- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1689-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01240-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. T. 1 810,00 Eur negrąžinto kredito, 204,37 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 24 d. kreipimosi į teismą dienos, 1 302,33 Eur tarpininkavimo mokestį, 23,96 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 4,59 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 24 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė atsakovei pagal 2019 m. spalio 23 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 60 mėnesių terminui suteikė 1 810,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 311,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23,96 Eur), 308,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 23 d.
1.2. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė 2020 m. kovo 25 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį nutraukė. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovė yra skolinga ieškovei 1 810,00 Eur vartojimo kredito.
1.3. Atsakovė vengia vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės visas mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Sutartį iš atsakovės turi būti priteistos 204,37 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki 2020 m. balandžio 24 d., ir 23,96 procentų dydžio palūkanos už negrąžintą kredito sumą iki visiško kredito grąžinimą.
1.4. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir patiria išlaidas. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, taip pat ir tarpininkavimo mokestis, kuris apskaičiuotas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4. punktą Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 303,19 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 994,20 Eur. Taigi tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 308,99 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus ir tinkamai nevykdė prievolių, iš atsakovės turi būti priteistas tarpininkavimo mokestis – 1 302,33 Eur.
1.5. Atsakovei pažeidus kredito sutarčių sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų (kredito sutarčių 6.1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Pagal Sutartį iš atsakovės turi būti priteistos 4,59 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2020 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės S. T. ieškovei AB „NEO Finance“ 1 810 Eur negrąžinto kredito, 186,60 Eur palūkanų, 308,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 280,89 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos (2 586,48 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą nustatė, kad 2019 m. spalio 23 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti 1 810,00 Eur suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 1 311,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,96 proc.), 308,99 Eur tarpininkavimo mokesčio) iki 2024 m. spalio 23 d. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, suteikto kredito bei kitų mokesčių laiku negrąžino, todėl ieškovė atsakovei 2020 m. kovo 25 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
5. Teismas nenustatęs, kad atsakovė įsipareigojimus pagal Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1 810 Eur negrąžinto kredito pagal Sutartį (CK 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti 204,37 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) bei 23,96 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuotomis taisyklėmis. Teismas nurodė, kad bylos duomenys pagrindžia, jog 2020 m. kovo 25 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį nuo 2020 m. kovo 31 d., todėl vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal ginčo Sutartį nuo nurodytos datos nebegali būti skaičiuojamos. Iš įmokų paskirstymo grafiko teismas nustatė, kad grąžintina palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudarė 186,60 Eur ((36,13 Eur + 35,81 Eur +35,49 Eur+35,16 Eur+34,82 Eur)+(34,48:30*8)), todėl šią sumą iš atsakovės priteisė. Likusioje dalyje reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo netenkintino.
7. Teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas (Sutarties 1.29.; 5.4.; 5.3.1.; 5.3.2. punktai), nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 1 302,33 Eur, o suma su nuolaida – 308,99 Eur. Iš sutarties sąlygų taip pat nustatė, kad bendra kredito kaina – 3 430,19 Eur, suteiktas vartojimo kreditas ir palūkanos 3121,20 Eur, todėl darė išvadą, kad į bendrą kredito kainą yra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė bei 5.4 punkto nuostatos, kad vartotojui netinkamai vykdant sutartį tarpininkavimo mokesčio nuolaida netaikoma, sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 994,20 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos suma pagal savo esmę yra netesybos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 punktu ir Sutarties specialiosimis sąlygomis bei CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 308,99 Eur tarpininkavimo mokesčio.
8. Teismas nurodė, kad Sutarties tarpininkavimo mokestis, kuriam buvo taikoma 100 procentų nuolaida pagal Sutartį kvalifikuotinas kaip netesybos, taikomos atsakovei už sutartinių prievolių neįvykdymą. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas Vartojimo kredito įstatyme nustatytu reguliavimu apribojo vartotojo atsakomybę už piniginės prievolės pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymą drausdamas iš skolininko reikalauti didesnes nei specialiame įstatyme nustatytas netesybas (Varttojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Teismas nurodė, kad yra skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė sutartinių prievolių tinkamai ir laiku bei nustatytais terminais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 0,05 procentų dydžio delspinigiai, nuo pradelstos sumokėti sumos už 180 d., t. y. 280,89 Eur (3121 (1810 Eur + 1311,20 Eur) * 0,05 proc. * 180 d.).
9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteis 4,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų, nurodė, kad priteisus ieškovei 280,89 Eur netesybų (dalį tarpininkavimo mokesčio, kuriam netaikoma nuolaida), papildomos kompensacinės palūkanos nebepriteistinos, nes jų prigimtis yra tapati kaip ir netesybų, todėl reikalavimo dėl 4,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo netenkino (žr. Lieutovos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
10. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 586,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 355,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Iš dalies patenkinęs ieškinį (patenkinta 78 procentai reikalavimų), iš atsakovės priteisė 214,50 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) AB „Neo Finance“ prašė:
12.1. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą: 1) dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės S. T. 23,96 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 23 d.); 2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantei, NEO Finance, AB, iš atsakovės S. T. 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 31 d.); 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės S. T. 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės S. T. 23,96 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą;
12.2. arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
12.3. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės S. T. 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą;
12.4. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės S. T. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas skundžiamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantė akcentuoja tai, kad ieškinį teismui pateikė galiojant vienam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentui mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išimtį iš principo „analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat“ ir, tikėtina, įžvelgę neišvengiamą, objektyvią būtinybę, pakeitė iki tol galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei sukūrė naują precedentą, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą.
13.2. Teismas skundžiamą sprendimą grindė prieš penkiasdešimt septynias dienas iki sprendimo priėmimo sukurtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020), visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.
13.3. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus bei nebuvo suteiktas terminas susipažinimui su naujuoju precedentu, ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento, apeliantės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į pakeistą teismų praktiką, turėjo pasiūlyti apeliantei patikslinti ieškinį.
13.4. Kadangi apeliantei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 23,96 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 23 d.) bei 23,96 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 23 d. ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
13.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, argumentuodamas tuo, kad priteisus ieškovei netesybas (dalį tarpininkavimo mokesčio, kuriam netaikoma nuolaida), papildomos kompensacinės palūkanos nebepriteistinos, nes jų prigimtis yra tapati kaip ir netesybų. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį sutapatino su netesybomis bei atsižvelgdamas į tai, atmetė reikalavimą priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Nurodo, jog šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos. Pabrėžė tai, jog Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti prašomas 3,37 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 31 d.), kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei apeliantė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
13.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Vadovaujantis išdėstyta pozicija bei nustačius, jog Apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovei S. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė 2019 m. spalio 23 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 1 810,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti bei sumokėti 1 311,20 Eur palūkanų, 308,99 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida, metinė palūkanų norma – 23,96 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 32,85 procentai, bendra vartojimo kredito suma, kurią turi atsakovė sumokėti nurodyta 3 430,19 Eur. 2020 m. kovo 25 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2020 m. kovo 31 d. nutraukia Sutartį.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 23,96 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 1 810,00 Eur kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, o reikalavimą priteisti 204,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. balandžio 24 d. tenkindamas iš dalies ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 186,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų pagal ieškovės pateiktą atsakovės atliktų mokėjimų grafiką iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 31 d.), nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stine?s teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, neatsiz?velgdamas i? šio precedento suku?rimo, ies?kinio pateikimo, sutarties sudarymo laika? bei iki s?io precedento galiojusia? Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika?.
19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasacinio teismo išaiškinimai dėl įstatymų bei kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo yra privalomi bendrosios kompetencijos teismams nuo jų priėmimo dienos, nepriklausomai nuo teisinių santykių atsiradimo ar ieškinio teismui pateikimo metu galiojusių išaiškinimų.
20. Tokiu atveju, Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinei teise?ju? kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi aktualiu išaiškinimu, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinės teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia ieškovė, neturi įtakos precedento suku?rimo, ies?kinio pateikimo, sutarties sudarymo laikas bei iki s?io precedento galiojusi Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika; išaiškintos normas taikytinos taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento (tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1634-967/2020).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika bei pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 23,96 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 1 810,00 Eur kreditą skaičiavimo iki faktinio kredito sumos grąžinimo, sutartį nutraukus prieš terminą ir mažino priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą iki 186,60 Eur sumos, susidariusios iki sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 31 d.).
22. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad ieškovas formuluoja ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką). Nagrinėjamu atveju, apeliantė, kaip minėta, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23,96 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 1 810,00 Eur kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, taip pat 204,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. balandžio 24 d. Šiuos apeliantės reikalavimus teismas išnagrinėjo ir dėl jų priėmė sprendimą, vadovaudamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiu kasacinio teismo išaiškinimu. Šiuo atveju, ieškovas nėra vartotojas, kurio teisių gynimo specifiką reglamentuota CPK, todėl ieškovo teisės turėjo būti ginamos pagal bendruosius civilinio proceso principus. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi civilinio proceso dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principais (CPK 13, 17 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex oficio prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 810,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, argumentuodamas tuo, kad priteisus ieškovei netesybas (dalį tarpininkavimo mokesčio, kuriam netaikoma nuolaida), papildomos kompensacinės palūkanos nebepriteistinos, nes jų prigimtis yra tapati kaip ir netesybų.
24. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 302,33 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 308,99 Eur tarpininkavimo mokesčio (tarpininkavimo mokestį su nuolaida), o tarpininkavimo mokesčio dalį be nuolaidos kvalifikavo kaip netesybas ir priteisė apeliantei iš atsakovės 280,89 Eur netesybų. Spręsdamas dėl apeliantės prašomų priteisti 4,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų, pirmosios instancijos teismas, jų nepriteisė, nurodydamas, kad netesybos apima ir kompensuojamąsias palūkanas. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija sprendimo už akių dalies dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos kvalifikavimo netesybomis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo nepasisako.
25. CK 6.261 straipsnyje yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos yra vadinamos kompensacinėmis palūkanomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus (kompensuoti kreditoriaus nuostolius skolininkui netinkamai vykdant prievoles), sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalys Sutarties vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, kurioje pateiktais išaiškinimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip minėta, tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Atsižvelgiant į tai, kai prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
28. Atsižvelgiant į tai, apeliantei priteisus 280,89 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą, kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo netesybomis ir apeliantei šioje dalyje nepareiškus apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės reikalauta priteisti 4,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma įskaitytina į priteistą 280,89 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri kvalifikuota netesybomis.
29. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
30. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus, pagrįstai vadovavosi naujausia teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti arba naikinti.
31. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.