Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis padavėju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis 2020 m. gruodžio 28 d. būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas Darknet tinkle per Tor naršyklę, internetinėje svetainėje Dark market, neteisėtai, už 60 eurų ekvivalentą, virtualia valiuta Bit Coin, neturėdamas tikslo platinti, Vokietijoje įsigijo psichotropinę medžiagą, įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų (III Narkotinių ir psichotropinių medžiagų leidžiamų vartoti medicinos tikslams), sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, tai yra 4, 0526 g. psichotropinės medžiagos – ketamino, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), nurodydamas išgalvotą asmenį „N. V.“, kaip pašto siuntos gavėją, ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu 2021-03-29 neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su II ir III sąrašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis“, gabeno ir siuntė šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Metalo g. 5, Vilniuje, kur 2021-03-29 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. P. parodė, kad su kaltinimu sutinka. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, todėl nusprendė iš Vokietijos internetu užsisakyti jų. 2020 m. gruodžio mėnesį per TOR interneto tinklą užsisakė, sumokėjo bitkoinais apie 60 Eur, nurodė savo draugės adresą (duomenys neskelbtini), taip pat siuntėsi išgalvoto asmens vardu. Siuntė savo asmeniniam savo naudojimui. Dėl savo veiksmų gailisi. Šiuo metu apie vienerius metus ir du mėnesius narkotinių medžiagų nevartoja, lankosi anoniminių narkomanų grupėse, padeda kitiems.

Motyvuojamoji dalis

BPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį bei įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus – paskelbus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus ir byloje esančius dokumentus bei supažindinus su kitais įrodymais – gali būti nutrauktas, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį N. P., jam pripažinus savo kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei paskelbus šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, dėl ko nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Su tuo sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. apklausos metu paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste vyresniąja inspektore-kinologe. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo darbą. Į jos pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių, asmenų patikra. Pagal jai, apklausos metu pateiktą prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2021-03-29 dirbo Lietuvos pašto, Pašto logistikos centre, esančiame adresu Vilniuje, Metalo g. 5, tikrino siuntas iš rizikingų šalių, apie 12.59 val. patikrino siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos, ant kurios nurodytas gavėjas N. V., (duomenys neskelbtini). Patikrinus šią siuntą detaliau, t. y. ją atidarius, joje buvo rastas užlydytas folinis įpakavimas, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Įtarus, kad milteliuose gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siunta, vadovaujantis JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašu, LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 metų sausio 6 dienos įsakymu Nr. 5, buvo sulaikyta. Surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko paaiškinti neturi (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. D. apklausos metu parodė, kad daugiau nei metus gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šias patalpas nuomojasi. 2020 m. prieš naujuosius metus jos draugas N. P. paprašė pasinaudoti jos gyvenamosios vietos adresu siuntai gauti. Kiek dabar liudytoja pamena, jis greičiausiai šią siuntą, o būtent prekes – ketaminą užsakė iš savo kompiuterio per Darknet‘ą būdamas savo, o gal ir liudytojos, namuose, dabar nepamena. Kokiu adresu pastarasis gyvena liudytoja nežino, kiek jai žinoma, jis gyvena pas močiutę, bet adreso ji nežino. Paskutinį kartą su N. liudytoja bendravo telefonu gegužės mėnesį. Liepos mėnesį susirašinėjo. Kiek jai yra žinoma už šias prekes – ketaminą jis mokėjo kripto valiuta, kiek, liudytoja nežino. Pastarajai minėjo, kad siuntos gavėjo vardą ir pavardę tiesiog sugalvojo, sakydamas, kad kiltų mažiau įtarimų reikia kažkokios senutės vardą su pavarde įrašyti, kaip gavėjos. Liudytoja apklausos metu paaiškino, kad jis žinojo, kad šių medžiagų siųsti negalima, dėl to ir nurodė išgalvotą gavėją bei pirko per Darknet‘ą. Ketaminą pirko tikslu svaigintis. Liudytoja paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad į jos butą turi atkeliauti siunta su psichotropinėmis medžiagomis, kurią būtų perdavusi N. P.. Tačiau šiandien, kuomet jai buvo atnešta siunta ji jos nepriėmė sąmoningai, kadangi nenori turėti jokių reikalų su draudžiamomis medžiagomis (b. l. 44-45).

2021-03-29 prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) vyresnioji inspektorė – kinologė, patikrino siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos, ant kurios nurodytas gavėjas N. V., (duomenys neskelbtini). Atplėšus voką, jame buvo rastas užlydytas folinis įpakavimas, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Siunta buvo sulaikyta ir buvo skirtas cheminis tyrimas (b. l. 27-28).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-06-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tirti pateiktuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – ketamino. Tirti pateiktų miltelių su ketaminu masė – 4,8418 g. juose yra 4,0526 g. gryno ketamino (b. l. 29-31).

2021-07-12 apžiūrėta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos, ant kurios nurodytas gavėjas N. V., (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-38).

Vadovaujantis 2021-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria leista laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-11-24 neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus tyrimo veiksmus, o būtent, prisistačius pašto skyriaus ar kurjerių tarnybos darbuotoju, vieną kartą užmegzti ryšį su asmeniu, prisistačiusiu N. V. vardu ir įteikti jai, siuntoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ar kitoje vietoje siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstą iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, kurioje kontrabandos būdu gabenamos psichotropinės medžiagos bus pakeistos jas imituojančia medžiaga; šią siuntą lakyti ir gabenti; šio veiksmo (kontakto) metu slapta daryti jų pokalbių, kitokio susižinojimo ar/ir veiksmų vaizdo ir garso įrašus, panaudojant slaptus vaizdo ir garso įrašymo įrenginius (b. l. 50-56).

2021-10-07 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas, kuriame nurodytas, užfiksuotas atliktas veiksmas neatskleidžiat savo tapatybės (b. l. 57-63).

Dėl N. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamojo N. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai pagal abu jam inkriminuotus kaltinimus dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga neturint tikslo jos platinti bei jos kontrabandos. Kaltinamasis N. P. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai paaiškindamas, jog minėtą psichotropinę medžiagą siuntėsi iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką savo vartojimui, nes tuo metu vartojo įvairius narkotikus ir kitas medžiagas. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina aukščiau nurodytuose rašytiniuose įrodymuose – siuntos sulaikymo protokole, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose esantys duomenys, iš kurių matyti, kad pagal kaltinimus nurodytu laikotarpiu buvo siunčiama psichotropinė medžiaga, siuntos užsakovas buvo N. P., siuntos gavėju nurodytas išgalvotas asmuo, neva gyvenantis N. P. draugės adresu. Ginčo dėl faktinių nustatytų bylos aplinkybių šiuo atveju nėra, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.

Teismas konstatuoja, jog aplinkybės dėl psichotropinės medžiagos – ketamino – siuntimo atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos rasta 4,0526 g gryno ketamino, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, viršija nedidelį kiekį, bet neviršija didelio, dėl ko kaltinamajam N. P. yra inkriminuojamas šios psichotropinės medžiagos neteisėtas siuntimas. BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kuriais gali būti padaroma aptariama veika, yra alternatyvūs, t. y. bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl veika yra teisingai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį.

N. P. veika, remiantis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, atitinka ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – N. P. aktyviais veiksmais užsakydamas iš kitos valstybės psichotropinę medžiagą ketaminą, suvokė, kad voke esančios psichotropinės medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą, t. y. per Lietuvos Respublikos sieną. Neteisėtas minėtų medžiagų gabenimas pasireiškia tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. P. turėjo leidimą tokio pobūdžio medžiagas gabenti tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika nesiejama su gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl, nepriklausomai nuo gabenamo medžiagų kiekio, jau pats psichotropinės medžiagos gabenimas per valstybės sieną yra pakankamas užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Pažymima tai, kad asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-18-222/2020, 2K-43/2014, 2K-7-201/2013 ir kt.). Šios praktikos kontekste yra pažymima tai, jog N. P. parodė, kad suvokė, jog medžiagos yra draudžiamos, ėmėsi priemonių išlikti neišaiškintam, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia kaltinime jam inkriminuotu atveju.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis dirba, gauna stabilias pakankamo dydžio pajamas, turi vidurinį išsilavinimą, lankosi anonimių narkotines medžiagas vartojančių asmenų grupėse, ten teikia pagalbą kitiems asmenims, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas. Jis praeityje baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkiu, baudos už minėtus nusižengimus sumokėtos (b. l. 91-94). Gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 101).

Skirdamas N. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda), veikdamas tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Pagal baudžiamąjį įstatymą, asmuo, padaręs BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų; asmuo, padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, šios nusikalstamos veikos yra labai skirtingos savo pavojingumu, t. y. viena jų yra nesunkus nusikaltimas (BK 259 straipsnio 1 dalis), o kita – kontrabandos atvejis (BK 199 straipsnio 4 dalis) – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, koks egzistuoja BK normų prasme, nes byloje nustatytų psichotropinių medžiagų atsiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nėra tiek pavojingos, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymima, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi tokios pozicijos šios kategorijos bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-211-870/2018, 1-290-870/2018, 1-193-891/2019 ir kt.).

Teismas šioje apimtyje taip pat pažymi, jog prokuroras taip pat įžvelgė aiškiai mažesnį N. P. ir jo padarytų veikų realų pavojingumą, nurodydamas, jog yra būtina atsižvelgti į jo asmenybę, gyvenimo ir darbo sąlygas, tai, kad asmuo praeityje neteistas ir kitas aplinkybes. Šių nuostatų kontekste prokuroras nurodė, jog paskyrus net ir minimalią BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, savo ruožtu ji būtų per griežta ir per sunki atlikti, taigi nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroras siūlė už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas N. P. skirti laisvės apribojimo bausmę.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu konkretaus straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, kurios apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta bausmė būtų teisinga įvertinus konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos yra skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, konstatuojama, kad minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui yra parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-40-648/2020 ir kt.).

Teismas pabrėžia, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, du mažamečius vaikus išlaikančiam asmeniui, kurio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis neproporcingas baudžiamajame įstatyme numatytai sankcijai, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Remdamasis išdėstytais argumentais ir įvertinęs minėtas nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybes, teismas sprendžia, kad N. P. asmenybė ir jo padaryta veika nėra tiek pavojingi, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik skiriant realią, nors ir minimalią BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, bausmės tikslus, tarp jų – ir prevencinius, galima pasiekti už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus atitinkamą ir padarytai veikai proporcingą piniginę sankciją.

Įvertinus tai, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos, kaip minėta aukščiau, labai nesiskiria pagal savo padarymo aplinkybes ir pavojingumą, atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamasis šiuo metu dirba, nevartoja narkotinių medžiagų, lankosi anonimių narkotines medžiagas vartojančių asmenų grupėse, ten teikia pagalbą kitiems asmenims, teismas konstatuoja, jog vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, įvertinus šios bausmės turinį ir galimą realų poveikį, nustatomas maksimalus. Kaltinamajam skiriami tokie draudimai ir įpareigojimai: 1) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad už disponavimą panašiu psichotropinių medžiagų kiekiu, teismų praktikoje paprastai skiriamos baudos bausmės, artimos minimaliam baudos dydžiui, todėl pagal BK 259 straipsnio 1 dalį N. P. nustatomas minimalus baudos dydis.

BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Subendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Remiantis BK 10 ir 11 straipsnių nuostatomis, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi padarytos nusikalstamos veikos iš esmės labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstų veikų kategorijoms, be to, tarpusavyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Esant šioms sąlygoms, už kiekvieną iš minėtų veikų paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę baudos bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, N. P. atžvilgiu yra taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Paskirtoji bausmė taip pat yra pakankama ne tik nubausti N. P. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vokas, kuriame yra įdėtas plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančia druska imituojančią siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos buvusias psichotropines medžiagas, ir vokas, kuriame yra po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos bei pakuotės, kuriose buvo siunčiamos psichotropinės medžiagos, priduoti saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sulaikytų prekių apskaitos skyriui (b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 199 straipsnio 4 dalyje ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei N. P. paskirti subendrintą bausmę – dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

1) Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti visą bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią nustatyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką, kuriame yra įdėtas plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančia druską imituojančią siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos buvusias psichotropines medžiagas, ir voką, kuriame yra po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos bei pakuotės, kuriose buvo siunčiamos psichotropinės medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.