Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-327-587/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
e2A-327-587/2020
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00350-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika, Lina Žemaitienė
Ieškovas
Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“
Atsakovas
N. Z.
Civilinė byla Nr. e2A-327-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00350-2019-4

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“, ir atsakovės N. Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4777-970/2019 pagal ieškovės Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos UAB „Druskininkų butų ūkis“, ieškinį atsakovei N. Z. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ (toliau – ir UAB „Druskininkų butų ūkis“), prašo nutraukti 2015 m. sausio 9 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4 ir atsakovę N. Z. su visu jai priklausančiu turtu iškeldinti iš buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 205-1 (1/2 iš 2,84 kv. m.), 205-2 (1/2 iš 1,15 kv. m.), a‑8 (10/100 iš 15,63 kv. m.), a-9 (18/100 iš 28,24 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad:

1.1. butas/patalpa-kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei. 2015 m. sausio 9 d. su atsakove sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 4. Atsakovė nevykdo pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, 2019 m. sausio mėnesį buvo įspėta apie ketinimą nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau susidariusios skolos nepadengė. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas paslaugas paskutinius 27 mėnesius. Įvertinus atsakovės sumokėtą dalį mokesčių, šiuo metu yra išlikusi 715,00 Eur skola UAB „Druskininkų butų ūkis“. Atsakovei išnuomotas būstas nėra socialinis būstas, atsakovė neįtraukta į Druskininkų savivaldybės socialinio būsto nuomininkų sąrašą. Ji nuolat, ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuompinigių bei mokesčių už komunalines paslaugas, todėl yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.611 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti nuomos sutartį ir atsakovę iškeldinti, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad:

2.1. per mėnesį ji turi sumokėti 26,49 Eur už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, gauna 132,00 Eur pensiją, turi galimybę kas mėnesį mokėti mokesčius. Įsiskolinimas susidarė dėl to, kad jai išnuomotas kambarys buvo be baldų, kuriuos ji turėjo įsigyti, todėl susidarė įsiskolinimas ieškovei. Po kurio laiko susidariusi skola buvo didelė, jos sumokėti neįstengė. 2016 m. birželio 27 d. gavo įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Priėmusi sūnaus palikimą, kurį sudarė 6 000,00 Eur suma, 2016 m. gruodžio mėnesį sumokėjo iki tol susikaupusią skolą. Paveldėtus pinigus išleido drabužiams, avalynei, kitokiems menkniekiams. Nuo 2017 m. birželio mėn. mokesčių už nuomą ir komunalinius patarnavimus nemokėjo, nes visus pinigus buvo išleidusi. Po sūnaus mirties pablogėjo sveikata, reikėjo pirkti vaistų, daryti tyrimus, neliko pinigų mokesčiams mokėti, tikėjosi mokesčius apmokėti vėliau, gavusi paskolą, tačiau niekas nesutiko suteikti jai kredito. Ieškovės atsakovei pasiūlytame kitame būste, už kurį reiktų mokėti mažesnius mokesčius, nebuvo jokių patogumų, todėl persikelti nesutiko. Šiuo metu sumokėjo 150,00 Eur skolą, mano, kad iki Naujųjų metų galėtų sumokėti dar 300,00 Eur, vėliau mokėti dalimis po 100,00 Eur, nes gauna pensiją, be to, turi naujų baldų, kuriuos galėtų parduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė 2015 m. sausio 9 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4, sudarytą tarp ieškovės Druskininkų savivaldybės ir atsakovės N. Z., iškeldino atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 205-1 (1/2 iš 2,84 kv. m.), 205-2 (1/2 iš 1,15 kv. m.), a-8 (10/100 iš 15,63 kv. m.), a-9 (18/100 iš 28,24 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš atsakovės ieškovei 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad:

3.1. 2015 m. sausio 9 d. Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“, sudarė su atsakove N. Z. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 5.2. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį buto nuompinigius bei mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovė nuolat nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti mokesčius, nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 27 mėnesius nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, tokiu būdu pažeidė Sutarties 5.2 punktą, kas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti Sutartį Sutarties 7.1.3. punkto bei CK 6.611 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė teisiniu reikalavimo pagrindu nurodo CK 6.611 straipsnį. Atsakovei pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 8, 10 punktus buvo išnuomotas savivaldybės būstas, kuris nepriskiriamas prie socialinio būsto.

3.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei kas mėnesį mokama 132,00 Eur šalpos senatvės pensija, atsakovė turi gan sunkių sveikatos problemų, jai reikalinga nuolat vartoti vaistus, tačiau nesant duomenų apie sveikatos pablogėjimo momentą ir apie tai, kokią sumą kas mėnesį reikalinga atsakovei išleisti vaistams, teigti, kad dėl atsakovės sveikatos būklės susidarė įsiskolinimas, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad skola susidarė dėl jos pačios nesąžiningumo. Teismas sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja jai teikiama valstybės parama ir mokesčių nemoka ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Teismas sprendė, kad atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto būtų proporcinga priemonė, nes toks atsakovės elgesys negali sukelti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių į jai suteiktą būstą. Konstatavo, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti Sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti sutartį ir tenkinti reikalavimą dėl nuomininkės iškeldinimo, o atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti tokių pasekmių neproporcingumą padarytam pažeidimui (CPK 178 straipsnis).

3.5. Teismas valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė, kadangi atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovė turėjo iš viso 2 305,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas pagrįstas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau įvertinęs bylos medžiagą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, jos nedidelę apimtį, ieškovės atstovo nurodytas teiktas konkrečias teisines paslaugas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtį ir turinį, advokato turėtas laiko ir darbo sąnaudas, tai, kad ruošiant procesinius dokumentus nebuvo reikalinga specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nebuvo būtinybės, kad byloje dalyvautų advokatas iš kitos vietovės, šalių elgesį proceso metu bei atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės atstovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir iš atsakovės ieškovei priteisė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 2, 3 punktai).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4. Atsakovė N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą dėl 2015 m. sausio 9 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš buto/patalpos-kambario, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai sumokėti, jas sumažinant. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas nepilnai įvertino atsakovės teisės į būstą užtikrinimą, atsakovės socialinę padėtį, sveikatos būklę, teismo priimtas sprendimas nėra proporcingas susidariusiai skolai, teismas iš dalies formaliai pritaikė įstatymą. Teismas rėmėsi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsniu, tačiau atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti iš naujo, ar jos atveju teisės į būstą ribojamos proporcingai pažeidimui ir atsakovės pažeidžiamumo laipsniui. Pasekmės atsirado dėl atsakovės socialinės padėties, žemų socialinių įgūdžių, amžiaus, išsilavinimo stokos, klaidingo situacijos suvokimo. Atsakovę iškeldina žiemos metu, ji yra sunkios sveikatos, senyvo amžiaus, iškeldinimas ją paveiks psichologiškai ir morališkai.

1.2. Mano, kad teismo sumažinta ir iš atsakovės ieškovei priteista 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcinga atsakovės socialinei ir turtinei padėčiai. Priteista suma yra keturis kartus didesnė nei ieškovė gauna šalpos senatvės pensijos. Ieškovė pateikė atstovui visus reikalingus dokumentus, todėl atstovui darbo liko minimaliai. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, galėjo būti pasirinktas atstovas iš artimesnės vietovės. Atstovo pateiktos sąskaitas nėra detalios, nepateikta ataskaita, nėra duomenų, ar jos apmokėtos. Prašo priteistas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimu į atsakovės N. Z. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. atsakovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

2.2. Teismas sprendime aptarė reglamentavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties turinio, nuomininko pareigų, itin išsamiai aptarė tiek kasacinio teismo praktiką, tiek ir konstitucinę jurisprudenciją dėl bylos nagrinėjimo dalyko. Bet kokie atsakovės teiginiai dėl jos socialinio pažeidžiamumo yra tik deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė nesikreipė į atitinkamas valstybės ar savivaldybės institucijas dėl socialinio būsto gavimo.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė, susidarius skolai, iš karto nesiekė atsakovės iškeldinti. Ieškovė eilę kartų kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl susidariusios skolos (nemokant nuomos ir komunalinių mokesčių) priteisimo, ne kartą įspėjo atsakovę apie sutarties nutraukimą, jeigu nebus padengta skola. Dėl to šioje byloje ieškovės prašyta teismo taikyti ultima ratio (lot. – kraštutinė priemonė) buvo būtina ir reikalinga, kadangi netgi teismų sprendimais iš atsakovės priteistos skolos nebuvo mokamos net iš dalies.

6. Ieškovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4777-970/2019 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisti 2 305,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ženkliai sumažino protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančias ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje už visus byloje parengtus procesinius dokumentus, teismo posėdžius bei keliones į Druskininkus ieškovei iš atsakovės iš viso priteisė bendrą 500 Eur sumą, kas sudaro daugiau nei 6,4 karto mažesnę sumą, negu ieškovė, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, galėjo prašyti priteisti vien tik už ieškinio parengimą. Pažymėjo, kad vien tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami specifiniai klausimai, kurie Lietuvos teismų praktikoje iš viso dar nebuvo nagrinėti, nereiškia, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas mažinti vien tik dėl šios aplinkybės, jog nereikėjo specialių žinių. Pažymėjo, kad vien tai, kad asmuo naudojasi advokato paslaugomis, kurio pagrindinė veiklos vieta – ne Druskininkų miestas, negali sąlygoti to, kad jis vien dėl to pretenduos į mažesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jo reikalavimų tenkinimo atveju. Nėra aišku, apie kokį ieškovės atstovo elgesį procese, kuris leistų mažinti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodo skundžiamoje teismo sprendimo dalyje, ieškovė ir jos atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai.

Atsiliepimas

7. Atsakovė N. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir sumažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo bei sąžiningumo principo ir laikytinos neproporcingai didelėmis, be to, užmokestis advokatui neatitinka realaus advokato darbo ir laiko sąnaudų.

4.2. Ieškinys iškeldinti asmenį iš gyvenamosios patalpos neturėjo materialinio reikalavimo. Realiai ieškovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje. Pirmos instancijos teismas teisingai pasisakė, kad ruošiant ieškinį nereikėjo specialių žinių. Iškeldinimo bylos yra standartinės, nesudėtingos. Panašaus pobūdžio bylas bendrovė iniciuoja ne pirmą kartą. Ieškovę atstovaujantis juridinis asmuo UAB „Druskininkų būtų ūkis“ nesistengė išlaidas už advokato darbą sumažinti. Iš atsakovės ieškovei priteista 500,00 Eur suma yra keturis kartus didesnė už gaunamą šalpos senatvės pensiją. Priteisti ieškovės reikalaujamą bylinėjimosi išlaidų sumą būtų neproporcinga atsakovės turtinei padėčiai, atsakovė neturės realios galimybės tokio dydžio sumą sumokėti. Tokios sumos priteisimas būtų tik formalus ir neatitiktų savo tikrosios paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (lot. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš nuomojamo būsto

10. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš Druskininkų savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

11. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei, jas patikėjimo teise valdo Druskininkų savivaldybės administracija. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V35-14 „Dėl gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos“ nutarta nutraukti 22,44 kv. m. naudingojo ploto gyvenamosios patalpos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuomos sutartį, pasirašytą su atsakove N. Z., ir išnuomoti atsakovei 26,92 kv. m. bendro ploto gyvenamąją patalpą bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Tuo pagrindu 2015 m. sausio 9 d. Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“, sudarė su atsakove N. Z. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4. Nagrinėjamu atveju, atsakovei Sutarties pagrindu buvo išnuomotas į Druskininkų savivaldybės būsto fondų sąrašą įtrauktas Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa-kambarys bendrabutyje su bendrojo naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 8, 10 punktus atsakovei buvo išnuomotas savivaldybės būstas, kuris nepriskiriamas prie socialinio būsto. Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių faktiškai susiklostė gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos teisiniai santykiai ir atsakovei buvo išnuomotas savivaldybės būstas, o ne socialinis būstas, nėra.

12. Sutarties 5.2. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį buto nuompinigius bei mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas šilumos energiją ir komunalines (lifto priežiūros, bendrojo naudojimo objektų apšvietimo, priežiūros, administravimo, valymo ir kitas) gautas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 27 mėnesius nemokėdama mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas bei šilumos energiją, netinkamai vykdė nuomininkės pareigą kas mėnesį mokėti buto nuompinigius bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, taip pažeidė Sutarties 5.2 punktą, kas sudaro savarankišką pagrindą Sutartį nutraukti Sutarties 7.1.3. punkto bei CK 6.611 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja jai teikiama valstybės parama ir mokesčių nemoka ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių, o atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto būtų proporcinga priemonė, nes toks atsakovės elgesys negali sukelti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių į jai suteiktą būstą.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

14. Konvencijos garantuojamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; EŽTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 421050/09, EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimas byloje S. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02, EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje P. ir W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; kt.).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti būsto sąvoka (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. didžiosios kolegijos sprendimo Ch. ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje W. ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141; EŽTT 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; M..-K. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Ch.ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207). Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (žr. EŽTT 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 35).

16. Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis gali būti taikomas socialinio būsto (kuriuo pareiškėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę būsto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi (žr. M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 46; B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 7177/10, par. 36).

17. Asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V35-14 „Dėl gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos“ nutarta nutraukti 22,44 kv. m. naudingojo ploto gyvenamosios patalpos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuomos sutartį, pasirašytą su atsakove N. Z., ir išnuomoti atsakovei 26,92 kv. m. bendro ploto gyvenamąją patalpą bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Tuo pagrindu 2015 m. sausio 9 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 4. Būsto nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti buvo sudaryta prieš penkerius metus. Sudarius minėtą sutartį, atsakovė visą laiką nepertraukiamai gyveno jai išnuomotame būste. Iki sudarant šią sutartį atsakovė gyveno kitame Druskininkų savivaldybei priklausančiame būste. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, turėdama teisinį pagrindą, Druskininkų savivaldybei priklausančiame būste gyvena daugiau nei penkerius metus, kito būsto atsakovė neturi, atsakovės gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, jog atsakovę su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šias patalpas būtų galima laikyti atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jos teisė į ginčo patalpų neliečiamybę (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10).

19. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikytinos atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

20. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose dėl nuomininkų iškeldinimo yra nurodęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį iškeldinimo pagrindą, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje I. ir Ch. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 46577/15, par. 52; Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 21; O. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 64; G. prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 94–95; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. ir K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 30856/03, par. 50; 2018 m. sausio 16 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 75737/13, par. 55, 2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019).

22. Įvertinus visą aukščiau paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto būtų proporcinga priemonė ginant ieškovės teisėtus interesus.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuolat nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti mokesčius, nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 27 mėnesius nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, tokiu būdu pažeidė Sutarties 5.2 punktą, kas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti Sutartį Sutarties 7.1.3. punkto bei CK 6.611 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad skola susidarė dėl jos pačios nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja jai teikiama valstybės parama ir mokesčių nemoka ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto būtų proporcinga priemonė, nes toks atsakovės elgesys negali sukelti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių į jai suteiktą būstą.

24. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovės įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, duomenis apie atsakovės gaunamas pajamas ir jos išlaidas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovė laiku nemoka būsto nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos aplinkybės – įsiskolinimas susidarė dėl to, jog jai išnuomotas kambarys buvo be baldų, kuriuos ji turėjo įsigyti, po kurio laiko susidariusi skola buvo didelė, jos sumokėti neįstengė. Priėmusi sūnaus palikimą, kurį sudarė 6 000,00 Eur suma, 2016 m. gruodžio mėnesį sumokėjo iki tol susikaupusią skolą, paveldėtus pinigus išleido drabužiams, avalynei, kitokiems menkniekiams, nuo 2017 m. birželio mėn. mokesčių už nuomą ir komunalinius patarnavimus nemokėjo, nes visus pinigus buvo išleidusi, po sūnaus mirties pablogėjo sveikata, reikėjo pirkti vaistų, daryti tyrimus, neliko pinigų mokesčiams mokėti, tikėjosi mokesčius apmokėti vėliau, gavusi paskolą, tačiau niekas nesutiko suteikti jai kredito ­– rodo atsakovės nerūpestingą elgesį, jos žemus socialinius įgūdžius, negebėjimą laiku įvertinti galimas pasekmes. Atsakovės paaiškinimais ir kitais byloje pateiktais įrodymais nenustatyta, kad ji turėjo tikslą išvengti prievolės įvykdymo (CPK 177, 178 straipsniai).

25. Byloje nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės skola UAB „Druskininkų butų ūkis“ sudarė 715,00 Eur. Atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 132,00 Eur šalpos senatvės pensija. Atsakovė yra sentavės pensijos amžiaus, yra prastos sveikatos, jai reikalingi vaistai. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė būdą (skolos mokėjimą dalimis, nurodydama, kad dalį skolos jau įmokėjo), kaip galėtų padengti susidariusį įsiskolinimą. Jos veiksmų visuma leidžia spręsti apie tai, jog ji siekia pašalinti padarytą nuomos sutarties pažeidimą. Byloje nėra duomenų apie kitus nuomos sutarties pažeidimus ir apie kitus reikšmingus interesus į ginčo būstą, duomenų apie kitą atsakovės būstą.

26. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant dėl prašomos taikyti kraštutinės priemonės – nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos – proporcingumo nustatytam nuomos sutarties pažeidimui. Atsižvelgiant į atsakovės amžių, jos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, nustatytą nuomos sutarties pažeidimo apimtį, atsakovės ketinimus pašalinti pažeidimą bei į tą aplinkybę, jog nuomos sutarties pažeidimą pašalinti yra realu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose ir nepagrįstai nusprendė, jog nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų proporcinga priemonė. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad savivaldybių viena iš funkcijų – socialinės apsaugos funkcija, todėl bylos nagrinėjimo metu, atsakovei įmokėjus dalį skolos ir nurodant jos padengimo būdus dalimis ateityje, ieškovė turėtų spręsti klausimą dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę proporcingumo susidariusiai skolai bei kitų įmanomų skolos padengimo būdų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje liko nepaneigta galimybė, jog nuomos sutarties pažeidimas gali būti pašalintas taikant kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, atsakovės iškeldinimas iš būsto būtų neproporcinga priemonė ginant ieškovės interesus (Konvencijos 8 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Ieškovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“, apeliaciniu skundu prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4777-970/2019 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisti 2 305,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė sumažinti iš jos ieškovei priteistas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo būsto yra nepagrįstas ir atmestinas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat spręsti dėl iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra savivaldybės institucija, turinti savo teisininkus. Civilinės bylos dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš būsto nepriskirtinos prie sudėtingų civilinių bylų, kuriose būtina kreiptis itin kvalifikuotos teisinės pagalbos. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylos yra socialiai jautrios, dažnu atveju sąlygotos susidariusių atsakovų įsiskolinimų už būsto nuomą ar suteiktas paslaugas, todėl tokiose bylose, siekiant nedidinti bylinėjimosi kaštų, tikslinga pasitelkti savo institucijos teisininkus.

29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė šioje byloje yra valstybės institucija, o atsakovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į šią aplinkybę, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą (Konvencijos 8 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Priimant naują sprendimą ieškovės apeliacinis skundas ir atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo netenkintini.

31. Pažymėtina, jog kai bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą. Kolegija taip pat atkreipia ieškovės dėmesį, kad turint kvalifikuotus teisininkus, kreipiantis į teismą dėl socialiai jautrių klausimų bei iš neišgalinčių sumokėti mokesčių asmenų skolų priteisimo ar jų iškeldinimo, nėra protinga, atsakinga ir teisinga minėtų asmenų atžvilgiu, kreiptis dėl teisinės pagalbos į papildomai apmokamus atstovus, ruošiant ieškinius bei nagrinėjant tokio pobūdžio socialiai jautrias civilines bylas teismuose. Tokia teismų praktika formuojama ir kitose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015, 2019 m. birželio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje eAS-295-662/2019).

32. Ieškovė šioje byloje yra valstybės institucija, o atsakovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Druskininkų savivaldybės ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėTomas RomeikaLina Žemaitienė