- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- II-32-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01209-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. L.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G.-Č. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20853-2023 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20853-2023 L. G.-Č. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, nes ji, 2023 m. gegužės 29 d. 18.53 val., (duomenys neskelbtini), vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sukonfliktavo su buvusio vyro drauge. Konflikto metu L. G.-Č. nenustatytą kiekį kartų abejomis rankomis pastūmė buvusio vyro draugę I. P.. Jai paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu L. G.-Č. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20853-2023, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 14-ANK_P-1633-2023 nenurodyta, kokią teisės akto normą pareiškėja pažeidė. Nutarime pareigūnė neteisingai interpretuoja ir pritaiko ANK 617 straipsnio 3 dalį, ir juo vadovaudamasi papildomai nurodo, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Administracinio nusižengimo protokole šie VTAPĮ straipsniai nebuvo nurodyti, todėl pareiškėja negalėjo dėl jų pasisakyti bylos žodinio nagrinėjimo metu. VTAPĮ kalba tik apie fizinės vaiko aplinkos gerovę, tačiau tai niekuo nesusiję su ginčų sprendimu vaiko akivaizdoje. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė VTAPĮ 29 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tačiau pareiškėja šių teisės aktų nepažeidė. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po įvykio atliko vaiko situacijos vertinimą ir anketoje nurodė atliktą vaiko apklausą apie įvykį. Anketoje nurodyta: ,,2023-05-29 apie 20 val. su vaiku jo gyvenamojoje vietoje bendravo vyr. specialistai A. J. ir I. P.. Pokalbio metu mergaitė papasakojo, kad tėčio draugė sudraskė jos mamą. Mergaitė teigė, kad jai skaudu matyti, kad tėčio draugė muša šunį su ,,tapke“. Anot E. tėčio draugė nuolat rūko cigaretę, jie kartu su tėčiu susipyksta, ji tai girdi“. Smurtu prieš vaiką negali būti laikomi veiksmai, kuriais siekiama išvengti didesnio pavojaus fiziniam ar psichiniam saugumui. Pareigūnė rėmėsi duomenimis ir surinktais dokumentais kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurie dar nėra ištirti, kaip melagingi liudytojos parodymai, neištyrė visų aplinkybių ir nevertino didžiosios dalies pareiškėjos žodžiu ir raštu pateiktų argumentų. Pareiškėja žodinį konfliktą vertina kaip būtinąją gintį, kuriuo buvo siekiama apginti mažametės bei savo interesus, kurie buvo pažeisti jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Konflikto metu pareiškėja tiesiogiai prieš vaiką neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie būtų suprantami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
Skundą padavęs asmuo L. G.-Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Pareigūnės nutarime nurodyta, kad ji pastūmė vyro sugyventinę. Čia ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nes vyro sugyventinė pareiškė, kad ji (L. G.) ją pastūmė. Ji (vyro sugyventinė) padavė ją (L. G.) baudžiamajam tyrimui, o ji padavė, kad jos gyvenamojoje vietoje panaudota fizinė jėga, sugriebta už rankos ir paliktos mėlynės. Po pusės metų jų abiejų tyrimai buvo nutraukti. Skundžia dėl to, kad neįrodyta motinos kaltė. Ji pati kreipėsi į vaikų teises, kad konfliktai vyko vaikui matant. Dėl šitos situacijos ji pati kreipėsi į vaikų teises. Vaikų teisės, kaip institucija, užklausė policijos, ar jos nereikėtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Buvo labai formaliai pažiūrėta į baudžiamojo tyrimo medžiagą, kad jie vienas kitą kaltinama ir nuspręsta kažkam tą bausmę paskirti. Bausmė paskirta jai (L. G.), kad ji, kaip motina neužtikrino vaiko teisių. Tas nutarimas yra lakoniškas, nemato jokių motyvų. Ten nėra įrodytas teiginys, kad pastūmė, jai yra padarytos mėlynės ir nuimta abdukcija. Nemano, kad tai reikia sieti tas aplinkybes. LAT nutarimuose nurodo, kad negalima, bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje, vertinti kaip administracinį pažeidimą, turi būti tam tikras pavojingumo lygis, subjektyvus kaltės požymis. Tai nebuvo nukreipta prieš jos mažametį vaiką, vaikas konflikto matė tik dalį, nes tai vyko už uždarų durų. Mamos kaltės čia nėra ir tik vaiko teisių gynimas. Ji (vaikas) nieko nematė, nes stūmė, minimali gintis turi būti. Ji turi teisę atitraukti užpuoliką. Nutarimas dėl nutraukimo gautas lapkričio 8 dieną ir skundžiamas 20 dienų, vadinasi nutarimas dar nėra įsiteisėjęs. Konfliktas, kad tėtis nepaėmė vaiko iš mokyklos, jo priežiūros savaitės metu. Mama turėjo atvyko paimti iš mokyklos vaiką ir nuvežė į gyvenamąją vietą. Tėvo nebuvo, niekas durų neatidarė, tačiau prie durų stovėjo sugyventinės automobilis, kuri jos vaiką kartais paima iš mokyklos. Ji į savo butą pateko per praviras terasos duris. Terasos durys buvo praviros, matėsi, kad ten kažkas malasi, tai ji pateko į savo terasą ir nusileido nuo 2 aukšto. Ten sutiko P. su cigarete rankoje. Šio konflikto niekas nematė, nes durys buvo uždaros. Jos pradėjo aiškintis, kodėl ji rūko, ji pasakė ką ji (L. G.) čia veikia, nes ji (L. G.) pagal teismo nutartį negali čia būti. Bet ji gali būti namuose, bet ji svetimai moteriai leidžia būti jos buvusiuose namuose, nes prie jų yra vaiko mokykla. Ji leidžia svetimai moteriai naudotis savo būstu. Jos dukra nuolat skundžiasi dėl jos (P.) rūkymo. Ji puolė atimti cigaretę, viskas vyko pakeltu tonu. Kažko baisaus nieko nevyko, atsidarė durys ir atėjo dukra. Konfliktas jau baiginėjosi ir abi pusės kviečia policiją. Policijos pozicija buvo - ,,mūsų nereikia“. Vaikas jau du metus plėšosi dėl priežiūros tvarkos. Jis nepaėmė vaiko, ji (L. G.) pristatė jam vaiką ir parašė „email“. Skirdami bausmę matyt manė, kad kadangi ji nedidelė, tai visiems bus gerai. Ji priima tai labai stipriai, dėl teisingumo. Šioje byloje galėjo apklausti mažametį vaiką. Iš karto, po įvykio jos dukra buvo apklausta atvykus pareigūnams. Buvo vaiko situacijos vertinimo anketa. Ji buvo suformuota šiek tiek vėliau. Ten visi buvo apklausti, tai geras dokumentas, buvo apklausta mokytoja. Dukra buvo apklausta jai nedalyvaujant, ji paaiškino, kad ji gerai sutaria su tėčiu ir su ja (L. G.). Tai yra faktas, to neginčija. Baudžiamojoje byloje buvo padavusi dėl melagingų parodymų davimo, bet jie nebuvo vertinami. Ji paklausė kaimynės ar gali per jos tvorą perlipti, nes matė, kad terasos durys atidarytos. Kaimynė atsakė, kad jai nespėjus nieko atsakyti, ji (L. G.) nuėjo lipti per tvorą. Ji yra teisininkė ir žino šitą vietą labai gerai, kad galima tik asmens sutikimu. Tada ji pateko per tvorą, pro praviras terasos duris į vidų. Iš jos (P.) pusės tęsėsi filmavimas, kad ji (L. G.) neturi teisės čia būti. Atvykęs pareigūnas į sistemą įrašė įrašą, kuriame nurodyta, kad nei VTA, nei specialistai neįžvelgia moters motinos apsvaigimo būklės, moteris buvo adekvati, bendravo rišliai ir noriai. Č. pripažintas pažeidėju, todėl iš neteisės negimsta teisė. Todėl nežino, kodėl ji turėtų būti nubausta šioj situacijoj, kai bandė apginti vaiko teises, interesus.
Institucijos atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą nutarime. Mano, kad pareigūnė, išnagrinėjusi esančius administracinėje byloje duomenis, nustatė įrodymus ir savo vidiniu įsitikinimu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. L. G. neturėjo spręsti konflikto vaiko akivaizdoje, nes vaikui sukėlė neigiamus išgyvenimus ir stresą. Atvykus prie kaimynės, su kuria anksčiau buvo konfliktas, ji perlipo per tvorą, vaikas buvo paliktas pas kaimynę sklype, vėliau atvestas prie jos gyvenamosios vietos. Liudytojai girdėjo triukšmus, vaikas verkė, prašė mamos to nedaryti. Iš to matoma, kad buvo pažeisti vaikų interesai. Mano kad konfliktas galėjo būti sprendžiamas visai kitu būdu. Vėliau L. G. pareigūnams telefonu pati paaiškino, kad ji nenori grįžti į įvykio vietą ir spręsti konflikto esant vaikui šalia. Nori pabrėžti, kad santykiai su kaimynais nebuvo geri. Ir tai galėjo išaugti į dar vienas konfliktą. Ji galėjo spręsti konfliktą teisėtu būdu, palikti pareiškimą policijai. Kaimynė nebuvo sutikusi, kad L. G. savavališkai eitų per kambarius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš skundo turinio matyti, kad L. G.-Č. iš esmės nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno nutarimu ir jai paskirta administracine nuobauda, mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
L. G.-Č. institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad 2023 m. gegužės 29 d. 18.53 val., (duomenys neskelbtini), vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sukonfliktavo su buvusio vyro drauge. Konflikto metu L. G.-Č. nenustatytą kiekį kartų abejomis rankomis pastūmė buvusio vyro draugę I. P..
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad L. G.-Č. veiksmuose nenustatyta nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl yra pagrindas naikinti priimtą Nutarimą.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.
VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
VTAPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.
VTAPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.
Teismų praktikoje nurodoma, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-1036/2023).
Pareiškėja L. G.-Č. skunde nurodo, kad ji konflikto metu tiesiogiai prieš vaiką neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie būtų suprantami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertina kaip pagrįstus.
Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo padaryti ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjos ir I. P. kilusiam žodiniam konfliktui reikšmės turėjo ir pačios I. P. veiksmai. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas namuose kilo dėl to, kad jos vyro sugyventinė I. P., pareiškėjos mažamečio vaiko akivaizdoje rūkė cigaretę (tabako kaitinimo sistemą - Iqos). Siekdama apginti savo vaiko interesus, ji bandė atimti rūkomą cigaretę, tai patvirtina vaizdo įrašo, pavadinimu ,,export-2pngm L. G.-Č..mp4“, 19:26:22 laiku duomenys. Tad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos subjektyvų elementą – tyčia, t. y. kad ji veikė priešingai vaiko interesams, siekė I. P. sukelti fizinį skausmą.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19531-23 nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog L. G.-Č. veiksmai buvo nukreipti tyčia sukelti fizinį skausmą. L. G.-Č. veiksmai buvo išprovokuoti pačios I. P. bei nukreipti, siekiant sustabdyti filmavimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp pareiškėjos L. G.-Č. bei I. P. įvykęs konfliktas buvo mažareikšmis. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad gintis buvo minimali, I. P. ji tik stūmė. Iš vaizdo įrašo ,,export-2pngm L. G.-Č..mp4“ 19:25:03 val. girdėti, kad I. P. nurodo, kad jai sužalojimų nėra padaryta, ji buvo stumdoma. Tad teismas sprendžia, kad įvykęs konfliktas nepasižymėjo tokiu pavojingumo lygiu ir kryptingumu vaiko atžvilgiu, kuris atitiktų ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį.
Taip pat teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad ji ne tik nepažeidė ANK 73 straipsnio 1 dalyje saugomo gėrio, t. y. vaiko interesų, bet priešingai – siekė apginti vaiko interesus: sužinojusi, kad tėvas ir jo sugyventinė nepaėmė vaiko iš ugdymo įstaigos, nuvyko išsiaiškinti į savo namus vaiko nepaėmimo priežastis ir matydama, kad būste esama asmens (asmenų), nusprendė per kaimynų terasą į būstą patekti.
Atskirai pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja į savo būstą (byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos argumentus, jog būstas (duomenys neskelbtini) priklauso jai (dalinės) nuosavybės teise) pateko per kaimynų terasą savaime nesudaro pagrindo manyti, jog tai kaip nors kenkė vaiko interesams. Atmestinas Institucijos atstovo argumentas, jog pareiškėja savavališkai ėjo per kaimynės būstą ir tuo pažeidė vaiko interesus, nes byloje nenagrinėjamas savavaldžiavimo klausimas, be to byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų kaltinama dėl galimai neteisėto patekimo į savo būstą.
Svarbi aplinkybė, jog teismo posėdžio metu patikrinus Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad vaiko tėvas dėl su šiuo įvykiu susijusių savo veiksmų visgi buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenys: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-352-988/2023), kas patvirtina pareiškėjos paminėtus argumentus.
Taigi, įvertinus konflikto tarp pareiškėjos ir kito suaugusio asmens priežastis (nepasiėmė vaiko iš ugdymo įstaigos, neatidarė durų, prie vaiko rūkė elektroninę cigaretę), tikslas (išsiaiškinti vaiko nepaėmimo priežastis, nutraukti pažeidimą (rūkymą prie vaiko)), nesant nustatytų pareiškėjos veiksmų kryptingumo vaiko atžvilgiu, teismas sprendžia, jog nepasitvirtino skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo teisena prieš L. G.-Č. pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nepadarius jai veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos L. G.-Č. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20853-2023 panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.