Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurys“ atstovui advokatui P. M., atsakovės D. K. atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Taurys“ ir D. K. dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 30 d. nutartimi proceso metu miręs atsakovas S. K., kaip UAB „Taurys“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pakeistas jo teisių perėmėja D. K..

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš Specialisto išvados, kurioje nustatyti pažeidimai ir padaryta žala. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia atsakomybė taikoma juridiniam asmeniui, o subsidiarios atsakomybės taikymui reikia nustatyti ar juridinis asmuo yra mokus ir gali vykdyti savo prievoles. Iš pateiktų UAB „Taurys“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Taurys“ finansinė būklė nėra labai gera. Matyti, kad tų pačių įmonės skolininkų skolos nuolat auga, įmonė neišieško savo skolų, o pati įmonė taip pat yra skolinga, jos įsiskolinimai šiek tiek sumažėjo tik praėjusiais metais. Dar šįryt 2019 m. birželio 27 d. įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui 12 000 Eur įvairių mokesčių, kas rodo, jog įmonės finansinė padėtis nėra gera. Dėl to atsiranda įmonės vadovo atsakomybė. Įmonės vadovo atsakomybei reikalingi neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu, žala padaryta ir būtent įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, ir tie veiksmai lemia žalos atsiradimą valstybės biudžetui. Nesumokėti mokesčiai riboja valstybės funkcijų vykdymą, valstybė patyrė žalą, todėl žala turi būti atlyginta. Mano, jog D. K., perėmusi S. K. turtines teises, perėmė ir jo subsidiarią atsakomybę atlyginti žalą, todėl ieškinį reiškia tiek UAB „Taurys“, tiek D. K..

Teismo posėdyje atsakovės UAB „Taurys“ atstovas nurodė, jog juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl įmonei negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Įmonės veiksmais jokia žala valstybei nepadaryta, todėl subsidiari atsakomybė neturėtų būti taikoma. Įmonės finansinės veiklos dokumentai parodo, kad įmonė veikia sunkiai, turi didelių skolininkų, iš kurių skolų išsiieškoti neįmanoma, todėl priteisus žalą iš įmonės būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai. Žala valstybei buvo padaryta būtent fizinio asmens S. K. veiksmais, nes jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o įmonė nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Bendrovės neteisėti veiksmai neįrodyti, todėl ieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę. Juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Byloje nustatyta, kad S. K. 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-2-206/2017 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 13 181 Eur bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisė iš S. K. 34 932 Eur valstybės naudai.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-47-361/2018 ir 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį - panaikino nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta tenkinti civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš S. K. priteisti 34 932 Eur valstybės naudai ir pripažino Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio atlyginimo perdavė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. l. 4-13).

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje išdėstytus argumentus ir spręsti klausimą dėl UAB „Taurys“ patraukimo atsakovu šioje byloje (b. l. 14-15).

Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti UAB „Taurys“ ir S. K. atsakovais šioje byloje ir priteisti subsidiariai iš atsakovų 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui.

Išsiuntus procesinius dokumentus atsakovams 2018 m. birželio 28 d. teisme gautas D. K. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki VĮ Registrų centras duomenų bazėje bus užregistruotas UAB „Taurys“ administratorius ar direktorius, nes atsakovas S. K. 2018 m. birželio 18 d. mirė ( b. l. 37-38).

2018 m. liepos 2 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra jo asmeninė prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu ir negali būti paveldima ir perkelta jo teisių perėmėjams, civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo atsakovo S. K. atžvilgiu nutraukė, o civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą atsakovei UAB „Taurys“ sustabdė iki paaiškės UAB „Taurys“ turto administratorius arba paaiškės vienintelio akcininko S. K. teisių ir pareigų perėmėjas (b. l. 51-52).

2018 m. spalio 30 d. nutartimi, nustačius, kad S. K. palikimą priėmė jo sutuoktinė D. K., civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, UAB „Taurys“ vienintelio akcininko ir vadovo teisių perėmėjai D. K. išsiųsti procesiniai dokumentai, gauti tiek UAB „Taurys“, tiek D. K. atsiliepimai, kuriais su ieškiniu nesutinkama.

2017 m. lapkričio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Taurys“ buhalterinę apskaitą, o būtent už tai, kad: nuo 2012-11-21, būdamas UAB „Taurys“ direktoriumi, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, tyčia, veikdamas per UAB „Taurys“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Taip pat S. K. laikotarpiu nuo 2013-04-30 iki 2014-11-30 57 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir UAB „Taurys“ buhalterėms nepateikė duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, todėl buhalterės į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo pajamų iš viso už 22 598,21 Lt (6 544,89 Eur) (be PVM) ir 57 atvejais nepagrindė 4 745,63 Lt (1 374,43 Eur) pardavimo PVM.

Taip pat S. K. šešiais atvejais laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki 2013-10-25 apskaitos dokumentais nepagrindė prekių, iš viso 4 411,50 kg pirkimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Be to, S. K., pažeisdamas to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, 2014-09-29 Žuvies sunaikinimo akte Nr. 14/09/29-1, kuriuo pagrindė 67 tonų žuvies ir žuvies produktų sunaikinimą, nurodė tikrovės neatitinkantį privalomą apskaitos dokumentams rekvizitą – ūkinės operacijos turinį, iš kurio negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų bei 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu 2013-04-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Taurys“ turtą, pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: nuo 2012-11-21, būdamas UAB „Taurys“ direktoriumi, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. EX-2112 8 str. 1 d., siekdamas išvengti sumokėti 113 783,66 Lt (32 954,03 Eur) Pridėtinės vertės mokestį, nepateikė UAB „Taurys“ buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „Taurys“ ūkines operacijas, kur panaudota žuvis ir žuvies produkcija, nes 2014 metų lapkričio mėnesį po Klaipėdos AVMI 2014-11-27 operatyvaus patikrinimo paaiškėjus, kad UAB „Taurys“ prekes, t. y. 94 612,82 kg žuvies ir žuvies produkcijos už 541 826,95 Lt (156 923,93 Eur) prarado, buhalterė, nesuvokdama S. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepatikslino šių prekių pirkimo PVM ataskaitos – tikslintina PVM ataskaita sudarė 113 783,66 Lt (32 954,03 Eur), patikslintos PVM sumos neįrašė į deklaracijos FR0600 35 laukelį ir 113 783,66 Lt (32 954,02 Eur) nepadidino į biudžetą mokėtinos PVM sumos.

Taip pat S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, siekdamas išvengti sumokėti 4 745,63 Lt (1 374,43 Eur) pridėtinės vertės mokestį, nepateikė UAB „Taurys“ buhalterėms duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „Taurys“ ūkines operacijas – žuvies ir žuvies produkcijos pardavimą, todėl buhalterės, nesuvokdamos S. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2013-04-01 iki 2014-11-30 neapskaičiavo Pridėtinės vertės mokesčio nuo realizavimo pajamų iš viso 22 598,21 Lt ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose 2013 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesių, 2014 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių, iš viso 22 598,21 Lt (6 544,89 Eur), nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4 745,63 Lt (1 374,43 Eur) mokėtino į Valstybės biudžetą PVM.

Taigi, S. K., veikdamas per buhalteres, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-11-30 10 atvejų PVM deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Taurys“ turtą, t. y. iš viso S. K. PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo mažiau PVM apmokestinamų pardavimų 22 598,21 Lt (65 44,89 Eur), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 4 745,63 Lt (1 374,43 Eur) mažiau pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nedeklaravo patikslintą PVM atskaitą su minuso ženklu (–113 783,66 Lt) (–32 954,03 Eur), 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 118 529 Lt (34 328 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti sumokėti 2 083 Lt (603 Eur) Pelno mokesčio, tyčia nepateikė UAB „Taurys“ buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „Taurys“ ūkines operacijas – žuvies ir žuvies produkcijos pardavimą 2013 m. už 13 884 Lt (4 021 Eur) ir veikdamas per buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į 2013 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A), pateiktą 2014-05-28 Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Taurys“ pajamas ir pelną: deklaracijos II dalies 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 13 884 Lt (4 021 Eur) realizavimo pajamų; III dalies 46 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ nedeklaravo 13 884 Lt (4 021 Eur) apmokestinamojo pelno; III dalies 88 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 2 083 Lt (603 Eur) mokėtino pelno mokesčio. Šiais nusikalstamais veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „Taurys“ ir D. K. 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui savo reikalavimą grindžia minėtame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis bei Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pateikta 2016 m. sausio 25 d. išvada Nr. 5-3/6 (toliau – Specialisto išvada), surašyta atlikus UAB „Taurys“ finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Būtent šioje išvadoje buvo konstatuoti UAB „Taurys“ (direktoriaus S. K.) teisės aktų pažeidimai ir apskaičiuota valstybės biudžetui padaryta žala - iš viso 34 932 Eur (b. l. 98-118).

Ginčo byloje dėl apskaičiuotos žalos dydžio nėra, tačiau atsakovė UAB „Taurys“ su ieškiniu nesutinka, nes juridinis asmuo nebuvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 straipsniuose, todėl atsakovės UAB „Taurys“ atstovo manymu, nėra bendrovės neteisėtų veiksmų.

Teismas su tokiais atsakovės UAB „Taurys“ atstovo argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų.

Įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyta, kad S. K., būdamas UAB „Taurys“ direktoriumi atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė UAB „Taurys“. Būtent UAB „Taurys“, o ne S. K. yra mokestinės prievolės subjektas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl neteisėtų S. K. veiksmų bendrovė, o ne S. K. kaip fizinis asmuo nesumokėjo nustatyto dydžio PVM ir pelno mokesčių, iš viso už 34 932 Eur. Todėl teismo vertinimu vien tai, kad UAB „Taurys“ kaip juridinis asmuo nebuvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 straipsniuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra UAB „Taurys“ neteisėtų veiksmų ir bendrovė nėra atsakinga už valstybei padarytą žalą. Tokią praktiką formuoja ir Klaipėdos apygardos teismas, vienoje iš nutarčių konstatavęs, jog civilinių ieškinių išsprendimas, priteisiant turtinę žalą iš juridinio asmens, nors juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nėra nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, neprieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai ( Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-360/2019).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos UAB „Taurys“ civilinei atsakomybei kilti, t. y. UAB „Taurys“ neteisėti veiksmai – mokestinės prievolės nevykdymas yra konstatuotas apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo už nusikalstamas veikas bendrovės naudai nuteistas bendrovės vadovas S. K.; dėl neteisėtų veiksmų buvo padaryta 34 932 Eur žala valstybės biudžetui, nes būtent tiek mokesčių UAB „Taurys“ nesumokėjo į valstybės biudžetą; tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys - dėl neteisėtų S. K. UAB „Taurys“ naudai atliktų veiksmų kilo žala – buvo nesumokėti bendrovės mokesčiai valstybei.

Nustačius, jog yra visos UAB „Taurys“ civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys dėl 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš UAB „Taurys“ tenkintinas.

Sprendžiant dėl atsakovės D. K. atsakomybės pažymėtina tai, kad teismas dar 2018 m. liepos 2 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra jo asmeninė prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu ir negali būti paveldima ir perkelta jo teisių perėmėjams, civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo atsakovo S. K. atžvilgiu nutraukė. Nepaisant to, ieškovė tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdyje tvirtino, jog palaiko reikalavimą dėl žalos subsidiariai priteisimo iš atsakovės D. K., nes ieškovės atstovės manymu D. K., perėmusi S. K. teises ir pareigas perėmė ir pareigą atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žalą, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė.

Nors į bylą pateikti UAB „Taurys“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad bendrovės finansinė būklė yra sunki ir galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo subsidiarios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad žala valstybės biudžetui padaryta buvusio UAB „Taurys“ vadovo S. K. neteisėtais veiksmais, tuo tarpu duomenų, kad jo teisių perėmėja D. K. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, sąlygojusius prašomos priteisti žalos atlyginimą, byloje nėra. Vien tai, kad D. K. perėmė UAB „Taurys“ vienintelio akcininko ir vadovo S. K. teises ir pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji perėmė ir pareigą atlyginti S. K., žalos padarymo metu buvusio įmonės vadovu, neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Todėl darytina išvada, kad nėra D. K. civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinys dalyje dėl reikalavimo subsidiariai priteisti 34 932 Eur žalos atlyginimo iš D. K. atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovė UAB „Taurys“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, atsakovės D. K. atstovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 500 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimą (b. l. 95-97).

Ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės D. K. atmetus, atsakovei D. K. priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, patikslinta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Taurys“ automobilio KUPAVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Taurys“, j. a. k. 300011672, 34 932 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du eurus) žalos atlyginimo valstybės naudai.

Ieškinį dalyje dėl 34 932 Eur žalos atlyginimo subsidiariai priteisimo iš atsakovės D. K. atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, j. a. k. 188729161, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, patikslinta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Taurys“ automobilio KUPAVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.