Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-1559-163/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALRESTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir pakeitimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Plungės vandenys“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pirkimo sąlygų 11.7 punkte numatytos įvykdytos FIDIC inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutarties vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į šių paslaugų planuojamą vertę. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 (toliau - Rekomendacijos), 20.1 punkte nurodyta, kad atitinkamam reikalavimui taikoma reikšmė 0,7 pirkimo objekto vertės/pasiūlymo vertės. Perkančioji organizacija šiuo atveju pritaikė žemesnį koeficientą (apie 0,6), todėl toks reikalavimas nelaikytinas neteisėtu ir yra proporcingas perkamam objektui. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad turėtų būti pritaikytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros rekomenduojamas 0,5 dydžio koeficientas, kadangi nepateikta duomenų, kodėl būtent toks kvalifikacijos reikalavime nurodytos sutarties vertės apskaičiavimas būtų proporcingas pirkimo objektui. Pagal teismų praktiką, Rekomendacijas, pirkimo objekto svarbą bei vertę, 11.7 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui ir yra būtinas, siekiant užtikrinti VPĮ 32 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą.Ieškovė pretenzijoje neįrodė, kad viešojo pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktų reikalavimai pažeidžia VPĮ (CPK 12 straipsnis). Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją ieškovei paaiškino, kad šie reikalavimai tiesiogiai susiję su perkamu objektu. Perkančioji organizacija, nustatydama tokius kvalifikacinius reikalavimus, siekia įsitikinti, ar tiekėjas, ketinantis teikti paslaugas, turi atitinkamą kompetenciją tinkamai įgyvendinti pirkimo sutartį. Šiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose nenustatyta įvykdytos sutarties vertė, todėl tokie reikalavimai laikytini itin žemais ir nepažeidžiančiais VPĮ 32 straipsnio 2 dalies. Ieškinyje nepagrįstai keliamas klausimas dėl pirkimo sąlygose numatytos paslaugų vertės apskaičiavimo tvarkos, kadangi toks klausimas nebuvo keliamas ieškovės pretenzijoje (CPK 423³ straipsnio 2 dalis). Pirkimo sąlygų 11.7 punkte nurodytas sutarties objektas, reikalavimo atitikimas panašioms sutartims bei 5 metų senumo sutartims taip pat nebuvo skundžiamas pretenzijoje, todėl ieškovė pažeidžia CPK 423³ straipsnio 2 dalį.Ieškovė nepagrįstai ginčija pirkimo sąlygose numatytus bendrojo mokumo ir kritinio likvidumo kriterijus, kurie nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus rodiklius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013, 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1259/2014). Bendrasis mokumo koeficientas parodo įmonės ilgalaikio mokumo galimybes, kritinio likvidumo koeficientas – išreiškia tiekėjo finansinį stabilumą trumpuoju laikotarpiu, todėl šie kriterijai visumoje visapusiškai parodo įmonės finansines galimybes sutarties vykdymo metu. Nustatytų bendrojo mokumo ir kritinio likvidumo kriterijų reikšmės yra minimalios, kriterijai yra proporcingi ir neribojantys konkurencijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Plungės vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikintos viešojo pirkimo 11.8 ir 11.9 punktuose nustatytos sąlygos, 11.7 punkto sąlygoje numatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas pateikti bent vieną įvykdytą sutartį už ne mažesnę nei 54 000,00 Eur (be PVM) vertę, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus atmesti.Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad perkančioji organizacija nenurodė, kokia dalis iš bendro projekto tenka vykdomam viešajam pirkimui, todėl, nesant nustatytai pirkimo vertei neįmanoma patikrinti, ar pirkimo sąlygų 11.7 punkte numatytame kvalifikaciniame reikalavime nurodyta 54 000,00 Eur sutarties vertė yra pagrįsta. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esmines faktines aplinkybes bei perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis apie viešojo pirkimo vertę. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija pateiktame triplike aiškiai nurodė, kad įvykdytos FIDIC inžinieriaus ir/ar statybų techninės priežiūros sutarties vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į šių paslaugų planuojamą vertę (89 205,00 Eur be PVM). Minimalaus kvalifikacinio reikalavimo reikšmė (54 000,00 Eur be PVM) yra 60,53 proc. nuo šių paslaugų vertės. Triplike taip pat buvo nurodyta, kad atlikus rinkos tyrimą buvo nustatyta, jog FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertė sudaro apie 3 procentus statybos darbų vertės (2 973 500,00 X 0,03 = 89 205,00). Taigi, perkančioji organizacija net dviejose tripliko vietose buvo nurodžiusi planuojamą FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertę, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą, kad perkančioji organizacija nenustatė / nenurodė viešojo pirkimo vertės ir nevertino kvalifikacijos reikalavimo proporcingumo pirkimo objektui.Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad byloje trūksta duomenų nustatyti perkamų paslaugų vertę, nepasiūlė perkančiajai organizacijai pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog perkamų paslaugų vertė yra 89 205,00 Eur be V. T. veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas.Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad statybų techninės priežiūros bei FIDIC inžinieriaus teikiamos paslaugos iš esmės nesikeičia dėl paties statybų objekto pobūdžio ir gali būti traktuojamos kaip panašios; perkančioji organizacija nepagrindė savo teiginių, kad pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu. Padarydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinti statybos techniniai reglamentai numato atskirus skirtingus reikalavimus pagal statinių grupes. Jeigu reikalavimai skirtingų statinių grupių statiniams nesiskirtų, nebūtų poreikio statinius skaidyti į atskiras grupes. Nagrinėjamu atveju pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai priskiriami inžineriniams statiniams, o vandens gerinimo įrenginiai priskiriami hidrotechnikos statiniams. Reikalavimai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams nustatyti STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 8-11 skyriuose. Reikalavimai vandens gerinimo įrenginiams nustatyti STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Taigi, pirkimo objektas yra sudėtinis ir jo dalims keliami skirtingi techniniai reikalavimai, kuriuos privalo išmanyti statybos techninis prižiūrėtojas ir FIDIC inžinierius. Atsižvelgiant į skirtingiems statiniams keliamus skirtingus statybos techninių reglamentų reikalavimus, svarbu įsitikinti, kad tiekėjas turėtų patirties atitinkamų statinių FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros srityse.Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pirkimo objektas yra svarbus gyventojų sveikatos ir gamtosauginiu požiūriu, todėl nepamatuota rizika dėl netinkamos rangos darbų priežiūros bei galimai nekokybiškai atliktų darbų, gali tiesiogiai paveikti gyventojų sveikatą ir/ar gamtą, jei būtų tiekiamas netinkamos kokybės vanduo ar nuotekos išsilietų į aplinką.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė reikalavimo nustatyti, kad būtų įvykdyta FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų sutartis nenurodant srities, kurioje ji buvo įvykdyta, nekėlė pretenzijoje, todėl šio reikalavimo kėlimas ieškinyje prieštarauja CPK 423³ straipsnio 2 daliai.

Ieškovė UAB „ALRESTA“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliaciniame skunde nurodyta FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertė šiame viešajame pirkime – 89 205 Eur be PVM, yra užaukštinta, nepagrįstai per didelė, nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Perkančioji organizacija neįrodė tokios vertės pagrįstumo, jos apskaičiavimo. Perkančiosios organizacijos pateiktas projektinis pasiūlymas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir viešojo pirkimo kainos apskaičiavimą įrodantis dokumentas. Vien tai, kad perkančioji organizacija atliko rinkos tyrimą, nereiškia, jog viešojo pirkimo vertė buvo nustatyta tinkamai, kadangi neaišku, kaip buvo atliktas nurodytas tyrimas, kokius duomenis surinkus bei kokias išvadas padarius. Tuo tarpu ieškovės pateikti argumentai, įrodymai apie kitus viešuosius pirkimus bei pirkimų vertes, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos abejonės dėl viešojo pirkimo vertės, paneigia visus perkančiosios organizacijos nurodytus argumentus. Pagal ieškovės įvykdytų analogiškų ir panašių laimėtų projektų duomenis, FIDIC ir techninės priežiūros darbai vidutiniškai sudaro 0,56 proc., bet ne 3 proc. nuo bendro projekto vertės. Taigi taikant 0,56 proc. šiame viešajame pirkime perkamų paslaugų vertė sudarytų tik 17 584 Eur.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl viešojo pirkimo sąlygų 11.7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo neteisėtumo. Pirkimo objektas ir perkamų paslaugų apimtis nėra didelė, paslaugos bus teikiamos mažuose miesteliuose, reikės tik miestelio gyventojus prijungti prie centralizuotos vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos, taigi tokios nedidelės apimties darbams neturi būti nustatytas toks aukštas kvalifikacinis reikalavimas, jog būtų įvykdyta tokios apimties (54 000 Eur plius PVM) sutartis vandentvarkos srityje. Ieškovė turi pakankamai patirties įgyvendinant vandentvarkos projektus ir teikiant FIDIC inžinieriaus bei statybų techninės priežiūros paslaugas (ne vien vandentvarkos srityje), yra suteikusi FIDIC inžinieriaus bei statybų techninės priežiūros paslaugų statant žymiai didesnius, brangesnius ir sudėtingesnius objektus, tačiau nei viename iš šių įgyvendintų projektų viešuosiuose pirkimuose nebuvo reikalaujama tokios didelės apimties sutarties įvykdymo bei nebuvo reikalaujama, jog tokia sutartis būtų įvykdyta tik vandentvarkos srityje, o ne apskritai teikiant FIDIC inžinieriaus bei statybų techninės priežiūros paslaugas.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsižvelgiant į skirtingiems statiniams keliamus skirtingus statybos techninių reglamentų reikalavimus, svarbu įsitikinti, kad tiekėjas turėtų patirties atitinkamų statinių FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros srityse. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija nepagrindė, kodėl būtent tokie aukšti reikalavimai nustatyti tokiam palyginus nedideliam viešajam pirkimui, kodėl ieškovės pateiktą informaciją ir kvalifikaciją įrodantys argumentai, įvykdyti projektai, turima patirtis yra nepakankami šiam viešajam pirkimui, kuo šiame viešajame pirkime perkamos paslaugos yra ypatingos ir specifiškos, nei bet kurios kitos perkamos ir teikiamos FIDIC inžinieriaus ir statybų techninio prižiūrėtojo paslaugos.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, FIDIC sutarties sąlygos ir statybos techniniai reglamentai STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ yra taikomi visiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytiems statybos darbams, neišskiriant konkrečios statinių grupės. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nekėlė pretenzijoje reikalavimo, jog būtų įvykdyta FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų sutartis nenurodant srities, kurioje ji buvo įvykdyta. Vadovaujantis CPK 423⁸ straipsniu teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą (CPK 423⁸ straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

Apeliantė UAB „Plungės vandenys“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Plungės rajono savivaldybės administracijos projektinį pasiūlymą dėl regiono projekto įgyvendinimo ir įsakymą dėl pirkimo būdo, kuriuose, anot apeliantės, nurodyti duomenys apie planuojamą FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertę. Naujai pateiktais dokumentais apeliantė įrodinėja aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos procesiniuose dokumentuose buvo nurodyti duomenys apie paslaugų vertę, nustatytą projektiniame pasiūlyme ir įsakyme dėl pirkimo būdo ir vertės. Naujai pateiktus dokumentus apeliantė prašo prijungti prie bylos bei vertinti apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad ieškovė yra susipažinusi su apeliantės pateiktais naujais įrodymais bei dėl jų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia, jog apeliantės naujai pateikti įrodymai priimami ir prijungiami prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio VPT metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai, visų pirma reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, šių aiškinimą ir taikymą taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Dėl to VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Dėl perkančiosios organizacijos minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, nustatyto pirkimo sąlygų 11.7 punkte

Perkančioji organizacija po sąlygų patikslinimo viešojo pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustatė tiekėjams minimalų kvalifikacinį reikalavimą per pastaruosius trejus metus (jei tiekėjas veikia trumpiau nei trys metus, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos būti sėkmingai įvykdžius bent vieną FIDIC arba lygiaverčio inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų ir/ar vandens gerinimo įrenginių statybos srityje už ne mažesnę kaip 54 000,00 Eur be PVM vertę.Kaip jau buvo minėta, ieškovė savo nesutikimą su šia viešojo pirkimo sąlyga grindė argumentais, kad ji neproporcinga viešojo pirkimo objektui, praktiškai neįgyvendinama ir diskriminuojanti tiekėjus. Ieškovės teigimu, šioje ginčijamoje pirkimo sąlygoje nustatyta reikalaujamos įvykdytos sutarties vertė turėtų būti mažesnė, skaičiuojama atskirai FIDIC inžinieriaus ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugoms. Be to, anot ieškovės, nėra aišku kaip perkančioji organizacija apskaičiavo vykdomo projekto ir paslaugų vertes.Atsakovė laikėsi priešingos pozicijos bei teigė, kad reikalaujamos FIDIC arba lygiaverčio inžinieriaus statinio statybos techninės priežiūros sutarties vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į planuojamą šių paslaugų vertę, todėl yra proporcinga perkamam objektui ir nepažeidžia tiekėjų konkurencijos.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau – VPT Metodika) 30.3 punktu, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nenustatė viešojo pirkimo vertės, nenurodė, kokia dalis iš projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone“ tenka vykdomam pirkimui, todėl neįmanoma patikrinti, ar ginčijamame kvalifikaciniame reikalavime nurodyta 54 000 Eur sutarties vertė yra pagrįsta.Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo procesiniuose dokumentuose (triplike) pateikė duomenis apie paslaugų vertę, nurodytą 2016 m. kovo 7 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos projektiniame pasiūlyme ir UAB „Plungės vandenys“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme dėl pirkimo būdo ir vertės, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustatyto tiekėjų kvalifikacinio reikalavimo (ne)teisėtumo. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė nurodytus Plungės rajono savivaldybės administracijos projektinį pasiūlymą dėl regiono projekto įgyvendinimo ir UAB „Plungės vandenys“ įsakymą dėl pirkimo būdo, kuriuose, anot jos, nurodyti duomenys apie planuojamą FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertę.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija savo procesiniuose dokumentuose (triplike) nurodė preliminarią FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertę, tačiau tinkamai jos nepagrindė (VPĮ 9 straipsnis, VPT Metodikos 4 punktas). Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 8 d.) 10 punktą perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Minėtų rekomendacijų 7 punkte taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą tiekėjų konkurenciją; kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir šių rekomendacijų 4 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms; nustatydama rekomendacijose pateiktus kriterijus, perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą bei nenustatyti visų šiose rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju. Perkančiosios organizacijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų konkurso pirkimų dokumentuose, yra ypač svarbi nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ginčijamą pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustatytą tiekėjų vertinimo kriterijų. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų 11.7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo neteisėtumą iš esmės siejo su perkančiosios organizacijos neveikimu nustatant viešojo pirkimo vertę, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu. VPĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. VPĮ 9 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal VPT Metodikoje patvirtintas numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo gaires. Už viešojo pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija (VPĮ 9 straipsnis, VPT Metodikos 4 punktas). VPT Metodikos 30 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos perkančioji organizacija turi atlikti nustatydama viešojo pirkimo vertę:parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis, numatyti perkamų darbų apimtis;numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir t. t.);remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę;vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis nustatyti kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę;vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis apskaičiuoti pirkimo vertę.Taigi, perkančioji organizacija, rengdamasi viešojo pirkimo organizavimui, turi atlikti visus VPT Metodikos 30 punkte numatytus veiksmus bei vadovaudamasi metodikoje nustatytomis gairėmis apskaičiuoti pirkimo vertę. Nustačius planuojamo viešojo pirkimo vertę, atitinkamai pasirinkti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustatyti tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtų būtinos, proporcingos perkamam objektui ir pakankamos, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą.Kaip matyti iš atsakovės teismui pateikto tripliko, šiame procesiniame dokumente nurodytą FIDIC inžinieriaus arba lygiaverčio inžinieriaus ir/ar statybų techninės priežiūros sutarties vertę perkančioji organizacija siejo su viešojo pirkimo paslaugų planuojama verte (89 205,00 Eur be PVM). Remiantis triplike nurodytais duomenimis, planuojama FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertė, perkančiosios organizacijos teigimu, buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos tyrimo metu gautus rezultatus. Kaip nurodoma triplike, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų preliminari vertė sudaro apie 3 procentus statybos darbų vertės (2 973 500,00 X 0,03 = 89 205,00 Eur be PVM). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių triplike nurodytus duomenis apie pirkimo preliminarią vertę, nors klausimas dėl nustatytos preliminarios viešojo pirkimo vertės ir buvo tiesiogiai susijęs su ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo, numatyto pirkimo sąlygų 11.7 punkte, pagrįstumu. Be to, triplike tik nurodžiusi duomenis apie FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų preliminarią vertę, perkančioji organizacija nustatytos preliminarios pirkimo vertės tinkamai nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, perkančioji organizacijai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kaip buvo parinktas kainos vertės nustatymo būdas, kokios kainos buvo naudojamos rinkos tyrimo metu, kokie rezultatai buvo gauti atlikus rinkos tyrimą ir kaip buvo apskaičiuota galutinė preliminari viešojo pirkimo vertė. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad perkančiosios organizacijos nustatyta preliminari paslaugų vertė yra pagrįsta, kad pirkimo sąlygų 11.7 punkte reikalaujamos pateikti įvykdytos sutarties vertė yra proporcinga perkamam objektui.Teisėjų kolegijos vertinimu, vien perkančiosios organizacijos pateiktas Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 7 d. projektinis pasiūlymas dėl regiono projekto įgyvendinimo, kuris buvo teikiamas siekiant gauti E. S. struktūrinių fondų finansinę paramą, ir UAB „Plungės vandenys“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas dėl pirkimo būdo ir vertės, kuriame tik nurodyta numatoma preliminari paslaugų vertė, neįrodo perkančiosios organizacijos nustatytos preliminarios paslaugų vertės pagrįstumo, kadangi nurodytuose dokumentuose nepateikta jokių šią vertę pagrindžiančių duomenų. Aplinkybės, kad Telšių regiono plėtros taryba teigiamai įvertino Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 7 d. projektinį pasiūlymą dėl regiono projekto įgyvendinimo bei sprendė, jog vykdomo projekto įgyvendinimo alternatyvos suplanuotos racionaliai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrindžia ginčo viešojo pirkimo numatytos preliminarios paslaugų vertės. Rekomendacijų 17 punkte nurodytas vienas iš kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų – tiekėjų patirtis. Nurodytose Rekomendacijose tiekėjų patirtis apibūdinama kaip per pastaruosius 3 finansinius metus įvykdytų pagrindinių sutarčių (sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta bent viena panaši sutartis. Kriterijus naudotinas tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo ir kvalifikacinės atrankos procedūrose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad nustatant viešojo pirkimo preliminarią paslaugų vertę būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų vertinimo agentūros patvirtintomis UAB „Sistela“ rekomendacijomis, kuriose rekomenduojama, kad įvykdytų pagrindinių sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Kaip matyti iš nurodytų rekomendacijų, jos registruojamos ir skelbiamos vadovaujantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. B-010 patvirtinta Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarka. Nurodytu įsakymu tik pavedama Statybos produkcijos sertifikavimo centrui registruoti ir skelbti juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip rekomendacijų rengėjas UAB „Sistela“ apskaičiuoja paskelbtuose bendruosiuose ekonominiuose normatyvuose statinių statybos skaičiuojamųjų kainų dydžius, todėl laikyti, kad nurodytose rekomendacijose numatytas kainos skaičiavimo būdas yra teisingas bei juo turėjo vadovautis perkančioji organizacija, taip pat kad pagrįsta reikėtų pripažinti rekomendaciją dėl įvykdytų pagrindinių sutarčių vertės, ne mažesnės kaip 0,5 pirkimo objekto vertės, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Sistela“ rekomendacijose nenurodyta FIDIC inžinieriaus paslaugų vertė, todėl negalima palyginti bendros šio pirkimo objekto kainos su UAB „Sistela“ skaičiuojamomis statinių statybos kainomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovautis ieškovės nurodytomis Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų vertinimo agentūros patvirtintomis UAB „Sistela“ rekomendacijomis nėra jokio pagrindo, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas VPT Rekomendacijoms ir Metodikai, kuriuose numatytos numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo gairės. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė prašė vadovautis netinkama viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika, neteikia pagrindo daryti išvadą byloje, kad atsakovė tinkamai pagrindė viešojo pirkimo preliminarią vertę.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiajai organizacijai tinkamai nepagrindus triplike nurodytos preliminarios FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertės, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar pirkimo sąlygų 11.7 punkte reikalaujamos pateikti sutarties vertė yra proporcinga perkamam objektui bei neriboja tiekėjų konkurencijos. Kaip minėta, VPĮ numato perkančiajai organizacijai pareigą nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kad juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nesilaikė iš VPĮ išplaukiančios pareigos nustatyti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas laikytinas neteisėtu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei iškėlus klausimą dėl pirkimo sąlygų 11.7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, tiesiogiai susijusio su viešojo pirkimo objektu ir jo bendra preliminaria verte, pagrįstumo, perkančioji organizacija turėjo pagrįsti numatytą preliminarią paslaugų vertę dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o neapsiriboti bendro pobūdžio teiginiais, jog reikalaujamos pateikti sutarties vertė yra proporcinga perkamam objektui. Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantės argumentai, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovė nekėlė klausimo dėl viešojo pirkimo vertės, todėl šis klausimas negalėjo būti nagrinėjamas teisme (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).

Dėl perkančiosios organizacijos minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose

Perkančioji organizacija po sąlygų patikslinimo viešojo pirkimo sąlygų 11.8 punkte nustatė tiekėjams minimalų kvalifikacinį reikalavimą per pastaruosius trejus metus (jei tiekėjas veikia trumpiau, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos būti sėkmingai įvykdžius bent vieną FIDIC arba lygiaverčio inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios metu buvo atliekama vandens tiekimo ir/ar nuotekų šalinimo tinklų statybos techninė priežiūra; pirkimo sąlygų 11.9 punkte – minimalų kvalifikacinį reikalavimą per pastaruosius trejus metus (jei tiekėjas veikia trumpiau, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos būti sėkmingai įvykdžius bent vieną FIDIC arba lygiaverčio inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios metu buvo atliekama vandens gerinimo įrenginio statybos techninė priežiūra. Kaip jau buvo minėta, ieškovė savo nesutikimą su šiomis viešojo pirkimo sąlygomis grindė argumentais, kad jos yra neaiškios ir perteklinės. Ieškovės teigimu, iš tokių reikalavimų neaišku, kodėl reikalaujamos pateikti sutartys išskiriamos atskirai ir neužtenka pateikti vienos iš šių sutarčių. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutiko bei laikėsi pozicijos, kad ginčijami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo objektu, kuris apima vandentiekio ir nuotekų tinklų bei vandens gerinimo įrenginių statybos techninės priežiūros paslaugas ir FIDIC inžinieriaus paslaugas. Atsakovė nurodė, kad, nustatydama tokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, siekia įsitikinti, ar tiekėjas, ketinantis teikti paslaugas, turi atitinkamą kompetenciją tinkamai įgyvendinti pirkimo sutartį.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos minimalius kvalifikacinius reikalavimus, sprendė, kad perkančioji organizacija nepagrindė savo teiginių, jog tokie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 11.7 punkte nustačiusi tiekėjams reikalavimą būti sėkmingai įvykdžius bent vieną FIDIC inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų ir/ar vandens gerinimo įrenginių statybos srityje, pirkimo sąlygų 11.8 punkte reikalauja pateikti bent vieną FIDIC inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios metu buvo atliekama vandens tiekimo ir/ar nuotekų šalinimo tinklų statybos techninė priežiūra, o 11.9 punkte reikalauja pateikti bent vieną FIDIC inžinieriaus ir/ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios metu buvo atliekama vandens gerinimo įrenginio statybos techninė priežiūra. Taigi, iš esmės perkančioji organizacija minimalų kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą 11.7 punkte, papildomai išskaidė, reikalaudama pateikti atskiras sutartis dėl vandens tiekimo ir/ar nuotekų šalinimo tinklų statybos techninės priežiūros bei vandens gerinimo įrenginio statybos techninės priežiūros. Atskirai reikalaudama patirties vykdant tokias sutartis, perkančioji organizacija nenustatė jų minimalios ir(ar) maksimalios vertės. Perkančioji organizacija, įrodinėdama priežastinį ryšį tarp pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, laikėsi pozicijos, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai priskiriami inžinieriniams statiniams, o vandens gerinimo įrenginiai priskiriami hidrotechnikos statiniams, todėl būtina įsitikinti, kad tiekėjas turėtų patirties tiek atitinkamų statinių FIDIC inžinieriaus, tiek atskirų rūšių statybos darbų techninės priežiūros srityse. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 20.1 punktas numato, kad teikėjų patirtis gali būti vertinama pateikus per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių atitinkamą skaičių. Perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, ką ji laiko panašia pirkimo sutartimi. Kriterijaus reikšmė išreiškiama sveikais skaičiais.Kvalifikacijos reikalavimai įprastai nustatomi atsižvelgiant į statybos rūšį, o ne statinio kategoriją. FIDIC (Tarptautinė inžinierių konsultantų federacija) inžinieriaus techninė priežiūra ir statinio statybos techninė priežiūra vykdoma Civilinio kodekso, Statybos techninių reglamentų STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nustatyta tvarka. FIDIC sutarties sąlygos ir minėti Statybos techniniai reglamentai naudojami visiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytiems statybos darbams, neišskiriant konkrečios statinių grupės. FIDIC inžinieriaus ir statinių statybos techninės priežiūros paslaugos nesikeičia dėl objektų pobūdžio ir šias paslaugas teikiančių asmenų pareigos vienodos visoms statinių grupėms ir statiniams. Tiek FIDIC inžinieriams, tiek statybos techninę priežiūrą atliekantiems asmenims teisės aktuose keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, nustatyta pareiga turėti atitinkamus jų kvalifikaciją šioje srityje patvirtinančius atestatus. Taigi, kadangi statybų techninės priežiūros bei FIDIC inžinieriaus teikiamos paslaugos iš esmės nesikeičia dėl paties statybų objekto pobūdžio, įvykdytos sutartys atliekant skirtingų rūšių statybos darbų techninę priežiūrą gali būti traktuojamos kaip panašios.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai nepagrindė, kad pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai pateikti atskiras sutartis dėl vandens tiekimo ir/ar nuotekų šalinimo tinklų statybos techninės priežiūros bei vandens gerinimo įrenginio statybos techninės priežiūros, tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo objektu ir yra būtini siekiant įsitikinti, kad tiekėjas, ketinantis teikti paslaugas, turi atitinkamą kompetenciją tinkamai įgyvendinti pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad šiame viešajame pirkime perkamos paslaugos yra ypatingos ir specifinės, lyginant su bet kuriomis kitomis perkamomis ir teikiamomis FIDIC inžinieriaus ir statybų techninio prižiūrėtojo paslaugomis. Kaip minėta, pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tinkami nepagrindus ieškovės ginčijamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, laikytina, kad jie per aukšti ir pertekliniai, neproporcingi viešojo pirkimo objektui, todėl dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė nekėlė pretenzijoje reikalavimo nustatyti, jog būtų įvykdyta FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų sutartis, nenurodant srities, kurioje ji buvo įvykdyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenzijoje kėlė klausimą dėl pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovė savo poziciją šiuo klausimu grindė argumentais, kad nurodyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai ir neaiškūs, nes neaišku, kodėl atskirai išskiriamos vandens gerinimo ir vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartys. Taigi, iš esmės ieškovė ir laikėsi pozicijos, kad reikalaujamos pateikti sutartys nebūtų išskiriamos bei būtų leista pateikti bent vieną iš ginčijamose pirkimo sąlygose reikalaujamų sutarčių, t. y. nesuteikiant prioriteto konkrečiai sričiai, kurioje buvo įvykdyta FIDIC inžinieriaus ir/ar statybų techninės priežiūros paslaugų sutartis. Analogiškos pozicijos ieškovė laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Ieškovės argumentai, kad ginčo viešajame pirkime turėtų būti nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius bent vieną FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų sutartį, nenurodant srities, tiesiogiai susiję su jos pagrindiniais reikalavimais panaikinti ginčijamas pirkimo sąlygas. Todėl tvirtinti, kad pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose reikalaujamų pateikti sutarčių pagrįstumo klausimas nebuvo keliamas pretenzijoje, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, numatytos 11.8 ir 11.9 punktuose, pripažįstamos neteisėtomis ir viešojo pirkimo procedūros yra nutraukiamos. Be to, teismas nurodyto ieškovės reikalavimo ir nenagrinėjo iš esmės bei nurodė, jog teismas neturi įgaliojimų už perkančiąją organizaciją formuluoti pirkimo sąlygų dokumentų, kadangi tai yra VPĮ numatyta perkančiosios organizacijos teisė ir pareiga.

Dėl teisinių pasekmių, nustačius neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčo objektas – pirkimo sąlygų teisėtumas. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis, konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).Pirmosios instancijos teismas patenkinęs dalį ieškinio reikalavimų ir pripažinęs viešojo pirkimo sąlygų 11.8 ir 11.9 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, 11.7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dalį, kuria nustatyta reikalaujamos pateikti sutarties vertė ne mažesnė nei 54 000,00 Eur (be PVM), neteisėtomis, privalėjo viešojo pirkimo procedūras nutraukti (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, teismo sprendimas šia nuoroda yra papildomas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Aatsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei (atsakovei) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Ieškovė UAB „Alresta“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – atstovavimo sutartį, sąskaitą - faktūrą su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo nurodymą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacijos ribas, sprendžia, kad ieškovei UAB „Alresta“ priteistina už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas apeliacinės instancijos teisme 500 Eur iš atsakovės UAB „Plungės vandenys“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ supaprastinto atviro konkurso būdu elektroninėmis priemonėmis vykdomo viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone“, (pirkimo Nr. 177676), procedūras.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alresta“ (juridinio asmens kodas 300079292) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ (juridinio asmens kodas 169845485) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.