Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-805/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-10
Bylos Nr.
1-75-805/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
T. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-127075-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.20.3.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Linai Stravinskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. J., I. V.

kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui V. A.,nukentėjusiojo T. Z. atstovei advokatei R. Š. ir advokato padėjėjai V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, įgijęs imunokomersanto specialybę, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2021 m. birželio 9 d. apie 9 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažadėdamas sumokėti tiek, kiek reikės, siekė paveikti nukentėjusįjį T. Z. ir liudytoją R. S., kad šie 2021 m. birželio 9 d. asmens atpažinimo, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), metu dėl T. Z. ir M. Z. sužalojimo, duotų melagingus parodymus – neatpažintų jo sūnaus K. B.. Tokiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažįsta, neigia tai, kas prokuroro surašyta kaltinime. Parodė, kad Prienų policijoje buvo jo sūnaus K. B. akistata. T. Z. turėjo atpažinti sūnų. Žinojo, kad turės atvažiuoti nukentėjusysis ir atpažinti jo sūnų. Tai žinojo, nes paskambino tyrėja. Jo žmona buvo pripažinta sūnaus įstatymine atstove, nes jis yra nepilnametis, bet, kadangi ji dirbo ir negalėjo atvykti, dėl to nuvyko jis. Kituose veiksmuose dalyvaudavo žmona, be šio veiksmo, daugiau niekur pats nedalyvavo. Apie atpažinimo procedūrą sužinojo iš tyrėjos, ji paskambino žmonai, bet kadangi žmona negalėjo atvykti, savavališkai atvyko, prisistatė tyrėjai ir ji įtraukė į protokolą, kad jis dalyvaus atpažinime. Sūnus atvyko kartu su juo, kartu atvažiavo ir sūnaus gynėjas V. A., buvo trise. Advokatas ir sūnus sėdėjo salėje, jam sakė palaukti koridoriuj. Viskas labai užsitęsė, todėl pradėjo vaikščioti tuo koridoriumi, skaitinėti skaitinius, praėjus koridoriumi yra kitos durys, užsukęs ten pamatė sėdinčius du jaunuolius. Pasisveikino, paklausė ar jie dėl K. bylos. Jie atsakė, kad taip ir pradėjo bendrauti. Tuo metu jų nepažinojo, nežinojo nei vardų, nei pavardžių. Paklausė kaip ten viskas įvyko. Jie neįvardino dėl ko įvyko muštynės, kas ten mušėsi ir su kuo. Tada pasakė gal galima jo sūnui atleisti, kažką padaryti. Jie nesakė nei taip, nei ne. Paskui liudytojas R. pasakė, kad čia T. nukentėjo. Tada jis pradėjo bendrauti daugiau su T.. Sakė, kad vaikas nori studijuoti, negadinti jam ateities, kažkaip susitaikyti. Tas pokalbis ilgai netruko, gal 4-5 min., bet, kad siūlytų pinigų ar siūlytų neatpažinti jo vaiko, jokios kalbos nebuvo, jis tiesiog pasakė, kad darom kažką. Siūlydamas susitaikyti, manė gal jis atleis, būtų po to susitikę ir apsprendę tą taikymosi principą. Iš bendro išprusimo žino, kad galima kažkaip susitaikyti su žmogumi, kad nutraukti tą bylą. Salėje pirmoje eilėje buvo susodinti įtariamieji, antra eilė buvo laisva, kaltinamasis sėdėjo trečioje ar ketvirtoje eilėje, jeigu būtų ištaręs nepasitenkinimo, kad atpažino žodžius, mano, kad būtų visi salėje buvę žmonės girdėję. Kaltinamasis neatsimena, kad, kai kalbėjo su nukentėjusiuoju ir liudytoju, pareigūnai būtų davę pastabų, nes, kiek pamenu, jokių pareigūnų nebuvo. Tyrėja atėjo tik tada, kai atėjo juos pakviesti, daugiau pareigūnų nematė. Tyrėja kažką sakė, bet šiuo metu jau neatsimena ką. Priekaištų niekas tuomet jam neišreiškė. T. Z. parašė pareiškimą, kad iš jo kažko reikalauta buvo. Kontaktas su T. Z. buvo, paskui atėjo policijos pareigūnė ir pakvietė juos į salę. Salėje jis atpažino kaltinamojo vaiką K. B., kad neva jis mušė. Atėjęs liudytojas taip pat atpažino jo sūnų. Ikiteisminio tyrimo veiksmuose daugiau dalyvavo žmona, bet kai žmona negalėdavo atvykti, tada atvykdavo jis, kaip tėvas. Po atpažinimo išėjus į lauką, paprašė jo telefono numerio, pasakė gal kaip nors susitarsim. T. Z. pasakė, kad jis be advokatės nekalbės. Vakare paskambinus T. Z., jis pasakė, kad važiuojam pas jo advokatę. Prie advokatės, kuri yra teisme, T. Z. pareiškė, kad nori gauti 2 500 Eur už tai, kad nutraukti bylą ar susitaikyti dėl jo sūnaus, bet tai pasirodė labai dideli pinigai, tada T. Z. nusileido iki 2 000 Eur, jis asmeniškai pasiūlė 1 000 Eur, bet nesutarė ir išsiskirstė. Tuo viskas ir pasibaigė. Praėjus savaitei laiko sužinojo, kad yra kaltinamas. T. Z. parašė pareiškimą, kad iš jo kažko reikalauta buvo. T. Z. nieko nežadėjo mokėti. Papildomai apklaustas parodė, kad pagal įstatymą esąs kaltas, tačiau tenorėjo iš tėviškos pusės pasikalbėti su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad jis su R. buvo iškviesti į B. sūnaus atpažinimą 9 val., o dienos tikslios neatsimena, bet galėjo būti 2021 m. birželio 29 d. Tyrėja R. skambino ir pakvietė atvykti. Atvyko su liudytoju atskirai, jam atėjus R. jau buvo atvykęs. R. S. buvo šalia, laukė kartu atpažinimo procedūros. Jiems liepė būti koridoriuje, tyrėja davė popierių pasirašyti, uždarė duris, bet ten vis policininkai eidavo, duris atidarydavo, uždarydavo. Vienu momentu pro magnetines duris įėjo nepažįstamas vyras, vieną kitą kartą pasižiūrėjo, nuėjo atgal, kitą kartą vėl įlindo, pasižiūrėjo ir išėjo. Tada nepažinojo, kad tai B. advokatas. Tos magnetinės durys daug kartų darinėjosi, vaikščiojo policija. Jie prisidarė ne tas magnetines, o kitas, atskiras duris į koridorių, kurios buvo patalpoje. Prieš ateinant B., advokatas įlindo du kartus ir tikrino kas stovi koridoriuje, kas atvažiavo atpažinti. Kiek nukentėjusysis asmeniškai suprato, tai tas psichologinis spaudimas, kad neatpažintų sūnaus, buvo jų abiejų organizuotas. Parodė, kad ten taip laisvai per magnetines duris vaikščioti negalima. Prienuose policijos komisariate, įėjus į nuovadą, į šoną yra salė, per pagrindines duris įėjus sėdi budintis, o priekyje yra magnetinės durys. Jie laukė už magnetinių durų, link tyrėjų kabinetų. Per tas duris juos įsivedė tyrėja. Atvyko kada buvo paskirtas laikas ir juos paliko koridoriuje, pasakė kur būti ir niekur nevaikščioti, kad bus po vieną pakviesti atpažinimui. Koridoriuje jis ir liudytojas laukė kokią valandą laiko. Tuo pačiu momentu tyrėja ieškojo žmonių, ką dar galėtų pasodinti šalia įtariamojo atpažinimui. Advokatas su kaltinamuoju buvo salėje. Nematė kada jie atėjo. Jie buvo policijos komisariato viduje. Paskui durys prasidarė, įėjo B. ir sakė negriaukit mano sūnui gyvenimo, jis žada stoti studijuoti. R. pasakė, kad ne su juo reikia kalbėti ir, kad kitas iš jų yra nukentėjusysis. B. sakė, kad gal T. Z. galėtų taip padaryti, kad neatpažintų jo sūnaus, sakė, kad po visko susitiksim ir jis atsiskaitys kiek reikės. Nukentėjusysis parodė, kad tai išgirdęs pasimetė, nežinojo ar išvis tokie dalykai yra įmanomi, nes, jeigu neatpažins, gausis, kad jis pats meluoja. Tada atsakė jam, kad nežino ar taip galima ir, kad reikia pasiskambinti advokatei, kurią tuo metu jau turėjo nusisamdęs. Pasakė, kad reikia pagalvoti, bet nieko neprižada. B. bandė jam per sąžinę užeiti, klausė ar turi vaikų, sakė suprask mano tėvišką pusę, tu griauni mano vaiko gyvenimą. Parodė, kad jam atsakė, jog galėjo taip atsitikti, kad nukentėjusysis irgi pas savo vaikus nebūtų parėjęs kai jį mušė penkiese. Tada paskambinęs advokatei susižinojo, kad tokie dalykai yra neįmanomi ir, kad turi atpažinti, o po to galės susitaikyti. Tada atėjo tyrėja, paklausė ką čia B. išdarinėja, sakė, kad davė jam pastabą, kad jis čia įlindo. Paskui pasikvietė jį atpažinti B. sūnų. Užėjus į salę davė pasirašyti, jis atpažino B. sūnų, B. buvo grynai įsistebeilijęs į nukentėjusįjį. Jis pasakė ką padarei, atpažinai mano sūnų. Jis tyliai tai pasakė, bet iš lūpų matėsi, kad jis sako tokį dalyką, buvo ir garso truputį. Nežino nukentėjusysis ar kas girdėjo kaltinamojo pasakytus žodžius, ten buvo tyrėja R., advokatas sėdėjo gale už B. ir dar trys asmenys, kurie buvo atvesti atpažinti. Po to liudytoją R. vedėsi, bet ne iš karto. R. pasakė, kad išėjęs iš kabineto policininkas irgi sakė, kad girdėjo jų pokalbį ir sakė gal B. tėvui antrankius uždėti už tokius dalykus. R. tam policininkui pasakė, kad nereikia ir tas policininkas užėjo atgal į kabinetą ir užsidarė. R. yra liudytojas, jo pavardės neatsimena, jis irgi buvo pakviestas atpažinti kaltininką, nes įvykio metu jo mašiną apspardė. Toje byloje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai grupės asmenų. Tuo viskas ir baigėsi. Paskui R. įėjo į vidų, įvyko procesinis dalykas, pasirašė kažkokius popierius ir pats išėjo į lauką, laukė, kad B. išeitų, kad pasikeistų numeriais, nes kaltinamasis norėjo susitaikymo. Numeriais pasikeitė lauke jau po įvykusios procedūros.

Parodė, kad atpažinimo procedūros metu buvo vienas jaunuolis su kuprine, apie 20 metų, kitas vyriškis buvo apie 40 metų ir K. B.. K. sėdėjo prie lango. Dalyvavo ta pati tyrėja, nukentėjusysis be atstovės, buvo K. advokatas, bet jis sėdėjo gale. Advokatas buvo šis, kuris sėdi salėje. A. B. po tyrėjos pastabos buvo įleistas į atpažinimo patalpą. Patikslino, kad pokalbis tarp jų ir kaltinamojo vyko iki atpažinimo procedūros. Kai atpažino K. B. būtent tuo momentu pasakė tuos žodžius. Dėl civilinio ieškinio gali paaiškinti, kad jaučiasi ne savam kailyje, nes tuo metu, kai buvo paprašyta, kad neatpažintų, nerado savyje ramybės, B. tėvas taip užlipo ant sąžinės, kad jo vaikui gyvenimą sugriaus, gavosi didelis pasimetimas, pajuto psichologinį spaudimą. Jo buvo daugiau reikalauta, o ne prašyta. Matėsi, kad tėvas buvo nepatenkintas atpažinimu. Jų pokalbis iki atpažinimo truko iki 4-5 min. Buvo bandoma nuteikti, kad blogai daro, jeigu kaltinamojo sūnų atpažins, bandant primesti, kad nukentėjusysis irgi tėvas ir turėtų kaltinamąjį suprasti. Jis siūlė neatpažinti, o po to susitikus sakė atsiskaitys kiek reikės, bet sumos konkrečios nebuvo įvardinta. Tuo momentu apie pinigus nukentėjusysis su kaltinamuoju nekalbėjo. Po to susitiko vakare, apie 20 val. Susitaikymas nepavyko, nes bandė jį nuteikti taip, kad pats yra kaltas dėl visos šitos situacijos, sakė, kad nieko jis neuždirba ir, kad jis nieko nepaims reikalaudamas tokios sumos.

Parodė, kad R. buvo šalia viso pokalbio metu, jis netgi B. nukreipė, kad būtent jis yra nukentėjusysis, nes pradžioje jis kreipėsi į abu kolektyviai, kad neatpažintų jo sūnaus. R. pasakė, kad labiau reikėtų su nukentėjusiuoju kalbėti. Po viso to, kai visi išėjo į lauką, B. R. sakė „tu tai normaliai pasielgei, nes pasakei, kad lyg jis, lyg ne jis, o va T. konkrečiai ranka parodė ir pasakė, kad šitas.“ Tai B. tėvas pasakė jau lauke po visko. Lauke po atpažinimo buvo užsiminta apie susitaikymą. Manė, kad žmoniškai, teisiškai susirašys pas advokatę, kad jis atleidžia, o jam padengia išlaidas. Dėl susitaikymo advokatė jį nuramino, paaiškino, kad reikalinga atpažinti, o po to galima kalbėti ir apie tai. Po pokalbio tą pačią dieną su kaltinamuoju važiavo pas advokatę. Nenorėjo dviese tartis, nepasitiki tokiu žmogumi. Neturtinę žalą įvardijo 2 200 Eur, nes į tokias situacijas nebuvo papuolęs. Ta situacija, kaip įvyko atpažinime, yra akibrokštas ir taip neturi būti. Iki pat vakaro nežinojo nei ką galvoti, važiuodamas iki advokatės daug apmąstė, buvo stresas, dabar taip pat stresas, net balsas dreba. Dėl civilinio ieškinio pagrindimo paaiškino, kad į medicinos įstaigą nesikreipė. Pas advokatę buvo tik vienas susitikimas. Susitarimas neįvyko, nes nerado bendro sutarimo dėl pinigų sumos. Po to su kaltinamuoju daugiau nesimatė ir nebendravo. Atvykus vakare į Alytų pas advokatę B. jo neatsiprašė. Jis pareiškė, kad yra pats kaltas dėl šios situacijos ir, jeigu šitas dalykas neišsispręs, gąsdino pareiškimu, sakė parašys pareiškimą, kad muštynių metu jo sūnus buvo sužalotas. Praėjus gal 6-8 mėn. nukentėjusysis gavo kvietimą, kad yra kaltinamas, yra dar kita byla iš to paties įvykio. Nukentėjusiajam tokiu būdu daro spaudimą, nėra ramybės, gaunasi byla paskui bylą. Nors jis yra nukentėjusysis, bet lieka kaltinamuoju. B. sūnus su keturiais draugais jį suspardė net per du kartus, tai vyko praeitų metų sausio mėnesį, dienos tiksliai neatsimenu, (duomenys neskelbtini). Tas įvykis įvyko dėl to, kad jie kažkur girti įvažiavo į griovį, kažkas atvažiavo ištraukė ar neištraukė, paskui susitiko su nukentėjusiojo broliu, penkiese puolė brolį, apspardė brolio mašiną. Jie visi buvo išgėrę, apsiriję narkotikų ir buvo agresyvūs. Brolis paprašė nukentėjusiojo pagalbos. Pataręs skambinti policijai jis atvažiavo padėti. Dėl to nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, dėl patirto smurto buvo iššokęs žandikaulis, negalėjo sukąsti dantų. Dėl B. poveikio jam neatsimena kada parašė pareiškimą policijai, atrodo iškart po to, kas nutiko. Mano, kad reikėtų patraukti atsakomybėn kaltinamąjį už tai, kad bandė valdyti visą tą situaciją, nors nukentėjęs yra jis.

Liudytojas R. S. parodė, kad iškart pareigūnams viską papasakojo, nes tada viską geriau atsiminė. Į atpažinimą atvyko jis ir T. Z.. Turėjo atpažinti K. B.. Buvo taip, kad prieš K. B. atpažinimą kaltinamasis atėjo į laukiamąjį. Buvo geranoriškai tartasi, buvo minėta, kad jis su T. Z. neatpažintų jo sūnaus. Toliau vyko dialogas. Buvo kalbėtasi, kad galima pasirašyti teisinį susitaikymą pas advokatą, bet vis tiek jiems buvo siūloma neatpažinti. Liudytojas buvo pakviestas atpažinimui, nes K. B. nepažinojo kaip žmogaus, o turėjo atpažinti ar būtent jis dalyvavo įvykyje. Liudytojui buvo aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės. Į policijos komisariatą atvyko gal birželio mėnesį, dienos ir valandos neatsimena. Jis asmeniškai matė kas netinkamai pasielgė T. Z. atžvilgiu ir tą asmenį atpažino. Patvirtino, kad kaltinamasis laukiamajame koridoriais iki atpažinimo vaikščiojo. Kaltinamasis siūlė jiems neatpažinti. Buvo prašymas pinigine prasme, kad susimokės kiek reikės, kad nebūtų atpažintas sūnus. Liudytojas suprato, kad pinigai siūlomi už neatpažinimą. Konkrečios sumos pasiūlyta nebuvo. Jų abiejų prašė neatpažinti. Tada jis pasakė, kad ne jis nukentėjusysis ir ne su juo reikia kalbėti. Nukreipė, kad kaltinamais kalbėtųsi su nukentėjusiuoju. Toliau vyko dialogas su abiem, nebuvo pereita grynai prie pokalbio su T.. Buvo kalbama, kad vaikas jaunas, nepasisekė, supranta savo padarytas klaidas ir, kad nebūtų jam problemų. Toliau buvo siūlymas, kad teisiškai pasirašyti susitaikymą. Liudytojas visa tai suprato, kad konkrečiai prašoma i neatpažinti, kitų minčių nebuvo. Kai nuėjo atpažinti K., atpažinimo kabinete buvo K. ir kiti asmenys, kuriuos reikėjo atpažinti, buvo K. advokatas ir kaltinamasis. Su nukentėjusiuoju tuo metu nieko per daug nešnekėjo, buvo kviečiami pareigūno jau ateiti į atpažinimą. Kalbėjosi su nukentėjusiuoju po to lauke, jau įvykus procedūrai. Kai kalbėjosi lauke buvo kaltinamasis, kaltinamojo sūnus, liudytojas ir T. Z.. Kalbėjo, kad pasielgė taip, kaip pasielgė, bet jei yra noras susitaikyti, tai galima važiuoti pas advokatą. Jis su T. Z. visada buvo šalia, tik į atpažinimą ėjo atskirai, todėl buvo laiko tarpas kai liudytojas buvo vienas ir nukentėjusysis buvo vienas. Liudytojas R. S. parodė, kad jo prašė neatpažinti, jam dėl to jokių minčių nekilo. Spaudimo iš kaltinamojo asmeniškai nejautė, tiesiog tėvas buvo sunerimęs ir ieškojo būdo, kaip padėti vaikui. Jo vertinimu pokalbis buvo korektiškas, nebuvo pykčio proveržių, o, jeigu būtų supratęs, kad tas žmogus čia negali būti, galbūt ir pats kitaip būtų pasielgęs. Dėl to policijos pareigūnų neinformavo. Liudytojo nuomone, kaltinamasis, paklausęs blogo patarimo, nusprendė eiti tokiu keliu. Pasak liudytojo, kad nusikalto jaunas vaikinas gaila, nesinori jo atžvilgiu nieko blogo daryti, bet neatpažinus tokiu būdu problemos neišspręsi. Liudytojui esant koridoriuj, tiksliai neatsimena kuris pareigūnas, bet pamena, kad kažkas buvo atėjęs paklausti kas čia per situacija, matomai dėl to, kad čia negalintis būti žmogus pasirodė, šitą aplinkybę tikrai atsimena. Liudytojas patvirtino, kad jis laukiamajame apie susitaikymą užsiminė jau po kaltinamojo prašymo, nes jam neatrodė, kad neatpažinimas visą šitą reikalą išspręs. Teko truputį mokytis teisinių dalykų, šiek tiek turi žinių, dėl to jis ir pasisakė dėl susitaikymo. Po atpažinimo liudytojas į dialogą per daug nesileido, girdėjo kaip su T. kalbėjosi, bet neatsimena ką tiksliai, o dėl susitarimo jis pasiūlė spręsti teisniu būdu. Lauke vyko kalba apie piniginį atsiskaitymą, bet jau per advokatą. Liudytojas kartu pas advokatę nevyko, nes su juo taikytis nereikėjo.

Liudytoja L. R., dirbanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje tyrėja, paaiškino, kad savo žinioje turi ikiteisminį tyrimą, kuriame T. Z. pripažintas nukentėjusiuoju ir kurioje nukentėjusiajam ir liudytojui reikėjo atlikti atpažinimą, jie buvo pakviesti atpažinti vieną iš įtariamųjų. Buvo pakviestas K. B., kadangi jis yra nepilnametis, buvo jo gynėjas V. A. ir nepilnamečio atstovas - tėtis A. B.. K. B., advokatas ir tėtis buvo pakviesti į salę, kurioje vyks atpažinimas, o T. Z. ir R. S. buvo kitoje patalpoje, ten yra durys, jie laukė pasodinti koridoriuje, kad tarpusavyje nesusitiktų. Nurodė, kad šiam veiksmui atlikti reikėjo statistų, kol juos surado, kol pakvietė į salę, pamatė, kad nėra K. B. tėvo. Tuomet išėjo iš salės pasižiūrėti kur jis yra, koridoriuje jo nebuvo, prie įėjimo taip pat. Įėjusi pro tas atskiras duris į tą patalpą, koridorių, pamatė, kad K. B. tėtis A. B. stovi toje patalpoje, kurioje buvo R. ir T. Z.. A. B. tuomet buvo prie pat išėjimo. Ji pas jį paklausė, kodėl čia yra, o jis atsakė, kad buvo atidarytos durys ir įėjo. Patvirtino, kad tenai taip parastai neįeisi į tą patalpą, nes durys užkoduotos, tam ir buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jie nesusitiktų. Tai pastebėjusi ji pakvietė A. B. į salę. Buvo pakviestas T. Z., kuriam atpažinimo metu buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus tiriamoje byloje. T. Z. asmenį atpažino. Paskui buvo pakviestas R. S., jis taip pat asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus, atpažino. Jie abu atpažino K. B.. Po atpažinimo, kadangi reikėjo atlikti dar kitus procesinius veiksmus, reikėjo atlikti atpažinimą pagal nuotraukas, iki ji susiruošė nuotraukas byloje, T. Z. nuotraukų atpažinimo metu paminėjo, kad K. B. tėtis bandė su juo tartis dėl žalos atlyginimo, jis labai daug kalbėjo, kad jam siūlė neatpažinti jo sūnaus, bet visa to ji per daug nesureikšmino, kadangi tą asmenį jis atpažino. Matė, kad jie ir lauke kalbėjosi po atpažinimo, bet apie ką ji nežino.

Parodė, kad į atpažinimą buvo kviesta K. B. motina, bet ji neatvyko, todėl atvyko tėvas, to priežasčių ji nežino. Kad koridoriuj vyksta kažkoks šurmulys ji negirdėjo, nes komisariato viduje nebuvo, išėjusi į lauką ieškojo statistų, pasikvietė žmogų iš stoties. Ta byla, kurioje T. Z. pripažintas nukentėjusiuoju planuojama atiduoti į teismą gruodžio pabaigoje.

Paaiškino, kad nukentėjusieji buvo pakviesti anksčiau, o įtariamasis ir jo advokatas – kitą valandą. Iki jie atėjo, jie nesusitiko, nes organizuojant veiksmą pareigūnai užtikrina nesusitikimą. R. ir T. buvo pasodinti ten, kur pašaliniai asmenys be pakvietimo nėra įleidžiami, o K. su tėčiu ir advokatu buvo nuvesti į salę pirmame aukšte, tenai, kur anksčiau buvo Migracijos skyrius. Jie buvo tenai, o, kadangi reikėjo dar dviejų statistų, kurių pati ieškojo ir kuriuos rado sunkiai, K. tėtis dingo ir nuėjo pas R. ir T.. Grįžusi paklausė jo kaip čia įėjo, sakė, kad be leidimo taip negalima. Kai atidarė duris, B. buvo prie koridoriaus durų, galimai jis ketino išeiti. Atpažinimo metu A. B. tylėjo ir jokio poveikio nedarė, jis buvo savo vietoje. Atliko procesinį veiksmą, buvo nufotografuota, atpažintas asmuo. Paskui po atpažinimo jie kalbėjosi lauke. Daugiau jokiuose kituose veiksmuose tėtis nedalyvavo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatomis be kaltinamojo parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei asmenų, apklaustų liudytojais parodymų, kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

Šalies argumentai

2021 m. birželio 10 d. T. Z. raštišku pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą dėl to, kad 2021 m. birželio 9 d. buvus pakviestam pas tyrėją L. R. dėl parodymo atpažinti jį sumušusius asmenis, A. B., prisistatęs įtariamojo K. B. tėvu, policijos komisariato koridoriuje, paprašė neatpažinti jo sūnaus, pasiūlydamas piniginį atlygį, visa tai matė ir girdėjo R. S., suprato tyrėja L. R., kur sudrausmino B. ir liepė būti salėje, prašo iškelti baudžiamąją bylą (b. l. 13).

A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 66), kad 2021 m. vasarą, galėjo būti birželio 9 d., jis kartu su savo nepilnamečiu sūnumi K. B. atvyko į Prienų rajono policijos komisariatą, nes buvo kviečiami dalyvauti atpažinime. Šiame ikiteisminiame tyrime jo sūnus K. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir turėjo vykti atpažinimas jo sūnaus, tai yra nukentėjusysis T. ir liudytojas iš asmenų turėjo parodyti, kuris vaikinas juos mušė. Kai atėjo į policijos komisariatą, policijos pareigūnė jam ir jo sūnui liepė laukti kairėje pusėje esančiame koridoriuje. Po kiek laiko jo sūnų pakvietė į šalia esančią salę. Jis tada liko koridoriuje vienas. Viskas vyko ilgai. Kadangi atsibodo stovėti vienoje vietoje, pradėjo vaikščioti koridoriumi. Pamatė, kad yra atidarytos durys į kitą koridorių, kuris yra prie laiptų į antrą aukštą. Jis pro jas įėjo, koridoriaus dešinėje pusėje pamatė sėdinčius du vaikinus. Jis priėjo prie jų ir paklausė, ar čia jie yra dėl K. reikalų. Vaikinus matė pirmą kartą. Vaikinai jam atsakė, kad taip. Tada jis jiems pasakė, kad gal gali pasikalbėti. Jie pasakė, kad gali. Paklausė ar labai nukentėjo, kaip viskas įvyko. Vienas iš vaikinų, kuris sėdėjo užsidėjęs ant galvos kepurę, pasakė, kad jis yra nukentėjęs, o šalia sėdėjęs, kad yra liudytojas. Klausė pas vaikinus, kad gal galima su jais susitaikyti. Jie pasakė, kad gal ir galima. Sakė vaikinams, ar įmanoma su jais susitaikyti, negadinant sūnui ateities. Jis neprašė nei pas vieną iš vaikinų, kad jie atpažinimo metu neatpažintų jo sūnaus ir už tai nesiūlė jokių pinigų. Policijos komisariate su vaikinais nekalbėjo apie jokius pinigus. Tol, kol bendravo su vaikinais, jokio policijos pareigūno koridoriuje nebuvo. Pokalbis truko keletą minučių. Po to tyrėja pakvietė vaikinus ir jie išėjo. Kai atėjo tyrėja, vaikinai jai nieko nesakė, kad jis neva siūlė jiems neatpažinti K.. Atpažinimo metu, kurio metu dalyvavo ir jis pats, nei vienas iš minėtų vaikinų niekam nesakė, kad neva jis prašė, kad jie neatpažintų jo sūnaus ir už tai siūlė pinigus. Po atpažinimo, kurio metu jo sūnų atpažino nukentėjusysis, išėjęs nukentėjusysis į koridorių jam pasakė, kad, jei nori pakalbėti, tai jis bus lauke. Lauke apie pinigus nekalbėjo. Jis pasakė, kad be savo advokatės nieko nekalbės. Vėliau tos pačios dienos vakare jis susitiko su nukentėjusiuoju pas jo advokatę, bandė kalbėti apie žalą, pradžioje norėjo nukentėjusysis 2 500 Eur, tačiau manė, kad ši suma už tokį sužalojimą per didelė ir jis nesutiko. Kitą dieną, kaip suprato, nukentėjusysis parašė pareiškimą, kad jis darė jam ir liudytojui poveikį, prašydamas, kad jis neatpažintų jo sūnaus nors to tikrai nebuvo. Kalba buvo tik apie susitaikymą. Tačiau apie jokius pinigus kalbos nebuvo policijos komisariato viduje. Jo sūnus taip pat parašė pareiškimą sekančią dieną, kai buvo susitikęs su T. Z. ir jo advokate dėl žalos atlyginimo, kad T. Z. jį sužalojo. Jo sūnus taip pat muštynių metu buvo sužalotas, turi tai patvirtinančią medikų pažymą. Iš karto pareiškimo sūnus nerašė dėl to, kad jis sakė nerašyti, nėra čia dėl ko. Mano, kad tai ir turėjo įtakos šiam T. Z. pareiškimui ant jo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Z. parodė (b. l. 23-24), kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo ir jo brolio M. Z. sužalojimo. Šiame ikiteisminiame tyrime jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Vienas iš įtariamųjų yra K. B.. 2021 m. birželio 9 d. buvo atliekamas procesinis veiksmas-parodymas atpažinti. Į policijos komisariatą atvyko apie 9 val. Kartu su juo atvyko ir R. S., kuris yra liudytojas ir taip pat turėjo dalyvauti atpažinime. Tyrėja L. R. jį ir R. S. pasodino koridoriuje, einant link jos, t. y. prie 113 kabineto. Koridoriaus durys į laiptinę buvo uždarytos. Tyrėja L. R. tuo metu ruošėsi procesiniam veiksmui. Praėjus kažkuriam laikui, prie jų priėjo K. B. tėvas. Jis jo nepažino. Jis pats prisistatė, kad yra K. tėvas. Kaip jis įėjo į laiptinę, į kurią patenkama pro rakinamas duris, jis nežino, nematė to. Priėjęs K. tėvas prie jų pasakė, kad negadintų jo sūnui gyvenimo, kad nori susitarti. Sakė, kad sūnus nori stoti į kažkokią profesiją, susijusią su sportu ir, kad nereikia jam teistumo. K. B. tėvas visa tai sakė, kaip supranta, jiems abiem, t. y. jam ir R. S.. Po to K. B. tėvas paklausė, kuris čia iš jų nukentėjęs. Jis pasakė, kad nukentėjęs jis, o R. pasakė, kad čia su juo jis turi kalbėti. Tada K. B. tėvas labiau pasisuko į jį ir su juo tęsė pokalbį. Pasakė, kad jis neatpažintų jo sūnaus, kad po visko susitiks ir atsiskaitys. Jis pasakė, kad nežino, kad taip elgtis negali, kad reikia pasitarti su advokate. Dar K. B. tėvas pasakė, kad ir jis turi vaikų, tad turėtų jį suprasti. Jis jam atsakė, kad jis pas savo vaikus galėjo ir nesugrįžti dėl to įvykio. Paklausė, jei jis atleistų jam, ar jo sūnus pasitaisys, ar padarys išvadas. K. B. tėvas pasakė, kad jau sūnus dabar supratęs yra, kad blogai pasielgęs. Taip K. B. kalbant, iš priešais esančio kabineto, turėtų būti 110 kabineto, išėjo policijos pareigūnas ir pasakė, kad už tokius dalykus reiktų jus sulaikyti. Jis suprato, kad jis sako K. B. tėvui. Tai pasakęs, pareigūnas praėjo. Kas tas pareigūnas, jis nežino. Tuo metu į koridorių įėjo tyrėja L. R.. Ji K. B. tėvui pasakė, ką jis čia daro, liepė eiti į salę ir joje laukti. Jis tada paskambino savo advokatei, papasakojo buvusią situaciją. Advokatė pasakė, kad tikrai per atpažinimą nemeluotų ir, jeigu atpažins tą asmenį, tai taip tyrėjai ir sakytų, nes kitu atveju gausis, kad jis duoda melagingus parodymus. Tai buvo pirmas kartas kada K. B. tėvas prašė jo, kad neatpažintų jo sūnaus. Prieš tai dėl K. B. niekas su juo nebendravo, kad keistų parodymus ar taikytųsi. Per asmens parodymo atpažinimą jis atpažino K. B., kad jis dalyvavo tarp tų asmenų, kurie jį sužalojo. Po atpažinimo veiksmo jis išėjo į lauką. Prie jo priėjo K. B. tėvas ir paprašė, kad duotų telefono numerį. Jis jam davė savo telefono numerį. Po kurio laiko jam paskambino K. B. tėvas ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas jį susitarti. Jis pasakė, kad tartis gali tik prie jo advokatės ir pasakė advokatės adresą, kad gali susitikti ten. Tą pačią dieną susitiko pas jo advokatę Š.. Jis pasiūlė jiems sumokėti 2 000 Eur ir tada galės susitaikyti. B. atsakė, kad tokia suma jiems per didelė ir dėl susitaikymo taip ir nesusitarė. Jis mano, kad K. B. tėvas, prašydamas, jog neatpažintų jo sūnaus, darė jam, kaip nukentėjusiajam, poveikį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė (b. l. 36, 46), kad 2021 m. birželio mėn. jis buvo iškviestas į Prienų rajono policijos komisariatą kur turėjo atpažinti asmenį, kuris sužalojo T. Z.. To konflikto metu jis buvo netoliese ir matė kas sužalojo T.. Jis matė, kad T. sužalojo iš matymo jam žinomas, tačiau asmeniškai nėra pažįstamas K. B.. Atvykus jam į policijos komisariatą, jį ir T. Z. tyrėja pasodino pirmame aukšte, prie tyrėjos kabineto. Koridoriumi dar praeidavo koks policijos pareigūnas, tačiau kitų asmenų koridoriuje nebuvo. Jiems kokias 10-15 minučių pasėdėjus koridoriuje prie jų priėjo vyriškis, kuris jiems prisistatė, kad yra K. B. tėtis. Matė šį vyriškį pirmą kartą. Nematė, kad šį vyriškį kas būtų palydėję į šį koridorių. K. B. tėtis priėjo prie jų abiejų su T.. Jis jiems pasakė, kad K. jaunas, nori studijuoti, kad visiems visko būna. Ir pasakė, kad jis nori, kad jie abu neatpažintų jo sūnaus per atpažinimo procedūrą. Jis jam sakė, kad, gali jie susitaikyti per teisininką, tačiau kažkokių kalbų, kad jie jo neatpažintų, negali būti. Vyriškis sakė, kad kiek reikės, tiek sumokės už tai. Jokios kalbos nebuvo apie žalos atlyginimą T. Z.. Vyriškis kalbėjo tik apie tai, kad jie neatpažintų jo sūnaus ir už tai jiems bus atlyginta tiek, kiek jie norės. Jis pasakė vyriškiui, kad jis yra tik liudytojas, o T. yra nukentėjęs ir su juo tartis dėl žalos. Jokios kalbos dėl to, kad jis neatpažintų K. B., negali būti. Tai buvo pirmas kartas, kai šis vyriškis siūlė atlygį dėl K. B.. Jis atpažinimo metu atpažino K. B.. Daugiau jam niekas jokio atlygio šioje byloje nesiūlė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė (b. l. 38), kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Šiuo metu atlikinėja ikiteisminį tyrimą, kuriame yra įtariamasis K. B., o nukentėjęs asmuo yra T. Z.. 2021 m. birželio 9 d. buvo daromas atpažinimas. Atpažinimo metu turėjo nukentėjęs asmuo T. Z. ir liudytojas šioje byloje R. S. atpažinti asmenį, kuris sužalojo T. Z.. Atpažinimo metu tarp atpažįstamų asmenų buvo K. B.. K. B. yra nepilnametis, todėl atpažinimo metu dalyvavo jam paskirtas gynėjas V. A. ir K. tėtis A. B.. Atpažinimas vyko policijos komisariato pirmame aukšte salėje. Tuo metu nukentėjusysis T. Z. ir liudytojas R. S. sėdėjo prie jos kabineto kitame koridoriuje dėl to, jog nenorėjo, kad jie susitiktų su atpažįstamais asmenimis. Atėjusi į salę, kur turėjo vykti atpažinimas, pamatė, kad nėra A. B.. Tuomet ji išėjo iš salės į koridorių pasižiūrėti, kur jis yra. Priėjusi prie durų, pro kurias patenka į kitą koridorių ir jas atidarius, pamatė stovintį A. B.. Tame pačiame koridoriuje buvo ir T. Z. ir R. S.. Ji paklausė, kodėl jis čia. Jis pasakė, kad durys buvo atidarytos ir dėl to jis čia įėjo. Atlikus atpažinimą, kurio metu T. Z. ir R. S. atpažino K. B., T. Z. jai pasakė, kad prieš atpažinimą prie jų, sėdinčių kitame koridoriuje, buvo priėjęs įtariamojo K. tėtis ir siūlė tartis dėl žalos atlyginimo ir dar jis sakė, kad gal dar tu jo atpažinimo metu neatpažinsi. Kiek ji prisimena, jai T. Z. daug kalbėjo ir jai neįstrigo, kad jis būtų sakęs, kad jam K. B. tėvas siūlė pinigų už tai, kad jis atpažinimo metu neatpažintų jo sūnaus. Kiek prisimena, sakė, kad tik siūlė tartis dėl žalos atlyginimo. Ir kadangi atpažinimo metu T. Z. ir R. S. atpažino įtariamąjį, tai kažkaip nesureikšmino T. Z. kalbos apie A. B. siūlymą susitarti.

Šalies argumentai

2021 m. sausio 29 d. T. Z. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą nurodydamas (b. l. 106), kad 2021 m. sausio 28 d. apie 21.27 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam paskambino brolis M. Z., kuris pasakė, kad jį Jiezne užpuolė iš matymo pažįstami jaunuoliai, prašė pagalbos. Jam nuvykus Jiezne prie (duomenys neskelbtini), išlipus iš savo automobilio pastebėjo, kad aikštelėje iš automobilio išlipę šeši vaikinai ir jo brolis. Tuo metu pamatė kaip vienas iš vaikinų sudavė smūgį jo broliui, kuris nuo smūgio nukrito, tada jis pradėjo brolį ginti. Tuo metu prie jo pribėgo vaikinai, kurie sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo metu, kaip vaikinai jį mušė, privažiavo automobilis, iš kurio mergina pradėjo šaukti, kad vaikinai, kurie jį ir brolį mušė, baigtų savo veiksmus. Tada vaikinai atsisėdo į automobilį ir išvažiavo.

2021 m. sausio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 106-107), t. y. dėl to, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas A. M. žodinio konflikto metu ranka vieną kartą sudavė M. Z. į veido sritį, tai yra į lūpą bei vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, tai yra į dešinės pusės smilkinį. Vėliau 21.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje L. B. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tai yra į kairės pusės smilkinį. Dėl suduotų smūgių M. Z. patyrė fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką, be kitų yra K. B..

T. Z. 2021 m. sausio 29 d. nutarimu dėl jo sužalojimo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-113), jam išaiškintos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsniu, procesinės teisės ir pareigos, tame tarpe atsakomybė už melagingus parodymus.

2021 m. kovo 9 d. K. B. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (b. l. 107-108).

2021 m. kovo 19 d. nutarimu leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (b. l. 114-115) K. B. atstovu pagal įstatymą paskirta N. B..

Asmens parodymo atpažinti 2021 m. birželio 9 d. protokole užfiksuota, kad atpažįstantysis T. Z. iš trijų asmenų, kurie nurodyti fotoletelėse (b. l. 120-121) atpažino įtariamąjį K. B., kuris buvo pažymėtas pirmu numeriu (b. l. 117-118), kuris jį 2021 m. sausio 28 d. vakare su kitais jaunuoliais sumušė ir sudavė sukniubusiam smūgius rankomis ir kojomis. Atpažinimo metu dalyvavo K. B. tėvas A. B., gynėjas advokatas V. A., tyrėja L. R..

2021 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavedus atlikti papildomą veiksmą konstatuota, kad tyrimas atliktas neišsamiai, nes nesiimta priemonių išsamiai ištirti galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, prokuroro pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą (b. l. 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad buvo gautas T. Z. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. buvo pakviestas į policijos komisariatą Prienuose atlikti procesinį veiksmą – parodymą atpažinti, kuomet prie jo priėjo K. B. tėvas A. B. ir paprašė neatpažinti jo sūnaus K. B. ir pasiūlė pinigų (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota (b. l. 7-8) įvykio vieta, esanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). aprašytas vidaus patalpų vaizdas, koridorius vaizdas nuo laiptinės pusės, stiklinės durys, kurios atveriamos darbuotojams panaudojus elektrotechnikos priemones, kas fiksuota fotolentelėse.

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo T. Z. ir įtariamojo A. B. kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų (b. l. 43-44).

Teismo pareikalautais duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 9 d. bei 2021 m. gruodžio 7 d. K. B. pareikšti įtarimai (b. l. 125-126, 127- 128) dėl to, kad jis 2021 m. sausio 28 d. apie 21.30 vai. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su A. M., L. F., E. K. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis I tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, L. B. tyčia kumščiu smogus vieną kartą M. Z. į galvą, ir šiam nukritus ant žemės, o T. Z. bandant ginti M. Z., nuo suduoto smūgio jam į galvą parkritus ant žemės, jis veikdamas bendrai kartu su A. M., L. F., E. K., L. B., tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais kartu su A. M. L. F., E. K. ir L. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam T. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine žaizdele kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu kaktoje, kairėje plaštakoje, poodine kraujosruva dešinio dilbio srityje, dešininio skruosto sumušimu, ir nukentėjusiajam M. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, dešinėje plaštakoje, kairio kelio sumušimu.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis baudžiamoji byla Nr. N1-162-939/2022, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju aktu, kurioje A. M., L. F., K. B. ir E. K. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, o būtent, kad jie, A. M. 2021 m. sausio 28 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), apsvaigusiam nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką, rodant aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje tyčia prikibus prie nukentėjusiojo M. Z., pašalinių asmenų akivaizdoje kumščiu smogus jam į veidą, tačiau nepataikius numetus jo akinius, po to kumščiu sudavus smūgį M. Z. į apatinę lūpą bei galvą, dėl ko M. Z. nukrito ant žemės, M. Z. traukiantis, tyčia kumščiu sudavus į R. S. priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo šoninį veidrodėlį ir jį sudaužius, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu sudavus į M. Z. priklausančio automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairę priekinę dalį, dėl ko įskėlus kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlio stiklą, išlaužus automobilio kairės pusės posūkio žibinto laikiklį, apibraižius bei įlenkus kairės pusės priekinį sparną, nukentėjusiajam M. Z. dėl sugadinto turto padarius 130 Eur vertės turtinę žalą ir nukentėjusiajam R. S. dėl sugadinto turto padarius 300 Eur turtinę žalą, o L. F. tuo pačiu ir toje pačioje vietoje, apsvaigusiam nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką, rodant aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje, kilusio konflikto metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavus į M. Z. automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninio galinio vaizdo veidrodėlį ir jį suskaldžius ir nukentėjusiajam M. Z. dėl sugadinto turto padarius 20 Eur vertės turtinę žalą,

2021 m. sausio 28 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami kartu su ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, L. B. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą M. Z. į galvą, ir šiam nukritus ant žemės, o T. Z. bandant ginti M. Z., nuo suduoto smūgio jam į galvą parkritus ant žemės, veikdami bendrai kartu su L. B., tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais kartu su L. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam T. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine žaizdele kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu kaktoje, kairėje plaštakoje, poodine kraujosruva dešinio dilbio srityje, dešininio skruosto sumušimu, ir nukentėjusiajam M. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, dešinėje plaštakoje, kairio kelio sumušimu, 2021 m. gruodžio 29 d. perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013).

A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2021 metų birželio 9 dieną ryte, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose, žadėdamas atsilyginti, t. y. duoti atlygį, bandė paveikti nukentėjusįjį T. Z. ir liudytoją R. S., kad pastarieji duotų melagingus parodymus atpažinimo metu, t. y. neatpažintų A. B. sūnaus proceso veiksmo - atpažinimo metu. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, jis neneigė, kad atvyko į policijos komisariatą, užėjo į patalpą, kurioje sėdėjo nukentėjęs T. Z. ir liudytojas R. S., pasiteiravo ar tai jie šioje byloje dalyvauja dėl atpažinimo ir gavęs teigiamą atsakymą, nežinodamas, kuris iš jų yra nukentėjęs, o kuris liudytojas, jiems abiem aiškino, jog, jeigu jie duos parodymus, tiksliau atpažins jo sūnų, tokiu atveju sugadins jo ateitį, kadangi jaunas vaikas ketina mokytis, apeliavo į nukentėjusiojo ir liudytojo sąžinę, jų pačių turimus vaikus ir, remiantis jo parodymais, kaltinamasis jokio poveikio nedarė, atlygio nesiūlė, o tik prašė, kad šie asmenys susitaikytų su jo sūnumi. Kaltinamasis neigė, kad tokiu būdu darė poveikį, žadėdamas po visko sumokėti kiek reikės ir neigė prašęs melagingai neatpažinti jo sūnaus K. ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje pastarasis įtariamasis. Tokios pozicijos kaltinamasis, teigdamas, jog pasielgė žmogiškąją prasme tinkamai kaip kiekvienas tėvas, norėdamas pagelbėti savo vaikui negadinant jo ateities, laikėsi tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nors A. B. kaltės nepripažino, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta tiesioginiais ir nuosekliais nukentėjusiojo T. Z. parodymais bei liudytojo R. S. parodymais, tyrėjos L. R., kurios žinioje buvo ikiteisminis tyrimas, organizavusios ir koordinavusios procesinio atpažinimo veiksmo atlikimą, apklaustos liudytoja, parodymais. Tiek nukentėjusiojo T. Z., tiek liudytojo R. S. parodymais, kurie iš esmės tapatūs ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme metu, kaltinamasis A. B. atėjo į patalpą, kurioje jie tyrėjos nurodymu buvo palikti ir policijos komisariato koridoriuje laukė pakvietimo atpažinimo procedūrai atlikti. Jie abu patvirtino, kad kaltinamasis minėjo, kad jam svarbu, kad nebūtų sugadinta jo sūnaus, kadangi jis dar jaunas vaikinas, reputacija bei ateitis, nes jis norės studijuoti ir pan., tačiau nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai buvo tokie, kad kaltinamasis, po šio turinio išsakytų žodžių, prašė jų neatpažinti sūnaus parodymo atpažinti metu. Tą kaltinamasis kalbėjo bendrai abiem, tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojui, pasakė, kad kiek reikės, tiek už tai sumokės, nors apie konkrečią pinigų sumą kalbos nebuvo. Vėliau liudytojui R. S. pasakius, kad ne jis yra nukentėjęs ir, kad turėtų kreiptis į T. Z., kaltinamasis apie visa tai kalbėjo labiau atkreipdamas dėmesį į T. Z.. Abu į atpažinimą atvykti pakviesti asmenys vienodai suprato kaltinamojo pasakytus žodžius, tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojui abejonių dėl pasakytų žodžių prasmės, prašant neatpažinti jo sūnaus nekilo, abu tai suprato aiškiai ir nedviprasmiškai ir abejonių dėl to nei vienam iš jų nebuvo. Kad, liudytojo vertinimu, kaltinamojo žodžių jis asmeniškai bauginančiais nelaikė ar juose tiesiogiai grasinimo neįžvelgė, turėjus siekį psichologiškai bei emocionaliai paveikti nukentėjusįjį ir liudytoją, ir tuo pačiu įtikinti, kad šie melagingai neatpažintų jo sūnaus, kaltinamojo atsakomybės nagrinėjamu atveju nešalina. Be to, nukentėjusiojo parodymais akivaizdu, kad iki radus tinkamą momentą ir būdą kaltinamajam iš jo buvimo vietos policijos komisariate patekti iki nukentėjusiojo su liudytoju buvimo vietos prieš atliekant atpažinimo veiksmą, kartu su A. B. atvykęs advokatas stebėjo ir tikrino situaciją kaip palankią rasti kaltinamojo kontaktui, dėl ko T. Z. susidarė psichologinio spaudimo pojūtis, o liudytojo nuomone, kaltinamasis, paklausęs blogo patarimo, nusprendė eiti netinkamu keliu. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jis buvo šokiruotas tokiu kaltinamojo, kurio iš viso prieš tai nepažinojo, juolab, būnant policijos komisariate, nederamu elgesiu. Iš susijaudinimo, neturėdamas teisinių žinių ir nežinodamas kaip tokiu atveju reikalinga elgtis, T. Z. nedelsiant paskambino savo advokatei, klausdamas ką tokiu atveju kai jam daromas poveikis daryti ir, išgirdęs teisininko patarimą, kad reikalinga laikytis parodymų, kuriuos davė, nes priešingu atveju jo parodymai bus vertinami kaip melagingi ir pačiam teks atsakyti, nusiramino ir atpažinimo metu jis, kaip ir liudytojas R. S., atpažino A. B. sūnų, t. y. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojusį asmenį ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri, pirmiau aptartais duomenimis, nagrinėjama šiame teisme. Nukentėjusiojo ir liudytojo R. S. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo tyrėja L. R., iš kurios parodymų seka, kad ji organizavo ir atliko procesinį K. B., panaudojusio smurtą viešoje vietoje, atpažinimo veiksmą, patikino aplinkybes buvus A. B. jam neleistinoje iki atpažinimo būti vietoje policijos komisariato patalpose, kad po atpažinimo prie jos priėjo nukentėjęs T. Z. pasakė, kad buvo atėjęs K. B. tėvas ir darė poveikį, tačiau ji to nesureikšmino, nes tokias aplinkybes sužinojo jau atlikus atpažinimą. Nors apklausta liudytoja tyrėja teigė girdėjusi žodžius, kad nukentėjusiojo kaltinamasis prašė susitaikyti, tačiau neneigė girdėjusi ir prašymą, kad neatpažinti procesinio veiksmo metu kaltinamojo sūnaus. L. R. parodymais T. Z. jai daug daugiau dalykų pasakojo, tačiau ji ne viską girdėjo, dėl to vienareikšmiškai visų žodžių, kuriuos jai išsakė nukentėjusysis T. Z., patvirtinti negali. Tyrėja, jos parodymais, tuo metu buvo labiau suinteresuota organizaciniais klausimais, kad tinkamai atlikti procesinį veiksmą, surasti asmenis, kurie dalyvaus atpažinimo procedūroje, viską teisingai surašyti ir tinkamai užfiksuoti, patvirtino, kad nukentėjęs ir liudytojas atpažino K. B., vis tik šie jos parodymai patvirtina nukentėjusiojo T. Z. parodymus, kad jis L. R. pasakojo ir daugiau dalykų ir iš esmės atitinka liudytojo R. S. parodymus, o taip pat neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems. Gynybos numanoma aplinkybė, kad nukentėjusysis, nepavykus susitarimui su kaltinamuoju dėl susitaikymo, galimai norėdamas pasipinigauti ar kitaip palengvinti sau padėtį, netrukus po šio įvykio kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. atžvilgiu, neįrodyta, todėl paneigtina, nes to nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs ir logiški, jie detalėse visiškai atitiko nukentėjusiojo parodymus, prieštaravimų tarp jų nėra, o, kad subjektyvia gynybos nuomone, juos reikėtų vertinti kritiškai, tokių duomenų teismui nepateikta. Teismas jokio suinteresuotumo, susimokymo ar kryptingumo tame nenustatė, todėl vertinti R. S. parodymų kaip nepatikimų teismas pagrindo neturi, priešingai, liudytojo parodymai buvo aiškūs, argumentuoti ir išsamūs bei atitinkantys faktinę bylos medžiagą. Kita vertus, kad kaltinamasis veikė tyčia patvirtina ir akistatos protokole užfiksuota aplinkybė, kad jis asmeniškai, nebūdamas kviestas į atpažinimo veiksmą, ką patvirtino pats (b. l. 44), jog šaukimo asmeniškai nebuvo gavęs, nes, bylos duomenimis, įtariamojo K. B. motina buvo pripažinta nepilnamečio atstove ir jai leista dalyvauti procese atliekant procesinius veiksmus su atstovaujamu asmeniu, nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nepilnamečio motina neatvyko į proceso veiksmą, juolab, kad nepilnamečiui įtariamajam BPK privalomais pagrindais buvo skirtas gynėjas, kuris dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir atpažinimo proceso veiksme, rodo priešingai nei, kad aiškina kaltinamasis ir patvirtina buvus jo siekį bet kokiomis, tame tarpe ir įstatymo draudžiamomis priemonėmis, padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Na, o ta aplinkybė, kad kaltinamasis laikėsi savo parodymų, kad jis tokio tikslo neturėjo, o tik norėjo susitaikyti ir tėviškai padėti savo sūnui, vertintina kritiškai, kaip priedanga ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes bylos duomenimis įrodyta priešingai. Baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už poveikį nukentėjusiajam ar liudytojui, kad jis duotų melagingus parodymus ir numato, kad tai gali būti daroma bet kokiu būdu, taigi šis būdas, kurį pasirinko A. B., yra vienas iš tradiciškiausių, kadangi kaltinamasis žadėjo materialiai atsilyginti už tai, kad šie asmenys pakeistų parodymus ir melagingai neatpažintų kaltinamojo sūnaus, kas, bylos duomenimis, įtakotų šio procesinę padėtį. Kita vertus, brandaus asmens atėjimas į draudžiamą jam būti vietą ir įtikinėjimas, prašymas ar siūlymas, kad nukentėjęs ir liudytojas pakeistų parodymus, jau savaime yra poveikis nukentėjusiajam ir liudytojui, nors ir nenurodžius konkrečios sumos, kuria bus atsilyginta už neteisėtą veiksmą, dėl ko nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007).

Sutinkamai su BPK 191 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Šiuo atveju nukentėjusysis ir liudytojas, būdami apklausti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir jau davę parodymus, buvo kviesti į atpažinimo procesinį veiksmą. Byloje nustatyta, kad jau po to, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, T. Z. pripažintas nukentėjusiuoju, R. S. apklaustas liudytoju, kaltinamasis A. B. siekė juos paveikti, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ir neatpažintų jo sūnaus. Esminis įrodymų šaltinis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir kita prokuroro ir teismo pareikalavimu policijos įstaigos papildomai pateikta į baudžiamosios bylos duomenų visetą pirmiau aptarta bylos medžiaga, kurios turinys patvirtina nukentėjusiojo bei kviesto į atpažinimo procedūrą liudytojo parodymų patikimumą, o ne naujų aplinkybių, kurios žinomos nebuvo, paaiškėjimą. Kadangi liudytojas ir nukentėjusysis buvo įspėti, davė išsamius parodymus, pasirašė priesaikos tekstą, todėl, nepaisant jų pažinties ar kitokių ryšių, jų parodymai r dėl šių priežasčių laikytini objektyviais ir neturinčiais intereso pakenkti kaltinamajam. Kaltinamasis suprato, kad tokiu būdu pateikdamas nukentėjusiajam sąlygas siekia jį paveikti ir melagingai neatpažinti jo sūnaus, jis tai darė sąmoningai – veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo buvusio advokato V. A. samprotavimai, su kuriuo susitarimas teisminio proceso eigoje kaltinamojo iniciatyva buvo nutrauktas, kiek tai susiję su nusikalstama veika, kuris kaip K. B. gynėjas dalyvavo kartu su kaltinamuoju šio sūnaus, kaip įtariamojo, atpažinimo procese, BPK 48 straipsnio 2 dalies pagrindu esminiais įrodymais nelaikytini, kadangi tai sietina su profesine paslaptimi einant pareigas. Taigi, pirmiau ištirtų ir aptartų įrodymų kontekste, A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė sąmoningai ir kryptingai, turėdamas tam tikslą, nusikalstamos veikos sudėtis formali, pasekmės nėra būtinos. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo padaryta veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 13 straipsnio 3 dalis)

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. yra darbingo amžiaus (b. l. 50), turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamasis praeityje buvo teistas Prienų rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 47 straipsniu atidėtas 2 metams, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį nuo bausmės atleistas (b. l. 52), jis baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 53-54). Nors prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad A. B. priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis VšĮ Prienų rajono Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių ligų stebimų pacientų grupei priklauso su diagnoze (duomenys neskelbtini) (b. l. 57), dėl ko, atnaujinus bylos nagrinėjimą, (b. l. 197-199) paskirta užduotis specialistui dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės įvertinimo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į teismo paklausimą, konstatuota, kad medicininėje dokumentacijoje nefiksuota tokio lygio (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, A. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. 3-6). A. B. įsidarbino ir kaip nurodė pats dirba naujame darbe (b. l. 55), prašo neskirti griežtos bausmės ir neriboti laisvės, kad neprarasti darbo, nes jo darbinės funkcijos sietinos su transporto priemonės vairavimu ir komandiruotėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos paminėtos aplinkybės individualizuotinos parenkant bausmės rūšį bei dydį.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis T. Z. pareiškė 2 200 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-30).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinio pobūdžio neturtinę žalą. Policijos pastate atėjus į atpažinimą jautėsi nesaugiai, nes buvo daromas psichologinis spaudimas neatpažinti kaltinamojo sūnaus. A. B. nekviestas į procesinį veiksmą įėjo pro duris ir pareiškė, kad jis neatpažintų jo sūnaus, nes kitaip jam sugadins gyvenimą ir už tai jis atsilygins. Po atpažinimo salėje pareiškė ką jis padarė. Tas spaudimas tęsėsi iki atpažinimo pabaigos, dėl to patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, psichologinį spaudimą, pažeminimą, nepatogumus, sukrėtimą, kad patyręs fizinį smurtą kitoje byloje yra verčiamas meluoti prieš save patį. Patyrė didelį pažeminimą vietoj atsiprašymo. Po šių veiksmų ir dabar kartais nemiega naktį ir dabar galvoja apie tokį neteisėtą A. B. nusikalstamą poelgį jo, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu, nepatogumus, kuriuos dabar patiria ryšium su darbo trukdymais. Po tokių veiksmų buvo sutrikęs miegas, kas atsiliepia sveikatai, darbingumui.

Vertinant pareikšto civilinio ieškinio dydį reikėtų atsižvelgti į tai, kokį poveikį padarė ši nusikalstama veika nukentėjusiajam, taip pat kokia nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį buvo padaryta, taip pat įvertinti ir kaltinamojo materialinę padėtį, kas aktualu nustatant kompensuotinos sumos dydį užtikrinant abiejų pusių interesų pusiausvyrą. Dėl civilinio ieškinio atstovė nurodė, kad nukentėjusysis T. Z. palaiko pilnai, o teismui sprendžiant dėl civilinio ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo vertintinos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesys, kuris policijos komisariato patalpose iš ties elgiantis įžūliai ir agresyviai, reikalavo neteisėtų veiksmų atlikimo atitinkamai darant spaudimą T. Z., esant nukentėjusiuoju dėl fizinio smurto dėl neteisėtų kaltinamojo sūnaus veiksmų. Dėl to nukentėjusysis patyrė tam tikrus išgyvenimus, nepatogumus. Atstovės nuomone įvertinta 2 200 Eur neturtinė žala yra pagrįsta, prašo tenkinti civilinį ieškinį pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nesant jokių įrodymų dėl medicinos paslaugų suteikimo, taip pat įrodymų apie skirtą gydymą, to pasekoje turėtą nedarbingumą ir pan., teismo vertinimu, neturtinė žala, mažintina iki 250 Eur sumos, kuri yra pakankama kompensacija už nukentėjusiojo turėtus išgyvenimus ir nepatogumus. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.

Baudžiamojoje byloje pateiktas advokato orderis patvirtina, kad nukentėjusįjį atstovauja advokatė R. Š.. Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad atstovei už teisines paslaugas jis 2021 m. liepos 21 d. sumokėjo 300,00 Eur ir 2021 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 700,00 Eur (b. l. 31). Už kokius konkrečius veiksmus nukentėjusysis advokatei R. Š. sumokėjo byloje duomenų nėra pateikta. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad atstovė nukentėjusiajam galimai parengė skundą ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19) bei civilinį ieškinį (b. l. 29-30). Minėti dokumentai nėra didelės apimties, reikalaujantys atskiros teisinės analizės ar pagrindimo. Nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jo atstovė nedalyvavo (b. l. 23-24), atstovė dalyvavo 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusios akistatos metu (b. l. 43-44). 2022 m. sausio 17 d. teismui pateikti duomenys, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė R. Š. su nukentėjusiuoju nutraukė teisinių paslaugų sutartį (b. l. 131). Taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja V. Š. (b. l. 130, 132). 2021 m. lapkričio 30 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 9.30 val. iki 11.04 val. (1 val. 34 min.), 2022 m. sausio 20 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 9.30 val. iki 9.38 val. (nukentėjusiojo atstovė šiame teisiamajame posėdyje nedalyvavo), 2022 m. vasario 21 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 9.30 val. iki 10.10 val. (40 min.). 2022 m. balandžio 20 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 14.30 val. iki 14.41 val. (11 min.). 2022 m. birželio 27 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 13.30 val. iki 13.52 val. (22 min.). V. Š. dalyvavimą procese apmokėjimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

Nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą gynėjai, bet ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Analizuojamu atveju nukentėjusiojo advokatei sumokėta 1 000 Eur suma ikiteisminio tyrimo metu pagal atliktų procesinių veiksmų kiekį ir sudėtingumą bei vykusių posėdžių trukmę nelaikytina adekvačia ir proporcinga advokato surašytų procesinių dokumentų apimčiai bei neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, dėl ko ši suma mažintina iki 700,00 Eur.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam A. B. 2021 m. lapkričio 10 d. teismo nutartimi perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo (b. l. 80-81), vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą/dirbti ir registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje.

Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiojo T. Z. naudai 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

A. B. ambulatorinę sveikatos istoriją (kortelę), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiai sveikatos priežiūros įstaigai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. B. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė