Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑07‑03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., K. N. (pavardė po ištuokos – V.) dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą konstatuoja, jog nenustatyta išskirtinių aplinkybių ir būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas tarp šalių kilo iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, ginčas kilo dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovų. Atsakovas V. N., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovo V. N., ir prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė L. O. ir atsakovas V. N. 2014-09-01 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šioje sutartyje sutarties šalys susitarė, kad nuomotoja L. O. išnuomojo V. N. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytas 850 Lt nuomos mokestis, taip pat numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį apmoka buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį.

Dėl skolos priteisimo.

Apeliantas V. N. iš esmės teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas ir neturi prievolės atsakyti pagal ieškovės L. O. reiškiamus ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad prievolė atsakovams negali būti kildinama iš sutarties, kurios originalas teismui nepateiktas ir kuri neregistruota VĮ „Registrų centras“. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.Nors apeliantas pažymi, kad į bylą nepateiktas Buto nuomos sutarties originalas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. N. neginčijo sutarties dėl gyvenamųjų patalpų (ieškovės Buto) nuomos sudarymo su ieškove 2014-09-01 fakto. Nustatyta, kad ieškovės su ieškiniu pateikta 2014-09-01 sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra pasirašyta sutartį sudariusių šalių – ieškovės (nuomotojos) L. O. ir atsakovo (nuomininko) V. N.. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad į bylą pateiktoje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje esantis nuomininko parašas yra atsakovo. Atsakovas nenurodė nesutikimo argumentų dėl minėtos sutarties, kaip įrodymo, tikrumo ir patikimumo (CPK 184 straipsnis). Ieškovė ieškinį ir kitus procesinius dokumentus byloje teismui teikė elektroninių ryšių priemonėmis. Nustatyta, kad 2017-06-12 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog į bylą su ieškiniu pateikta sutarties skaitmeninė kopija atitinka originalą. Atskiro prašymo pateikti minėtos sutarties originalą atsakovas byloje nepareiškė. Be to, į bylą taip pat pateiktas 2014‑09‑01 Buto priėmimo–perdavimo aktas, šis aktas taip pat pasirašytas ieškovės (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) V. N.. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tarp šalių faktu, taip pat yra pagrindas remtis byloje esančia 2014-09-01 sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (CPK 177 straipsnis).Apeliantas, teigdamas, kad prievolė atsakovams negali kilti iš viešajame registre neįregistruotos sutarties, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi. Minėta įstatymo nuostata numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Sandorio teisinės registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Taigi įstatymo reikalavimo įregistruoti tam tikrus sandorius nesilaikymas apriboja sandorio neįregistravusių šalių galimybę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėjimą prieš juos, tačiau šalims toks sandoris galioja. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad viešame registre neįregistruota duomenų apie buto nuomos sutarties sudarymą, taip pat neįregistruota 2014‑09‑01 sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas V. N. buvo 2014-09-01 sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalis. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sandorio neįregistravimo viešajame registre nesudaro pagrindo netaikyti apeliantui iš 2014-09-01 sudarytos Buto nuomos sutarties kylančių prievolių ir sutartinės atsakomybės, dėl to atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Apeliacinį skundą atsakovas V. N. taip pat grindžia argumentu, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su ieškove buvo vienašališkai nutraukta 2014 m. lapkričio mėn. pirmomis dienomis. Apeliantas nurodo, kad pablogėjus santykiams šeimoje, atsakovas persikėlė gyventi pas tėvus, o atsakovė K. N. (V.) pasiliko gyventi nuomojamame bute, dėl to ieškovės ieškinys atsakovui pareikštas nepagrįstai.CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Iš 2014-09-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė Butą išnuomojo atsakovui laikotarpiui nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01. Bylos duomenimis, sutarties dėl Buto nuomos sudarymo metu atsakovai V. N. ir K. N. (V.) buvo susituokę, po sutarties sudarymo kartu apsigyveno išsinuomotame bute. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Buto nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos poreikiams tenkinti.Šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 dalies 4.2 punkte, be kita ko, kiekvienai sutarties šaliai numatyta teisė nutraukti šią sutartį elektroniniu raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kad sutartyje numatyta tvarka pats pranešė ieškovei (nuomotojai), jog nutraukia su juo 2014‑09‑01 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį anksčiau sutartyje numatyto termino. Apeliantas teigia, kad ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą turėjo pranešti tuo metu buvusi apelianto sutuoktinė K. N. (V.). Įvertinusi šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutartį dėl Buto nuomos joje nurodytam laikotarpiui sudarė pats atsakovas, jis prisiėmė iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).Bendroji CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 dalies 4 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Byloje kaip liudytojai apklaustų M. V. ir K. K. (K. K.) parodymai iš esmės atitinka atsakovo nurodytas aplinkybes, kad apeliantas iš išsinuomoto buto išsikraustė iki 2014 m. gruodžio mėn. Tačiau vien pati apelianto akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas V. N. persikėlė iš išsinuomoto Buto gyventi į kitą vietą ir, apelianto teigimu, Butas jam tapo nebereikalingas, nepaneigia atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip nuomos sutartį sudaręs Buto nuomininkas, turėjo pareigą tinkamai vykdyti sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iš jos kylančias nuomininko pareigas, o taip pat ir pats, kaip sutartį sudariusi šalis, rūpintis buto nuomos sutarties tinkamu nutraukimu ar jos pakeitimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad informavo ieškovę apie Buto nuomos sutarties nutraukimą pagal Buto nuomos sutarties 4 dalies 4.2 punkto reikalavimus ar raštu susitarė su ieškove dėl Buto nuomos sutarties pakeitimo.Apeliantas teigia, kad nutraukus nuomos sutartį ieškovė, pervesdama į atsakovo asmeninę sąskaitą, grąžino dalį nuompinigių – 2 200 Eur. Bylos duomenis nustatyta, kad 2014-08-28, 2014-09-27 ir 2014-10-29 dienomis V. N. ieškovei iš viso pervedė 3 400 Eur, lėšų mokėjimo paskirtyse nurodyta – „už butą“. Taigi Buto nuomos sutartis po jos sudarymo buvo vykdoma. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad 2014‑11‑05 ir 2014‑11‑10 L. O. atsakovui pervedė po 1 100 Eur, iš viso 2 200 Eur. Tačiau nurodytų ieškovės pervestų lėšų pervedimo paskirtis (t. y. „transfer“), nesant patvirtinančių duomenų, kad apeliantas informavo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šių lėšų pervedimas susijęs būtent su Buto nuoma, ir nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti aplinkybę, kad pervedant nurodytas lėšas atsakovui buvo grąžinami būtent už Butą sumokėti nuompinigiai (CPK 178, 185 straipsniai).Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal bendrąją taisyklę, terminuota nuomos sutartis baigiasi suėjus sutarties terminui (CK 6.496, 6.613 straipsniai). Tarp ieškovės ir atsakovo 2014‑09‑01 sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 dalies 4.3 numatyta nuomotojo teisė, o ne pareiga vienašališkai nutraukti sutartį, nesilaikant 4.2 punkte nurodyto įspėjimo termino, jei nuomininkas bent vieną mėnesį nesumoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių pagal sutartį. Kaip nustatyta anksčiau, į bylą nepateikta rašytinių susitarimų dėl 2014-09-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymų, pakeitimų ar nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovė nuo 2015‑01-02 mokėjo Buto komunalinius patarnavimus ir vienašališkai nenutraukė Buto nuomos sutarties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui nekyla prievolė atsiskaityti su ieškove pagal 2014-09-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.Apeliantas, remdamasis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad kartu, kaip šeima, su atsakove negyvena nuo 2014 m. lapkričio mėn. pradžios ir jam nežinoma, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę su atsakove. CK 3.67 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi ši norma aktuali ir taikytina nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, dėl to klausimas dėl CK 3.67 straipsnio nuostatų taikymo turėjo būti keliamas santuokos nutraukimo byloje.Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduoto santuokos nutraukimą liudijančio išrašo nustatyta, kad atsakovų V. N. ir K. N. (pavardė po ištuokos – V.; Gyventojų registro duomenimis atsakovės pavardė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pakeista) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑09‑02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2‑12270-796/2015, nustatyta, kad atsakovų santuoka nutraukta pagal atsakovų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta atsakovų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nutraukdami santuoką bendru sutarimu sutuoktiniai iš esmės susitaria taikiai ir kartu bendru sutarimu išsprendžia turto, taip pat ir prievolių kreditoriams padalijimo bei kitus klausimus. Taigi klausimas dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo ir santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momento byloje dėl atsakovų santuokos nutraukimo nebuvo keliamas. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o nutraukiant atsakovų santuoką Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-02 sprendime dėl kitokių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nepasisakyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovas V. N. neturi pareigos atsakyti už prievoles, kylančias iš 2014-09-01 ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties dėl Buto nuomos.Ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2014-09-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nuomininkui numatyta pareiga kiekvieną mėnesį nuomotojui mokėti buto nuomos mokestį ir buto komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Apeliaciniame skunde atsakovas V. N. neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovų skolos už buto nuomą sumos bei įsiskolinimo už komunalines paslaugas sumos, nenurodė argumentų, kad šios sumos apskaičiuotos neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai ir iš atsakovo V. N. ieškovei L. O. priteista susidariusi skola už gyvenamųjų patalpų nuomą ir jų išlaikymą nuomos laikotarpiu.

Dėl nuostolių priteisimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus dėl ieškinio reikalavimų atlyginti ieškovei nuostolius nepagrįstumo. Apeliantas V. N. teigia, kad šis ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas nepagrįstai, kadangi į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas buto remontui – buto luboms perdažyti, kamštinei grindų dangai keisti. Bendrasis įstatymo reglamentavimas numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). 2014-09-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 dalies 3 punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus anksčiau termino, nuomininkas perduoda nuomotojui butą ne blogesnės būklės, kaip sudarant nuomos sutartį. Minėtoje sutartyje taip pat numatytas nuomininko įsipareigojimas visiškai atlyginti nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, jog daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3 dalies 3.2.6 punktas, 5 dalies 1 punktas). Byloje pateiktas antstolės 2015-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jame užfiksuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklė. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų nustatyta, kad Buto grindų danga yra nelygi, grindys aplietos baltos spalvos mase (ieškovė antstolei nurodė, kad ant grindų ir sienų rastas vaškas), lubų spalva skiriasi, matomi patamsėjimai. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad ieškovės Butas buvo apgadintas.Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė L. O. ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti 2 421 Eur nuostolius, susijusius su išnuomoto Buto būklės pabloginimu. Šiems ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė L. S. firmos „ELLIPS“ sudarytą lokalinę sąmatą, joje gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), lubų perdažymo ir grindų dangos keitimo darbų kaina nurodyta 1 949,48 Eur ir 409,39 Eur PVM (iš viso 2 358,87 Eur), taip pat rašytinius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą) apie turėtas 62 Eur išlaidas dėl patekimo į jai priklausantį butą ir durų spynos pakeitimo, nes atsakovai jai negrąžino butų rakto.Apelianto nuomone, lokalinės sąmatos sudarymas yra netinkamas įrodymas žalai apskaičiuoti pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Šioje nuostatoje įtvirtina bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Tačiau kasacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, pažymima, kad jeigu kainų pagal nurodytą bendrąją taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymas leidžia taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2017-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑286‑313/2017). Ieškovė ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti teikė rašytinius įrodymus, ieškovės pateikta darbų lokalinė sąmata sudaryta 2015-09-11 pagal 2015 m. kovo mėn. kainas. Atsakovas byloje neginčijo minėtoje lokalinėje sąmatoje numatytų darbų apimties, kainos ir jos apskaičiavimo, neteikė įrodymų dėl kitokios darbų vertės. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl ieškovės turtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovavosi iš esmės žalos padarymo metu buvusiomis kainomis.Apeliantas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie remonto darbų kaštus, o pirmosios instancijos teismas nepareikalavo duomenų, ar yra atliktas būsto remontas. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad, kaip minėta anksčiau, apeliaciniame skunde atsakovas neginčija aplinkybių, jog išnuomoto ieškovės turto būklė pablogėjo. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog reikalavimas atsakovams gali būti kildinamas ne tik iš juridinių asmenų veiklos statybos rangos srityje, bet ir individualią veiklą vykdančių fizinių asmenų ar paties savininko savo jėgomis atliktų remonto darbų, tačiau atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų mažesnę padarytų nuostolių ir reikiamų remonto darbų vertę, nei nurodo ieškovė. Atsakovas ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje esančio apskaičiavimo neginčijo, šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. Be to, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodytus motyvus, jog remonto darbai gali būti atliekami ne tik juridinių asmenų, tačiau ir kitų asmenų ar paties savininko, ir tuo pagrindu sumažino ieškovės nurodomą nuostolių sumą 409,39 Eur (PVM dydžio) suma. Įvertinusi bylos duomenis ir atsižvelgdama į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nesutikimo argumentų dėl ieškovės turėtų 62 Eur nuostolių dėl patekimo į jai priklausantį butą ir durų spynos pakeitimo dydžio nepagrįstumo ir šių nuostolių pagrindimo netinkamumo. Nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, kad šių nuostolių atlyginimas ieškovei priteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir teisingai nustatė ieškovei priteisino nuostolių atlyginimo dydį.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑07‑03 sprendimą palikti nepakeistą.