Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medstatyba“ dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos monolitas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tik reikalavimams, reiškiamiems draudikui, o ne draudėjui. Visiems reikalavimams, atsirandantiems tarp draudėjo ir draudiko, sudarant ar vykdant laidavimo draudimo sutartis, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

20. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl laidavimo draudimo sutarčių pagrindu ieškovo (apelianto) naudos gavėjui išmokėtų sumų priteisimo iš atsakovės. Apeliaciniame skunde keliami ieškovą (apeliantą) ir atsakovę siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, taikytino ieškinio senaties termino klausimai. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis teisingai kvalifikavo ginčo šalis siejusius teisinius santykius, ar teisingai nustatė taikytiną ieškinio senaties terminą ir ar tinkamai jį taikė.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB „Medstatyba“ (atsakovė) ir UAB „Klaipėdos monolitas“ (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) (toliau visos kartu – ir partnerės) 2014 m. vasario 24 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė dalyvauti „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ konkurse kaip susivienijusių dalyvių grupė. Sutarties tikslas – kooperuojant partnerių turtą, dalykinę reputaciją, žinias ir darbo patirtį bei reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, dalyvauti pasiūlymo „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ konkurse ir, laimėjus konkursą, vykdyti darbus, užtikrinant aukštą jų kokybę. Šalys sulygo, kad visoms pirkimo procedūroms atlikti ir sutartyje numatytai jungtinei partnerių veiklai vadovauti įgaliojama UAB „SMD“ (jungtinės veiklos sutarties 1 punktas). Partnerės susitarė, kad, laimėjus konkursą, UAB „SMD“ pasirašys rangos sutartį su užsakovu (perkančiąja organizacija CPO LT), taip pat UAB „SMD“ pasirašys atskiras sutartis su kitomis jungtinės veiklos sutarties partnerėmis, kuriose bendru šalių susitarimu bus detaliai išvardyti partnerių atliekami darbai, jų kaina, vykdymo grafikas ir kitos sąlygos (jungtinės veiklos sutarties 4 punktas).

22. Partnerėms laimėjus du viešojo pirkimo konkursus, 2014 m. liepos 7 d. buvo sudarytos preliminariosios sutartys (galiojimo data – iki 2015 m. liepos 7 d.), kurių pagrindu pasirašytos pagrindinės sutartys atitinkamai dėl statybos rangos darbų ir statybos rangos bei projektavimo darbų: 2017 m. birželio 19 d. sutartis Nr. CPO37791 (toliau – rangos sutartis Nr. CPO37791) ir 2017 m. birželio 8 d. sutartis Nr. CPO36047 (toliau – rangos sutartis Nr. CPO36047). Rangos sutartis Nr. CPO36047 ir CPO37791 sudarė UAB „SMD“ su partnerėmis UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Arisanda“ bei UAB „Medstatyba“ ir užsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“.

23. Rangos sutarties Nr. CPO36047 8.1 punkte šalys sulygo, kad tiekėjas (UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Medstatyba“) per 5 darbo dienas nuo akcepto rašto gavimo dienos privalo pasirašyti pagrindinę sutartį bei grąžinti ją užsakovui (UAB „Kelmės vietinis ūkis“) kartu su pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimu (banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu), kurio vertė – ne mažesnė kaip 10 proc. nuo akcepto rašte nurodytos sumos su PVM. Užtikrinimas turi galioti iki visiško tiekėjo įsipareigojimų užsakovui įvykdymo, iki bus pateiktas defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimas, tačiau ne trumpiau kaip iki 30 kalendorinės dienos po pagrindinėje sutartyje numatyto vėliausio sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos.

24. Ieškovas ir UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos montuotojas“, UAB „Medstatyba“ 2017 m. liepos 12 d. sudarė sutartį Nr. AT77124 (toliau – sutartis Nr. AT77124), kuria ieškovas suteikė laidavimo draudimą naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“, užtikrindamas, kad draudėja (UAB „SMD“) kartu su UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Medstatyba“ išpildys visus reikalavimus, nurodytus laidavimo draudimo rašte Nr. AT77124 dėl rangos sutarties Nr. CPO36047 darbų atlikimo. Šios sutarties 3.3 punktu UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB Klaipėdos montuotojas“ ir UAB „Medstatyba“ įsipareigojo solidariai ir besąlygiškai atlyginti draudikui (ieškovui) jo naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sumokėtas pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77124 sumas.

25. 2017 m. liepos 12 d. draudimo liudijime Nr. 710-451-77124 (toliau – draudimo liudijimas Nr. 710-451-77124), nurodyta, kad: draudimo rūšis – laidavimo draudimas; draudėja – UAB „SMD“; draudikas – ERGO; naudos gavėja – UAB „Kelmės vietinis ūkis“; draudimo laikotarpis – nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d.; draudimo suma – 30 377,02 Eur; draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal 2017 m. birželio 8 d. sutartį Nr. CPO36047 dėl objekto „Daugiabučio gyvenamojo namo, kadastro bylos numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atnaujinimas (modernizavimas)“ (rangos sutartis Nr. CPO36047) neįvykdymu. Ieškovas išdavė naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77124 (toliau – laidavimo draudimo raštas Nr. AT 77124) (galioja nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.) dėl 30 377,02 Eur sumos.

26. Tą pačią 2017 m. liepos 12 d. ieškovas ir UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos montuotojas“ bei UAB „Medstatyba“ sudarė sutartį Nr. AT77129 (toliau – sutartis Nr. AT77129), kuria suteikė laidavimo draudimą naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“, užtikrindamas, kad draudėja (UAB „SMD“) kartu su UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Medstatyba“ išpildys visus reikalavimus, nurodytus laidavimo draudimo rašte Nr. AT77129 dėl rangos sutarties Nr. CPO37791 darbų atlikimo. Šios sutarties 3.3 punktu UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB Klaipėdos montuotojas“ ir UAB „Medstatyba“ įsipareigojo solidariai ir besąlygiškai atlyginti draudikui (ieškovui) jo sumokėtas sumas UAB „Kelmės vietinis ūkis“ (naudos gavėjai) pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77129.

27. 2017 m. liepos 12 d. draudimo liudijime Nr. 710-451-77129 (toliau – draudimo liudijimas Nr. 710-451-77129), nurodyta, kad: draudimo rūšis – laidavimo draudimas; draudėja – UAB „SMD“; draudikas – ERGO; naudos gavėja – UAB „Kelmės vietinis ūkis“; draudimo laikotarpis nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d.; draudimo suma – 32 595,65 Eur; draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal 2017 m. birželio 19 d. sutartį Nr. CPO37791 dėl objekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (kadastro bylos numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) atnaujinimas (modernizavimas)“ (rangos sutartis Nr. CPO37791) neįvykdymu. Ieškovas išdavė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77129 (toliau – laidavimo draudimo raštas Nr. AT 77129) (galioja nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.) dėl 32 595,65 Eur sumos.

28. Bylos duomenimis, UAB „SMD“ pagal rangos sutartis Nr. CPO37791 ir CPO36047 atliko ne visus sulygtus darbus, todėl UAB „Kelmės vietinis ūkis“ skelbė naujus viešojo pirkimo konkursus neužbaigtiems darbams atlikti. Naujai sudarytų sutarčių kaina buvo didesnė, todėl naudos gavėja (UAB „Kelmės vietinis ūkis“) patyrė nuostolių. Draudikas (ieškovas) naudos gavėjos UAB „Kelmės vietinis ūkis“ reikalavimu išmokėjo 15 921,68 Eur ir 7 081,82 Eur draudimo išmokų sumas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2019 m. vasario 22 d. sumokėjo 7 081,82 Eur pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77124, o 2019 m. vasario 25 d. sumokėjo 15 921,68 Eur pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77129.

29. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas, remdamasis sutarties Nr. AT77124 ir sutarties Nr. AT77129 3.3 punktų nuostatomis, išmokėtų sumų reikalauja iš vienos iš solidariųjų skolininkių – atsakovės UAB „Medstatyba“.

Dėl ieškovą ir atsakovę siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kvalifikavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai, ir ieškinį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu – ieškovui praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje atsakovei UAB „Medstatyba“ pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovė (apeliantė) kildina iš 2017 m. liepos 12 d. sudarytų sutarčių Nr. AT77124 ir AT77129 3.3 punktuose įtvirtinto UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB Klaipėdos montuotojas“ ir UAB „Medstatyba“ įsipareigojimo solidariai ir besąlygiškai atlyginti draudikui (ieškovui) jo pagal laidavimo draudimo raštus Nr. AT 77124 ir AT 77129 sumokėtas naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sumas.

34. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 26 punktas).

35. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad būtų tinkamai kvalifikuoti sutarties šalis siejantys teisiniai santykiai, būtina analizuoti tikruosius šalių ketinimus, šalių sudarytų sandorių sąlygų visumą, o ne izoliuotai remtis viena iš sutarčių sąlygų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) savo reikalavimą atsakovei grindžia išimtinai tik sutarčių Nr. AT77124 ir AT77129 3.3 punktų nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai, kas lėmė nurodytų sutarčių sudarymą ir 3.3 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų prisiėmimą, nors tai itin svarbu tam, kad būtų tinkamai teisiškai kvalifikuoti įvardytų sutarčių 3.3 punktuose nustatyti įsipareigojimai.

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sutarčių Nr. AT77124 ir AT77129 3.3 punktuose solidarius įsipareigojimus ieškovui prisiėmusios UAB „SMD“, UAB „Arisanda“, UAB „Klaipėdos montuotojas“ bei UAB „Medstatyba“ buvo partnerės pagal jungtinės veiklos sutartį, kuria jos susitarė kooperuoti turtą, dalykinę reputaciją, žinias ir darbo patirtį bei reikiamos kvalifikacijos darbuotojus ir dalyvauti viešajame statybos rangos darbų konkurse. Partnerės įgaliojo UAB „SMD“ atstovauti visoms partnerėms teisiniuose santykiuose, susijusiuose su viešojo pirkimo procedūromis, pagrindinių sutarčių pasirašymu, taip pat įgaliojo vadovauti sutartyje numatytai jungtinei partnerių veiklai. Partnerės laimėjo du viešuosius konkursus – dėl statybos rangos darbų ir statybos rangos bei projektavimo darbų. Partnerės, teisiniuose santykiuose atstovaujamos partnerės UAB „SMD“, pagrindinėje laimėto viešojo pirkimo sutartyje įsipareigojo užsakovui pateikti pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimą, t. y. banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą. Dėl šios priežasties UAB „SMD“, atstovaudama visoms partnerėms, sudarė ginčo sutartis Nr. AT77124 ir AT77129, pagal kurių 3.3 punktus partnerės įsipareigojo solidariai ir besąlygiškai atlyginti draudikui (ieškovui) jo naudos gavėjai (užsakovei pagal rangos sutartis) UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sumokėtas pagal laidavimo draudimo raštus Nr. AT 77124 ir AT 77129 sumas.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra atskleidęs laidavimo draudimo sutarties sampratą ir išaiškinęs, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Tai yra nuostolių draudimo sutartis, kurios draudimo interesas yra padengti naudos gavėjo ekonominius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

38. Laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas). Naudos gavėjas nėra laidavimo draudimo sutarties šalis. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo, teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).

39. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovą ir atsakovę UAB „Medstatyba“ siejusių teisinių santykių turinys atitinka kasacinio teismo praktikoje atskleistą laidavimo draudimo teisinių santykių apibrėžtį: ieškovas (draudikas) už sutartyse Nr. AT77124 ir AT77129 ir draudimo liudijimuose Nr. 710-451-77124 ir 710-451-77129 nustatytą draudimo įmoką įsipareigojo naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“ sumokėti pareikalautą sumą, neviršijančią sutartyse nustatytų draudimo sumų, jeigu draudėja UAB „SMD“ ir jungtinės veiklos partnerės, kurių vardu veikė draudėja UAB „SMD“, neįvykdys prievolių pagal rangos sutartis Nr. CPO37791 ir CPO36047.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad sutartys Nr. AT77124 ir AT77129 turėtų būti kvalifikuojamos ne draudimo laidavimo sutartimis, o atskiromis sutartimis, kurių 3.3 punktų pagrindu ieškovas prašo skolos priteisimo, stokoja pagrįstumo. Išvadą, kad ieškovas ir UAB „SMD“, veikusi pagal jungtinės veiklos sutartį ir atstovavusi visoms partnerėms, tarp jų – ir atsakovei, sudarė laidavimo draudimo sutartis, pagrindžia tai, jog UAB „SMD“ buvo išduoti visi kasacinio teismo praktikoje nurodyti tokias sutartis apibūdinantys dokumentai: pasirašyta sutartis (sutartys Nr. AT77124 ir AT77129), draudimo liudijimas (draudimo liudijimai Nr. 710-451-77124 ir 710-451-77129), atlikimo laidavimo draudimo raštas (laidavimo draudimo raštai Nr. AT 77124 ir AT 77129). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laidavimo draudimo raštuose Nr. AT 77124 ir AT 77129 yra nuoroda į CK 6.987–6.1018 straipsnius, draudimo liudijimuose Nr. 710-451-77124 ir 710-451-77129 yra nuoroda į Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029. Nėra teisinio pagrindo kitaip kvalifikuoti byloje esančius dokumentus. Pabrėžtina tai, kad ieškovas, tvirtindamas, jog ginčo šalis siejo ne laidavimo draudimo teisiniai santykiai, neįvardija, kokios kitos konkrečios rūšies sutartiniai santykiai susiklostė sutarčių Nr. AT77124 ir AT77129, kurių 3.3 punktų nuostatomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, pagrindu.

41. Nors sutartys Nr. AT77124 ir AT77129 nėra įvardintos kaip laidavimo draudimo sutartys, tačiau iš nurodytų papildomų dokumentų, taip pat pačių sutarčių turinio, kuriame pažymėta, kad ieškovas (draudikas) suteikia laidavimo draudimą naudos gavėjai UAB „Kelmės vietinis ūkis“, akivaizdu, jog tarp šalių susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai (CK 6.193 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kitoks aptariamų sandorių aiškinimas neatitiktų teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo suformuluotos praktikos, pagal kurią, siekiant tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, būtina analizuoti tikruosius šalių ketinimus ir šalių sudarytų sandorių sąlygų visumą, bet ne izoliuotai remtis viena sutartyse įtvirtinta nuostata. Tuo tarpu ieškovas, nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus grįsdamas sutarčių Nr. AT77124 ir AT77129 3.3 punktų nuostatomis, jomis remiasi izoliuotai, nesusiedamas jų su aplinkybėmis ir šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, lėmusia visų jungtinės veiklos partnerių santykių su ieškovu dėl laidavimo draudimo atsiradimą.

42. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas ginčo santykių teisinis vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, atitinkančiu kasacinio teismo praktikoje suformuotą laidavimo draudimo teisinių santykių prigimtį. Ieškovas, teigdamas, kad, sudarydamas sutartis Nr. AT77124 ir AT77129 neketino sudaryti laidavimo draudimo sutarčių, nenurodė, kokios kitos konkrečios rūšies sutartis siekė sudaryti, nepateikė kitokius ketinimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip laidavimo draudimo teisinius santykius ir pagrįstai taikė iš šio teisinio kvalifikavimo kylančias toliau aptartinas teisines pasekmes.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo (ne)pagrįstumo

43. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad ginčo šalis siejo laidavimo draudimo teisiniai santykiai, nusprendė, jog byloje pareikštam ieškinio reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ir, nustatęs, jog ieškinys paduotas praleidus šį terminą be svarbių priežasčių, ieškinį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

44. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nelemia skolininko prievolės pasibaigimo, tačiau šio termino pasibaigimas, jeigu jį taikyti prašo skolininkas, reiškia tai, jog kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021, 22 punktas). Taigi reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022, 42 punktas).

46. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 7 081,82 Eur draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77124 naudos gavėjai sumokėjo 2019 m. vasario 22 d., o 15 921,68 Eur draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą Nr. AT 77129 – 2019 m. vasario 25 d. (šios nutarties 28 punktas). Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo nurodytų draudimo išmokų išmokėjimo – 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 25 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalauti šių išmokų iš atsakovės teismine tvarka pasibaigė atitinkamai 2020 m. vasario 22 d. ir 2020 m. vasario 25 d. Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, jog ieškovo reikalavimui, kilusiam iš laidavimo draudimo teisinių santykių, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), teisingai įvertino, jog šis terminas praleistas. Ieškovas nepateikė duomenų ir paaiškinimų, kurie pagrįstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, neprašė praleisto termino atnaujinti. Pabrėžtina tai, kad ieškovas, kaip draudimo srities profesionalas, žinojo (turėjo žinoti), jog iš laidavimo draudimo teisinių santykių kildinamiems reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovei nuo pareikšto ieškinio ginantis, be kita ko, ir ieškinio senatimi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti vien šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

49. Pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas, neišplėsdamas apeliacinio skundo argumentų sąrašo, nepasisako dėl ieškinio reikalavimų esmės (CPK 320 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui (apeliantui) bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

52. Atsakovė nurodė, kad patyrė 605 Eur išlaidų už susipažinimą su apeliacinio skundo faktiniais ir teisiniais argumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, į bylą pateikė 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas serija ADV Nr. 618/2022, tačiau nėra pridėta šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, visais atvejais yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas (už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta) ir įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 21 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju, atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas – nėra 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija ADV Nr. 618/2022 apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Dėl to bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.