Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikod finansų ministerijos, Vilniaus miesto 38 - ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas yra palikėjos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (el.b.t. 1 b.l. 8). 2016 m. rugpjūčio 27 d. išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1 b.l. 7). Vilniaus miesto 38 – ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotas 2017 m. spalio 3 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad G. S. nuosavybės teise priklausęs butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei (el.b.t. 1 b.l. 9 – 10).

6. Ieškovas nurodė, kad po mamos G. S. mirties gyvena jai priklausiusiame bute, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius už suteiktas būstui paslaugas, todėl kaip pirmos eilės įpėdinis, nesant kitų įpėdinių, yra priėmęs motinos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

10. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas K. S. po mamos G. S. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo ir faktiškai valdė: mokėjo buto komunalinius mokesčius paslaugų teikėjams „TEO LT“, AB ir „VIENA SĄSKAITA“, UAB (el.b.t. 1 b.l. 16 – 23), rūpinosi buto tinkama būkle, jame gyveno, mokėjo nekilnojamojo turto draudimo įmokas draudimo bendrovei (el.b.t. 1 b.l. 15). Tai, jog ieškovas gyveno ir pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, patvirtina ir nuo 2003 m. sausio 15 d. ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta (el.b.t. 1 b.l. 14). Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pateikė Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos klinika“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki šiol yra gydomas dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo sunkios depresijos be psichozės simptomų. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas K. S. po mamos G. S. mirties pagal galimybes atliko aktyvius veiksmus, faktiškai valdė palikėjos G. S. turtą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

11. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovas K. S. po mamos G. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

14. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

15. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovas priėmė faktiniu valdymu palikimą, jis laikomas pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turinčiu teisę reikšti prašymą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38 – ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotą 2017 m. spalio 3 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3528.

16. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

17. Taigi ieškovas K. S. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjos G. S. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), dėl ko palikėjos turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto 38 – ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės 2017 m. spalio 3 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.3528 (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

18. Panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalys turi būti grąžinamos į pirminę padėtį. VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, patyrė išlaidas, susijusias su palikėjos G. S. turto priėmimu ir išlaikymu, kurios sudaro 912,14 Eur. Teismas sprendžia tenkinti atsakovės atstovo VĮ Turto banko prašymą ir priteisti VĮ Turto banko naudai 912,14 Eur dydžio išlaidų atlyginimą (CK 6.145 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Sprendžiant dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas), su šio reikalavimo reiškimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

20. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos G. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38 – ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės išduotą 2017 m. spalio 3 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės atstovo VĮ Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, naudai 912,14 Eur dydžio išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.