Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-891/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
1-193-891/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00130-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
V. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-891/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00130-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.17.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,kaltinamajam V. C., jo gynėjui advokatui Bogdan Chronovskij,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. C., gim. (duomenys neskelbtini), tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Portugalijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nurodo dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C., išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą ją siųsdamas, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: jis, 2018 m. balandžio 25 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas asmeniniu kompiuteriu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacijoje, neteisėtai užsisakė narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, tai yra – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 2,4885 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 25,8 %), nurodydamas šį kiekį narkotinės medžiagos atsiųsti į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, kuri (narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2018 m. gegužės 6 d. neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., TAR, 2015, Nr. 2015-07560) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Apytiksliai prieš metus jis jautėsi labai blogai, kadangi žaisdamas pokerį prarado daug pinigų, norėjo atsipalaiduoti ir internetu užsisakė medicininių kanapių. Jis nežinojo, kad tai nusikaltimas, nes Portugalijoje tai teisėta. Internetinio puslapio nepamena, jį nurodė policijai. Anksčiau tuo internetiniu puslapiu nesinaudojo. Kuo skiriasi medicininės kanapės nuo kitų kanapių – nežino. Užsisakė apie 1-2 g, tiksliai nepamena. Kiekį reikėjo nurodyti internetiniame puslapyje. Kanapių jam neatsiuntė, o jį sulaikė bute. Jis ankščiau žaidė pokerį Portugalijoje, bet ten uždraudus, atvyko į Lietuvą. Jis skolingas, todėl dabar bando dirbti tam tikrą darbą, kadangi šiuo metu iš pokerio užsidirbti negali. Jis nėra priklausomas nuo azartinių žaidimų – tai darbas. Žaidžia įmonės pinigais, jie yra investuotojai. Tuo metu buvo pralošęs 26 000 € ir nežinojo, iš kur jų gauti. Įmonė duoda jam pinigų, jis su jais žaidžia, bet jei pralošia, turi atiduoti. Tai kaip prekyba: gali investuoti ir uždirbti, arba gali investuoti ir viską pralošti. Jis anksčiau neprarasdavo tiek pinigų, tai buvo pirmas toks kartas. Iki šiol dar yra skolingas. Jam moka atlyginimą, iš kurio reikia apmokėti sąskaitas. Jis nenori to dirbti, bet neturi pasirinkimo. Šiuo metu jis norėtų tik žaisti, bet turi dirbti. Registruoja finansinius sandorius ir visus, kas išlošia ir kas pralošia. Jo darbdavys – gera kompanija, turinti gerų pasiekimų. Tai legali kompanija, registruota JAV, turinti leidimą veikti Lietuvoje ir galinti veikti visame pasaulyje. Asmeniškai tos įmonės vadovo nematė. Su jais bendrauja tik internetu. Šiuo metu uždirba apie 500 €, kadangi prarado daug pinigų ir negali uždirbti. Jam sumoka pavedimu į portugališką kortelę. Jis nei grynųjų, nei kvitų negauna. Labai didelės baudos sumokėti negali, kadangi prarado labai daug pinigų, o daugiau neturi.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis neteisėtai įsigijo ir siuntė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 2,4885 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 25,8 %, neturėdamas tikslo jų platinti ir išvengdamas muitinės kontrolės gabeno (siuntė) jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. C. visiško kaltės pripažinimo ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais liudytojų apklausos protokolais, specialistų išvadomis, prekių sulaikymo, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo darbą. Į jos darbo pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių patikra. 2018 m. gegužės 6 d., pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, pradėjo darbą 7 val. Tą dieną dirbo Lietuvos pašto logistikos centre, Rodūnios kelias 9, Vilniuje. Apie 16.49 val., atliekant smulkių siuntų iš rizikingų šalių muitinį tikrinimą, buvo atrinkta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacijos. Kiek prisimena, tai buvo baltas siuntos vokas, ant kurio buvo nurodytas siuntos gavėjas V. C., (duomenys neskelbtini). Buvo nuspręsta siuntą atidaryti. Atidariusi siuntos voką, viduje rado perlenktus lapus, o jų viduje rudos spalvos voką. Atidariusi voką, rado perlenktus baltos spalvos popierius, kurių viduje buvo sandariai uždarytas folijos įpakavimas – jame buvo augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti aitrų kvapą. Įtarusi, kad siuntoje yra narkotinė medžiaga – kanapių antžeminės dalys – siuntą nusprendė sulaikyti. Siunta buvo sulaikyta, vadovaujantis JT 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis bei Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5. Surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 8VMB100669 (b. l. 33, 34).

Prekių sulaikymo protokole užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 6 d., 16.49 val., Vilniaus logistikos centre, Pašto paskirstymo departamente, Smulkių siuntų importo skyriuje, atliekant siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos muitinį tikrinimą, siuntos voke rastas folijos spalvos paketas, kuriame matoma augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti aitrų kvapą. Siunta sulaikyta. Prekių siuntėjas nenurodytas, gavėjas – V. C., (duomenys neskelbtini), Lithuania (b. l. 13).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios gavėju nurodytas V. C., (duomenys neskelbtini), Lithuania (b. l. 18-26).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad geltonos spalvos plastiko paketėlyje tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateikta 2,4885 g kanapių (antžeminių dalių). Delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija šiose kanapėse yra 25,8 % (b. l. 16, 17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. C. savanoriškai pateikė dokumentus, patvirtinančius narkotinių medžiagų užsakymą (b. l. 81-85).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (nauja redakcija, Žin., 2007, Nr. 139-5709 su vėlesniais pakeitimais), byloje nustatytos įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis neviršija nedidelio kiekio, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Minėtos psichotropinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepriklausomai nuo siųstos (gabentos) medžiagos kiekio, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK redakcija).

Kaltinamojo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančio BK 199 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už kontrabandą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o pranešime apie įtarimą nėra nurodyta inkriminuojamo BK 199 straipsnio 3 dalies straipsnio redakcija. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš kaltinamojo akto matyti, jog kaltinamajam yra inkriminuota senesnė įstatymo redakcija – Nr. X-1233, 2007 m. birželio 28 d., Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007 m. liepos 21 d.), tačiau tai taip pat yra netiksli nuoroda, kadangi BK 199 straipsnio 3 dalis prokurorės nurodytu įstatymu keista nebuvo. Kadangi nusikaltimas yra padarytas 2018 m., kaltinamajam turi būti taikoma įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-07560), kas atitinka šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalį. Iš kaltinamajame akte aprašytų nusikaltimo požymių akivaizdu, kad būtent pagal šią įstatymo redakciją ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn V. C.. Atsižvelgiant į tai, kad nei gynėjas, nei kaltinamasis neprašė veikos perkvalifikuoti, tik į šią klaidą kaltinamajame akte atkreipė teismo dėmesį, teismas laiko tokią prokurorės nuorodą kaltinamajame akte rašymo apsirikimu ir nuosprendyje nurodo tinkamą baudžiamojo įstatymo redakciją, pagal kurią V. C. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam V. C. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais iš viso padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), vienu metu. Pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, jokių kitų bausmės rūšių BK 199 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) sankcijoje nėra numatyta. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu.

Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, jos yra labai skirtingos savo pavojingumu ir viena iš jų yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), kita – kontrabanda – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų dvejų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, nes kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 2,4885 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 25,8 proc., atsiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra toks pavojingas kaip kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Byloje nenustatyta jokių kaltinamojo V. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatuotina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to, be to, jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis V. C. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, duomenų, kad turėtų problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nėra, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Iš kaltinamojo parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat iš teismui prieinamų duomenų internete, matyti, kad kanapės medicininiais tikslais Portugalijoje tikrai yra legalizuotos nuo 2018 m., todėl kaltinamasis tikėjosi, kad tai nėra nusikalstama ir Lietuvoje. Visa tai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamajam netikslinga skirti inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Atvirkščiai, tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo elgesį, sveikatą, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas mano, kad šioje konkrečioje byloje, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta, kaltinamojo nuo visuomenės neizoliuosianti bausmė – 150 MGL dydžio bauda, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, be to, paskirta ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik norint nubausti V. C. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir siekiant sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaikytas vokas (kanapės ir siunta), saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, esančiame Akademijos g. 7, Vilniuje (b. l. 27-31), sunaikintinas atitinkamai kaip apyvartoje draudžiamas ir menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus rašto (b. l. 31) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu paimtos siuntos saugojimo išlaidos nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė 0,65 €, o nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki pirmosios instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienos - 4,75 €. Nors Muitinės departamentas nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos saugojimo išlaidos už 1 parą preliminariai sudarys 0,02167 €, tačiau konkreti data, kada galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje įsiteisės, yra neaiški, nes nėra žinoma, ar asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, šia teise nepasinaudos, todėl saugojimo išlaidos priteistinos iki sprendimo priėmimo, bet ne įsiteisėjimo dienos. Paminėtos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsniu, pripažįstamos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš V. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. S. C., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 150 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) bei 259 straipsnio 2 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir jam paskirti 150 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. C. galutinę bausmę – 100 MGL dydžio (5000 €) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. C. laikino sulaikymo laiką 2018 m. spalio 2 d. (vieną dieną, kuri prilyginama 2 MGL).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. S. C..

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis: sulaikyto voko (kanapių ir siuntos) saugojimo išlaidas nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2019 m. liepos 3 d. – 5,40 €, ir priteisti jas iš V. S. C. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188656838, sąskaitos Nr. LT374010042400070037, AB Luminor bankas, banko kodas 40100).

Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotę ir po ekspertizės likusius objektus – 2,3351 g kanapių (antžeminių dalių) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Budrys