- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- A2-4299-998/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17209-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Ieškovas
- L. O.
- Atsakovas
- V. N., K. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo: priimti teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-l666-911/2017; išnagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad ieškinys jam buvo pareikštas nepagrįstai, nes gyvenamųjų patalpų nuomos pradžioje jis ieškovei buvo sumokėjęs 3400,00 Lt, tačiau, nutraukus nuomos sutartį, ieškovė dalį, tai yra 2200,00 Lt, nuompinigių grąžino, pervesdama pinigus į asmeninę sąskaitą. Teigia, kad šias faktines aplinkybes teisme patvirtino liudytojai M. V. ir K. K., Swedbank AB banko išrašas bei 2015-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12270-796/2015. Pareiškėjas pažymi, jog tas pačias aplinkybes 2018-01-10 pareiškimu patvirtino ir atsakovė K. V. (buvusi pavardė N.), kuri, gavusi įsiteisėjusį 2017-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, tą pačią dieną raštu pareiškė, kad pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį asmeniškai yra atsakinga tik ji pati. Pareiškėjas tai vertina kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, ką laiko savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Nurodo, kad jis ir K. V. (N.) kartu kaip šeima nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pradžios, todėl sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 3.67 straipsnio 1 dalis). Nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo pakeitimo tinkamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnio tvarka. Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių yra antrasis proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, apie kurią apeliacinės instancijos teismas net nepasisakė (2017-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties 21 punktas, kuriame nepasisakoma apie privalomą nurodytos materialinės teisės normos taikymą). Taip pat nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei byloje tinkamai įteikti nebuvo, todėl daro išvadą, kad teismas nusprendė už akių, kas turėjo įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą ieškovė L. O. prašo atmesti atsakovo V. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1666-911/2017 kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naujai pateikti įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pažymi, jog proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, todėl 2018-01-10 atsakovės K. V. (N.) pareiškimas neturėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Nurodo, kad atsakovas nepateikė konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumo, dėl kurio būtų teisinis pagrindas keisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą. Atsakovės teigimu, 2018-01-10 pareiškimas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų: nepateikta įrodymų, kad minėtą raštą surašė ir/ar pasirašė atsakovė K. V. (N.); iš 2018-01-10 pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad juo atsakovė duoda paaiškinimus apie, pasak atsakovo V. N., turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tačiau ir tuo atveju, jei 2018-01-10 pareiškimą surašė K. V. (N.), tai nėra tinkamas rašytinis įrodymas, kadangi šalys ir tretieji asmenys turi teisę duoti paaiškinimus raštu tik byloje davę priesaiką. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalies norma aktuali ir taikytina tik nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, dėl to klausimas dėl CK 3.67 straipsnio nuostatų taikymo turėjo būti keliamas atsakovų K. V. (N.) ir V. N. santuokos nutraukimo byloje, tačiau toks klausimas nebuvo keliamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų V. N. ir K. N. 2227,57 Eur skolą, 2011,48 Eur nuostolius, 345,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4584,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 212,03 Eur bylinėjimosi išlaidų – ieškovei J. O.. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
Nustatyta, jog pareiškėjas prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad atsakovė K. V. (N.) 2018-01-10 pateikė V. N. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį asmeniškai yra atsakinga tik ji pati, nuo 2014 m. rudens ji su V. N. nebendravo, todėl jis niekaip nedarė jai įtakos toliau nuomotis butą.
Teismas sprendžia, kad vertinti pareiškėjo pateiktą 2018-01-10 K. V. (N.) pareiškimą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, 2014-09-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, sutartį dėl buto nuomos sudarė pats atsakovas V. N., jis prisiėmė iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas V. N. persikėlė iš išsinuomoto buto gyventi į kitą vietą ir butas jam tapo nebereikalingas, nepaneigia atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Teismai darė išvadą, kad V. N., kaip nuomos sutartį sudaręs buto nuomininkas, turėjo pareigą tinkamai vykdyti sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iš jos kylančias nuomininko pareigas, o taip pat ir pats, kaip sutartį sudariusi šalis, rūpintis buto nuomos sutarties tinkamu nutraukimu ar jos pakeitimu. Tuo tarpu pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikia atsakovės K. V. (N.) pareiškimą, kuriuo grindžia, kad jis tikrai nebegyveno bute nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, dėl ko turėtų būti priimtas priešingas teismo sprendimas. Teismas pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo faktą, kad nors atsakovas ir nebegyveno nuomojame bute, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl darytina išvada, kad anksčiau nagrinėjant bylą buvo vertintos atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad byloje pateiktas atsakovės K. V. (N.) pareiškimas, kuriame nurodyta, kad dėl skolų asmeniškai yra atsakinga tik ji pati, kadangi su V. N. nuo 2014 m. rudens nebendrauja, nevertintina kaip naujai paaiškėjus esminė bylos aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu negalimas.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka pagal V. N. pateiktą apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutartimi skundžiamas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.
Teismas atkreipia pareiškėjo V. N. dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 nutartimi išaiškino prašymo dėl sutuoktinių turtinėms teisinių pasekmių, esant santuokos nutraukimui, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, ypatumus, bei kokioje byloje turėjo būti nagrinėjamas toks klausimas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1772-253/2017 22 pastraipa).
Pareiškėjas V. N. taip pat nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei K. V. (N.) byloje tinkamai įteikti nebuvo, todėl daro išvadą, kad teismas nusprendė už akių, kas turėjo įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui.
Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 130 straipsnio 1 dalis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis ir CPK numato dvi būtinas CPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas: pirma, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir, antra, kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 26 punktas).
Bylos duomenis nustatyta, kad teismui, neįteikus procesinių dokumentų atsakovei K. V. (N.) visais žinomais ir galimais adresais, taip pat nustačius, kad atsakovė nedirba, ieškovė L. O. civilinėje byloje e2-1666-911/2017 2017-02-24 pateikė prašymą įteikti dokumentus atsakovei K. V. (N.) viešo paskelbimo būdu ir nurodė jai vienintelį žinomą atsakovės paskutinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymėjo, kad kur dabartiniu metu gyvena atsakovė ar kokiu adresu būtų galimybė atsakovei įteikti procesinius dokumentus, nėra žinoma. Nurodė, kad galimybės paskirti kuratoriaus nėra. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, 2017-02-27 nutartimi įteikė atsakovei K. V. (N.) ieškinį ir jo priedus viešo paskelbimo būdu. Taip pat teismo 2017-03-22, 2017-04-20 nutartimis atsakovei K. V. (N.) buvo įteikti šaukimai į teismo 2017-04-20, 2017-06-12 posėdžius 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Taigi, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimai, kuriuo nustatytas terminas atsakovei atsiliepimui pateikti, bei kiti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo šaukimai) atsakovei K. V. (N.) buvo įteikti tinkamai. (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo teiginys dėl netinkamai įteiktų procesinių dokumentų atmestinas, kaip nepagrįstas.
Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas iš esmės kvestiuonuoja teismų įrodymų vertinimą, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog nors ieškovė atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Iš pareiškėjo V. N. į valstybės biudžetą priteistina 138,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas pareiškėjui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-15 nutartimi civilinėje buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo V. N. 138,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.