Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-17-828/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2A-17-828/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03747-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
Ieškovas: R. D.
Atsakovas: M. K.

Civilinė byla Nr. e2A-17-828/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03747-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4; 2.6.29.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-787-1115/2022 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 7 022,84 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys gyveno kartu nuo 2008 metų iki 2016 metų. Atsakovė nuo 2010 metų rudens renovavo jai ir jos sūnui P. K. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą. Jį nugriovus, jo vietoje buvo pastatytas medinis rąstinis namas su mansarda. Šio namo statybai buvo reikalingos piniginės lėšos. Atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2014 metų gruodžio 31 d. iš ieškovo banko sąskaitos į savo banko sąskaitas atskirais pavedimais atliko pinigines operacijas pervesdama viso 9 708,64 Eur sumą. Atsakovė ieškovui yra grąžinusi dalį sumos, t.y. 9273,55 Lt (2685,80 Eur), tačiau likusios skolos – 7 022,84 Eur ieškovui atsakovė negrąžino. Ieškovas atsakovei buvo perdavęs prisijungimo prie savo elektroninės bankininkystės duomenis, kad atsakovė, esant reikalui, galėtų atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, tačiau atsakovei prireikus papildomų lėšų, iš ieškovo sąskaitos buvo daromi pavedimai į atsakovės sąskaitas mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“. Atsakovė šiuos pavedimus priimdavo į savo sąskaitą, t.y. juos akceptuodavo. Šalių santykiai nutrūko 2016 metais. Ieškovas bandė susitarti su atsakove ir prašė grąžinti visus iš jo banko sąskaitos pervestus jai pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos teisinius santykius, paskolos sampratą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą. Kadangi ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių pažymėjo, jog įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

5. Nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindė tik savo paaiškinimais bei pridėtu sąskaitos išrašu su atliktais mokėjimo pavedimais atsakovei, kuriuose mokėjimo paskirtyse nurodyta „skola“, „pavedimas“, „dovana“, bei atsakovės mokėjimo pavedimais ieškovui, kurių paskirtyse nurodyta „skolos grąžinimas“. Pažymėjo, jog atsakovė neigė susiklosčiusius šalių paskolinius santykius remdamasi tuo, jog nebuvo nei ieškovo valios skolinti pinigus, nei atsakovės valios įsipareigoti grąžinti pinigus. Šį teiginį grindė tuo, jog ieškovas dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad atsakovė, neinformuodama ieškovo, savavališkai atlikdavo mokėjimo pavedimus, be to, nebuvo jokių paskolų sutarčių. Tai rodo, kad ieškovas, kaip jis teigia, nežinodamas apie atliekamus mokėjimo pavedimus, negalėjo išreikšti savo valios paskolinti atsakovei pinigus. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas pats nurodė, jog paskolinių santykių su atsakove nebuvo.

6. Nustatė, kad šalis nuo 2008 metų siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno, atlikinėjo remontus tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausančiuose būstuose, vedė bendrą ūkį. Vėliau santykiai ėmė blogėti ir 2016 metais nutrūko. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad M. K., be jo žinios, disponuodama elektroniniais prisijungimo duomenimis ir slaptažodžiais bei juos panaudodama, persivedė į savo sąskaitą ir pasisavino lėšas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. a-1-25362-19). Pažymėjo, jog ieškovas šią aplinkybę nurodė ir teismo posėdžio metu bei akcentavo, jog paskolinių santykių su atsakove niekada nebuvo, o jo pinigus atsakovė pavogė.

7. Teismas sprendė, kad pats ieškovas patvirtina, jog nebuvo išreiškęs valios perduoti pinigus atsakovei ir tokį pinigų perdavimą laikė paskola. Priešingai, kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl jo lėšų pasisavinimo jam apie tai nežinant bei ieškovo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, apie tai, kad iki 2017 metų jis apskritai nežinojo apie atliktas bankines operacijas pervedant atsakovei pinigus iš ieškovo sąskaitos, paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes apie ieškovo išreikštą valią suteikti atsakovei paskolą. Be to, tarp šalių nebuvo sudarytų jokių paskolos, dovanojimo ar kitų sutarčių. Nors ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, jog bankinių pavedimų paskirtyse nurodytos sąvokos „paskola“, „pavedimas“, „dovana“, „mašinos remontas“, „skolos grąžinimas“ reiškia paskolos santykių buvimą, tačiau teismas pažymėjo, kad nėra pagrįstų įrodymų šiam teiginiui patvirtinti. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus dėl mokėjimų pavedimų, jų formuluotes, aplinkybes apie šalių buvusius artimus santykius, bendro ūkio vedimą, aplinkybes - kam buvo naudojami pervesti pinigai bei sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad vien tik mokėjimo nurodymo paskirtyse įrašytos sąvokos įrodo ieškovo paskolos suteikimo atsakovei faktą.

8. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė nelaikiusi tarp šalių banko sąskaitų vykdomų pavedimų paskola, ji neįsipareigojo grąžinti ieškovo jai pervestų sumų. Nors ieškovas teigė, jog mokėjimo nurodymuose, kuriuos atliko atsakovė ieškovui, nurodyta paskirtis „skolos grąžinimas“ reiškia, kad atsakovė suprato esant paskolinius santykius ir taip išreiškė savo įsipareigojimą grąžinti paskolą, tačiau teismas pažymėjo, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Atsakovė paaiškino, kad pinigų pervedimo paskirtyse rašė bet kokius žodžius ar simbolius, nes kitaip nebuvo galima atlikti pervedimo. Įvertinęs abiejų šalių argumentus teismas sprendė, kad ieškovo argumentas yra nepakankamas pagrįsti teiginiui, jog atsakovė suprato esant paskolinius santykius su ieškovu ir įsipareigojo paskolą grąžinti.

9. Teismas pripažino, kad nei ieškovas nebuvo išreiškęs valios paskolinti ir perduoti atsakovei pinigus kaip paskolą, nei atsakovės valios perduotus pinigus įsipareigoti grąžinti. Nesant šių sąlygų konstatuota, kad šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), ieškovas to neįrodė. Net ir paties ieškovo pozicija, nurodyta ieškinyje bei išreikšta teismo posėdžio metu yra prieštaringa. Vertino, kad vien tik sąskaitų išrašuose nurodytos pavedimų paskirties sąvokos nėra pakankamas įrodymas ieškinio pagrindui pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas pažymėjo, jog tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus ieškovo atstovas reikalavimą grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais santykiais, o baigiamosiose kalbose jau teigė, kad atsakovė nepagrįstai įgijo ieškovo lėšas. Nurodė, jog teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ieškovas, formuluodamas ieškinio pagrindą, nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti skolą paskolos teisinių santykių pagrindu. CPK apibrėžia, jog baigiamosiose kalbose ar pasinaudodami replikos teise proceso dalyviai negali remtis aplinkybėmis, kurių teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė. Pripažino, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali išeiti už ieškinio ribų ir nepaisyti ieškovo ieškinyje nurodyto pagrindo, kuriuo yra grindžiamas ieškinio dalykas bei priimti sprendimą vadovaudamasis kitu pagrindu nei numatyta ieškinyje.

11. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendė, kad atsakovės patirtos 2 571,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra pagrįstos iš dalies, todėl jas sumažino iki 2 000 Eur, kuriuos priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neatskleidė bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

14. Šalys patvirtino, kad nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys, tačiau iš apelianto banko sąskaitos nebuvo padarytas didesnis nei 2000 litų pavedimas, kada būtų reikalinga rašytinė sutartis. Rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nedarytų sutarties negaliojančia. Atsakovė neneigė, kad iš ieškovo laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2014-12-31 yra gavusi atitinkamas pinigų sumas, iš viso - 33522 Lt (9708,64 Eur).

Atsiliepimas

15. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pervedimai nebuvo paskola, o buvo gauti iš ieškovo su jo žinia ir naudojami bendriems poreikiams, nors detaliai jų nenurodė. Nors atsakovė teigė, kad tuo metu buvo atliekamas apelianto buto remontas ir padarytais pavedimais buvo remontuojamas ir įrenginėjamas butas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-19 atliktos akistatos metu užfiksuota, jog 2013 metais buvo pakeisti buto langai, o butas buvo remontuojamas 2014-2015 metais.

16. Nors atsakovė aiškino, kad pavedimų paskirtyse nurodyti žodžiai neturi konkrečios reikšmės ir buvo rašomi tik tam, kad būtų galima atlikti pavedimą, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ginčui aktualiu laikotarpiu atliekant pavedimą elektroninėje bankininkystėje pavedimo paskirtis nebuvo privalomas užpildyti laukelis. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad didelė dalis atliktų pavedimų paskirtis buvo aiškiai detalizuota, pvz. nurodant „mašinos remontas“, “mašinos pirkimas. dok Nr.191“ „už elektrą“ arba „skolos grąžinimas“, todėl visų sąskaitos pavedimų paskirtis yra aiški ir rodo tikrąją šalių valią. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

17. Iš sąskaitos buvo pervedamos įvairaus dydžio piniginės sumos - nuo 100 Eur iki 2000 Eur. Dalį sumų - 9273,55 LT (2685,80 Eur) - atsakovė yra grąžinusi į apelianto atsiskaitomąją sąskaitą. Nors atsakovė nurodė, kad tais atvejais, kai apeliantui pritrūkdavo pinigų, pvz. iki ateinančios algos, pavedimą į apelianto sąskaitą atlikdavo atsakovė, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog jo finansinė padėtis buvo stabili, gaunamos pajamos nemažos ir nėra duomenų, kad iki atsakovei atliekant pavedimus į apelianto sąskaitą šiam trūkdavo lėšų. Jei tarp šalių nebūtų susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atsakovė nebūtų atlikusi jokių pavedimų su grąžinamomis sumomis apeliantui. Todėl išvada, kad atsakovė nesuprato tarp šalių esant paskolinius teisinius santykius, o atlikti grąžinimai į apelianto sąskaitą neįrodo paskolos teisinių santykių egzistavimo, yra nepagrįstas.

18. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo naudojami remontui, atostogoms ir pan., tačiau iš jos banko sąskaitos išrašo analizės tokios išvados daryti negalima - išrašas nepatvirtina atsakovės versijos dėl šių lėšų panaudojimo bendriems poreikiams, o ir atsakovė vengė paaiškinti šių sumų panaudojimo konkretaus tikslo. Į bylą nebuvo pateikta ir jokių šiuos atsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų.

19. Mano, kad ieškovo banko sąskaitos išrašas, kuriame detalizuojama ne tik piniginių sumų pervedimas atsakovei, tačiau ir atsakovės dalinis jų grąžinimas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2014-12-31 iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 33522 LT (9708,64 Eur) paskolinių teisinių santykių pagrindu, o dalis pervestos sumos - 9273,55 LT (2685,80 Eur) šių santykių pagrindu buvo grąžinta apeliantui. Teismas nevertino faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį ir į bylą pateiktų įrodymų visumos, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių paskolos teisiniai santykiai nesiejo.

20. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad šalių nesiejo konkretūs teisiniai santykiai, tai jis turi nustatyti ir kvalifikuoti šalis siejusių teisinių santykių prigimtį, jų pagrindu atsiradusias teises ir pareigas. Teismo nebuvo nustatyta kokie teisiniai santykiai siejo šalis ir kokios prievolės, susijusios su ieškovo pinigų pervedimu atsakovei, kilo.

21. Teigia, kad apelianto atstovui užduodant klausimus atsakovei apie gautų pinigų panaudojimą teismas nedavė galimybės jam išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybių, užduodamus klausimus šalino, nurodydamas, kad tai nėra susiję su bylos esme. Manytina, kad teismas buvo susiformavęs išankstinę nuomonę. Ieškovui buvo užkirstas kelias išsiaiškinti, ar iš tiesų atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą pervesti pinigai buvo pervesti bendrų poreikių tenkinimui ir bendro ūkio vedimui. Byloje liko neaišku, kokie šalių poreikiai buvo bendri, o kokie asmeniniai ir kokios piniginės lėšos buvo panaudotos šiems poreikiams tenkinti. Teismas bylą nagrinėjo formaliai. Apeliantas tiek raštu, tiek žodžiu prašė teismo išduoti liudijimą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš banko ir valstybinių įstaigų, kurių savarankiškai nebuvo galima gauti, tačiau teismas juos nemotyvuotai atmetė. Teismas netenkino apelianto atstovo prašymo padaryti pertrauką ir suteikti teisę pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teismas nesiekė atskleisti bylos esmės, išsamiai išsiaiškinti ginčo aplinkybių, bet turėdamas išankstinį vertinimą ir pažeisdamas ieškovo teisę į gynybą priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nesiaiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio.

22. Pažymi, kad dauguma piniginių lėšų, dėl kurių kilo ginčas, iš apelianto sąskaitos būdavo pervedamos tuomet, kai jo nebūdavo Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad banko pavedimus atlikinėjo atsakovė, kuri neigė tą dariusi. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat šias aplinkybes patvirtina, tačiau teismas jų nesiaiškino ir nevertino.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

24. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Proceso teisės normos išimčių iš bendrosios šalių dispozityvumo principo taisyklės tokioms byloms (dėl paskolos teisinių santykių tarp dviejų fizinių asmenų) nenustato. Ieškovas laikėsi ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai. Teismo pagrįstai nurodyta, jog byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės (du juridinę reikšmę turintys faktai): ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

25. Pažymi, kad ieškovo pozicija dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių kardinaliai keitėsi tris kartus. Iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25362-19 matyti, jog ieškovas buvo nurodęs, kad jokių sutarčių dėl dovanojimo, paskolų ar remonto darbų niekada nėra sudaręs; kol gyveno kartu, nebuvo jokio susitarimo dėl to, kas už kokias paslaugas, prekes ir kiek mokės; jis už viską mokėjo, nes yra džentelmenas, o pas atsakovę niekada nebuvo pinigų, todėl mokėjo jis; statant atsakovei namą, jis viską pirkdavo; jie gyveno kartu ir valgė kartu. Ieškinyje nurodė absoliučiai priešingas aplinkybes: šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir bankiniai pavedimai laikytini žodinėmis paskolos sutartimis; bendram ieškovo ir atsakovės gėriui (gyvenimui kartu) kurti sunaudotų ir panaudotų lėšų nebepriskiria prie tokių lėšų ir teigia, kad atsakovei buvo suteiktos paskolos. 2022-05-31 teismo posėdyje ieškovas laikėsi dar kitokios pozicijos: nebuvo rašytinės ar žodinės paskolos sutarties, į klausimą, kokie teisiniai santykiai siejo šalis jų bendro gyvenimo kartu metu ir ar tai paskolos santykiai, atsakė, kad išsiaiškinsime, kai išsinagrinėsime bylą, į klausimą, buvo ar nebuvo sudarytos paskolos sutartys atsakė, kad nežino; į klausimą, buvo ar nebuvo sudarytos paskolos sutartys, atsakė, kad nebuvo sudaryta jokių paskolos sutarčių. Atsakinėdamas į teismo klausimus nurodė, jog nebuvo sutartas paskolos grąžinimo terminas, kad visi pavedimai, kurie įvardijami „dovana", „pavedimas“, „skola“, „mašinos remontas“ ir kt. patenka į paskolos susitarimą; sumos matosi pavedimuose, tačiau dėl tų sumų tartasi tarp šalių nebuvo; jokios paskolos nebuvo, taip pat pasisakė apie tai, kad jis remontavo seną namą, o atsakovė jį apvogė.

26. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog ieškovas pats patvirtino, kad jis nebuvo išreiškęs valios perduoti atsakovei pinigus; kad jis nelaiko, jog bendro ūkio vedimo metu daryti bankiniai pavedimai tarp šalių yra paskola (tai ieškovas net kelis kartus 2022-05-31 teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė). Atsakovė taip pat patvirtino, kad jokie paskoliniai santykiai šalių niekada nesiejo, ji niekada neprašė ir negavo jokios paskolos iš ieškovo, teikė įrodymus, kad yra dirbanti. Liudytojas patvirtino, kad šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima ilgą laiką, jokios paskolos sutartys ar kitokie finansiniai įsipareigojimai šalių niekada nesiejo.

27. Pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu prijungti visi šalių teikti papildomi įrodymai, teismas sudarė maksimaliai visas sąlygas ieškovui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Aktualaus laikotarpio atsakovės banko sąskaitos išrašas yra prie bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys ir pajamų mokesčio deklaracijos paneigia deklaratyvius apelianto atstovo bandymus kritikuoti teismą neva tai nesiekus atskleisti bylos esmės. Ieškovo atstovas teikė paaiškinimus, atsakinėjo į atsakovės atstovo klausimus tiek pats (tiesiogiai jam adresuotus klausimus), tiek ir už patį ieškovą, atsakinėjo į teismo jam užduotus klausimus, uždavinėjo klausimus ir pačiai atsakovei, kviestam ir byloje apklaustam liudytojui. Klausimus liudytojui, kurie buvo visiškai nesusiję su byla, teismas šalino ir tokiais savo veiksmais jokių procesinių teisės normų nepažeidė; priešingai - tai tik parodo, kad teismas aiškiai žinojo bylos nagrinėjimo ribas. Procesinės taisyklės nenumato pareigos teismui daryti pertrauką ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovo atstovas nespėjo pasiruošti baigiamosioms kalboms. Pas ieškovo atstovas, ruošiantis bylos nagrinėjimui iš esmės 2022-05-31 teismo posėdžio metu, nesiėmė būdų, kaip užtikrinti tinkamą ieškovo atstovavimą.

28. Paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami visiškai skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai yra visiškai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendime nesirėmė (ir negalėjo remtis) tokiais faktais, kurių pats ieškovas byloje neįrodinėjo, jomis nesirėmė, o atsakovė dėl to neteikė savo atsikirtimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai.

32. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 7 022,84 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas, teigdamas, kad atsakovė, kuriai ieškovas buvo perdavęs prisijungimo prie savo elektroninės bankininkystės duomenis, kad atsakovė, esant reikalui, galėtų atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2014 metų gruodžio 31 d. iš ieškovo banko sąskaitos į savo banko sąskaitas atskirais pavedimais atliko pinigines operacijas pervesdama viso 9 708,64 Eur sumą, iš šios sumos 7 022,84 Eur ieškovui atsakovė negrąžino. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei prireikus papildomų lėšų, iš ieškovo sąskaitos buvo daromi pavedimai į atsakovės sąskaitas. Atsakovė šiuos pavedimus priimdavo į savo sąskaitą, t.y. juos akceptuodavo.

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokią, ieškinyje išdėstytą poziciją teisme palaikė ieškovo atstovas, tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog paskolinių santykių su atsakove niekada nebuvo, jokios sutartys su ja nebuvo sudarytos, o jo pinigus atsakovė pavogė, kai atskirais pavedimais persivedė į savo banko sąskaitą iš jo sąskaitos, kadangi jis buvo davęs atsakovei prisijungimo duomenis. Šie duomenys atsakovei buvo duoti tik mokesčiams už komunalinius patarnavimus apmokėti. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė yra gavusi pinigus, tačiau ji nesutiko, kad pati atlikdavo tuos pavedimus į savo sąskaitą, kad tie pinigai buvo jai ieškovo paskolinti, teikė paaiškinimus, kad pats ieškovas atlikdavo pavedimus, šalys vedė bendrą ūkį, pinigai naudoti pragyvenimui, šalys taip pat bendrai remontavo tiek ieškovo, tiek atsakovės nekilnojamąjį turtą, dalis pinigų ieškovo pervesti jai kaip dovana švenčių progomis, t.p. ieškovui priklausančio automobilio remontui.

34. Byloje buvo nustatyta, kad šalis nuo 2008 metų siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno, atlikinėjo remontus tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausančiuose būstuose, vedė bendrą ūkį. Santykiai 2016 metais nutrūko. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad M. K., be jo žinios, disponuodama elektroniniais prisijungimo duomenimis ir slaptažodžiais bei juos panaudodama, persivedė į savo sąskaitą ir pasisavino lėšas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. a-1-25362-19). Byloje yra duomenys, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2014 metų gruodžio 31 d. iš ieškovo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitas atskirais pavedimais buvo atliktos pinigines operacijos, pervesta atsakovei viso 9 708,64 Eur. Atsakovė ieškovui yra pervedusi 9273,55 Lt (2685,80 Eur).

35. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pats ieškovas patvirtina, jog nebuvo išreiškęs valios laikinai perduoti pinigus atsakovei, tarp šalių nebuvo sudarytų jokių paskolos, dovanojimo ar kitų sutarčių, dėl ko sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad vien tik mokėjimo nurodymo paskirtyse įrašytos sąvokos įrodo ieškovo paskolos suteikimo atsakovei faktą. Teismas pripažino, kad nei ieškovas nebuvo išreiškęs valios paskolinti ir perduoti atsakovei pinigus kaip paskolą, nei atsakovė valios perduotus pinigus grąžinti. Nesant šių sąlygų teismo konstatuota, kad šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai.

36. Pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pinigai buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą, tačiau pats ieškovas neigė, jog tai padaryta jo paties ar jam sutinkant, o atsakovė neigė, jog pinigai jai pervesti kaip ieškovo suteiktos paskolos sutarties dalykas, kad ji įsipareigojo pinigus ieškovui grąžinti.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įvertinus pačių šalių, bendrai vedusių bendrą ūkį nuo 2008 m. iki 2016 m., paaiškinimus, ypač ieškovo paaiškinimus teisme apie pinigų vagystę, ikiteisminio tyrimo duomenis, nebuvo pagrindo byloje spręsti, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų išreiškęs valią paskolinti pinigus ir perduoti atsakovei pinigus kaip paskolą (priešingai, jis neigė, kad pinigus pervedė, nurodė, jog tai be jo žinios darė atsakovė), taip pat, kad atsakovė būtų išreiškusi valią bei įsipareigojusi perduotus pinigus (7 022,84 Eur) sugrąžinti. Vien aplinkybė, jog atsakovė yra ieškovui pervedusi atgal 9273,55 LT (2685,80 Eur), negalėtų vienareikšmiškai patvirtinti, jog atsakovė turėjo įsipareigojimą grąžinti visas jai ieškovo pervestas pinigines lėšas kaip paskolintas. Tokios išvados negali paneigti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog atsakovės paaiškinimai dėl ieškovo remonto atlikimo laikotarpio, pavedimų paskirčių nurodymo, pinigų panaudojimo bendriems poreikiams galimai buvo netikslūs, nepakankamai išsamūs, o teiginiai, kad pinigai buvo naudojami bendriems poreikiams, remontui, atostogoms nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Aplinkybės dėl pinigų panaudojimo nebūtų laikomos esminėmis, sprendžiant dėl to, ar šalys sudarė paskolos sutartis. Pažymėtina, kad būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, o jis pats teisme, teikdamas paaiškinimus, šias aplinkybes aiškiai paneigė. Be to, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Taigi, banko mokėjimo pavedimai savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius.

39. Apeliantas taip pat teigia, kad teismui nustačius, kad šalių nesiejo konkretūs teisiniai santykiai, jis turi nustatyti ir kvalifikuoti šalis siejusių teisinių santykių prigimtį, jų pagrindu atsiradusias teises ir pareigas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, kokie teisiniai santykiai siejo šalis ir kokios prievolės, susijusios su ieškovo pinigų pervedimu atsakovei, kilo.

40. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį.

41. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau, jeigu materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 straipsniuose, ar parengiamajame posėdyje įpareigoti galutinai sutikslinti šalių reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovės pastarajai paskolintą pinigų sumą. Tokią ieškovo poziciją pirmosios instancijos teisme palaikė ieškovo atstovas, taip pat ir apeliaciniame skunde pateikiami motyvai, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Tačiau, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu, apklausiant patį ieškovą, jis neigė, jog buvo sudarytos paskolos sutartys. Ieškovas teisme laikėsi pozicijos, jog atsakovė jį apvogė, be jo sutikimo iš jo banko sąskaitos pervesdama į savo sąskaitą pinigines lėšas. Teismui uždavus ieškovui klausimą, ar jis skaitęs ieškinį, ieškovas toliau teigė, jog buvo atsakovės apvogtas, ką jis sužinojęs tik 2017 m, kai išsiėmė iš banko išrašą, kad buvo kreipęsis dėl vagystės, sukčiavimo, dėl to vyko ikiteisminis tyrimas. Nors sprendime nurodoma, kad klausimą dėl galimo nepagrįsto praturtėjimo ieškovo atstovas iškėlė tik baigiamųjų kalbų metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir atstovas teismo posėdžio metu, atsakinėdamas į klausimą, ar tarp šalių buvo sudarytos rašytinės ar žodinės paskolos sutartys, tuo buvo suabejojęs, nurodė, jog teismas vertins, ar buvo suteikta paskola, ar atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės viename teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 31 d. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2022 m. balandžio 8 d. metu buvo spręsti klausimai tik dėl liudytojų iškvietimo, šalių apklausos, įrodymų išreikalavimo, mediacijos taikymo galimybių, tuo metu nebuvo svarstoma dėl ieškinio tikslinimo būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, buvo pagrindas svarstyti, ar ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės neturėtų būti tikslinamos. Šiuo atveju teismas, nors ir pastebėjo, jog ieškovo teikiami paaiškinimai prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, o ieškovo atstovo pozicija nebuvo vienareikšmiška dėl galimo nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, nepasiūlė ieškovui patikslinti faktinį ieškinio pagrindą bei ieškinio reikalavimą, nenustatė termino ieškinio trūkumų pašalinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dėl to bylos nagrinėjimas ir būtų užsitęsęs, tačiau būtų sudarytos prielaidos tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei atkurti teisinę taiką (CPK 2 str.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėtų savo iniciatyva taikyti kito, ieškovo neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Toks apeliacinės instancijos teismo veikimas negalėtų būti pripažįstamas šalių santykių teisiniu kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Nesant šalies aiškiam reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, nebūtų galimybės teismui tenkinti ieškinio reikalavimą, remiantis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl galimo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.

45. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, šalims neginčijant, jog 8 metus vedė bendrą ūkį, ieškovas ir atsakovė teikė paaiškinimus, jog ieškovas yra panaudojęs lėšų atsakovei bei jos sūnui priklausančio statinio rekonstrukcijai, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės sūnus P. K.. Ieškovo atstovui užduodant klausimus liudytojui bei siekiant išsiaiškinti, kokie darbai rekonstruojant statinį buvo atliekami, šiuos klausimus teismas šalino kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės galėtų turėti reikšmės tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tikslinamas nurodant faktines aplinkybes dėl jungtinės veiklos teisinių santykių bei ieškinyje reiškiant atitinkamus reikalavimus.

46. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

47. Nustačius, kad pirmosios instancijos teisme turėjo būti svarstomas ieškinio patikslinimo klausimas, akivaizdu, kad byla apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti išnagrinėta iš esmės. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaDalia Pranckienė