Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. 2021 m. birželio 9 d. apie 9 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažadėdamas sumokėti tiek, kiek reikės, siekė paveikti nukentėjusįjį T. Z. ir liudytoją R. S., kad šie 2021 m. birželio 9 d. asmens atpažinimo, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), metu dėl T. Z. ir M. Z. sužalojimo, duotų melagingus parodymus – neatpažintų jo sūnaus K. B.. Tokiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažįsta, neigia tai, kas prokuroro surašyta kaltinime. Parodė, kad Prienų policijoje buvo jo sūnaus K. B. akistata. T. Z. turėjo atpažinti sūnų. Žinojo, kad turės atvažiuoti nukentėjusysis ir atpažinti jo sūnų. Tai žinojo, nes paskambino tyrėja. Jo žmona buvo pripažinta sūnaus įstatymine atstove, nes jis yra nepilnametis, bet, kadangi ji dirbo ir negalėjo atvykti, dėl to nuvyko jis. Kituose veiksmuose dalyvaudavo žmona, be šio veiksmo, daugiau niekur pats nedalyvavo. Apie atpažinimo procedūrą sužinojo iš tyrėjos, ji paskambino žmonai, bet kadangi žmona negalėjo atvykti, savavališkai atvyko, prisistatė tyrėjai ir ji įtraukė į protokolą, kad jis dalyvaus atpažinime. Sūnus atvyko kartu su juo, kartu atvažiavo ir sūnaus gynėjas V. A., buvo trise. Advokatas ir sūnus sėdėjo salėje, jam sakė palaukti koridoriuj. Viskas labai užsitęsė, todėl pradėjo vaikščioti tuo koridoriumi, skaitinėti skaitinius, praėjus koridoriumi yra kitos durys, užsukęs ten pamatė sėdinčius du jaunuolius. Pasisveikino, paklausė ar jie dėl K. bylos. Jie atsakė, kad taip ir pradėjo bendrauti. Tuo metu jų nepažinojo, nežinojo nei vardų, nei pavardžių. Paklausė kaip ten viskas įvyko. Jie neįvardino dėl ko įvyko muštynės, kas ten mušėsi ir su kuo. Tada pasakė gal galima jo sūnui atleisti, kažką padaryti. Jie nesakė nei taip, nei ne. Paskui liudytojas R. pasakė, kad čia T. nukentėjo. Tada jis pradėjo bendrauti daugiau su T.. Sakė, kad vaikas nori studijuoti, negadinti jam ateities, kažkaip susitaikyti. Tas pokalbis ilgai netruko, gal 4-5 min., bet, kad siūlytų pinigų ar siūlytų neatpažinti jo vaiko, jokios kalbos nebuvo, jis tiesiog pasakė, kad darom kažką. Siūlydamas susitaikyti, manė gal jis atleis, būtų po to susitikę ir apsprendę tą taikymosi principą. Iš bendro išprusimo žino, kad galima kažkaip susitaikyti su žmogumi, kad nutraukti tą bylą. Salėje pirmoje eilėje buvo susodinti įtariamieji, antra eilė buvo laisva, kaltinamasis sėdėjo trečioje ar ketvirtoje eilėje, jeigu būtų ištaręs nepasitenkinimo, kad atpažino žodžius, mano, kad būtų visi salėje buvę žmonės girdėję. Kaltinamasis neatsimena, kad, kai kalbėjo su nukentėjusiuoju ir liudytoju, pareigūnai būtų davę pastabų, nes, kiek pamenu, jokių pareigūnų nebuvo. Tyrėja atėjo tik tada, kai atėjo juos pakviesti, daugiau pareigūnų nematė. Tyrėja kažką sakė, bet šiuo metu jau neatsimena ką. Priekaištų niekas tuomet jam neišreiškė. T. Z. parašė pareiškimą, kad iš jo kažko reikalauta buvo. Kontaktas su T. Z. buvo, paskui atėjo policijos pareigūnė ir pakvietė juos į salę. Salėje jis atpažino kaltinamojo vaiką K. B., kad neva jis mušė. Atėjęs liudytojas taip pat atpažino jo sūnų. Ikiteisminio tyrimo veiksmuose daugiau dalyvavo žmona, bet kai žmona negalėdavo atvykti, tada atvykdavo jis, kaip tėvas. Po atpažinimo išėjus į lauką, paprašė jo telefono numerio, pasakė gal kaip nors susitarsim. T. Z. pasakė, kad jis be advokatės nekalbės. Vakare paskambinus T. Z., jis pasakė, kad važiuojam pas jo advokatę. Prie advokatės, kuri yra teisme, T. Z. pareiškė, kad nori gauti 2 500 Eur už tai, kad nutraukti bylą ar susitaikyti dėl jo sūnaus, bet tai pasirodė labai dideli pinigai, tada T. Z. nusileido iki 2 000 Eur, jis asmeniškai pasiūlė 1 000 Eur, bet nesutarė ir išsiskirstė. Tuo viskas ir pasibaigė. Praėjus savaitei laiko sužinojo, kad yra kaltinamas. T. Z. parašė pareiškimą, kad iš jo kažko reikalauta buvo. T. Z. nieko nežadėjo mokėti. Papildomai apklaustas parodė, kad pagal įstatymą esąs kaltas, tačiau tenorėjo iš tėviškos pusės pasikalbėti su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad jis su R. buvo iškviesti į B. sūnaus atpažinimą 9 val., o dienos tikslios neatsimena, bet galėjo būti 2021 m. birželio 29 d. Tyrėja R. skambino ir pakvietė atvykti. Atvyko su liudytoju atskirai, jam atėjus R. jau buvo atvykęs. R. S. buvo šalia, laukė kartu atpažinimo procedūros. Jiems liepė būti koridoriuje, tyrėja davė popierių pasirašyti, uždarė duris, bet ten vis policininkai eidavo, duris atidarydavo, uždarydavo. Vienu momentu pro magnetines duris įėjo nepažįstamas vyras, vieną kitą kartą pasižiūrėjo, nuėjo atgal, kitą kartą vėl įlindo, pasižiūrėjo ir išėjo. Tada nepažinojo, kad tai B. advokatas. Tos magnetinės durys daug kartų darinėjosi, vaikščiojo policija. Jie prisidarė ne tas magnetines, o kitas, atskiras duris į koridorių, kurios buvo patalpoje. Prieš ateinant B., advokatas įlindo du kartus ir tikrino kas stovi koridoriuje, kas atvažiavo atpažinti. Kiek nukentėjusysis asmeniškai suprato, tai tas psichologinis spaudimas, kad neatpažintų sūnaus, buvo jų abiejų organizuotas. Parodė, kad ten taip laisvai per magnetines duris vaikščioti negalima. Prienuose policijos komisariate, įėjus į nuovadą, į šoną yra salė, per pagrindines duris įėjus sėdi budintis, o priekyje yra magnetinės durys. Jie laukė už magnetinių durų, link tyrėjų kabinetų. Per tas duris juos įsivedė tyrėja. Atvyko kada buvo paskirtas laikas ir juos paliko koridoriuje, pasakė kur būti ir niekur nevaikščioti, kad bus po vieną pakviesti atpažinimui. Koridoriuje jis ir liudytojas laukė kokią valandą laiko. Tuo pačiu momentu tyrėja ieškojo žmonių, ką dar galėtų pasodinti šalia įtariamojo atpažinimui. Advokatas su kaltinamuoju buvo salėje. Nematė kada jie atėjo. Jie buvo policijos komisariato viduje. Paskui durys prasidarė, įėjo B. ir sakė negriaukit mano sūnui gyvenimo, jis žada stoti studijuoti. R. pasakė, kad ne su juo reikia kalbėti ir, kad kitas iš jų yra nukentėjusysis. B. sakė, kad gal T. Z. galėtų taip padaryti, kad neatpažintų jo sūnaus, sakė, kad po visko susitiksim ir jis atsiskaitys kiek reikės. Nukentėjusysis parodė, kad tai išgirdęs pasimetė, nežinojo ar išvis tokie dalykai yra įmanomi, nes, jeigu neatpažins, gausis, kad jis pats meluoja. Tada atsakė jam, kad nežino ar taip galima ir, kad reikia pasiskambinti advokatei, kurią tuo metu jau turėjo nusisamdęs. Pasakė, kad reikia pagalvoti, bet nieko neprižada. B. bandė jam per sąžinę užeiti, klausė ar turi vaikų, sakė suprask mano tėvišką pusę, tu griauni mano vaiko gyvenimą. Parodė, kad jam atsakė, jog galėjo taip atsitikti, kad nukentėjusysis irgi pas savo vaikus nebūtų parėjęs kai jį mušė penkiese. Tada paskambinęs advokatei susižinojo, kad tokie dalykai yra neįmanomi ir, kad turi atpažinti, o po to galės susitaikyti. Tada atėjo tyrėja, paklausė ką čia B. išdarinėja, sakė, kad davė jam pastabą, kad jis čia įlindo. Paskui pasikvietė jį atpažinti B. sūnų. Užėjus į salę davė pasirašyti, jis atpažino B. sūnų, B. buvo grynai įsistebeilijęs į nukentėjusįjį. Jis pasakė ką padarei, atpažinai mano sūnų. Jis tyliai tai pasakė, bet iš lūpų matėsi, kad jis sako tokį dalyką, buvo ir garso truputį. Nežino nukentėjusysis ar kas girdėjo kaltinamojo pasakytus žodžius, ten buvo tyrėja R., advokatas sėdėjo gale už B. ir dar trys asmenys, kurie buvo atvesti atpažinti. Po to liudytoją R. vedėsi, bet ne iš karto. R. pasakė, kad išėjęs iš kabineto policininkas irgi sakė, kad girdėjo jų pokalbį ir sakė gal B. tėvui antrankius uždėti už tokius dalykus. R. tam policininkui pasakė, kad nereikia ir tas policininkas užėjo atgal į kabinetą ir užsidarė. R. yra liudytojas, jo pavardės neatsimena, jis irgi buvo pakviestas atpažinti kaltininką, nes įvykio metu jo mašiną apspardė. Toje byloje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai grupės asmenų. Tuo viskas ir baigėsi. Paskui R. įėjo į vidų, įvyko procesinis dalykas, pasirašė kažkokius popierius ir pats išėjo į lauką, laukė, kad B. išeitų, kad pasikeistų numeriais, nes kaltinamasis norėjo susitaikymo. Numeriais pasikeitė lauke jau po įvykusios procedūros.

Parodė, kad atpažinimo procedūros metu buvo vienas jaunuolis su kuprine, apie 20 metų, kitas vyriškis buvo apie 40 metų ir K. B.. K. sėdėjo prie lango. Dalyvavo ta pati tyrėja, nukentėjusysis be atstovės, buvo K. advokatas, bet jis sėdėjo gale. Advokatas buvo šis, kuris sėdi salėje. A. B. po tyrėjos pastabos buvo įleistas į atpažinimo patalpą. Patikslino, kad pokalbis tarp jų ir kaltinamojo vyko iki atpažinimo procedūros. Kai atpažino K. B. būtent tuo momentu pasakė tuos žodžius. Dėl civilinio ieškinio gali paaiškinti, kad jaučiasi ne savam kailyje, nes tuo metu, kai buvo paprašyta, kad neatpažintų, nerado savyje ramybės, B. tėvas taip užlipo ant sąžinės, kad jo vaikui gyvenimą sugriaus, gavosi didelis pasimetimas, pajuto psichologinį spaudimą. Jo buvo daugiau reikalauta, o ne prašyta. Matėsi, kad tėvas buvo nepatenkintas atpažinimu. Jų pokalbis iki atpažinimo truko iki 4-5 min. Buvo bandoma nuteikti, kad blogai daro, jeigu kaltinamojo sūnų atpažins, bandant primesti, kad nukentėjusysis irgi tėvas ir turėtų kaltinamąjį suprasti. Jis siūlė neatpažinti, o po to susitikus sakė atsiskaitys kiek reikės, bet sumos konkrečios nebuvo įvardinta. Tuo momentu apie pinigus nukentėjusysis su kaltinamuoju nekalbėjo. Po to susitiko vakare, apie 20 val. Susitaikymas nepavyko, nes bandė jį nuteikti taip, kad pats yra kaltas dėl visos šitos situacijos, sakė, kad nieko jis neuždirba ir, kad jis nieko nepaims reikalaudamas tokios sumos.

Parodė, kad R. buvo šalia viso pokalbio metu, jis netgi B. nukreipė, kad būtent jis yra nukentėjusysis, nes pradžioje jis kreipėsi į abu kolektyviai, kad neatpažintų jo sūnaus. R. pasakė, kad labiau reikėtų su nukentėjusiuoju kalbėti. Po viso to, kai visi išėjo į lauką, B. R. sakė „tu tai normaliai pasielgei, nes pasakei, kad lyg jis, lyg ne jis, o va T. konkrečiai ranka parodė ir pasakė, kad šitas.“ Tai B. tėvas pasakė jau lauke po visko. Lauke po atpažinimo buvo užsiminta apie susitaikymą. Manė, kad žmoniškai, teisiškai susirašys pas advokatę, kad jis atleidžia, o jam padengia išlaidas. Dėl susitaikymo advokatė jį nuramino, paaiškino, kad reikalinga atpažinti, o po to galima kalbėti ir apie tai. Po pokalbio tą pačią dieną su kaltinamuoju važiavo pas advokatę. Nenorėjo dviese tartis, nepasitiki tokiu žmogumi. Neturtinę žalą įvardijo 2 200 Eur, nes į tokias situacijas nebuvo papuolęs. Ta situacija, kaip įvyko atpažinime, yra akibrokštas ir taip neturi būti. Iki pat vakaro nežinojo nei ką galvoti, važiuodamas iki advokatės daug apmąstė, buvo stresas, dabar taip pat stresas, net balsas dreba. Dėl civilinio ieškinio pagrindimo paaiškino, kad į medicinos įstaigą nesikreipė. Pas advokatę buvo tik vienas susitikimas. Susitarimas neįvyko, nes nerado bendro sutarimo dėl pinigų sumos. Po to su kaltinamuoju daugiau nesimatė ir nebendravo. Atvykus vakare į Alytų pas advokatę B. jo neatsiprašė. Jis pareiškė, kad yra pats kaltas dėl šios situacijos ir, jeigu šitas dalykas neišsispręs, gąsdino pareiškimu, sakė parašys pareiškimą, kad muštynių metu jo sūnus buvo sužalotas. Praėjus gal 6-8 mėn. nukentėjusysis gavo kvietimą, kad yra kaltinamas, yra dar kita byla iš to paties įvykio. Nukentėjusiajam tokiu būdu daro spaudimą, nėra ramybės, gaunasi byla paskui bylą. Nors jis yra nukentėjusysis, bet lieka kaltinamuoju. B. sūnus su keturiais draugais jį suspardė net per du kartus, tai vyko praeitų metų sausio mėnesį, dienos tiksliai neatsimenu, (duomenys neskelbtini). Tas įvykis įvyko dėl to, kad jie kažkur girti įvažiavo į griovį, kažkas atvažiavo ištraukė ar neištraukė, paskui susitiko su nukentėjusiojo broliu, penkiese puolė brolį, apspardė brolio mašiną. Jie visi buvo išgėrę, apsiriję narkotikų ir buvo agresyvūs. Brolis paprašė nukentėjusiojo pagalbos. Pataręs skambinti policijai jis atvažiavo padėti. Dėl to nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, dėl patirto smurto buvo iššokęs žandikaulis, negalėjo sukąsti dantų. Dėl B. poveikio jam neatsimena kada parašė pareiškimą policijai, atrodo iškart po to, kas nutiko. Mano, kad reikėtų patraukti atsakomybėn kaltinamąjį už tai, kad bandė valdyti visą tą situaciją, nors nukentėjęs yra jis.

Liudytojas R. S. parodė, kad iškart pareigūnams viską papasakojo, nes tada viską geriau atsiminė. Į atpažinimą atvyko jis ir T. Z.. Turėjo atpažinti K. B.. Buvo taip, kad prieš K. B. atpažinimą kaltinamasis atėjo į laukiamąjį. Buvo geranoriškai tartasi, buvo minėta, kad jis su T. Z. neatpažintų jo sūnaus. Toliau vyko dialogas. Buvo kalbėtasi, kad galima pasirašyti teisinį susitaikymą pas advokatą, bet vis tiek jiems buvo siūloma neatpažinti. Liudytojas buvo pakviestas atpažinimui, nes K. B. nepažinojo kaip žmogaus, o turėjo atpažinti ar būtent jis dalyvavo įvykyje. Liudytojui buvo aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės. Į policijos komisariatą atvyko gal birželio mėnesį, dienos ir valandos neatsimena. Jis asmeniškai matė kas netinkamai pasielgė T. Z. atžvilgiu ir tą asmenį atpažino. Patvirtino, kad kaltinamasis laukiamajame koridoriais iki atpažinimo vaikščiojo. Kaltinamasis siūlė jiems neatpažinti. Buvo prašymas pinigine prasme, kad susimokės kiek reikės, kad nebūtų atpažintas sūnus. Liudytojas suprato, kad pinigai siūlomi už neatpažinimą. Konkrečios sumos pasiūlyta nebuvo. Jų abiejų prašė neatpažinti. Tada jis pasakė, kad ne jis nukentėjusysis ir ne su juo reikia kalbėti. Nukreipė, kad kaltinamais kalbėtųsi su nukentėjusiuoju. Toliau vyko dialogas su abiem, nebuvo pereita grynai prie pokalbio su T.. Buvo kalbama, kad vaikas jaunas, nepasisekė, supranta savo padarytas klaidas ir, kad nebūtų jam problemų. Toliau buvo siūlymas, kad teisiškai pasirašyti susitaikymą. Liudytojas visa tai suprato, kad konkrečiai prašoma i neatpažinti, kitų minčių nebuvo. Kai nuėjo atpažinti K., atpažinimo kabinete buvo K. ir kiti asmenys, kuriuos reikėjo atpažinti, buvo K. advokatas ir kaltinamasis. Su nukentėjusiuoju tuo metu nieko per daug nešnekėjo, buvo kviečiami pareigūno jau ateiti į atpažinimą. Kalbėjosi su nukentėjusiuoju po to lauke, jau įvykus procedūrai. Kai kalbėjosi lauke buvo kaltinamasis, kaltinamojo sūnus, liudytojas ir T. Z.. Kalbėjo, kad pasielgė taip, kaip pasielgė, bet jei yra noras susitaikyti, tai galima važiuoti pas advokatą. Jis su T. Z. visada buvo šalia, tik į atpažinimą ėjo atskirai, todėl buvo laiko tarpas kai liudytojas buvo vienas ir nukentėjusysis buvo vienas. Liudytojas R. S. parodė, kad jo prašė neatpažinti, jam dėl to jokių minčių nekilo. Spaudimo iš kaltinamojo asmeniškai nejautė, tiesiog tėvas buvo sunerimęs ir ieškojo būdo, kaip padėti vaikui. Jo vertinimu pokalbis buvo korektiškas, nebuvo pykčio proveržių, o, jeigu būtų supratęs, kad tas žmogus čia negali būti, galbūt ir pats kitaip būtų pasielgęs. Dėl to policijos pareigūnų neinformavo. Liudytojo nuomone, kaltinamasis, paklausęs blogo patarimo, nusprendė eiti tokiu keliu. Pasak liudytojo, kad nusikalto jaunas vaikinas gaila, nesinori jo atžvilgiu nieko blogo daryti, bet neatpažinus tokiu būdu problemos neišspręsi. Liudytojui esant koridoriuj, tiksliai neatsimena kuris pareigūnas, bet pamena, kad kažkas buvo atėjęs paklausti kas čia per situacija, matomai dėl to, kad čia negalintis būti žmogus pasirodė, šitą aplinkybę tikrai atsimena. Liudytojas patvirtino, kad jis laukiamajame apie susitaikymą užsiminė jau po kaltinamojo prašymo, nes jam neatrodė, kad neatpažinimas visą šitą reikalą išspręs. Teko truputį mokytis teisinių dalykų, šiek tiek turi žinių, dėl to jis ir pasisakė dėl susitaikymo. Po atpažinimo liudytojas į dialogą per daug nesileido, girdėjo kaip su T. kalbėjosi, bet neatsimena ką tiksliai, o dėl susitarimo jis pasiūlė spręsti teisniu būdu. Lauke vyko kalba apie piniginį atsiskaitymą, bet jau per advokatą. Liudytojas kartu pas advokatę nevyko, nes su juo taikytis nereikėjo.

Liudytoja L. R., dirbanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje tyrėja, paaiškino, kad savo žinioje turi ikiteisminį tyrimą, kuriame T. Z. pripažintas nukentėjusiuoju ir kurioje nukentėjusiajam ir liudytojui reikėjo atlikti atpažinimą, jie buvo pakviesti atpažinti vieną iš įtariamųjų. Buvo pakviestas K. B., kadangi jis yra nepilnametis, buvo jo gynėjas V. A. ir nepilnamečio atstovas - tėtis A. B.. K. B., advokatas ir tėtis buvo pakviesti į salę, kurioje vyks atpažinimas, o T. Z. ir R. S. buvo kitoje patalpoje, ten yra durys, jie laukė pasodinti koridoriuje, kad tarpusavyje nesusitiktų. Nurodė, kad šiam veiksmui atlikti reikėjo statistų, kol juos surado, kol pakvietė į salę, pamatė, kad nėra K. B. tėvo. Tuomet išėjo iš salės pasižiūrėti kur jis yra, koridoriuje jo nebuvo, prie įėjimo taip pat. Įėjusi pro tas atskiras duris į tą patalpą, koridorių, pamatė, kad K. B. tėtis A. B. stovi toje patalpoje, kurioje buvo R. ir T. Z.. A. B. tuomet buvo prie pat išėjimo. Ji pas jį paklausė, kodėl čia yra, o jis atsakė, kad buvo atidarytos durys ir įėjo. Patvirtino, kad tenai taip parastai neįeisi į tą patalpą, nes durys užkoduotos, tam ir buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jie nesusitiktų. Tai pastebėjusi ji pakvietė A. B. į salę. Buvo pakviestas T. Z., kuriam atpažinimo metu buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus tiriamoje byloje. T. Z. asmenį atpažino. Paskui buvo pakviestas R. S., jis taip pat asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus, atpažino. Jie abu atpažino K. B.. Po atpažinimo, kadangi reikėjo atlikti dar kitus procesinius veiksmus, reikėjo atlikti atpažinimą pagal nuotraukas, iki ji susiruošė nuotraukas byloje, T. Z. nuotraukų atpažinimo metu paminėjo, kad K. B. tėtis bandė su juo tartis dėl žalos atlyginimo, jis labai daug kalbėjo, kad jam siūlė neatpažinti jo sūnaus, bet visa to ji per daug nesureikšmino, kadangi tą asmenį jis atpažino. Matė, kad jie ir lauke kalbėjosi po atpažinimo, bet apie ką ji nežino.

Parodė, kad į atpažinimą buvo kviesta K. B. motina, bet ji neatvyko, todėl atvyko tėvas, to priežasčių ji nežino. Kad koridoriuj vyksta kažkoks šurmulys ji negirdėjo, nes komisariato viduje nebuvo, išėjusi į lauką ieškojo statistų, pasikvietė žmogų iš stoties. Ta byla, kurioje T. Z. pripažintas nukentėjusiuoju planuojama atiduoti į teismą gruodžio pabaigoje.

Paaiškino, kad nukentėjusieji buvo pakviesti anksčiau, o įtariamasis ir jo advokatas – kitą valandą. Iki jie atėjo, jie nesusitiko, nes organizuojant veiksmą pareigūnai užtikrina nesusitikimą. R. ir T. buvo pasodinti ten, kur pašaliniai asmenys be pakvietimo nėra įleidžiami, o K. su tėčiu ir advokatu buvo nuvesti į salę pirmame aukšte, tenai, kur anksčiau buvo Migracijos skyrius. Jie buvo tenai, o, kadangi reikėjo dar dviejų statistų, kurių pati ieškojo ir kuriuos rado sunkiai, K. tėtis dingo ir nuėjo pas R. ir T.. Grįžusi paklausė jo kaip čia įėjo, sakė, kad be leidimo taip negalima. Kai atidarė duris, B. buvo prie koridoriaus durų, galimai jis ketino išeiti. Atpažinimo metu A. B. tylėjo ir jokio poveikio nedarė, jis buvo savo vietoje. Atliko procesinį veiksmą, buvo nufotografuota, atpažintas asmuo. Paskui po atpažinimo jie kalbėjosi lauke. Daugiau jokiuose kituose veiksmuose tėtis nedalyvavo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatomis be kaltinamojo parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei asmenų, apklaustų liudytojais parodymų, kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 66), kad 2021 m. vasarą, galėjo būti birželio 9 d., jis kartu su savo nepilnamečiu sūnumi K. B. atvyko į Prienų rajono policijos komisariatą, nes buvo kviečiami dalyvauti atpažinime. Šiame ikiteisminiame tyrime jo sūnus K. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir turėjo vykti atpažinimas jo sūnaus, tai yra nukentėjusysis T. ir liudytojas iš asmenų turėjo parodyti, kuris vaikinas juos mušė. Kai atėjo į policijos komisariatą, policijos pareigūnė jam ir jo sūnui liepė laukti kairėje pusėje esančiame koridoriuje. Po kiek laiko jo sūnų pakvietė į šalia esančią salę. Jis tada liko koridoriuje vienas. Viskas vyko ilgai. Kadangi atsibodo stovėti vienoje vietoje, pradėjo vaikščioti koridoriumi. Pamatė, kad yra atidarytos durys į kitą koridorių, kuris yra prie laiptų į antrą aukštą. Jis pro jas įėjo, koridoriaus dešinėje pusėje pamatė sėdinčius du vaikinus. Jis priėjo prie jų ir paklausė, ar čia jie yra dėl K. reikalų. Vaikinus matė pirmą kartą. Vaikinai jam atsakė, kad taip. Tada jis jiems pasakė, kad gal gali pasikalbėti. Jie pasakė, kad gali. Paklausė ar labai nukentėjo, kaip viskas įvyko. Vienas iš vaikinų, kuris sėdėjo užsidėjęs ant galvos kepurę, pasakė, kad jis yra nukentėjęs, o šalia sėdėjęs, kad yra liudytojas. Klausė pas vaikinus, kad gal galima su jais susitaikyti. Jie pasakė, kad gal ir galima. Sakė vaikinams, ar įmanoma su jais susitaikyti, negadinant sūnui ateities. Jis neprašė nei pas vieną iš vaikinų, kad jie atpažinimo metu neatpažintų jo sūnaus ir už tai nesiūlė jokių pinigų. Policijos komisariate su vaikinais nekalbėjo apie jokius pinigus. Tol, kol bendravo su vaikinais, jokio policijos pareigūno koridoriuje nebuvo. Pokalbis truko keletą minučių. Po to tyrėja pakvietė vaikinus ir jie išėjo. Kai atėjo tyrėja, vaikinai jai nieko nesakė, kad jis neva siūlė jiems neatpažinti K.. Atpažinimo metu, kurio metu dalyvavo ir jis pats, nei vienas iš minėtų vaikinų niekam nesakė, kad neva jis prašė, kad jie neatpažintų jo sūnaus ir už tai siūlė pinigus. Po atpažinimo, kurio metu jo sūnų atpažino nukentėjusysis, išėjęs nukentėjusysis į koridorių jam pasakė, kad, jei nori pakalbėti, tai jis bus lauke. Lauke apie pinigus nekalbėjo. Jis pasakė, kad be savo advokatės nieko nekalbės. Vėliau tos pačios dienos vakare jis susitiko su nukentėjusiuoju pas jo advokatę, bandė kalbėti apie žalą, pradžioje norėjo nukentėjusysis 2 500 Eur, tačiau manė, kad ši suma už tokį sužalojimą per didelė ir jis nesutiko. Kitą dieną, kaip suprato, nukentėjusysis parašė pareiškimą, kad jis darė jam ir liudytojui poveikį, prašydamas, kad jis neatpažintų jo sūnaus nors to tikrai nebuvo. Kalba buvo tik apie susitaikymą. Tačiau apie jokius pinigus kalbos nebuvo policijos komisariato viduje. Jo sūnus taip pat parašė pareiškimą sekančią dieną, kai buvo susitikęs su T. Z. ir jo advokate dėl žalos atlyginimo, kad T. Z. jį sužalojo. Jo sūnus taip pat muštynių metu buvo sužalotas, turi tai patvirtinančią medikų pažymą. Iš karto pareiškimo sūnus nerašė dėl to, kad jis sakė nerašyti, nėra čia dėl ko. Mano, kad tai ir turėjo įtakos šiam T. Z. pareiškimui ant jo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Z. parodė (b. l. 23-24), kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo ir jo brolio M. Z. sužalojimo. Šiame ikiteisminiame tyrime jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Vienas iš įtariamųjų yra K. B.. 2021 m. birželio 9 d. buvo atliekamas procesinis veiksmas-parodymas atpažinti. Į policijos komisariatą atvyko apie 9 val. Kartu su juo atvyko ir R. S., kuris yra liudytojas ir taip pat turėjo dalyvauti atpažinime. Tyrėja L. R. jį ir R. S. pasodino koridoriuje, einant link jos, t. y. prie 113 kabineto. Koridoriaus durys į laiptinę buvo uždarytos. Tyrėja L. R. tuo metu ruošėsi procesiniam veiksmui. Praėjus kažkuriam laikui, prie jų priėjo K. B. tėvas. Jis jo nepažino. Jis pats prisistatė, kad yra K. tėvas. Kaip jis įėjo į laiptinę, į kurią patenkama pro rakinamas duris, jis nežino, nematė to. Priėjęs K. tėvas prie jų pasakė, kad negadintų jo sūnui gyvenimo, kad nori susitarti. Sakė, kad sūnus nori stoti į kažkokią profesiją, susijusią su sportu ir, kad nereikia jam teistumo. K. B. tėvas visa tai sakė, kaip supranta, jiems abiem, t. y. jam ir R. S.. Po to K. B. tėvas paklausė, kuris čia iš jų nukentėjęs. Jis pasakė, kad nukentėjęs jis, o R. pasakė, kad čia su juo jis turi kalbėti. Tada K. B. tėvas labiau pasisuko į jį ir su juo tęsė pokalbį. Pasakė, kad jis neatpažintų jo sūnaus, kad po visko susitiks ir atsiskaitys. Jis pasakė, kad nežino, kad taip elgtis negali, kad reikia pasitarti su advokate. Dar K. B. tėvas pasakė, kad ir jis turi vaikų, tad turėtų jį suprasti. Jis jam atsakė, kad jis pas savo vaikus galėjo ir nesugrįžti dėl to įvykio. Paklausė, jei jis atleistų jam, ar jo sūnus pasitaisys, ar padarys išvadas. K. B. tėvas pasakė, kad jau sūnus dabar supratęs yra, kad blogai pasielgęs. Taip K. B. kalbant, iš priešais esančio kabineto, turėtų būti 110 kabineto, išėjo policijos pareigūnas ir pasakė, kad už tokius dalykus reiktų jus sulaikyti. Jis suprato, kad jis sako K. B. tėvui. Tai pasakęs, pareigūnas praėjo. Kas tas pareigūnas, jis nežino. Tuo metu į koridorių įėjo tyrėja L. R.. Ji K. B. tėvui pasakė, ką jis čia daro, liepė eiti į salę ir joje laukti. Jis tada paskambino savo advokatei, papasakojo buvusią situaciją. Advokatė pasakė, kad tikrai per atpažinimą nemeluotų ir, jeigu atpažins tą asmenį, tai taip tyrėjai ir sakytų, nes kitu atveju gausis, kad jis duoda melagingus parodymus. Tai buvo pirmas kartas kada K. B. tėvas prašė jo, kad neatpažintų jo sūnaus. Prieš tai dėl K. B. niekas su juo nebendravo, kad keistų parodymus ar taikytųsi. Per asmens parodymo atpažinimą jis atpažino K. B., kad jis dalyvavo tarp tų asmenų, kurie jį sužalojo. Po atpažinimo veiksmo jis išėjo į lauką. Prie jo priėjo K. B. tėvas ir paprašė, kad duotų telefono numerį. Jis jam davė savo telefono numerį. Po kurio laiko jam paskambino K. B. tėvas ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas jį susitarti. Jis pasakė, kad tartis gali tik prie jo advokatės ir pasakė advokatės adresą, kad gali susitikti ten. Tą pačią dieną susitiko pas jo advokatę Š.. Jis pasiūlė jiems sumokėti 2 000 Eur ir tada galės susitaikyti. B. atsakė, kad tokia suma jiems per didelė ir dėl susitaikymo taip ir nesusitarė. Jis mano, kad K. B. tėvas, prašydamas, jog neatpažintų jo sūnaus, darė jam, kaip nukentėjusiajam, poveikį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė (b. l. 36, 46), kad 2021 m. birželio mėn. jis buvo iškviestas į Prienų rajono policijos komisariatą kur turėjo atpažinti asmenį, kuris sužalojo T. Z.. To konflikto metu jis buvo netoliese ir matė kas sužalojo T.. Jis matė, kad T. sužalojo iš matymo jam žinomas, tačiau asmeniškai nėra pažįstamas K. B.. Atvykus jam į policijos komisariatą, jį ir T. Z. tyrėja pasodino pirmame aukšte, prie tyrėjos kabineto. Koridoriumi dar praeidavo koks policijos pareigūnas, tačiau kitų asmenų koridoriuje nebuvo. Jiems kokias 10-15 minučių pasėdėjus koridoriuje prie jų priėjo vyriškis, kuris jiems prisistatė, kad yra K. B. tėtis. Matė šį vyriškį pirmą kartą. Nematė, kad šį vyriškį kas būtų palydėję į šį koridorių. K. B. tėtis priėjo prie jų abiejų su T.. Jis jiems pasakė, kad K. jaunas, nori studijuoti, kad visiems visko būna. Ir pasakė, kad jis nori, kad jie abu neatpažintų jo sūnaus per atpažinimo procedūrą. Jis jam sakė, kad, gali jie susitaikyti per teisininką, tačiau kažkokių kalbų, kad jie jo neatpažintų, negali būti. Vyriškis sakė, kad kiek reikės, tiek sumokės už tai. Jokios kalbos nebuvo apie žalos atlyginimą T. Z.. Vyriškis kalbėjo tik apie tai, kad jie neatpažintų jo sūnaus ir už tai jiems bus atlyginta tiek, kiek jie norės. Jis pasakė vyriškiui, kad jis yra tik liudytojas, o T. yra nukentėjęs ir su juo tartis dėl žalos. Jokios kalbos dėl to, kad jis neatpažintų K. B., negali būti. Tai buvo pirmas kartas, kai šis vyriškis siūlė atlygį dėl K. B.. Jis atpažinimo metu atpažino K. B.. Daugiau jam niekas jokio atlygio šioje byloje nesiūlė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė (b. l. 38), kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Šiuo metu atlikinėja ikiteisminį tyrimą, kuriame yra įtariamasis K. B., o nukentėjęs asmuo yra T. Z.. 2021 m. birželio 9 d. buvo daromas atpažinimas. Atpažinimo metu turėjo nukentėjęs asmuo T. Z. ir liudytojas šioje byloje R. S. atpažinti asmenį, kuris sužalojo T. Z.. Atpažinimo metu tarp atpažįstamų asmenų buvo K. B.. K. B. yra nepilnametis, todėl atpažinimo metu dalyvavo jam paskirtas gynėjas V. A. ir K. tėtis A. B.. Atpažinimas vyko policijos komisariato pirmame aukšte salėje. Tuo metu nukentėjusysis T. Z. ir liudytojas R. S. sėdėjo prie jos kabineto kitame koridoriuje dėl to, jog nenorėjo, kad jie susitiktų su atpažįstamais asmenimis. Atėjusi į salę, kur turėjo vykti atpažinimas, pamatė, kad nėra A. B.. Tuomet ji išėjo iš salės į koridorių pasižiūrėti, kur jis yra. Priėjusi prie durų, pro kurias patenka į kitą koridorių ir jas atidarius, pamatė stovintį A. B.. Tame pačiame koridoriuje buvo ir T. Z. ir R. S.. Ji paklausė, kodėl jis čia. Jis pasakė, kad durys buvo atidarytos ir dėl to jis čia įėjo. Atlikus atpažinimą, kurio metu T. Z. ir R. S. atpažino K. B., T. Z. jai pasakė, kad prieš atpažinimą prie jų, sėdinčių kitame koridoriuje, buvo priėjęs įtariamojo K. tėtis ir siūlė tartis dėl žalos atlyginimo ir dar jis sakė, kad gal dar tu jo atpažinimo metu neatpažinsi. Kiek ji prisimena, jai T. Z. daug kalbėjo ir jai neįstrigo, kad jis būtų sakęs, kad jam K. B. tėvas siūlė pinigų už tai, kad jis atpažinimo metu neatpažintų jo sūnaus. Kiek prisimena, sakė, kad tik siūlė tartis dėl žalos atlyginimo. Ir kadangi atpažinimo metu T. Z. ir R. S. atpažino įtariamąjį, tai kažkaip nesureikšmino T. Z. kalbos apie A. B. siūlymą susitarti.

2021 m. sausio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 106-107), t. y. dėl to, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas A. M. žodinio konflikto metu ranka vieną kartą sudavė M. Z. į veido sritį, tai yra į lūpą bei vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, tai yra į dešinės pusės smilkinį. Vėliau 21.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje L. B. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tai yra į kairės pusės smilkinį. Dėl suduotų smūgių M. Z. patyrė fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką, be kitų yra K. B..

T. Z. 2021 m. sausio 29 d. nutarimu dėl jo sužalojimo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-113), jam išaiškintos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsniu, procesinės teisės ir pareigos, tame tarpe atsakomybė už melagingus parodymus.

2021 m. kovo 9 d. K. B. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (b. l. 107-108).

2021 m. kovo 19 d. nutarimu leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (b. l. 114-115) K. B. atstovu pagal įstatymą paskirta N. B..

Asmens parodymo atpažinti 2021 m. birželio 9 d. protokole užfiksuota, kad atpažįstantysis T. Z. iš trijų asmenų, kurie nurodyti fotoletelėse (b. l. 120-121) atpažino įtariamąjį K. B., kuris buvo pažymėtas pirmu numeriu (b. l. 117-118), kuris jį 2021 m. sausio 28 d. vakare su kitais jaunuoliais sumušė ir sudavė sukniubusiam smūgius rankomis ir kojomis. Atpažinimo metu dalyvavo K. B. tėvas A. B., gynėjas advokatas V. A., tyrėja L. R..

2021 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavedus atlikti papildomą veiksmą konstatuota, kad tyrimas atliktas neišsamiai, nes nesiimta priemonių išsamiai ištirti galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, prokuroro pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą (b. l. 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad buvo gautas T. Z. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. buvo pakviestas į policijos komisariatą Prienuose atlikti procesinį veiksmą – parodymą atpažinti, kuomet prie jo priėjo K. B. tėvas A. B. ir paprašė neatpažinti jo sūnaus K. B. ir pasiūlė pinigų (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota (b. l. 7-8) įvykio vieta, esanti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). aprašytas vidaus patalpų vaizdas, koridorius vaizdas nuo laiptinės pusės, stiklinės durys, kurios atveriamos darbuotojams panaudojus elektrotechnikos priemones, kas fiksuota fotolentelėse.

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo T. Z. ir įtariamojo A. B. kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų (b. l. 43-44).