už tai, kad L. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė vaizdo įraše užfiksuoto kito nuteistojo asmenybę, kuri tuo metu dar nebuvo nustatyta. Apelianto nuomone, jeigu jis būtų padaręs plėšimą, būtų nelogiška atskleisti bendrininko asmenybę ir buvimo vietą, žinant, kad pastarasis turi pagrobtus daiktus, o pačiam neigti savo kaltę ir tikėtis, kad kitas nuteistasis jo neišduos. Apeliantas skunde pabrėžia, kad iš nukentėjusiojo pagrobtą banko mokėjimo kortelę jis gavo iš kito asmens – galimai, kito nuteistojo. Jo parodymus apie kitą asmenį, kuris taip pat bandė atsiskaityti mokėjimo kortele, pagrindžia vaizdo įrašas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neprisipažino bandęs atsiskaityti mokėjimo kortele ir dėl to nesigaili, nes pats ją ir pagrobė, o apie kitą asmenį – išsigalvojo. Prie apeliacinio skundo pridėtas nuteistojo L. L. prašymas prokurorei.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Nuteistasis L. L. prašė pristatyti jį į teismo posėdį.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis L. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad jis nedalyvavo plėšime, be to, nuteistasis L. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis neprisipažino neteisėtai įgijęs mokėjimo kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu, ir ja neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją bei nuoširdžiai nesigaili, teigia, kad tai lengvina jo atsakomybę.
8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistąjį L. L. pripažindamas kaltu dėl plėšimo, nepažeidė įrodymams ir jų vertinimui keliamų reikalavimų, savo išvadas dėl jo kaltės pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Dėl L. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje
9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymų leidėjas nustatė išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti tai, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
10. Apeliacinio skundo kontekste paminėtina ir tai, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados būtų sujungti tarpusavyje ir sudarytų nuoseklią loginę grandinę.
11. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis L. L. neigia dalyvavęs plėšime, teigia, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo prieš nukentėjusįjį padarytas iki apelianto susitikimo su kitu nuteistuoju, tai argumentuoja tuo, jog nukentėjusysis nurodė skirtingą atvykimo į įvykio vietą laiką, po kurio netrukus buvo apiplėštas, todėl nusikaltimo padarymo laikas liko nenustatytas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
12. Apeliaciniame skunde, remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 47-48), nukentėjusiojo nurodytas atvykimo į įvykio vietą laikas – 21.30 val., tapatinamas su plėšimo padarymo laiku, tačiau apelianto akcentuojami parodymai, taip pat kiti nukentėjusiojo duoti parodymai ir paaiškinimai bei kiti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad būtent tuo metu T. K. buvo apiplėštas. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 43-45, 51-53), tiek bylos nagrinėjimo teisme (5 t., 100-104, 164-165) metu, matyti, kad jis buvo kategoriškas dėl to, kad netrukus po to, kai plėšikai pasišalino, jis iš kito asmens telefono paskambino į banką dėl mokėjimo kortelės blokavimo, taip pat bendruoju pagalbos telefono numeriu. AB SEB banko raštas (1 t., b. l. 142), pateiktas garso įrašas (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 4 tomo viršelio) ir jo apžiūros protokolas (1 t., b. l. 143-145) pagrindžia, kad į banką nukentėjusysis paskambino 22.17 val., nurodydamas, jog plėšimas buvo padarytas dešimtą valandą. Tuo tarpu Policijos registruojamų įvykių registro duomenys (1 t., b. l. 13-17), Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas ir jo apžiūros protokolas (1 t., b. l. 157-161) patvirtina, kad nukentėjusysis Bendrajam pagalbos centrui paskambino 22.20 val. ir nurodė, kad buvo apiplėštas prieš dešimt minučių. Iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, padaryto vaizdo įrašo (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 4 tomo viršelio) ir jo apžiūros protokolo (1 t., b. l. 187-190) matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, jog plėšimas buvo padarytas apie 22 val. Pažymėtina tai, kad nurodyti įrodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su vaizdo įrašais (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 4 tomo viršelio) ir jų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 197-200), kuriuose užfiksuota, jog abu nuteistieji 22.09 val. buvo pastebėti prie laiptų, vedančių į pėsčiųjų tiltą virš geležinkelio bėgių, esantį tarp Geležinkelio g.-Pelesos g., t. y. netoli įvykio vietos, esančios Sodų g., prie pastato Nr. 23, kitam nuteistajam nešant nukentėjusiajam priklausančią kuprinę. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad plėšimas buvo padarytas apie 22 val. Būtent tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, kad nukentėjusysis neatpažino nuteistojo L. L., be to, nebuvo surinkti įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kurie patvirtintų, kad jis nedalyvavo plėšime. Teisėjų kolegija tai vertina, kaip apelianto nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti, jog L. L. dalyvavo plėšime. Pažymėtina tai, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo L. L. dalyvavimas nusikaltimo padaryme įrodytas kito nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 97-98) ir teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 63-66, 100, 104), taip pat atliekant parodymų patikrinimą vietoje (4 t., b. l. 52-60), pagrindžiančiais, kad nuteistasis L. L. dalyvavo plėšime; be to, minėtais vaizdo įrašais, patvirtinančiais, kad netrukus po plėšimo padarymo abu nuteistieji buvo užfiksuoti netoli įvykio vietos; taip pat paties nuteistojo L. L. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (5 t., b. l. 62-63, 104), iš kurių matyti, kad jis pripažino aplinkybę, jog kitą dieną bandė atsiskaityti mokėjimo kortele, išduota nukentėjusiojo vardu (tai objektyviai atsispindi vaizdo įrašuose (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 4 tomo viršelio) ir jų apžiūros protokole (1 t., b. l. 177-186), taip pat AB SEB banko rašte ir sąskaitos išraše (1 t., b. l. 131-133)). Nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje, sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jų pakanka padaryti išvadai, jog nuteistasis L. L. dalyvavo plėšime, nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusysis neatpažino nuteistojo L. L. ir tai nebuvo užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis. Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas savo skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad po nukentėjusiojo apiplėšimo, įvykdyto apie 22 val., nuteistasis L. L. iki 22.09 val. atsitiktinai sutiko kitą nuteistąjį, yra neįtikėtina.
14. Atsakant į skundo argumentą, susijusį su apelianto prašymu iš Vilniaus autobusų stoties išreikalauti vaizdo įrašus, pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. reikalavimu (1 t., b. l. 146-148) Vilniaus autobusų stoties buvo reikalaujama pateikti vaizdo kamerų, įrengtų ant autobusų stoties pastato (virš automatinių įėjimo durų), nukreiptų į šalia esančią aikštelę, link prekybos paviljonų ir į pastatą, kurio Nr. 23, įrašus, tačiau UAB „Tolimojo keleivinio transporto“ informacinių technologijų administratorius 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku (1 t., b. l. 149) informavo, kad neturi ikiteisminiam tyrimui reikalingos vaizdo medžiagos. Paminėtina ir tai, kad atitinkamas reikalavimas buvo pateiktas ir įvykio vietovėje veiklą vykdančioms UAB „McDonald‘s“ (1 t., b. l. 150-151), UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (1 t., b. l. 162-163), UAB „Reitan Convenience Lithuania“ (1 t., b. l. 172-173) ir UAB „Baltic Bet“ (1 t., b. l. 191-192), tačiau duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, negauta (1 t., b. l. 152, 167-171, 177-186, 194-195).
15. Apeliaciniu skundu taip pat bandoma sudaryti įspūdį, kad kitas nuteistasis apkalba nuteistąjį L. L., tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis V. R., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (4 t., b. l. 10-12, 107-109), ikiteisminio tyrimo teisėją (4 t., b. l. 97-98), teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 63-66, 100, 104, 143), taip pat atliekant parodymų patikrinimą vietoje (4 t., b. l. 52-60), davė nuoseklius parodymus, kategoriškai nurodydamas, kad nuteistasis L. L. dalyvavo plėšime, kurie atitinka byloje surinktus kitus įrodymus. Apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie tai, kad nuteistajam L. L. būtų nelogiška atskleisti bendrininko asmenybę, savaime neleidžia abejoti jų patikimumu.
16. Apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nes prokurorė atmetė jo prašymus atlikti konkrečius tyrimo veiksmus. Prokuroro statusas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai, o spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė. Tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti, ir neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nereikalingi, bei priimti jų interesus atitinkančius procesinius sprendimus, jeigu jo įsitikinimas dėl tyrimo eigos yra kitoks. Bylą nagrinėjant teisme nuteistajam L. L. buvo užtikrinta galimybė užduoti klausimus kitam nuteistajam ir nukentėjusiajam, taip pat teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ir jis aktyviai naudojosi šia teise. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo ir to reikšmės neteisingo teismo sprendimo priėmimui atmestini, kaip nepagrįsti.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis L. L. dalyvavo plėšime. Tai paneigia apelianto iškeltą versiją, kad plėšimas buvo padarytas iki jo susitikimo su kitu nuteistuoju, kuria bandoma paaiškinti, kodėl netrukus po nusikaltimo padarymo abu nuteistieji buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
18. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad nuteistasis L. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jis neprisipažino neteisėtai įgijęs mokėjimo kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu, ir ja neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją bei nuoširdžiai nesigaili, apelianto nuomone, tai lengvina jo atsakomybę.
19. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019, 7 punktas).
20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. L. taip pat nuteistas už tai, jog neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu, ir ja neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. Apeliaciniu skundu neginčijama ta aplinkybė, kad plėšimo metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo mokėjimo kortelė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad piniginę tiesiogiai pagrobė jis, pažymi, jog nukentėjusiojo apie tai duoti parodymai yra prieštaringi, taip bandydamas paneigti mokėjimo kortelės neteisėtą įgijimą. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją laiko nepagrįsta.
21. Iš nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (5 t., b. l. 100-104) matyti, kad jis aiškiai atribojo tai, jog vienas plėšikas tikrino jo rūbų kišenes, o kitas – kuprines. Tai atitinka kito nuteistojo duotus parodymus (4 t., b. l. 10-11, 97-98, 107-109; 5 t., b. l. 63-66, 100, 104, 143), kuris viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis tikrino nukentėjusiojo kuprinę, kurią pasiėmė, tuo tarpu nuteistasis L. L. buvo prie nukentėjusiojo, kažką darė; apie kitų daiktų, įskaitant mokėjimo kortelės, pagrobimą jis nežinojo. Pastebėtina tai, kad kitas nuteistasis grąžino iš nukentėjusiojo pagrobtą kuprinę su joje buvusiais daiktais. Tai patvirtina savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 164-165). Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusiojo piniginę tiesiogiai pagrobė nuteistasis L. L., sustiprina ta aplinkybė, jog kitą dieną būtent jis, o ne kitas nuteistasis bandė atsiskaityti pagrobtoje piniginėje buvusia mokėjimo kortele. Be nuteistojo L. L. prisipažinimo (5 t., b. l. 62-63, 104), tai patvirtina vaizdo įrašai (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 4 tomo viršelio) ir jų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 177-186), taip pat AB SEB banko raštas ir sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 131-133). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliaciniame skunde akcentuojamais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 43-45, 51-53), remiasi tik tiek, kiek jie atitinka nurodytus įrodymus. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog piniginę, kurioje buvo mokėjimo kortelė, išduota nukentėjusiojo vardu, tiesiogiai pagrobė nuteistasis L. L..
22. Atskirai paminėtina ir tai, kad plėšimą nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl atsako pagal tą pačią BK 180 straipsnio 1 dalį, nustatančią jų bendrai padarytą nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, kad piniginę tiesiogiai pagrobė nuteistasis L. L., nes nėra nustatytas jų susitarimo dėl grobtino turto ribų peržengimas (BK 24 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020, 18 punktas).
23. Nuteistojo L. L. iškelta versija apie tai, kad jis nedalyvavo plėšime, atitinkamai, jog mokėjimo kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu, jis neteisėtai įgijo kitą dieną iš trečiojo asmens, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis L. L. nepripažino esminių neteisėto svetimos mokėjimo kortelės įgijimo faktinių aplinkybių, todėl jo parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje; be to, nors ir pripažino neteisėtą finansinės operacijos inicijavimą svetima mokėjimo kortele, tačiau, akivaizdu, tai padarė ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų, suprasdamas, kad tai objektyviai nustatyta; taip pat nuoširdžiai nesigaili, o bando sumenkinti savo kaltę, nukreipti dėmesį nuo padaryto plėšimo, teisėjų kolegija nemato pagrindo to pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį L. L. pripažindamas kaltu padariusiu plėšimą, taip pat pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.
25. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (6 t., b. l. 150) matyti, kad iš nuteistojo L. L. valstybės naudai prašoma išieškoti 93,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
26. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
27. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, nuteistasis L. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo L. L. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė (6 t., b. l. 146). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo L. L., teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo L. L. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo L. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.