Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovams V. Z. ir S. Z., jų atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, atsakovams K. J., V. U., jo atstovui advokatui Romualdui Pėstininkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Z. ir S. Z. ieškinį K. J. ir V. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo bei atsakovo V. U. priešieškinį V. Z., S. Z. ir K. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, (trečiasis asmuo byloje- Šilalės r. notarų biuro notarė D. S.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai pateikė atsakovams K. J. ir V. U. ieškinį dėl pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutartis: 2014-05-02 žodinę traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. Z., S. Z. ir K. J.;2014-05-02 notarinę paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. Z.. S. Z. ir atsakovo K. J.;2014-05-02 rašytinę traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. Z. ir K. J..2014-05-06 rašytinę traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir K. J.. Prašė išreikalauti iš V. U. ieškovams V. Z. ir S. Z. priklausantį daiktą-traktorių CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. V. U. savo patikslintu priešieškiniu prašė iš V. Z., S. Z. ir atsakovo K. J. solidariai priteisti 8115.94 Eur žalos atlyginimą dėl turto netekimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš V. Z., S. Z. solidariai priteisti 3252.55 Eur žalos atlyginimą dėl išlaidų, kurių nebūtų, jeigu nebūtų areštuotas jo traktorius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. Z. paaiškino, kad su savo vyru 2013 metų pavasarį įsigijo panaudotą traktorių, nes Šilalės r., (duomenys neskelbtini), turi 60 ha nuosavos žemės ir ūkininkauja. Su byloje minimu traktoriumi dirbo, bet jis nedidelės galios, todėl nutarė jį parduoti. Jie pasidomėjo tokių traktorių kaina ir sūnus A. Z., kuris yra 24 metų amžiaus, patalpino skelbimą internete. Sulaukė skambučių, tačiau netenkino siūlomos įsigijimo kainos: norėjo už traktorių gauti 35000 Lt, o siūlė nuo 32000 Lt iki 34000 Lt (įsigydami sumokėjo 40000 Lt). Nors pirkėjai domėjosi, tačiau realaus pirkėjo nebuvo: vienus netenkino traktoriaus markė, kitus-kaina. Praėjus porai savaičių nuo skelbimo patalpinimo paskambino atsakovas K. J.- skambino ir jai, ir jos vyrui, ir sūnui. Jis kalbėjo įtikinamai, prašė parduoti traktorių išsimokėtinai-mokant dalimis, sutarė kainą-34000 Lt. Jis pažadėjo dalį kainos sumokėti iš karto, o likusią dalį –per tris mėnesius. K. J. skambino dažnai, o vėliau pareiškė, kad yra kelyje pas juos (traktoriaus pardavėjus) ir neužilgo atvažiuos. K. J. atvažiavo su dar dviem savo draugais BMW markės automobiliu raudonais numeriais. Jis aiškino, kad ūkininkauja, kad jo tėvas serga, netrukus perrašys ūkį jo vardu ir jis sumokės pinigus. Buvo penktadienis, darbo pabaiga, viskas buvo daroma paskubomis. Jie nuvažiavo pas notarę, kur atsakovas įsipareigojo sumokėti likusią kainos dalį per tris mėnesius –iki 2014m.rugpjūčio 1d.,(notarinės koridoriuje pirkėjas sumokėjo 6000 Lt avansą). Jai nekilo jokių įtarimų, nes pirkėjas buvo jaunas žmogus, norintis ūkininkauti, kalbėjo įtikinamai. Pas notarą buvo su vyru ir abu pasirašė paskolos sutartį su K. J.. Notarei sakė, kad sudaro sandorį dėl traktoriaus pardavimo-pirkimo. Po to kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybę dėl traktoriaus perregistravimo K. J. vardu. Kodėl rašytinėje sutartyje, kurios perregistruojant traktorių pareikalavo savivaldybės specialistas, nurodė ne 28000 Lt (dėl kurių susitarė), o 10000 Lt, paaiškinti negali. Specialistas sakė, kad tai formalumas, nes yra notarinė sutartis. Pažymėjimą, raktą nuo traktoriaus atidavė K. J. ir jis išvažiavo. Ji su vyru žinojo, kad K. J. iš Švenčionių r., (duomenys neskelbtini). Nustatytas paskolos grąžinimo terminas ėjo į pabaigą, kai jie paskambino K. J. ir pagrasino kreiptis į teisėsaugos organus, tačiau jis tik nusijuokė. Jie patys skolindavosi- sudarydavo paskolos sutartis, tačiau apgaudinėti žmones net minčių nekildavo.

Ieškovas S. Z. paaiškino, kad taip ir buvo kaip papasakojo jo žmona. Kitą dieną internete jis pamatė, kad K. J. parduoda traktorių, kurį ką tik iš jų įsigijo. Paskambino K. J. ir tas paaiškino, kad traktorius sugedo dėl to ir parduoda. Jis su žmona kreipėsi į Šilalės policiją, tačiau ten jiems pasakė, kad niekuo padėti negali, nes ieškovai patys pasirašė tokią sutartį- išregistravo traktorių ir jį atidavė. Teisininkas jiems patarė laukti tris mėnesius, tad jie ir laukė. Pas notarę sudaryti paskolos sutartį bei perregistruoti traktorių jo vardu pasiūlė K. J., nes priešingu atveju, sakė- negalės parvažiuoti namo. Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje pasirašė ir pirkimo-pardavimo sutartį, nes ten liepė rašyti bet kokią sumą, tai ir parašė 10000 Lt. Buvo darbo pabaiga, visi skubėjo, atsakovas spaudė- sakė, kad jo laukia tolimas kelias. Tik vėliau suprato, kad atsakovas juos apgavo. Jis su žmona augina karves, priduoda pieną, neturi patirties perkant-parduodant. Ieškinį palaiko.

Atsakovas K. J. paaiškino, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, žadėjo padarytą žalą atlyginti dalimis. Buvo pripažinta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas priklausomas nuo azartinių lošimų. Nukentėjusieji toje byloje atsisakė nuo civilinio ieškinio, dabar kreipėsi civiline tvarka. Dėl traktoriaus jis skambino ieškovams ir jie jam skambino. Jis susitarė su pardavėjais dėl traktoriaus pirkimo ir ieškovai patys sutiko pasirašyti paskolos sutartį, notarė apie tai nežinojo ir apie traktorių pas ją niekas nekalbėjo. Tik įvardijo kokią sumą skolina, įrašė paskolos grąžinimo terminą ir sumokėjo už notarės paslaugas. Savivaldybėje, žemės ūkio skyriuje, darbuotojas pateikė sutarties blanką į kurį ieškovai įrašė 10000 Lt traktoriaus pardavimo kainą, mažesnę už sutartą gal dėl gyventojų pajamų mokesčio. Specialistas sakė, kad kaina jam nesvarbi. Po to jis pasiėmė dokumentus, sėdo į traktorių ir išvažiavo. Išsikvietė vilkiką su platforma, sumokėjo jam 1500 Lt ir traktorių pargabeno į Kaltanėnų k., Švenčionių r. Jis paprašė pažįstamo ūkininko, kad priimtų traktorių ir tas leido. Į skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą traktorių už 29000 ar 29500 Lt ir netrukus atvažiavo V. U., apžiūrėjo traktorių, pervažiavo, paklausė ar tvarkoje dokumentai, juos perskaitė, patikrino kėbulo numerį, traktoriaus pažymėjimą, kuriame buvo jo (K.J.) vardas, pavardė ir nusprendė pirkti. Pirkėjas jam paliko 1000 Lt ar kiek didesnį užstatą, kitą dieną atvažiavo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė 28000 Lt kainą, ir tokiu būdu pardavė traktorių. Gautus pinigus pralošė kazino, už ką ir buvo nuteistas. Kai tik įsigijo traktorių ieškovai jam skambino, o vėliau skambino po trijų mėnesių, grasino. Kadangi jis (K.J.) neturi nekilnojamojo turto, o ūkininkas (duomenys neskelbtini) buvo pakeliui į namus, todėl jam ir atėjo į galvą mintis traktorių pasistatyti pas tą ūkininką. Jis (K.J.) pripažįsta nusikaltimu Z. padarytą žalą, nes tada pirkdamas žinojo, kad negrąžins pinigų, išėjęs į laisvę žalą žada atlyginti. Pripažįsta ieškinį ir priešieškinį.

Atsakovas V. U. paaiškino, kad seniai ieškojo įsigyti būtent tokį traktorių-vokiečių gamybos. Jis ūkininkauja (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kur turi apie 30 ha žemės. Pusę metų ieškojo ir 2014 metų gegužės mėn. skelbiu.lt rado ieškomą traktorių, nusiderėjo iki 28000 Lt (1989 m. gamybos tokio traktoriaus rinkos kaina-apie 30000 Lt). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. pas ūkininką, kur stovėjo daug žemės ūkio technikos, apžiūrėjo traktorių, paliko pardavėjui 3000 Lt užstatą, dėl to abu su K. J. pasirašė. Sutarė, kad kitą dieną surinks pinigus ir taip baigs sandorį. Kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), surašė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį už 28000 Lt, tačiau pirma paprašė perrašyti (perregistruoti) traktorių ir tik po to sumokėjo sutartą kainą. Įsigijęs traktorių juo naudojosi. Nors buvo kviečiamas kaip liudytojas į Šilutės rajono apylinkės teismą, tačiau tuomet nebuvo jokių nuosavybės teisių į traktorių apribojimų. Teisme jis gavo aptvirtinimą, kad gali disponuoti traktoriumi savo nuožiūra. Nors po teismo posėdžio K. J. gynėjas jam patarė šį traktorių parduoti, tačiau įsigytu traktoriumi dirbo dar du metus, kol rudenį atvažiavo jo areštuoti. Ketino traktorių remontuoti (priekinis tiltas sugedo), tačiau kai gavo šaukimą į teismą remonto darbus nutraukė. Turi ūkyje ir kitą žemės ūkio techniką, bet labai seną. Gretimo ūkio ūkininkas J. R. dirbo jo ūkyje ir jis jam už tai mokėjo. Jis būtų sutikęs atiduoti traktorių ieškovams, jeigu jie būtų sumokėję jam pusę kainos už kurią jį nupirko. Ieškinį prašo atmesti, o priešieškinį –tenkinti. Jeigu iš jo bus atimtas traktorius, tai turėtų būti atlyginta jo patirta žala.

Trečiasis asmuo –Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė ir nedalyvavo nagrinėjant šią bylą teisme.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2014 metų pradžioje ieškovai V. Z. ir S. Z. nusprendė parduoti jiems priklausantį traktorių CASE IH 1056XL,v.n. (duomenys neskelbtini). Atsakovas K. J., atsiliepęs į ieškovų skelbimą internetiniame puslapyje, pažadėjo sumokėti už traktorių 34500 Lt, tačiau ne iš karto, o dalimis per kelis mėnesius.2014-05-02 ieškovai susitiko su atsakovu K. J. prie notaro biuro, esančio J.Basanavičiaus g.23, Šilalėje, ir žodžiu susitarė, kad parduoda traktorių už anksčiau aptartą kainą (34500Lt) iš kurių 6000 Lt pirkėjas sumokėjo tuoj pat, o dėl likusios 28500 lt sumos ieškovai su atsakovu pas notarę pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią 28500 Lt sumą K. J. įsipareigojo ieškovams sumokėti per tris mėnesius. Šią sutartį patvirtino notarė D. S., tačiau pinigai pagal šią sutartį atsakovui nebuvo perduoti. Tą pačią dieną ieškovai ir atsakovas Šilalės r. savivaldybės žemės ūkio skyriuje sudarė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad traktorius parduodamas už 10000 Lt. Ši sutartis buvo sudaryta, kad atsakovas galėtų traktorių įregistruoti kaip jam priklausantį. Ir pagal šią sutartį pinigai sumokėti nebuvo, o ji buvo pasirašyta tik formaliai, siekiant perregistruoti traktorių. Ieškovai, praėjus trims mėnesiams po sutarčių sudarymo, nesulaukę likusios sumos už parduotą traktorių sumokėjimo, kreipėsi į policiją. Pagal ieškovų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad K. J.,2014-05-06 sudarė to paties traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį su V. U. ir tą traktorių pardavė. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-08-26 apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-197-635/2015 pripažino K. J. kaltu pagal BK 182 str.1d.ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Kadangi šis teismo nuosprendis turi prejudicinę galią, tai ieškovai prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais visus aukščiau paminėtus sandorius ir grąžinti jiems priklausantį traktorių. V. U. aiškino, kad yra sąžiningas traktoriaus įgijėjas, ir dėl nesąžiningų atsakovo K. J. bei dėl ieškovų S. Z. ir V. Z. didelio neapdairumo ir neatsargumo gali patirti didelę žalą, todėl savo patikslintu priešieškiniu prašė (ieškinio patenkinimo atveju) iš V. Z., S. Z. ir atsakovo K. J. solidariai priteisti 8115.94 Eur žalos atlyginimą dėl turto netekimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš V. Z., S. Z. solidariai priteisti 3252.55 Eur žalos atlyginimą dėl išlaidų, kurių nebūtų, jeigu nebūtų areštuotas jo traktorius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama).Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes to paties asmens (kaltinamojo, nuteistojo) veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008). Šilutės rajono apylinkės teismas savo 2015-08-26 apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad: „be paties K. J. parodymų, jo kaltę dėl svetimo turto užvaldymo apgaule neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolai, pirkimo pardavimo sutartys. Šie ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad K. J. sudarydamas pirkimo- pardavimo sutartį ir sumokėdamas tik dalį pinigų, iš anksto planuodamas didžiosios dalies neatsiskaityti bei tuoj pat parduodamas turtą kitam asmeniui ir už tai gautų lėšų nepervesdamas nukentėjusiajai, o gautą sumą išleisdamas azartiniams žaidimams, svetimą turtą užvaldė apgaule ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str.1d.“.CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu. Duotuoju atveju atsakovas-traktoriaus pirkėjas turėjo nusikalstamą sumanymą ir jį realizavo apgaule įgydamas traktorių ir tokiu būdu padarydamas žalą ieškovams. Tai nustatė ir teismas aukščiau paminėtame nuosprendyje. Kadangi atsakovas K. J. tyčia siekė neteisėtai užvaldyti turtą, panaudodamas apgaulę, atliko veiksmus, kuriuos atlikti draudžia įstatymai, tai sutartis, kuri sudaryta panaudojant nusikalstamus veiksmus yra negaliojanti, niekinė (CK1.80 str., 1.81 str.,1.78 str.5d.), t.y. 2014-05-02 traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodinė ir rašytinė pirkimo-pardavimo sutartys, pripažintinos negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo momento kaip sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, t.y. kai vienos iš sandorio šalių tikslas yra apgaule (nusikaltimu) užvaldyti svetimą turtą, tokie tos šalies sudaryti sandoriai negali likti galiojančiais, nes tai prieštarautų taisyklei, kad iš neteisės neatsiranda teisė (Ex injura non oritur jus).Pripažinus negaliojančiomis šias sutartis, taip pat turėtų būti pripažinti negaliojančiais kiti su ja susiję sandoriai. CK 6.193 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė leidžia teigti, kad šiame straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės iš esmės atitinka subjektyvaus sutarties aiškinimo teoriją, pagal kurią sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Dėl to nustatant, kokią sutartį sudarė šalys, koks tos sutarties turinys, lemiamą reikšmę dera teikti tikriesiems šalių ketinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/1998). Šiuo konkrečiu atveju nors ieškovai ir sudarė keletą sutarčių su atsakovu K. J., tačiau jų turinys ir tikroji ieškovų valia buvo -parduoti jiems priklausantį daiktą-traktorių už suderėtą su pirkėju kainą. Paskolos sutartis neįrodo ieškovų nesąžiningų veiksmų, nes nėra draudžiama sudaryti keletą įvairiarūšių sutarčių vienam tikslui pasiekti –kad ir traktoriui parduoti. Pagal LR CK 1.80 str.2d. nuostatas, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, -atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymas nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Tos pačios teisės normos 4d. įtvirtinta nuostata, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 str.1d.,2d. ir 3d. numatytus atvejus. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012; kt.).Nors baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus: baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti, t.y. kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius, tačiau priešingu atveju- kai baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai sukelia teisinius padarinius, tai, kaip taisyklė, tokius padarinius asmens veiksmai sukelia ir civilinėje teisėje.

Atsakovas V. U. priešieškinyje teigia, kad ieškovai savo neatsargiu, neapdairiu elgesiu perleido nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą (traktorių) nesąžiningam žmogui faktiškai tik už avansą (6000 Lt), jie sutiko su visomis to nesąžiningo sandorio sąlygomis -su pirkėjo atsiskaitymu dalimis per keletą mėnesių, su daikto, už kurį nesumokėta visa kaina, perdavimu pirkėjui, su paskolos sutarties pridengiant pirkimo-pardavimo sutartį sudarymu bei traktoriaus perregistravimu atsakovo vardu rajono savivaldybės žemės ūkio registro įstaigoje. Teigia, kad ieškovams taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Jeigu ieškovai tokiu būdu nebūtų sudarę sutarties (sutarčių) tai ir nebūtų buvę galima traktorių parduoti V. U. (sąžiningam įgijėjui). Tačiau tokiu atveju pažymėtina, kad ir atsakovui V. U. taikytini tokie pat reikalavimai, kai sąžiningu įgijėju gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris prieinamomis priemonėmis pasidomi, ar sandorį su juo sudaryti ketinantis asmuo yra patikimas, ar elgiasi sąžiningai, juk V. U. sandorį sudarė rajone, kuriame gyvena ir jis pats (pirkėjas) ir K. J. (pardavėjas),šio negausaus gyventojų skaičiumi rajono gyventojai daugeliu atveju pažįsta vienas kitą arba gali pasiteirauti apie nepažįstamuosius pas juos pažįstančius žmones, juolab, kad K. J. motina vadovauja vienai iš rajono seniūnijų ir nemaža dalis vietinių gyventojų ir valstybinėse ar/ir savivaldos įstaigose dirbančių žmonių neabejotinai žino ar bent buvo girdėję, kad jos sūnus Karolis nėra doras žmogus, jau ne kartą buvo teisiamas už sukčiavimą. Sprendžiant dėl ieškovų sąžiningumo (jų atsargaus elgesio ir apdairumo prasme) taip pat atsižvelgtina ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovai neturi aukštojo ar specialaus teisinio išsilavinimo, kad jie savo ūkyje verčiasi iš „priduodamo“ auginamų karvių pieno, jie neturi pakankamos prekybos transporto ar kita technika patirties ir iš kitų žmonių elgesio tikisi tokio pat, t.y. sąžiningo elgesio, kaip kad jie patys įprastai elgiasi. Ieškovai teigia ir teismui nėra pagrindo jais netikėti, kad netrukus po sandorio dėl traktoriaus pardavimo sudarymo su K. J., jie kreipėsi į teisėsaugą, į teisės specialistą, bet jiems buvo patarta-laukti. Šioje vietoje pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009).

Priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas V. U. keletą darbo žemės ūkyje sezonų (2014-2016m.) naudojo savo ūkio darbuose įsigytą traktorių, kuris, jo teigimu, šiuo metu stovi sugedęs ir jam reikalingas remontas. Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad K. J. sumokėjo ieškovams 1737.72 Eur (6000 Lt) avansą, kuris, taikant dvišalę restituciją turėtų būti grąžintas atsakovui K. J., tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei į protingumo bei teisingumo principus, kad K. J. savo kaltais ir nusikalstamais veiksmais padarė žalos visiems sandorius dėl traktoriaus pirkimo ir pardavimo su juo sudariusiems asmenims, kad jis neturi praturtėti iš padarytų nusikalstamų veiksmų pasekmių, šią pinigų sumą ieškovai turėtų perduoti tiesiogiai kitam žalą patyrusiam asmeniui, t.y. V. U.. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pripažinus negaliojančiais aukščiau paminėtus sandorius (žodinę ir rašytines pirkimo-pardavimo bei paskolos sutartis), S. ir V. Z. grąžinamas pas V. U. esantis traktorius, pastarajam pirmieji perduoda už traktorių iš K. J. gautą 1737.72 Eur (6000 Lt) pinigų sumą, o iš K. J. traktoriaus pirkėjui V. U. priteisiama likusi 6371.64 Eur ( 22000Lt) už traktorių sumokėta suma.

Šioje vietoje pažymėtina, kad iš K. J., kaip fizinio asmens, priteistinos 5 procentų ( o ne prašomos 6 procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str.1d.).

V. U. priešieškinis (patikslintas priešieškinis) dalyje dėl 3252.55 Eur žalos atlyginimą dėl išlaidų, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų areštuotas jo traktorius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas, kaip neįrodytas kad tokias išlaidas V. U. patyrė, nes , kaip buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2016-03-22 nutartyje, kuria buvo atmestas V. U. atskirasis skundas dėl laikinųjų priemonių taikymo, apeliantui buvo apribota tik disponavimo ginčo traktoriumi teisė, tačiau neuždrausta juo naudotis savo ūkyje. Dėl šios priežasties V. U. pateikti duomenys apie jo patirtas išlaidas naudojantis kito ūkininko mechanizuotomis žemės ūkio paslaugomis neturi jokios įrodomosios vertės.

Šaliai (šalims), kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl tokio užmokesčio dydžio (CPK 98 str.1,2d.). Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies S. Z., V. Z. ir V. U. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje yra įrodymai, kad ieškovai S. Z. ir V. Z. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 306.00 Eur žyminiam mokesčiui;1000.00 Eur advokato pagalbai apmokėti; 35.00 Eur kelionės išlaidoms; 69.85 Eur vykdymo išlaidoms, viso-1410.85 Eur (b.l.14,t.1; b.l.51-52,54-55, t.2). Atsakovas V. U. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 220.86 Eur ir 34.93 Eur žyminiam mokesčiui; 1700.00 Eur advokato pagalbai; viso-1955.79 Eur (b.l.142,195, t.1; b.l.58-61, t.2). Visos šios išlaidos jas patyrusiems priteisiamos iš atsakovo K. J., kaip iš asmens kalto dėl šalių patirtos žalos.

Laikinosios apsaugos priemonės- traktoriaus CASE IH 1056 XL, v.n. T6445B areštas , pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį, po teismo sprendimo įvykdymo panaikinamos (CPK 150 str.3d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

2014-05-02 traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. Z., S. Z. ir atsakovo K. J.;

2014-05-02 notarinę paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. Z.. S. Z. ir atsakovo K. J..;

2014-05-02 rašytinę traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. Z. ir K. J.;

2014-05-06 rašytinę traktoriaus CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir K. J..

Taikyti dvišalę restituciją ir iš V. U. išreikalauti (perduoti) ieškovams V. Z. ir S. Z. priklausantį daiktą-traktorių CASE IH 1056 XL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Taikyti dvišalę restituciją ir iš atsakovo K. J. V. U. priteisti 6371.64 Eur. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. K. J. ieškovams sumokėtą 1737.72 Eur avansą išreikalauti iš V. Z. ir S. Z. ir perduoti jį V. U..

Kitoje dalyje V. U. priešieškinį atmesti.

Iš atsakovo K. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas: S. Z. ir V. Z.- 1410.85 Eur; V. U.- 1955.79 Eur.

Laikinąsias apsaugos priemones- traktoriaus CASE IH 1056 XL, v.n. (duomenys neskelbtini) areštą- panaikinti po teismo sprendimo dalies dėl traktoriaus perdavimo jo savininkams V. Z. ir S. Z. įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.