Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1064-2024 S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sudaręs atstovaujamos įmonės vardu rangos darbų pirkimo sutartį Nr. AS-863 su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, vykdė MB (duomenys neskelbtini) parengtą techninį darbo projektą Nr. 21/252-TDP-MS „Melioracijos griovių Gr. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) Remonto techninis projektas“ ir būdamas atsakingas už tinkamą sutarties vykdymą iš rangovo pusės, nevykdė medžių pjovimo kontrolės, dėl to vykdant darbus pagal sutartį Rikinės upės pakrantės apsaugos juostoje nuo taško (duomenys neskelbtini) iki taško (duomenys neskelbtini) žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daikto naudojimo paskirtis: kita; žemės sklypo naudojimo būdas: atskirųjų želdynų teritorijos, buvo išpjauti 28 vienetai saugotinų želdinių – geros būklės juodalksnių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje buvo didesnis arba lygus 12 cm. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) patvirtintų „Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ (toliau ir – Kriterijai) priedo 5 punkto nuostatomis, atskirųjų želdynų teritorijoms saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis arba lygus 12 cm ir jų pjovimui, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 13 punktą, reikalingas leidimas. Kituose žemės sklypuose, kurie VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir sklypų naudojimo paskirtis: žemės ūkio ir mažaaukščių namų statybos, Rikinės upės 1254,1 m atkarpoje, pakrantės apsaugos juostoje buvo išpjauti saugotini želdiniai: 72 vienetai saugotinų geros būklės juodalksnių, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje buvo didesnis arba lygus 20 cm; geros būklės saugotinų juodalksnių, 4 vienetai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis arba lygus 20 cm; geros būklės saugotinų paprastųjų uosių, 6 vienetai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis arba lygus 12 cm. Vadovaujantis Kriterijų priedo 2 punkto nuostatomis, pakrantės apaugos juostoje saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis arba lygus 20 cm, uosiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis arba lygus 12 cm ir jų pjovimui reikalingas leidimas. Medžių pjovimai buvo vykdomi neteisėtai – neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo šalinti medžius, tuo pažeidžiant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2024 m. gegužės 23 d. gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo S. A. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas dėl Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos S. A. nutraukimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. A. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. atstovas apeliaciniu skundu ginčija S. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigia, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neišsamiai, tvirtina, kad S. A. veiksmuose nėra ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, jis negali būti atsakingas už neteisėtą medžių iškirtimą, todėl administracinio nusižengimo teisena S. A. turi būti nutraukta. Apygardos teismas su tokia atstovo pozicija nesutinka.

10. Apygardos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo gana išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11. Pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikina medžius, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams. ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 180 Eur iki 600 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 Eur iki 900 Eur. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, tai reiškia, kad ji nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Želdynų įstatymą, kuris nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Saugotini želdiniai – tai medžiai ir krūmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus augimo vietos, rūšies ir matmenų kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, ir (ar) savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, 2.3.4. punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (išskyrus sureguliuotas upių vagas), ir jų apsaugos zonoje. Kriterijų priedo 2 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra didesnis arba lygus 20 cm, uosiai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra didesnis arba lygus 12 cm, o priedo 5 punkte numatyta, kad atskirųjų želdynų teritorijų saugotiniems medžiams priskiriami juodalksniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra didesnis arba lygus 12 cm. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad Rikinės upės pakrantės apsaugos juostoje iškirsti juodalksniai ir uosiai atitiko saugotinų želdinių kriterijus, todėl jų kirtimui UAB (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga gauti leidimą.

12. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A. su užsakove Klaipėdos rajono savivaldybe sudarė 2023 m. balandžio 27 d. rangos darbų sutartį Nr. AS-863 dėl Melioracijos griovių Gr. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) remonto. Minėta rangos darbų sutartis buvo vykdoma pagal užsakovės – Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu sudarytą, MB (duomenys neskelbtini) parengtą techninį darbo projektą Nr. 21/252-TDP-MS. Techniniame darbo projekte buvo pažymėta, kad objekto – „Melioracijos griovių Gr. Nr. 2, (duomenys neskelbtini), remonto techninis darbo projektas“ - statybos vieta yra saugomoje teritorijoje: Buferinės apsaugos zonoje. Taip pat techniniame darbo projekte pažymėta, kad tvarkoma sureguliuota upė Rikinė (tvarkomo ruožo ilgis siekia 2,5 km) patenka į Rizikos vandens telkinių sąrašą (aprašo 24⁶.2.2. punktas) (b. l. 29). Be kita ko, techniniame projekte buvo detaliai išdėstyta, kokie darbai ir kokiu būdu jie bus atliekami, o 4.14. punkto 1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad sureguliuoto upelio Rikinės šlaituose bei pakrantės vandens apsaugos juostose paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai (kurių skersmuo ? 14 cm), sudarytų ne mažesnį kaip 15 procentų sureguliuotų upių pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio (b. l. 31). Galiausiai techniniame darbo projekto 5.2 punkte „Medžių ir žaliųjų zonų apsauga“ buvo įtvirtintas draudimas perkelti ar kirsti darbų zonoje esančius medžius be atitinkamų žinybų sutikimo (b. l. 39).

13. S. A. atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini), atlikdama melioracijos statinių ir griovio tvarkymo darbus, į kuriuos įėjo ir griovio šlaitų bei apsaugos juostos zonoje esančių krūmų, medžių ir kamienų šalinimas, vadovavosi Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai” 72 punktu, kuriame nustatyta, kad grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. liepos 2 d. rašte palaikė S. A. poziciją, tačiau šiuo raštu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

14.Apygardos teismas nesiginčija, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikdama užsakytus melioracijos statinių ir griovio tvarkymo darbus privalėjo vadovautis Melioracijos techniniu reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai”. Šiuo ir Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.05.01:2005 (Melioracijos statinių projektavimas) bei kitais galiojančiais norminiais aktais vadovaujantis ir buvo paruoštas aptariamas melioracijos griovio remonto techninis darbo projektas. Vis dėlto, Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 72 punkte taip pat yra nurodyta, kad „Natūralizuojamus griovius ir sureguliuotas upes, kai šlaituose numatoma palikti užaugusius medžius ar krūmus, hidrauliškai rekomenduojama skaičiuoti pagal specialią metodiką, įvertinančią šių kliuvinių buvimą, tankumą bei kitus jų parametrus“. O techniniame darbo projekte Nr. 21/252-TDP-MS, 4.14. punkto 1 papunktyje kaip tik ir nurodyta, kad sureguliuoto upelio Rikinės šlaituose bei pakrantės vandens apsaugos juostose yra paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai (kurių skersmuo ? 14 cm), taip pat 5.2 punkte nurodyta, kad rangovui draudžiama perkelti ar kirsti darbų zonoje esančius medžius be atitinkamų žinybų sutikimo. Be to, advokato minimame Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai” 9 punkte nurodyta, kad reglamentas parengtas vadovaujantis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais, iš kurių 9.54 papunktyje nurodyta: „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“. Minėtų taisyklių 3 punkte yra įtvirtina, kad „Kai statinio projekte numatoma iškirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, priskirtus saugotiniems vadovaujantis Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“, ar saugotinais paskelbtus savivaldybės atstovaujamosios institucijos vadovaujantis Kriterijais, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais, patvirtinimo“, statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas atstovas turi gauti savivaldybės vykdomosios institucijos leidimą atlikti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbus. Išduodama leidimą, savivaldybės vykdomoji institucija vadovaujasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio nuostatomis ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos patvirtintomis savivaldybių želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis“.

15.Aptartos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo parengtas techninio darbo projektas, pagrindžia, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo savo nuožiūra iškirsti saugotinų medžių, kurie augo melioracijos įrenginių priežiūros zonoje, abipus sureguliuoto Rikinės upelio, tai buvo galima daryti tik gavus atitinkamą savivaldybės vykdomosios institucijos leidimą. S. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, prisiėmė įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybes administracija ir nesiėmė visų būtinų veiksmų tinkamam darbų organizavimui. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.