Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „P. O.“, šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. T. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 14 val. A. T., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę – žvyruotą kelio dangą, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, taip apgadindamas automobilį. Po to, palikęs automobilį įvykio vietoje ir nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. 2024 m. rugpjūčio 31 d., 14.35 val. A. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 3,15 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis A. T. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Iš 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl eismo įvykio. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gatvėje pastebėtas stovintis automobilis „Jaguar“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prie automobilio nieko nebuvo, automobilis buvo apgadintas, išlaužtas dešinės pusės priekinis ratas, šalia apgadinta kelio sankasa. Pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., namuose buvo automobilio savininkas A. T., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo, jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0046 pirmu pūtimu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, antru pūtimu 3,20 promilių neblaivumas. A. T. pareigūnams paaiškino, kad važiuodamas savo automobiliu „Jaguar“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užsižiūrėjo į ekraną ir sukdamas posūkį, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Po eismo įvykio automobilį paliko ant gatvės, o pats apie eismo įvykį nepranešęs policijai, parėjo namo ir vartojo alkoholį (b. l. 1-5).

Iš 2024 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Automobilis „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi kairėje kelio pusėje. Šalia kairės pusės kelkraščio ir griovyje yra ratų provėžos, paliktos transporto priemonės. Taip pat, šalia kairės pusės įvažiavimo į privačią teritoriją yra palikti ryškūs ratų pėdsakai. Automobiliui apgadintas priekinis bamperis, dešinysis priekinis sparnas, dešinės pusės slenkstis, dešinės pusės priekinis ratlankis, antena. Automobilis užrakintas, rakteliai automobilio spynelėje (b. l. 11-26).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai ateina į dviejų aukštų gyvenamojo namo kiemą. Matosi, kad kieme prie stalo sėdi moteris ir jaunuolis. Moteris pareigūnams paaiškina, kad šis jaunuolis yra jos sūnus (vaizdo įraše matosi tik sėdinčiojo galvos viršutinė dalis). Taip pat, įraše matosi netoli stalo stovintis vyras, kuris žinomas ikiteisminiam tyrimui, kaip A. T.. Į pareigūno klausimą, kas ką tik vairavo automobilį, moteris atsako, kad vairavo jos vyras A. T.. Pareigūnas dar kartą paklausia – „Kas su Audi dar buvo? Moteris atsako-„ jis (A. T.)“. Pastarasis išgirdęs žmonos atsakymą nerišlia kalba sako – „koks tavo reikalas“. Moteris kalba toliau – „gėrė vienas“. Pareigūnas klausia A. T. – „į ką įpuolėt?“. Jis sako, kad –„į griovį, ratą išmušė“. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas paprašo A. T. eiti kartu su juo prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti alkotesteriu girtumą. Vyras neprieštarauja ir svirduliuodamas, krypuodamas, eina kartu su pareigūnu. Pirmu pūtimu 14:35 val., alkotesteriu jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Laukiant antro pūtimo į alkotesterį, A. T. ištraukia iš savo kelnių kišenės automobilio raktelį ir jį paduodamas pareigūnui nerišliai pasakoja pareigūnui – „kartu norėjom išgerti su žmona, taip išėjo. Automobilis peršoko griovį, nepadariau nieko blogo, norėjau nusireguliuoti „čeką“. Pranešus pareigūnui, kad bus antras pūtimas į alkotesterį, A. T. sako – „tikrai nebus nukritęs, nes gėriau visą naktį“. Į pareigūno klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, vyras nerišliai pasakoja – „dvi dienas gėriau, o dabar 3 nakties bambalį alaus išgėriau, prieš rytą gėriau, kad atsipalaiduočiau išgėriau. Vienas pats prigeriu, turiu namie alkotesterį, pasitikrinu. O šiandien nepasitikrinau. Vienas „piderastas“ išskundė. Aš jį pagausiu. Išskundė - aš tik parsitempti norėjau mašiną kelis metrus“. Antrą kartą A. T. alkotesteriu patikrinus girtumą, nustatytas 3,20 promilių neblaivumas (b. l. 27-29).

Iš 2024 m. rugsėjo 31 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 32). Vėliau automobilis „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apribojus nuosavybės teises, perduotas saugoti A. T.. Už nugabenimo ir saugojimo išlaidas sumokėta (b. l. 100-118).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas A. T. vardu (b. l. 30).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų nustatyta, kad automobilio „Jaguar X-TYPE“, pagaminto 2001 m., kaina su PVM 1 700 Eur (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojui, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad jis yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, jog šeimos artimai bendrauja, padeda vienas kitam kasdieniniuose rūpesčiuose, yra labai artimi draugai. Su kaltinamuoju bendrauja nuolatos, patvirtina, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pergyvena, savo poelgį vertina kritiškai.

BK 40 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pažymima, kad tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus A. T. 4 kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, padarytus jam būnant neblaivinam. Teismo vertinimu, jis nėra linkęs laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, rodo jo abejingą požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl pripažintina, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, nurodant, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Vertinant laiduotojo V. A. charakterizuojančias duomenis nustatyta, jog jis labai daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkštus KET pažeidimus, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, jis nėra tinkamas laiduotojas, o tai sudaro pagrindą abejoti, kad galimas laiduotojas V. A. gebės daryti reikiamą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. T. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. A. atsakomybėn pagal laidavimą, todėl laidavimas netaikytinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. T. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka už nežymius administracinius nusižengimus, baudas sumokėjęs, dirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dviejų metų terminą, kurios terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas, darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, vairuojant automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris AB „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotas A. T. vardu. Todėl A. T. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas A. T. turtui, automobiliui „Jaguar X-TYPE“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikintinas iki baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskavimo, įvykdymo, po to panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 75 MGL ( 3 750 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. 15:17 val. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., 13:01 val., (viena para) ir paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (2 400 Eur) baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. T. per 12 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Jaguar X-TYPE“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą prokuroro 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, kuriuo skirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Jaguar X-TYPE“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskavimo įvykdymo, po to panaikinti.

A. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.