- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 2VP-39799-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24747-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., J. N.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis, Rita Vestertė
- Kategorijos
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. N., jo atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. S. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: J. N., R. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Suinteresuotas asmuo J. N. (toliau – ir išieškotoja) kreipėsi į antstolį Darių Stakeliūną su prašymu dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00672, kuriuo prašė antstolio surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi numatyto draudimo suinteresuotam asmeniui R. N. (toliau – ir skolininkas) laikinai iki teismo sprendimo priėmimo lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), II (antro) aukšto patalpomis pažymėtomis indeksu 1-7 (8,45 kv. m, koridorius), 1-8 (7,92 kv. m., sanitarinis mazgas), 1-9 (16,70 kv. m vaikų kambarys), 1-10 (21,96 kv. m., išieškotojos kambarys), 1-11 (12,72 kv. m., vaikų kambarys) bei šiuose kambariuose esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais į II (antrą) aukštą, pažeidimą 2025 m. sausio 24 d.; kreiptis į teismą ir prašyti teismo skirti skolininkui už pažeidimą vienkartinę 300 Eur dydžio baudą, šią sumą skiriant išieškotojai.
2. Išieškotoja savo prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi išieškotojos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir, be kita ko, uždraudė skolininkui laikinai iki teismo sprendimo priėmimo lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-7, 1-8, 1–9, 1-10, 1-11, bei šiuose kambariuose esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais į antrą aukštą; įpareigojo skolininką netrukdyti išieškotojai ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1, 1-2 ir 1-6. Nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, civilinė byla dar nėra išnagrinėta. Tačiau 2025 m. birželio 6 d. išieškotoja, skolininkui pateikus teismui nuotraukas, sužinojo, kad skolininkas slapta 2025 m. sausio 22 d. lankėsi gyvenamojo namo antrame aukšte tuo pažeisdamas anksčiau jam nustatytą draudimą. Pagal teismo procesinį sprendimą skolininkas be išieškotojos ar teismo leidimo nei pats, nei jo įgalioti asmenys neturėjo teisės lankytis gyvenamojo namo antrame aukšte.
2.2. 2025 m. vasario 10 d. Išankstinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skolininkas su savo samdytais ekspertais neturėdami išieškotojos ir ar teismo leidimo, pačiai išieškotojai nedalyvaujant, 2025 m. sausio 22 d. apžiūrėjo ir fotografavo antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksu 1-11; 1-7; 1-10; 1-9; 1-8; ir laiptinėje, vedančioje į antrą aukštą. Taigi skolininkas tyčia, siekdamas savo asmeninių tikslų, pažeidė minėtą draudimą lankytis ir naudotis antro gyvenamojo namo aukšte, nors jam puikiai buvo žinomas šis draudimas. Tai buvo nurodyta ir pačioje ataskaitoje, kurioje ekspertai pažymėjo, kad rengdami ataskaitą pasinaudojo būtent užsakovo R. N. pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, darytais statybų metu, kuriuose matomi paslėpti darbai ir konkretūs konstrukciniai sprendimai. Patys ekspertai patvirtino, kad lankėsi antrame aukšte kartu su užsakovu. Sąvoka „naudotis“ apima būtent šių antro aukšto patalpų naudojimą savo reikmėms, kas ir buvo padaryta rengiant skolininkui ataskaitą. Todėl net jei ir skolininkas teigtų, jog neva pats nelipo į antrą aukštą, jis vis tiek turėjo gauti išieškotojos arba teismo leidimą pasinaudoti antro aukšto patalpomis darbų vertei nustatyti. Todėl nutarties draudimo skolininkui lankytis ir naudotis antro aukšto patalpomis pažeidimas yra daugiau nei akivaizdus, dėl ko skolininkui turėtų būti skirta vienkartinė bauda už nutarties pažeidimą.
Šalies argumentai
3. Antstolis Darius Stakeliūnas 2025 m. rugsėjo 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdo aktą bei kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo pasekmių.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. N. pateikė atsiliepimą į antstolio prašymą, kuriame prašo nustatyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepažeidė.
5. Atsiliepime nurodoma, kad į nutartyje nurodytas ir išieškotojos naudojamas patalpas buvo įėjęs nepriklausomas turto vertintojas, siekdamas atlikti objekto vertinimą. Vertinimo tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto būklę bei atliktus darbus, kas yra būtina nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Į patalpas įėjo ne skolininkas, o turto vertinimo specialistas, vykdęs savo profesinę veiklą. Įėjimo tikslas buvo tik objektyviai įvertinti turtą, o ne naudotis patalpomis, todėl draudimo sąlygų pažeidimo konstatuoti negalima. Vertinimas buvo atliktas teisiniais interesais – tam, kad būtų nustatyta reali turto vertė ir atlikti darbai, reikalingi bylai išnagrinėti. Skolininko teigimu, jam nėra apribota teisė rinkti ir teikti įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla, todėl turto vertinimo atlikimas yra teisėtas, atitinka proceso tikslus ir negali būti vertinamas kaip draudimo pažeidimas. Taigi, draudimo naudotis namo dalimi skolininkas nepažeidė, o vertinimo atlikimas atitinka teisminio proceso tikslus ir užtikrina tinkamą bylos nagrinėjimą bei šalių interesų pusiausvyrą įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes.
6. Suinteresuotas asmuo J. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. N. ir jo atstovė palaikė atsiliepime į antstolio prašymą nurodytus argumentus.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. N. atstovas palaikė išieškotojos prašyme dėl baudos skyrimo nurodytas aplinkybes, prašė antstolio prašymą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškimas netenkinamas.
9. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
11. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo iš dalies patenkintas J. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuria teismas, be kita ko, pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė R. N. laikinai iki teismo sprendimo priėmimo lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), II (antro) aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-7 (8,45 kv. m, koridorius), 1-8 (7,92 kv. m, sanitarinis mazgas), 1-9 (16,70 kv. m vaikų kambarys), 1-10 (21,96 kv. ieškovės kambarys), 1-11 (12,72 kv. m vaikų kambarys), bei šiuose kambariuose esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais į II (antrą) aukštą; įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo I (pirmame) aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (4,20 kv. m., tambūras), 1-2 (12,40 kv. m, holas) ir 1-6 (35,28 kv. m, kambarys - virtuvė).
12. 2025 m. birželio 10 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu dėl baudos skyrimo, kadangi skolininkas nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties dalies.
13. 2025 m. rugsėjo 2 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-32-22053, kuriame nustatė, jog skolininkas nesilaiko Vilniaus regiono apylinkes teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties dalies, kuria apribota skolininkui laikinai iki teismo sprendimo priėmimo lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), II (antro) aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, bei šiuose kambariuose esančiais baldais ir namu apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais į antrą aukštą; bei kuria skolininkas įpareigotas netrukdyti išieškotojai ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1, 1-2 ir 1-6.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).
15. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
16. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 44 punktas).
17. Taip pat pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Baudos skyrimo tikslas tokio pobūdžio bylose – paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti. Todėl teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.
18. Išieškotoja teigia, kad skolininkas slapta 2025 m. sausio 22 d. lankėsi gyvenamojo namo antrame aukšte tuo pažeisdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi jam nustatytą draudimą. Išieškotoja remiasi 2025 m. vasario 10 d. Išankstinio tyrimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurios, anot išieškotojos, matyti, kad skolininkas su savo samdytais ekspertais neturėdami išieškotojos ir / ar teismo leidimo, pačiai išieškotojai nedalyvaujant, 2025 m. sausio 22 d. apžiūrėjo ir fotografavo antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksu 1-11 (vaikų kambaryje); 1-7 (koridoriuje); 1-10 (išieškotojos kambaryje); 1-9 (vaikų kambaryje); 1-8 (sanitariniame mazge); ir laiptinėje, vedančioje į antrą aukštą. Tokiu būdu skolininkas, anot išieškotojos, tyčia, siekdamas savo asmeninių tikslų, pažeidė minėtą draudimą lankytis antro gyvenamojo namo aukšte ir naudotis ten esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais.
19. Iš į vykdomąją bylą pateiktos 2025 m. vasario 10 d. Išankstinio tyrimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pats skolininkas lankėsi ginčo patalpose. Ataskaitoje nėra konkrečiai nurodoma, kad ekspertai kartu su skolininku (užsakovu) apžiūrėjo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, tarp jų ir ginčo patalpas. Be to, kartu su ataskaita pateiktose nuotraukose (Priedas Nr. 1 – Fotofiksacija) skolininkas nebuvo fiksuotas. Iš ataskaitos duomenų matyti, kad atliekant statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę buvo apžiūrėtos ir fotografuotos antro aukšto gyvenamojo namo ginčo patalpos, pažymėtos indeksais 1-11 (vaikų kambarys); 1-7 (koridorius); 1-10 (išieškotojos kambarys); 1-9 (vaikų kambarys); 1-8 (sanitarinis mazgas); pirmo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 1-2 (laiptinė, vedanti į antrą aukštą).
20. Kita vertus, net jeigu būtų pritarta išieškotojos argumentams, kad labiau tikėtina, jog skolininkas faktiškai lankėsi gyvenamojo namo II aukšto ir kitose ginčo patalpose, pats į šias patalpas įleido ekspertizę atliekantį ekspertą, tačiau šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina atsižvelgti į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartyje nustatė, kad šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, todėl, siekdamas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tenkino išieškotojos reikalavimą dėl laikinos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo uždraudžiant atsakovui naudotis gyvenamojo namo atitinkamomis patalpomis, šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, jog vaikų emociniam saugumui nebūtų daroma žala. Išieškotoja nepateikė jokių duomenų, kad galimas skolininko apsilankymas ginčo patalpose byloje nustatytomis aplinkybėmis būtų pažeidęs šalių nepilnamečių vaikų ar pačios išieškotojos teisėtus interesus, priešingai, pati išieškotoja teigė, jog tuo metu jos name net nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar skolininkas byloje nagrinėjamu atveju buvo užėjęs į (apsilankęs) ginčo patalpas, ar ne, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai nebuvo pažeisti, piktybinio nutarties nevykdymo byloje nenustatyta.
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą bei į tai, kad baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį yra teismo teisė, o ne pareiga, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenustatęs pagrindo skirti skolininkui baudą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo, teismas antstolio D. S. prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
antstolio D. S. prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.