Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (20 veikų), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (22 veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu ir BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. kovo 22 d. bausmė atlikta.

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą privalo R. P. naudai mokėti lėšas savo nepilnamečio vaiko I. J., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį mokant periodines išmokas po 144,85 Eur nuo ieškinio pateikimo (2014 m. rugsėjo 4 d.) iki sūnaus pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaiką, nuo 2018 m. birželio 1 d., galėdamas vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, jos sąmoningai toliau nevykdė, dėl ko iki 2021 m. birželio 30 d. susidarė 4559,45 Eur finansinis įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta . Situacija paprasta, daugeliui smogė pandemija, buvo praradęs darbą, pajamas. Tai truko iki šių metų balandžio mėnesio. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Karantino metu buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) judėjimas. Darbai sustojo, kitokio darbo nebuvo galimybių susirasti, negalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybos, nes tuo metu buvo veikianti (duomenys neskelbtini). Dabar sėkmingai dirba, dabar stabiliai moka po 200 Eur į mėnesį. Užvakar sumokėjo 100 Eur. Dar turi sūnų ir dukrą, jie gyvena ne su juo, juos išlaiko. Neturėjo finansinių galimybių mokėti. Jam padėjo pensininkai tėvai. Sūnui suėjo (duomenys neskelbtini) metų, tik tada sužinojo, kad turi sūnų. Su sūnumi bendravo, bandė, užmegzti emocinį ryšį. Pajamos (duomenys neskelbtini) Eur, gali mokėti 200 Eur. Turi ne kokią praeitį, tokie žmonės nelabai kam reikalingi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. J. parodė, kad įtarimo esmė jam yra suprantama, kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto gailisi. Lietuvių kalba supranta, rašyti ir skaityti moka, parodymus duos Lietuvių kalba, galvos traumų neturėjo, jokiose įskaitose nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio neteko pajamų, dėl ko fiziškai negalėjo teikti vaiko išlaikymo ir dengti įsiskolinimo. Prasidėjus pandemijai, karantinui negalėjo niekur įsidarbinti. Įsidarbino tik (duomenys neskelbtini) MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir žinodamas savo įsipareigojimus dėl vaiko išlaikymo, 2021 m. gegužės 18 d. gavęs pajamų persiuntė R. P. į jos sąskaitą 50 Eur. 2021 m. gegužės 31 d. persiuntė 150 Eur, pavedimus darė iš ,,Lietuvos pašto“ skyriaus, kadangi dėl turimų didelių įsiskolinimų antstoliams, savo asmeninės sąskaitos negali turėti, bankai neatidaro sąskaitos. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ jam algą moką grynais pinigais pagal sutartį. 2020m. pabaigoje turėjo ,,Paysera LT“ telefoninę atsiskaitymo programėlę, bet ji nėra banko sąskaita, į tą programėlę iš (duomenys neskelbtini) iš draugės T. L. vieną kartą buvo gavęs dovanų 100 Eur, daugiau į tą programėlę jokių piniginių lėšų įdėta nebuvo. Su T. L. bendrauja nuo 2017 m. kaip draugai, juos sieja tik draugiški santykiai. Su T. L. į kitas užsienio valstybes apart (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos niekur nekeliavo. T. L. pati yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) ir ten nuolat gyvena. Pora kartų buvo atvykusi pas jį į svečius į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) miestą. Savo vardu neturi jokio registruoto turto, taip pat neturi jokio turto, kuris būtų įregistruotas kito asmens vardu. Jokių papildomų pajamų iš kitų šaltinių negauna. Kadangi šiuo metu yra dirbantis, jo alga per mėnesį sieks apie (duomenys neskelbtini) Eur tad mano, kad galės padengti įsiskolinimą per artimiausia laiką, mokėdamas į mėnesį nuo 200 Eur iki 300 Eur, priklausys nuo mėnesinės algos dydžio. Su darbu siejamų komandiruočių į (duomenys neskelbtini) nenusimato. Jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Darbovietės adresas (duomenys neskelbtini), kab. (duomenys neskelbtini)., darbo tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visus procesinius dokumentus sutinka gauti į asmeninį ir darbinį paštą, turi galimybę juos pasirašyti ir atsisiųsti skenuotus. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašytą prašymą dėl atsiskaitymo su jo grynais pinigais pateiks vėliau, taip pat pateiks kiekvieno mėnesio atsiskaitymo kvitą, kiek buvo jam sumokėta iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ už jo atlikta darbą ( b.l. 97-99 ).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, tik gali papildyti, kad kaltu prisipažįsta visiškai, nes iš tikrųjų nemokėjo jokių alimentų, kadangi nuo 2018-rugsėjo mėn. neteko darbo ir neturėjo pajamų. Po teismo nuosprendžio, sumokėjo tik kelis kartus (kada ir kiek tiksliai, šiuo metu pasakyti negali), kol turėjo pajamų. Vėliau dėl pandemijos ilgą laiką negalėjo rasti darbo. Per tą laiką jokių kitų pajamų šaltinių neturėjo. Finansiškai jam padėdavo tėvai. Nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino, todėl galės padengti įsiskolinimą ir mokėti alimentus savo sūnui. 2021 m. gegužės 18 d. į sūnaus motinos - R. P. sąskaitą pervedė 50 eurų, 2021 m. gegužės 31 d. 150 eurų, 2021 m. gegužės 30 d. 200 eurų ir šiandien, t. y. 2021 m. liepos 22 d. 200 eurų. Kalbėjo su R. P. ir jie gražiuoju susitarė, kad toliau jie bendraus normaliai, kartu rūpinsis ir augins sūnų, kad jis bendraus su sūnumi (2021 m. liepos 19 d. jis su ja bendravo telefonu) ir, kad jis ir toliau mokės lėšas I. išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį, o jei bus galimybės ir daugiau. Tą jis daro šiuo metu ir ketina daryti toliau. Nori papildyti, kad jis dar moka alimentus dukros išlaikymui ir turi kitų finansinių įsipareigojimų. Kaip ir minėjo antstoliai jo sąskaitas areštavo. Daugiau nieko papildyti neturi ( b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. P. parodė, kad jos sūnaus tėvas yra T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jų su T. sūnus gimė ne santuokoje, niekada nebuvo susituokę. Su sūnumi jis paskutinį kartą buvo susisiekęs 2020 kovo mėnesį. 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1441-1017/2018, kurioje jos buvęs draugas T. J., buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką) ir jam buvo skirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Todėl ji yra nukentėjusiojo asmens, nepilnamečio sūnaus I. J. teisėta atstovė pagal įstatymą. Jos buvęs draugas bei sūnaus tėvas T. J. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo datos tik 4 kartus po 100 eurų pervedė į jos sąskaitą vaiko išlaikymui, nors jam skirta mokėti kas mėnesį vaiko išlaikymui po 150 eurų ir po 50 eurų iki bylos iškėlimo pradžios susikaupusios skolos (nuosprendžio metu susikaupusi skola buvo 6949 eurai, šiuo metu skola atėmus pervestus 400 eurus jau sudaro 10599 eurus). T. piktybiškai vengia išlaikyti jų bendrą sūnų, sąmoningai nuo institucijų slepia gaunamas pajamas, net jai pervestus 400 eurus tris kartus pervedė per AB ,,Lietuvos paštas“ darydamas perlaidas ir tik vieną kartą pervedė bankiniu pavedimu. Kiek jai žinoma, T. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2018 metų pradžios, įmonė užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek jai teko matyti iš jo ,,www.facebook.com“, paskyros, kurioje jis pasivadinęs ,,T. J.“, didžiąją laiko dalį leidžia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, bet šiuo metu, kiek matė jo minėtoje anketoje, T. buvo grįžęs į Lietuvą šventėms ir apsistojęs pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu kol vyko teisminis bylos nagrinėjimas T. buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą). Šis asmuo gyvena ne pagal savo galimybes iš jo turimos paskyros soc. tinkle ,,Facebook“, matyti, kad jis nevengia keliauti oro linijomis, dalyvauti įvairiuose pramoginiuose renginiuose, gali sau leisti daug įvairių pramogų, kurios reikalauja ir finansinių resursų, tačiau sūnų išlaikyti vengia ir sąmoningai slepia gaunamas pajamas. Akcentuotina ir tai, kad T. su vaiku nepalaiko jokio artimo kontakto, nedalyvauja jo auklėjime, nebendrauja su juo ir netgi sąmoningai sūnų ignoruoja, dėl to jų bendras vaikas patiria didelę emocinę žalą ir psichologinį diskomfortą ir šiai dienai turi ir tam tikrų (duomenys neskelbtini). T. yra ne kartą teistas ir pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) m. Daugiau neturiu ką pridurti ( b. l. 26-28 ).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta R. P. nurodė, kad kaip ir minėjo savo apklausoje pagal 2014 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą T. J. nepilnamečio sūnaus I. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį turi mokėti periodines išmokas po 500 litų (144,85 Eur) iki sūnaus pilnametystės. Kadangi T. J. nevykdė teismo Sprendimo, visiškai nemokėjo alimentų, ji kreipėsi dėl baudžiamosios bylos pradėjimo, dėl alimentų nemokėjimo. 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. J. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėn., įpareigojant mokėti alimentus ir padengti susidariusį skolą. Tačiau po teismo nuosprendžio T. J. sumokėjo tik 4 kartus po 100 eurų – 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 26 d., po ko vėl nustojo mokėti. Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. T. J. turėjo sumokėti 4635,20 Eur. Atskaičius minėtus, sumokėtus 400 Eur, įsiskolinimas šiai dienai, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. sudaro 4235,20 Eur. Po 2018 m. rugsėjo 26 d. ji pas teismo antstolius nesikreipė. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje T. J. su sūnumi visiškai nebendrauja, net nepasveikino sūnaus su gimtadieniu. Paskutinį kartą I. bendravo telefonu su tėvu 2020 m. kovo 16 d., nori papildyti, kad jie tik susirašinėja. T. J. net nesugeba sūnui paskambinti. Paskutinį kartą sūnus buvo pas T. J. tėvus 2019 m. birželio 28 d. ir nuo tos dienos T. J. su sūnumi nesimatė. Jokios kitos pagalbos iš T. J. nebuvo. Jokių dovanų sūnui jis nedovanojo, rūbų nepirko, materialinės pagalbos neteikė ( b. l. 29-31 ).

Papildomai apklausta R. P. nurodė, kad iš tikrųjų telefonu bendravo su T. J. ir tai buvo 2021 m. liepos 19 d. Pokalbio metu T. J. prašė atsiimti pareiškimą, žadėjo geranoriškai mokėti alimentus sūnaus išlaikymui, priešingu atveju pasakė, kad geranoriškumo ir jo pusės gali ir nelikti. Tai ji vertina, kaip jai daromą tiesioginį psichologinį spaudimą. T. J. žadėjo atnaujinti bendravimą su sūnumi, tačiau po minėto jų pokalbio su sūnumi susisiekė tik vieną kartą per ,,Messenger“ programą ir tai klausė, kodėl jis negali su ja susisiekti. Kažkokio nuoširdesnio bendravimo su sūnumi po minėto karto taip ir nebuvo. T. J. jau ne pirmą kartą pažada teikti išlaikymą, ieško jos ir sūnaus, pažada bendrauti su vaiku, tik tada, kai jam pradeda grėsti baudžiamoji atsakomybė. Taip buvo, kol vyko teisminis procesas, kuriam pasibaigus, po kurio laiko su vaiku ryšį visiškai nutraukė ir jokio išlaikymo vaikui nebeteikė. Nuo teismo sprendimo iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios T. J. tik 4 kartus pervedė po 100 Eur. Tik tyrėjui iškvietus pirminei apklausai T. J. pradėjo teikti išlaikymą: 2021 m. gegužės 19 d. pervedė 50 Eur, 2021 m. birželio 1 d. 150 Eur, 2021 m. birželio 30 d. 200 Eur ir 2021 m. liepos 22 d. 200 Eur. Iš tokio T. J. elgesio daro išvadą, kad šiuo metu nutraukus ikiteisminį tyrimą, T. J. nebus suinteresuotas ir toliau reguliariai vykdyti finansinius įsipareigojimus vaiko atžvilgiu. Jau nekalbant apie bendravimą su sūnumi. Todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą perduoti į teismą ( b. l. 32-35 ).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2020 m. gruodžio 31 d. pagal tarnybinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2020 m. gruodžio 29 d. gautas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėti ikiteisminį tyrimą T. J. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) ( b. l. 1).

R. P. skunde dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų nurodyta, kad kaltinamasis T. J. nuo nuosprendžio įsigaliojimo datos tik epizodiškai, 4 kartus po 100 Eur pervedė į jos sąskaitą vaiko išlaikymui skirtus pinigus, nors jam skirta mokėti kas mėnesį vaiko išlaikymui po 150 eurų, ir po 50 eurų iki bylos iškėlimo pradžios susikaupusios skolos. Asmuo piktybiškai vengia išlaikyti nepilnametį sūnų, sąmoningai nuo institucijų slepia gaunamas pajamas, net jam pervestą 400 Eur sumą (3 kartus pervedė per AB ,,Lietuvos paštas“ darydamas perlaidas ir tik vieną kartą-bankiniu pavedimu). T. J. jos turima informacija buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos žiniomis asmuo didžiąją laiko dalį leidžia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, bet šiuo metu šventėms yra grįžęs į Lietuvą ir apsistojęs pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo gyvena ne pagal savo galimybes, iš jo turimos paskyros soc. tinkle ,,Facebook“ matyti, kad asmuo nevengia keliauti oro linijomis, dalyvauti įvairiuose pramoginiuose renginiuose, gali sau leisti daug įvairių pramogų, kurios reikalauja ir finansinių resursų, tačiau sūnų išlaikyti vengia ir sąmoningai slepia gaunamas pajamas (b. l. 8).

Pateiktose nuotraukose matyti socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje ,,T. J.“ esančios asmens įkeltas nuotraukos (b. l. 15-17).

AB ,,Swedbank“ 2020 m. gruodžio 28 d. išraše matyti, kad į R. P. sąskaitą įplaukė po 100 Eur nuo T. J. 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 26 d. (b. l. 18).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-37764-96/2014 nurodyta, kad atsakovas T. J., yra I. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, o I. P. yra atsakovo T. J. sūnus. Priteista iš atsakovo T. J. nepilnamečio sūnaus I. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų (144,85 Eur) nuo ieškinio pateikimo (2014 m. rugsėjo 4 d.) iki jo pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesta vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai R. P. ( b. l. 47-49 ).

2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškime dėl taikos sutarties sudarymo baudžiamojoje byloje nurodyta, kad T. J. susidariusį įsiskolinimą padengs mokėdamas kas mėnesį R. P. po 50 Eur, pagal sudarytą skolos mokėjimo grafiką (b. l. 50-55).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos matyti informacija apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas ( b. l. 59-62 ).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento pateiktoje informacijoje nurodyta, kad T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo registruotas (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamentas) (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. vasario 19 d. T. J. buvo registruotas užimto asmens statusu, todėl pasiūlymai įsidarbinti jam nebuvo teikiami ir jokios išmokos nebuvo mokamos (b. l. 68).

Antstolės D. P. rašte nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkas T. J. išieškotoja R. P. dėl išlaikymo išieškojimo yra 2019 m. birželio 5 d. užbaigta, kadangi skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas su patvarkymu buvo išsiųstas išieškotojai, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas. Šiai dienai (2021 m. liepos 12 d.) joks antstolis nevykdo alimentų išieškojimo iš skolininko T. J. (b. l. 78-79).

MB ,, (duomenys neskelbtini)“ el. laiške nurodyta, kad T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. dirba įmonėje MB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo š. m. balandžio 15 d. Nustatytas mėnesinis atlygis – 82 Eur/mėn. Raštas dėl vaiko išlaikymo iš antstolio R. S. išrašytas birželio 29, buhalterijai pristatytas el. paštu birželio 30 d., tad išskaitymai vykdomi nuo birželio mėnesio atlyginimo. Ankstesniais mėnesiais, kol nebuvo gautas raštas dėl vaiko išlaikymo, išskaitymai buvo atliekami pagal kitus vykdomuosius raštus (b. l. 82-85 ).

Antstolio R. S. rašte nurodyta, kad patvarkymas dėl išlaikymo skolininko T. J. darbovietei išsiųstas 2021 m. birželio 30 d. Išieškojimas vykdomas pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. Teismo Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojai D. R. dėl periodinių išmokų A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. išlaikymui (b. l. 86-88 ).

Iš Antstolių rūmų pateikto rašto matyti T. J. atžvilgiu vykdomi išieškojimai (b. l. 69-76 ).

T. J. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo pateikė Lietuvos pašto pinigų perlaidos nuorašus iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. jis gavėjai R. P. pervedė 50 Eur (mokėjimo paskirtis – alimentai), 2021 m. gegužės 31 d. pervedė 150 Eur (b. l. 103-104 ), 2021 m. birželio 30 d. pervedė 200 Eur (b. l. 116-117 ).

2021 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis T. J. pateikė Lietuvos pašto pinigų perlaidos išrašą iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 22 d. jis gavėjai R. P. pervedė 200 Eur (mokėjimo paskirtis – alimentai) (b. l. 118-122 ).

Darbo sutartyje matyti, kad ji sudaryta tarp T. J. ir MB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 14 d. (b. l. 100-101).

Pinigų perlaidos priėmimo kvituose matyti T. J. mokėjimai R. P. (b. l. 103,104).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Šia nusikaltimas yra trunkamasis ir gali būti periodinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2013, 2K-164-699/2017). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, kuriomis pripažįstamos priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama T. J. padarytos nuskalstamos veikos atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad daugeliui smogė pandemija, buvo praradęs darbą, pajamas. Tai truko iki šių metų balandžio mėnesio. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini). Karantino metu buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Darbai sustojo, kitokio darbo nebuvo galimybių susirasti, negalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybos, nes tuo metu buvo veikianti (duomenys neskelbtini). Neturėjo finansinių galimybių mokėti. T. J. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo ir nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, banko išrašai, užimtumo tarnybos raštas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. T.y. bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. J., žinodamas, jog turi pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus I. J., išlaikymui, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 144,85 Eur nuo ieškinio pateikimo (2014 m. rugsėjo 4 d.) iki sūnaus pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, šios pareigos nevykdė ir tai darė tyčia, nes būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos sutrikimų, jis turėjo visas galimybes maksimaliai stengtis gauti pajamas pagal savo išsilavinimą, profesines galimybes, kad galėtų tinkamai vykdyti pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau to sąmoningai nedarė, taigi, kaltinamasis vengė teismo nustatytos pareigos ir tai darė ilgą laiką.

Kaltinamojo išsakyti argumentai, kad nebevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką dėl to, kad nebuvo galimybės gauti pajamų dėl pandemijos ir negalėjimo registruotis užimtumo tarnyboje, laikytina jo gynybine poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nekyla jokių abejonių, kad asmuo tyčia ilgą laiką vengė išlaikyti savo vaiką, kadangi kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų įrodančių apie jo prastą turtinę padėti, nepateikė duomenų apie jo pandemijos metu negautas pajamas ar (duomenys neskelbtini) gautą pelną per paskutiniuosius metus. Vien teisiamojo posėdžio metu išsakyti argumentai apie sunkią turtinę padėtį nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti tėvo pareigos išlaikyti vaiką, taigi, jos nešalina kaltinamojo atsakomybės už sąmoningą pareigos teikti vaikui reguliarų išlaikymą nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu kaltinamasis buvo įpareigotas ne tik mokėti periodines išmokas, bet teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, tačiau byloje esančiais duomenimis T. J. neteikė jokios paramos vaikui ilgą laiką – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o Covid-19 ligos pandemija Lietuvos Respublikoje prasidėjo tik 2020 m. kovo mėn., nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. J. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. J., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su nusikaltimu vaikui ir šeimai.

T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. J.– (duomenys neskelbtini), turintis vaikų, dirbantis, vykdantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 135), teistas, taip pat 2018 m. rugsėjo 26 d. už analogiškos veikos (vengimas išlaikyti vaiką) padarymą (b. l. 139-143), administracine tvarka baustas (b. l. 137), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, bet su draudimais ir įpareigojimais, kurie būtų pakankami bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Laivės apribojimo bausmės trukmė nustatytina šiek tiek didesnis už šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį, t. y. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi T. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant:

1) būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 10 mėnesių, sumokėti R. P. dalį susidariusio 4559,45 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 2000 Eur, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

Kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 10 mėnesių, sumokėti R. P. dalį susidariusio 4559,45 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 2000 Eur, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 10 mėnesių, sumokėti R. P. dalį susidariusio 4559,45 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo – 2000 Eur, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.