Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę baudos bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: A. Ž. (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose spintelėje, neturėdamas leidimo, laikė 27 vienetus šovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių), skirtų A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirtų šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais, iki 2019 m. spalio 10 d. 8.15 val., kai kratos metu šiuos šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą: A. Ž. 2017 m. balandžio 6 d. Skuodo r. savivaldybėje, adresu Vilniaus g. 13, Skuodas, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui R. L., turėdamas tikslą įregistruoti savaeigę mašiną ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrą Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimą ((duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie A. Ž. gyvenamosios vietos adresą – 114 London (duomenys neskelbtini) ir kurio blankai yra suklastoti, nes yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, spalvinės elektrografinės spaudos būdu, dokumentas yra suklastotas ištisai, spausdinant netikrus blankus.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

Dėl teisės į gynybą suvaržymo

3.2. Kratos atlikimo metu A. Ž. prašė sudaryti sąlygas susirasti advokatą, tačiau M. D. nurodė, kad advokatą jis galės turėti apklausos metu. Tiek A. Ž., tiek ir I. Ž. mobiliojo ryšio telefonai buvo paimti, tačiau nė vienas ikiteisminio tyrimo pareigūnas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokiu ikiteisminio tyrimo veiksmu buvo įformintas šių telefonų paėmimas. Todėl yra akivaizdu, kad pareigūnai pažeidė kratos atlikimo tvarką, A. Ž. teisę į gynybą, o I. Ž. neteisėtai sulaikė visos kratos atlikimo metu, jos sulaikymo neįformino. Iš vaizdo įrašo matyti, kad I. Ž. buvo nurodyta dalyvauti kratoje, paimtas telefonas, o ji neišleista į darbą ir turėjo maldauti pareigūnų, kad leistų jai paskambinti dėl pasikeitimo darbe. Tačiau šių duomenų teismas nevertino, padarė elementariai logikai prieštaraujančią išvadą, kad policijos pareigūnai neva nesudarė kliūčių apeliantui ir jo žmonai paskambinti ir išsikviesti gynėją. Akivaizdu, kad jei A. Ž. ir I. Ž. laisvė nebūtų buvusi suvaržyta, nebūtų buvę paimti telefonai, jie būtų turėję galimybę pasirinkti gynėją, išsikviesti jį į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir pareigūnų nebūtų reikėję prašyti leidimo paskambinti. Šių duomenų teismas objektyviai ir nešališkai nevertino, iš esmės siekdamas pateisinti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies

3.4. Su nurodyta teismo išvada nesutinka, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimą dėl šaudmenų laikymo. Susidarė paradoksali situacija, nes teismas konstatavęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys nepripažįstami įrodymais, apeliantą pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl akivaizdu, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, iš esmės neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Jokių motyvų ir konkrečių įrodymų, kuriais remiantis apeliantas nuteistas pagal BK 253 straipsnį 1 dalį, nuosprendyje nėra. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais bei motyvais remiantis buvo konstatuota, kad apeliantas laikė šovinius. Todėl buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, įrodymai teismo vertinti neišsamiai.

3.5. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė turėdamas išankstinę nuomonę, nes byloje nėra jokių jo kaltės padarius aptariamą veiką įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus veiksmus ir tiesioginę tyčią. Šoviniai buvo rasti namo, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. Ž. ir I. Ž., patalpose. Todėl vien šovinių suradimo faktas patalpoje ir stalčiuje neduoda pagrindo daryti išvadą, kad šoviniai priklauso A. Ž. ir kad jis juos neteisėtai laikė. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, jog šoviniai, rasti kratos metu, priklauso būtent jam ir kad jis turėjo galimybę spręsti šių šovinių likimą, kad jis apskritai žinojo apie juos ir identifikuotų save kaip šių šovinių turėtoją / savininką.

3.6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. Ž. dėl kratos metu rastų šaudmenų faktiškai neapklausinėjo, nes tyrimą atlikusi tyrėja E. V. buvo nėščia, o tik paštu atsiuntė pranešimą apie įtarimą. Dėl šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kviečiama ir parodymų nedavė I. Ž., o teismo posėdžio metu ji aiškiai teismui paaiškino, kad jei būtų kvietę, ji būtų paaiškinusi aplinkybes, susijusias su šovinių atsiradimu ir t. t. I. Ž. teisme nurodytos aplinkybės apie šovinius ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinomos, nes apie jas ji teikė paaiškinimus administracinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, kurioje atsakovas buvo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio atstovai buvo A. B., A. N. (duomenys neskelbtini) pareigūnai). 2020 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu I. Ž. nurodė teismui jai žinomas aplinkybes, susijusias su šaudmenimis. Tačiau ir po I. Ž. apklausos administracinėje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai nei A. Ž., nei I. Ž. apklausų nevykdė, jų nurodytų aplinkybių netyrė, o teismas I. Ž. parodymų iš esmės nevertino.

3.8. Teismas, vertindamas I. Ž. parodymus, nurodė, kad nėra pagrindo jais tikėti, nes ikiteisminio tyrimo metu ji apklausiama nebuvo, o kratos metu tokių parodymų nenurodė. Tačiau I. Ž., atsakydama į teismo klausimą, kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai nurodė, kad pareigūnai jos dėl šovinių į apklausą nekvietė, o jei būtų kvietę, ji šias aplinkybes būtų nurodžiusi. Todėl neprofesionalus, nevisapusiškas ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas atmesti liudytojos I. Ž. parodymus ir jų apskritai nevertinti. Be to, keisčiausia yra tai, kad teismas I. Ž. parodymus atmetė remdamasis duomenimis, kuriuos pripažino nelaikytinais įrodymais. Be to, jokių pavojingų realių padarinių šiuo atveju nekilo, apelianto tyčia ne tik nenustatyta, bet ir apskritai net nenustatinėti jo ketinimai šovinius naudoti nusikalstamiems tikslams. Taigi šiuo atveju nėra tokios nusikalstamos veikos objekto – realaus žalos visuomenei atsiradimo pavojaus, o tai rodo galimą tokios veikos mažareikšmiškumą.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies

3.10. Nesutinka padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o teismo išvadas dėl jo kaltės padarius šią veiką vertina kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2015). BK 300 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

3.11. Šiuo atveju tyčiniai neteisėti veiksmai buvo konstatuoti iš esmės remiantis dviem argumentais: kad apeliantas buvo policijos pareigūnas, todėl negalėjo nesuprasti, kad dokumentas suklastotas, ir mokykloje mokėsi anglų kalbos, todėl negalėjo nesuprasti, kad dokumentai yra suklastoti, įvertinęs jų tekstą. Tačiau tokia teismo pozicija iš esmės prieštarauja ne tik įrodymų vertinimo taisyklėms, tačiau ir elementariai logikai. Teismas nevertino aplinkybių, kad savaeigė mašina yra registruojama kaip traktorius, kuris registruojamas savivaldybėje. Registraciją atlieka specialistas, turintis atitinkamą kompetenciją. Apeliantas niekada nedirbo darbo, susijusio su žemės ūkio technikos registravimu, policijoje to nebuvo apmokytas. Apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) patruliu. Jo pareiginės funkcijos nebuvo susijusios su žemės ūkio technikos registravimu ir pan. Įsigydamas savaeigę mašiną „John Deere Gator 4x2 855“ ir gavęs jos įsigijimo dokumentus iš pardavėjo, apeliantas visų pirma juos pateikė specialistui R. L., kuris patvirtino, kad dokumentai yra tinkami registracijai. R. L. teisme paaiškino, kad dirba 40 m. ir jo funkcijos yra susijusios su žemės ūkio transporto priemonių registravimu. Specialistas, patikrinęs dokumentus, ne tik nenustatė, kad dokumentai yra suklastoti, tačiau apžiūrėjęs transporto priemonę nustatė faktą, kad ją galima registruoti Žemės ūkio technikos registre. Byloje nustatytas faktas, kad buvo suklastotas visas dokumentas, t. y. jame nebuvo tokių klastojimo požymių, kaip prirašymai, taisymai, trynimai ir pan. Savaeigės mašinos „John Deere Gator 4x2 855“ pardavėjas pateikė A. Ž. dokumentus, kaip tyrimo metu nustatyta, suklastotus. A. Ž. paaiškino, kad pardavėjas jam sakė, kad savaeigę mašiną „John Deere Gator 4x2 855“ yra parvežęs iš Anglijos, todėl dokumentų anglų kalba tikrumas nekėlė apeliantui abejonių.

3.12. Paaiškina, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., profesinę mokyklą baigė 1990 m., joje faktiškai užsienio kalbos nebuvo mokoma. Taigi, įsigyjant savaeigę mašiną „John Deere Gator 4x2 855“, buvo praėję daugiau kaip 20 metų nuo tos dienos, kai jis baigė mokyklą, kurioje mokėsi anglų kalbos. A. Ž. teisme paaiškino, kad kai policijos įstaigoje buvo vertinamos anglų kalbos žinios, jis net minimalaus balo nesurinko, todėl jo asmens byloje ir įrašyta tik viena užsienio kalba – rusų. Jei A. Ž. būtų išlaikęs testą, tai jo asmens byloje būtų nurodyti duomenys ir apie anglų kalbą. Kadangi tokių duomenų nėra, todėl byloje neįrodytas faktas, kad jis moka užsienio kalbą ir dokumento tekstas ir turinys jam buvo suprantamas. Siekdamas išsiaiškinti, ar dokumentai yra tinkami registracijai, kreipėsi į specialistą R. L., kuris, įvertinęs dokumento turinį, nustatė, kad dokumentas yra tinkamas. Todėl teismo prielaidos apie apelianto anglų kabos žinias nėra ir negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

3.13. Galiausiai, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nevertino, kad suklastoto dokumento panaudojimo bylose būtina įvertinti veikos pavojingumą. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K- 331/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju suklastoto dokumento pateikimas nėra pavojinga veika ir jokių pasekmių kitiems fiziniams ar juridiniams asmenimis nesukėlė bei negalėjo sukelti, nes Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro paskirtis – registruoti traktorius, savaeiges žemės ūkio ir kitos savaeiges mašinas, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabas ir puspriekabes, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims duomenis ir dokumentus apie registro objektus. Teises ir pareigas į savaeigę mašiną „John Deere Gator 4x2 855“ šalys įgyja sudarydamos sandorius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, t. y. šalims teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai (pirkimas–pardavimas, dovanojimas ir pan.). Tuo tarpu registracija iš esmės atlieka tik išviešinamąją funkciją ir yra iš esmės neprivaloma, jei savaeigė mašina nedalyvauja viešajame eisme. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad A. Ž. veika, pateikiant dokumentą ir nežinant, kad jis yra suklastotas, negali būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį ir pripažįstama pavojinga veika.

3.14. Teismas neįvertino fakto, kad A. Ž. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu iš nenustatytų asmenų sąmoningai įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – savaeigę mašiną „John Deere XUV“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki šiol (duomenys neskelbtini) savivaldybėje registruota A. Ž. vardu, taip pat elektrines žoliapjoves bei kitus brangius darbo įrankius, aiškiai žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, ir tokiais veiksmais pažeisdamas teisėtų savininkų nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Elektrines žoliapjoves bei kitus brangius įrankius, žinodamas, kad jie yra vogti, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame garaže iki 2019 m. spalio 10 d., kai nusikalstamu būdu gauti įrankiai ir žoliapjovės buvo surasti ir paimti Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnų, o savaeigę mašiną „John Deere XUV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki šiol (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje registruota A. Ž. vardu, slepia nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) prokuroras L. K. priėmė nutarimą, kuriuo atskyrė ikiteisminius tyrimus. Šio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktas A. Ž. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Vyriausiasis prokuroras J. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu atmetė A. Ž. skundą dėl prokuroro L. K. 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patenkino A. Ž. gynėjo skundą ir panaikino 2020 m. rugsėjo 18 d. vyriausiojo prokuroro nutarimą ir pakeitė 2020 m. rugpjūčio 25 d. prokuroro nutarimą – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta duomenų, kad A. Ž. žinojo, kad savaeigė mašina „John Deere XUV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra įgyta nusikalstamu būdu.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai, nei teigia apeliantas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo A. Ž. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. A. Ž. veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apelianto skunde pateikiamais tais pačiais motyvais, kurie buvo išsamiai ištirti pirmosios instancijos teisme ir aprašyti nuosprendyje, nėra pagrindo.

Dėl teisės į gynybą (ne)suvaržymo atliekant kratą

8. Apeliantas teigia, jog tyrėjai suvaržė jo teisę į gynybą, nes atlikdami kratą jo namuose neleido pasikviesti advokato. Teisėjų kolegija tokiam apelianto argumentui neturi pagrindo pritarti, juolab kratos metu užfiksuotus ir apylinkės teismo ištirtus faktinius duomenis vertinti kaip nepatikimus ar surinktus pažeidžiant BPK nustatytą kratos atlikimo tvarką.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nėra numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas atliekant kratą. Galiausiai kratos procesinio veiksmo atlikimą reglamentuojančio BPK 145 straipsnio 1–5 dalyse taip pat nėra nustatytas gynėjo dalyvavimo atliekant kratą būtinumas. Šio straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, 4 dalyje – darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi leista daryti kratą A. Ž. gyvenamojoje vietoje – name ir šalia esančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso A. Ž. ir I. Ž. (2 t., b. l. 111–113). 2019 m. spalio 10 d. kratos protokole užfiksuota, jog nutartis, kuria leista atlikti kratą, paskelbta A. Ž. ir šio protokolo kopija jam įteikta pasirašytinai (2 t., b. l. 117–147). Nors prieš kratos atlikimą (7.37 val.) A. Ž. pareigūnų buvo sulaikytas (7.02 val.), tačiau duomenų, kad pareigūnai, dalyvavę kratoje, užkirto jam kelią pasikviesti gynėją, byloje nėra ir teisėjų kolegija tokių duomenų byloje nenustatė. Kaip teisingai nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, kratos vaizdo įraše yra užfiksuota, kad dar iki A. Ž. telefono paėmimo policijos pareigūnas jam sako, kad, jeigu nori, gali pasiskambinti, o po to, kai iš A. Ž. telefonas buvo paimtas, pareigūnė leido skambinti kratoje dalyvavusiai jo sutuoktinei I. Ž.. Be to, iš kratos protokolo matyti, kad krata buvo filmuojama, jos metu rasti daiktai fotografuojami ir sudėti į pakuotes. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria leista atlikti kratą A. Ž. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo. Jokių pastabų ir pan. dėl kratos atlikimo procedūros A. Ž. po kratos atlikimo kratos protokole nenurodė, kratą atlikusių pareigūnų veiksmų neskundė.

11. Dėl aptartų faktinių aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kratos procesinis veiksmas buvo atliktas teisėtai, krata buvo tinkamai sankcionuota, atlikta būtent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, A. Ž. nutarties turinys buvo žinomas, jis turėjo galimybę stebėti atliekamą kratą, kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai užfiksuoti. Atliekant kratą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nustatytos kratos ribos peržengtos nebuvo. Vadinasi, atliekant kratą gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, taip pat juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog kratos veiksmu pažeista jo teisė į gynybą ar kitaip suvaržytos jo procesinės teisės ir laisvės į tinkamą procesą, įrodymų nešališką surinkimą, objektyvų ištyrimą ir teisingą įvertinimą. Kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti.

Dėl A. Ž. kaltės, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

12. Nuteistasis A. Ž., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad šoviniai rasti namo, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. Ž. ir I. Ž., patalpose. Vien šovinių suradimo faktas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad šoviniai priklauso apeliantui, kad jis juos neteisėtai laikė. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas turėjo galimybę spręsti dėl šių šovinių likimo, kad apskritai žinojo apie juos ir identifikavo save kaip šių šovinių turėtoją / savininką. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Tokią apelianto poziciją paneigia patikimi, nuosprendyje tinkamai teismo ištirti ir įvertinti įrodymai ir jų visuma.

13. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, t. y. bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

14. A. Ž. nuteistas už tai, kad savo namuose spintelėje neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: 27 vienetus šovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių), skirtų A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirtų šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-261-677/2015).

15. Šioje baudžiamojoje byloje 2019 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(763)-IS1-786 nustatyta, kad iš 27 vnt. šaudmenų 2 vnt. yra 7,62 mm kalibro kariniai šoviniai, 4 vnt. – 5,45 mm kalibro kariniai šoviniai, 6 vnt. – 9 mm kalibro ,,Luger“ šoviniai, 15 vnt. – 9 mm kalibro ,,Makarov“ šoviniai, skirti A, B, C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirti šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais (4 t., b. l. 101–104). Šaudmenys rasti teisėtos ir pagrįstos kratos metu A. Ž. namuose spintelės stalčiuje plastikinėje dėžutėje kartu su kitais, būtent apeliantui priskirtinais, ankstesnės jo tarnybos policijoje faktą atspindinčiais asmeniniais daiktais – ženkleliu su A. Ž. pavarde, antpečiais, diržu, dėklu, antrankiais. Beje, tokias šovinių radimo aplinkybes, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme posėdyje, pripažino ir pats nuteistasis (9 t. b. l. 89).

16. Priešingai, nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų dėl jo kaltės įrodymų padarius aptariamą nusikalstamą veiką nuosprendyje nėra. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai motyvavo, jog šovinių radimo aplinkybes, be kita ko, patvirtina kaltinamojo A. Ž., liudytojų L. B., M. D., I. Ž., E. V. parodymai, 2019 m. spalio 10 d. kratos protokolas, 2020 m. sausio 6 d. apžiūros protokolas, kurį surašant apžiūrėtas 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos A. Ž. gyvenamojoje vietoje vaizdo įrašas, pats vaizdo įrašas. Apeliantas, kvestionuodamas šių jo kaltės įrodymų vertinimą, nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog teismas įrodymais iš nurodytųjų nepripažino tiek, kiek juose yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. Ž. nurodė, kad kratos metu rasti šoviniai yra jo, kad jie yra iš armijos ar tarnybos policijoje laikų. Versiją, kad šovinius su kitais daiktais Rietavo turguje įsigijo žmona I. Ž., apeliantas pateikė ne kratos metu, o apklausiamas tyrėjų ir šios versijos laikėsi apylinkės teisme ir kartoja skunde. Tačiau tokią versiją apylinkės teismas pagrįstai atmetė, argumentuodamas tuo, jog kratos metu šoviniai buvo rasti būtent tarp minėtų A. Ž. asmeninių daiktų, o liudytojos I. Ž. parodymai teisme, jog šovinius įsigijo turguje su kitais daiktais, yra nepatikimi, nes kratos atlikimo metu ji tokių aplinkybių, radus šovinius, tyrėjams apskritai nenurodė, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl taip dabar bando padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Abejonių A. Ž. kalte teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad nuo plastikinės dėžutės, kurioje rasti šaudmenys, nebuvo paimti pirštų antspaudai ar kitaip identifikuotas būtent apelianto asmuo. Vien tik šis faktas, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apelianto kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką nepaneigia. Įvertinus nurodytas šaudmenų radimo apelianto gyvenamoje patalpoje aplinkybes, visetą nurodytų surinktų ir teismo posėdyje ištirtų apelianto kaltės įrodymų ir kartu atsižvelgiant į tai, jog apelianto palaikoma žmonos pateikta versija dėl šaudmenų įsigijimo turguje subliuško, kaip išsigalvota, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, jog rasti šaudmenys priklausė būtent A. Ž..

18. Apeliantas menkina padarytos aktualios veikos pavojingumą, teigdamas, jog dėl tokio šaudmenų laikymo jokių pavojingų padarinių visuomenei nekilo, jis neketino šaudmenų naudoti nusikalstamiems tikslams. Tačiau šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui ir gali būti pripažinti BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Apeliantas nuteistas net už 27 vnt. šovinių, skirtų A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirtų šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais, laikymą neturint leidimo. Toks kiekis kaunamąją galią turinčių šovinių jau savaime rodo didesnį veikos ir ją padariusio apelianto pavojingumą. Tai, kad šie šaudmenys, surasti ir paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nebuvo panaudoti kitiems nusikaltimams daryti, nesudaro pagrindo A. Ž. veiką vertinti kaip mažiau pavojingą ir teigti, kad grėsmė visuomenei nekilo. Nagrinėjamo nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos. Visuomenės saugumui užtikrinti reikalinga valstybinė kontrolė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Todėl neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymas pats savaime yra pavojingas visuomenės saugumui ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 253 straipsnyje. Galiausiai, už tokio apysunkio nusikalstamo padarymą A. Ž. paskirta švelnesnė įstatymo sankcijoje numatyta arešto, o ne laisvės atėmimo bausmė, todėl ją keisti taip pat nėra teisinio pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad A. Ž. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (šaudmenys – 2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas (laikyti tokius šaudmenis A. Ž. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo); subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (A. Ž. suprato, kad tai yra šaudmenys, kurių laikyti, neturint leidimo, tiesiog namų sąlygomis negalima). Pirmosios instancijos teismo išvados, jog A. Ž. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, yra teisingos, o apeliacinio skundo argumentai, kad jo veikoje nėra visų būtinųjų nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, yra nepagrįsti.

Dėl A. Ž. kaltės, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

20. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-198-689/2019).

21. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo (Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui R. L., turėdamas tikslą įregistruoti savaeigę mašiną ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrą Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimą ((duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie A. Ž. gyvenamosios vietos adresą – 114 London (duomenys neskelbtini), kurio blankai yra suklastoti, nes yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, spalvinės elektrografinės spaudos būdu, dokumentas yra suklastotas ištisai, spausdinant netikrus blankus). Apelianto teigimu, išvada dėl jo kaltės įrodytumo padaryta neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sureikšminus jo gebėjimą suprasti anglų kalbą, neįvertinus to, jog savaeigės mašinos dokumentus su prašymu ją įregistruoti jis pateikė Savivaldybės specialistui R. L., kuris patvirtino, kad dokumentai yra tinkami registracijai. Apelianto teigimu, šalims teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai (pirkimas–pardavimas, dovanojimas ir pan.), o registracija Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre iš esmės atlieka tik išviešinamąją funkciją ir yra neprivaloma, jei savaeigė mašina nedalyvauja viešajame eisme. Todėl A. Ž. veika, pateikiant dokumentą nežinojus, kad jis yra suklastotas, negali būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį ir pripažįstama pavojinga veika. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas išvadas dėl apelianto kaltės panaudojus žinomai netikrą dokumentą, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, priešingai, negu tvirtina apeliantas, nepažeidė. Sutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, kad A. Ž. kaltė dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Išvados dėl nuteistojo A. Ž. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstos liudytojų R. L. (parodė, kad: dėl savaeigės mašinos ,,John Deere Gator 4x2 855“ priregistravimo į jį kreipėsi A. Ž., pateikė Anglijoje registruotos technikos dokumentą anglų kalba, su A. Ž. vardu ir pavarde, gyvenamąja vieta Anglijoje; tai įtarimų nesukėlė, nes manė, jog A. Ž. įsigijo traktoriuką Anglijoje, apie tai su A. Ž. nekalbėjo; nėra tokių mokoma, kaip atskirti tikrus sertifikatus nuo padirbtų), M. B. (parodė, kad: žinojo, kad A. Ž. parduoda traktoriuką, nuvažiavo pas jį į namus ir nusipirko už 3 000 Eur; perkant traktoriuką abejonių, kad jis vogtas, nebuvo, nes buvo priregistruotas, apdraustas, A. Ž. nesakė, kad traktorius vogtas užsienyje) parodymais, 2020 m. vasario 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (pateikta išvada, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), blankai yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri, jų pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių, tai yra dokumentų techninio klastojimo (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) požymių, nėra, dokumentai yra suklastoti ištisai, spausdinant netikrus blankus), taip pat 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. 30-(792)-IS1-811, 2020 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokolu, 2019 m. lapkričio 5 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. TR/05708/058/LT/19 ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog apeliantas dirbo policijoje nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., nuo (duomenys neskelbtini) m. iki atleidimo iš tarnybos ėjo (duomenys neskelbtini) patrulio pareigas, todėl pagrįstai nusprendė, jog jis turėjo patirties vertindamas transporto priemonių dokumentų formą ir turinį. Anglų kalbos apeliantas mokėsi mokykloje seniai ir nors kasdieninėje veikloje šios kalbos nevartojo, tačiau nėra jokių abejonių, jog jis negalėjo nepastebėti ir nesuprasti elementaraus adreso rekvizito turinio, t. y. jog su prašymu įregistruoti savaeigę mašiną jo asmeniškai pateikiamame transporto priemonės registracijos liudijime (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra anglų kalba įrašyti jo vardas, pavardė ir tikrovės neatitinkanti informacija apie jo gyvenamosios vietos adresą – 114 London (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad netikras A. Ž. gyvenamosios vietos adresas – 114 London (duomenys neskelbtini), įrašytas šiuose dokumentuose didžiosiomis raidėmis, aiškiai ir pasikartoja net du kartus (9 t., b. l. 53, 54–57).

24. Perkeldamas panaudoto netikro dokumento formos ir turinio vertinimo pareigą (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui R. L., apeliantas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog, norint įregistruoti savaeigę mašiną ,,John Deere Gator 4x2 855“, būtent jam teko teisė ir pareiga pateikti Savivaldybei teisingus formos ir turinio prasme dokumentus apie šią transporto priemonę. Be to, apeliantas tyrėjams ir apylinkės teisme parodė, kad šią savaeigę mašiną galbūt įsigijo 2015 m., o dėl jos registracijos kreipėsi 2017 m. Ši aplinkybė, kartu atsižvelgiant į tai, jog apeliantas Jungtinėje Karalystėje negyveno, jokių kitų šios mašinos įsigijimo dokumentų neturi ir nepateikė, leidžia kaip teisingą vertinti apylinkės teismo motyvą, jog nagrinėjamu atveju nėra net įmanoma tokia situacija, kad, savaeigei mašinai nesant Jungtinėje Karalystėje įregistruotai A. Ž. vardu, jis kokiu nors būdu būtų galėjęs turėti tikrą šios mašinos registracijos dokumentą, išduotą Jungtinėje Karalystėje.

25. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Kaltės (tiesioginės tyčios) turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis Nr. 2K-516/2009). Apeliantas teisingai nurodo, jog Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog būtent suklastotų dokumentų pagrindu jis siekė šiame oficialiame valstybės registre įregistruoti savaeigę mašiną ,,John Deere Gator 4x2 855“. Tokį sumanymą pavykus įgyvendinti (jam išduotas registracijos liudijimas, valstybinio numerio ženklai) (5 t. b. l. 9), apeliantui iš esmės pavyko užmaskuoti šios Anglijoje dar 2013 m. pavogtos savaeigės mašinos faktą, susikurti sau disponavimo šiuo turtu realią galimybę, o visa tai neabejotinai pažeidžia tikrojo savaeigės mašinos savininko nuosavybės teisę į šį kilnojamąjį turtą (4 t., b. l. 56, 57). Panaudoto žinomai netikro dokumento pagrindu apeliantas realiai susikūrė sau faktinę ir teisinę galimybę nevaržomai disponuoti šią savaeige mašina kaip neva savo teisėtai valdomu turtu.

26. Galiausiai atmestinas kaip juridiškai neaktualus šiai bylai apelianto argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog jis negalėjo žinoti apie suklastotus dokumentus, nes jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu), t. y. nesurinkus duomenų, kad jis žinojo, kad savaeigė mašina yra įgyta nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija pastebi, jog šioje byloje apeliantui inkriminuotas kaltinimas būtent pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – už žinomai netikro dokumento panaudojimą, o ne pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. Todėl nurodomo ikiteisminio tyrimo baigtis šiai bylai jokios teisinės ir (ar) faktinės, juolab prejudicinės reikšmės neturi ir negali turėti.

27. Esant šių aplinkybių visumai konstatuotina, kad A. Ž. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, t. y., siekdamas įregistruoti savaeigę mašiną ,,John Deere Gator 4x2 855“, pateikė žinomai netikrą Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimą Savivaldybės tarnautojui, suprato savo veiksmų neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

28. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

29. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. Ž. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. skirta arešto bausmė užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, bausmė individualizuota tinkamai, laikantis bausmės skyrimo pagrindų.

30. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiškai motyvuotos. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai ir nešališko teismo, išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamų veikų pobūdį. Todėl naikinti nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.