Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nibrė“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą (b. l. 1–19), prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2012-12-03 nutarimą Nr. ATK2-214/12 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Nutarimas naikintinas dar ir dėl to, kad nėra tinkamai nustatyta ir įrodyta juridinio asmens atsakomybė, t. y. nėra nustatyta Bendrovės vardu veikusio asmens kaltė ir ar šis asmuo veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus bei jų nepažeidė. Visi darbuotojai buvo įpareigoti laikytis AKĮ reikalavimų, todėl net ir nustačius barmeno kaltę, pareiškėja negali būti traukiama atsakomybėn, nes barmenas veikė ultra vires, t. y. viršydamas jam suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėja pažymi, kad ginčijamame nutarime nėra nustatyta ir įrodyta Bendrovės kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Kaltės nebuvimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti Departamento nutarimą, nes kaltė yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga. Anksčiau nurodytos aplinkybės, pareiškėjos manymu, tvirtina, kad jos veiksmuose kaltės dėl AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo nėra.

Bendrovės teigimu, ginčijamas nutarimas neatitinka imperatyvių AKĮ 39 str. 2 d. reikalavimų, nes jame nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą ir pareiškėjos kaltę dėl padaryto pažeidimo. Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nenurodyti išvadas pagrindžiantys įrodymai, nevertintas jų tarpusavio ryšys, nevertinta pažeidimo subjektyvioji pusė, nevertinta, ar Bendrovės darbuotojas veikė intra vires, nemotyvuojamas pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydis. Atsakovas nevertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. kad ji bendradarbiavo su Departamentu atliekant tyrimą ir jam nekliudė. Departamentas nepagrįstai vertino, kad Bendrovė yra bausta už AKĮ pažeidimus, nes jos atžvilgiu nėra įsiteisėjęs nė vienas nutarimas dėl ekonominių sankcijų taikymo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas, remdamasis skunde išdėstytais argumentais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais aiškinimais 2013-08-05 sprendime, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Departamentui, kaip ekonominę sankciją skiriančiai institucijai, tenka pareiga surinkti visas galimai padarytam pažeidimui ištirti reikšmingas aplinkybes ir įrodyti Bendrovės kaltę. Departamentas nesurinko duomenų, ar bare buvo įrengti informaciniai pranešimai apie gėrimų vartojimą tik vietoje, todėl visi neaiškumai traktuotini Bendrovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-12-03 nutarimo Nr. ATK2-214/12 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kuriuo Bendrovei už pažeidimo, nustatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p.,padarymą buvo paskirta 1250 Lt dydžio piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Departamento Kontrolės skyriaus vyr. specialistės 2012-11-15 atliko neplaninį UAB „Nibrė“ priklausančio baro, esančio adresu: M. Riomerio g. 1A, Kaunas, patikrinimą ir surašė 2012-11-15 patikrinimo protokolą Nr. ATK2-274, kuriame nurodė, kad 2012-11-15 apie 22 val. 15 min. UAB „Nibrė“ priklausančiame bare, M. Riomerio g. 1A, Kaunas, barmenė R. K. pil. R. R. pardavė du butelius alaus „Kalnapilio Lite“, alk. tūris – 5 procentai, už 6,00 Lt. R. R. minėtus alaus butelius iš baro išsinešė. Bare pastatyti 4 staliukai, 8 kėdės, įrengtas ilgas prekystalis baro klientams, yra mikrobangų krosnelė, arbatinukas, šildomas maistas, pilstomas alus iš statinių. Tokiais veiksmais buvo pažeistas AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. (b. l. 43).

Remdamasis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nuotraukomis, R. R., R. K. ir UAB „Nibrė“ paaiškinimais, Departamentas ginčijamu 2012-12-03 nutarimu Nr. ATK2-214/12 pripažino Bendrovę kalta pažeidus AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. ir skyrė jai 1250 Lt baudą (b. l. 62–65).

Teismui pateiktame skunde pareiškėja prašo Departamento 2012-12-03 nutarimą panaikinti (b. l. 1–19).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pagal AKĮ 34 str. 3 d., už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Nustatyta, kad ekonominė sankcija pareiškėjai pritaikyta už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinto draudimo nesilaikymą.

Iki 2012-09-01 AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtintas draudimas buvo nustatytas AKĮ 18 str. 3 d. 12 p., todėl nagrinėjamai byla yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 pateiktas AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. nuostatų turinio aiškinimas (a. b. Nr. A858-351/2013). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. (šiuo atveju ir AKĮ 18 str. 3 d. 13 p.) nustatyta išimtimi galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai turi būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. nenustatyti, todėl ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdys šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecijos teisė negali būti neribota ir ūkio subjektas, atsižvelgdamas į AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. įtvirtintą draudimą bei jo tikslus, turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar ūkio subjekto veiksmai nulėmė AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. įtvirtino draudimo pažeidimą, ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti AKĮ įtvirtintą išimtį. Nulla poena sine culpa principas reiškia, kad nepakanka vien tik nustatyti objektyvaus faktoriaus, t. y. kad AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. nurodytu laiku buvo parduotas alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas iš baro išsinešė, nes turi būti įvertinta objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma. Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes įstatyme negali būti apibrėžtos visos situacijos, kylančios prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl minėtoji, ūkio subjektui priskirtina, subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo kriterijais. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti. Turi būti atsakyta į klausimą, ar pareiškėjo taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog baro-kavinės klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, bet priešingai – įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad būtų užtikrintas AKĮ įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymąsis. Pažymėtina, kad iš ūkio subjekto negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma, o ūkio subjekto darbuotojas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą aiškinimą, teismas vertindamas ginčijamo Departamento nutarimo teisėtumą turi nustatyti, ar pareiškėja, siekdama užtikrinti AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinto draudimo laikymąsi, ėmėsi protingų ir proporcingų priemonių, kad būtų pasiektas įstatyme nustatytas tikslas.

Byloje ginčo dėl patikrinimo metu užfiksuotų faktinių aplinkybių, t. y. kad Bendrovei priklausančiame bare, esančiame adresu: M. Riomerio g. 1A, Kaunas, 2012-11-15 apie 22.15 val. pil. R. R. buvo parduoti du buteliai alaus „Kalnapilio Lite“ ir šis asmuo iš baro juos išsinešė, nėra. Šias aplinkybes patvirtina pati pareiškėja, Departamento Kontrolės skyriaus pareigūnių surašytas 2012-11-15 patikrinimo aktas (b. l. 43–45), patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 49), kasos kvitas (b. l. 46), R. R. paaiškinimas (b. l. 47–48), R. K. paaiškinimas (b. l. 57). Jai pritaikytą ekonominę sankciją pareiškėja ginčija remdamasi tuo, kad ji, kaip ūkio veiklos subjektas, ėmėsi būtinų ir proporcingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyto draudimo laikymasis, t. y. alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, lankytojai žodžiu ir raštu informuoti apie tai, kad įsigytų gėrimų iš baro patalpų išsinešti negalima.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad Bendrovei priklausančio baro, esančio adresu: M. Riomerio g. 1A, Kaunas, darbuotoja AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytu draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais metu, du alaus butelius į barą atėjusiam R. R. pardavė atidarytoje pakuotėje (be kamštelių) (b. l. 43–45, 48–48, 49). Taip pat nustatyta, kad minėtame bare buvo sudarytos sąlygos įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. baro patalpoje buvo pastatyti keturi staliukai, aštuonios kėdės, įrengtas prekystalis, sudaryta galimybė įsigyti šildomo maisto ir pilstomo alaus (b. l. 43–45). Kita vertus, šios aplinkybės nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrovė ėmėsi visų būtinų ir proporcingų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog R. R. įsigytus alkoholio gėrimus vartotų vietoje. Nutarimo neteisėtumą pareiškėja grindžia tuo, kad bare gerai matomose vietose buvo įrengti informaciniai pranešimai apie AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą draudimą. Kaip savo 2012-11-19 paaiškinime nurodė baro darbuotoja R. K., ji pil. R. R. žodžiu įspėjo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus privalės vartoti vietoje, informavo, kad gali gauti vienkartinę tarą alui įsipilti, taip pat parodė jam bare kabančius informacinius pranešimus (b. l. 57). Pažymėtina, kad, nagrinėdamas AKĮ pažeidimo bylą, Departamentas šiuos baro darbuotojos pranešimus vertino kritiškai ir juos atmetė. Teismas iš esmės sutinka su Departamento išdėstytais argumentais dėl R. K. paaiškinimų nepatikimumo ir šias išvadas visų pirma grindžia tuo, kad paaiškinimas buvo pateiktas ne patikrinimo atlikimo metu, o praėjus keturioms dienoms po nustatyto pažeidimo. Patikrinimo metu R. K. paaiškinimą Departamento pareigūnėms rašyti atsisakė (b. l. 43–45). Teismas taip pat pažymi, kad baro darbuotojos R. K. 2012-11-19 paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, neatitinka pil. R. R. pažeidimo nustatymo metu duotiems paaiškinimams. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriui 2012-11-15 pateiktame paaiškinime R. R. aplinkybių, kad, parduodama jam du alaus butelius „Kalnapilis Lite“, baro darbuotoja būtų jį žodžiu įspėjusi, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje, ir parodžiusi iškabintą informacinį pranešimą, nenurodė (b. l. 47–48). Pagrindą kritiškai vertinti R. K. paaiškinime nurodytas aplinkybes sudaro ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-7192-246/2012, kurioje R. K. dėl nagrinėjamo įvyko pripažinta pažeidusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., buvo pateikti iš esmės kitokie paaiškinimai dėl 2011-11-15 vykusios situacijos. R. K. 2012-11-19 paaiškinime nurodyta, kad jai nėra žinomos aplinkybės, kodėl pirkėjas sakė alų gersiantis vietoje, tačiau vėliau iš baro išsinešė. Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nutarime nustatyta, kad R. K. paaiškino, jog nors ji informavo apie tai, kad alus turi būti vartojamas vietoje, jo įsigijęs vyriškis pasiėmė butelius ir išėjo į lauką, o jai paaiškino, kad eina parūkyti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nustatytas R. K. paaiškinimų nenuoseklumas, jų prieštaravimas R. R. paaiškinimams, taip pat tai, kad patikrinimo metu baro darbuotoja paaiškinimus atsisakė pateikti, sudaro pagrindą Bendrovės argumentus, kad R. R. buvo žodžiu įspėtas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, atmesti kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. bare buvo vienas, tačiau jam buvo parduoti du alaus buteliai. Šios aplinkybės Bendrovės darbuotojai turėjo kelti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, ir ji, kaip ūkio subjekto vardu veikiantis asmuo, turėjo įvertinti, kad gali būti pažeisti imperatyvūs AKĮ reikalavimai.

Bendrovė taip pat teigia, kad baro patalpose gerai matomose vietose buvo įrengti informaciniai pranešimai apie AKĮ 18 str. 3 s. 13 p. nuostatas. Pažymėtina, kad jokių šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokios aplinkybės nėra fiksuotos nei 2012-11-15 patikrinimo protokole, nei jo metu padarytose fotonuotraukose. Savo argumentams pagrįsti pareiškėja pateikė informacinio pranešimo, kuriame cituojamos AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. nuostatos, kopiją (b. l. 58). Teismas pažymi, kad tai nepatvirtina fakto, kad ginčui aktualiu metu, t. y. 2012-11-15, baro patalpose buvo iškabintas toks informacinis pranešimas. Ir nors pareiškėjos atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Departamentas pažeidimo tyrimą atliko nenuodugniai, nes neužfiksavo bare buvusių informacinių pranešimų, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas. Tiek teikdama 2012-11-20 paaiškinimus Departamentui, tiek ir skundą teismui, pareiškėja turėjo galimybę pateikti objektyvius įrodymus, t. y. fotonuotraukas, kuriuos vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų būti nustatyta, ar bare iš tiesų buvo įrengti nurodyti informaciniai pranešimai. Tokie įrodymai nei Departamentui, nei teismui nebuvo pateikti. Bendrovės pateikta informacinio pranešimo kopija savaime nepatvirtina, kad jis faktiškai buvo iškabintas baro patalpose. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos argumentus, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyto draudimo laikymąsi ji įgyvendino baro patalpose iškabindama informacinius pranešimus, taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėja teigia, kad yra pagrindas naikinti Departamento nutarimą, nes skiriant Bendrovei ekonominę sankciją nebuvo nustatyta jos kaltė. Teismas pažymi, kad priimdamas ginčijamą nutarimą Departamentas vertino tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir konstatavo, kad ji nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas AKĮ nustatyto draudimo įgyvendinimas. Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad Departamentas ištyrė Bendrovės ir R. K. pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl nesiremia paaiškinimuose nurodytais argumentais ir juos atmeta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Bendrovės kaltė dėl jai inkriminuoto AKĮ pažeidimo yra nustatyta tinkamai, ginčijamas nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus motyvuotumo ir pagrįstumo įrodymus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjos pateikti duomenys tvirtina, kad su nuo 2012-01-01 įsigaliojusiomis AKĮ pataisomis R. K. supažindinta pasirašytinai (b. l. 59). Atsižvelgdama į tai pareiškėja teigia, kad ji užtikrino AKĮ nuostatų laikymąsi ir jos darbuotojų veiksmai turi būti pripažinti veikimu ultra vires, o tai paneigia pareiškėjos atsakomybę. Teismas pažymi, kad darbuotojų supažindinimas su AKĮ nuostatomis nepanaikina Bendrovės atsakomybės už tinkamą AKĮ reikalavimų įgyvendinimą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad sankcija Bendrovei parinkta: 1) vadovaujantis AKĮ 34 str. 3 d. nuostata, kad už 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda; 2) atsižvelgus į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių; 3) įvertinus, kad įmonę neigiamai charakterizuoja tai, jog jai už AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimus jau buvo taikytos ekonominės sankcijos - 2012-04-06 nutarimu Nr. ATK2-71/12, 2012-07-19 nutarimu Nr. ATK2-149, 2012-10-24 nutarimu Nr. ATK2-189/12; 4) atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamu nutarimu paskirta ekonominė sankcija nebuvo tinkamai individualizuota, t. y. nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėja padėjo tyrimui, taip pat nepagrįstai pripažinta, kad Bendrovė padarė pakartotinius AKĮ reikalavimų pažeidimus, nes jai paskirtos ekonominės sankcijos nėra įsigaliojusios.

AKĮ 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.

Ginčijamu nutarimu Bendrovei už AKĮ pažeidimus paskirta 1250 Lt bauda, t. y. paskirtas AKĮ 34 str. 3 d. nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tai, kad Bendrovė teikė paaiškinimus dėl nustatyto pažeidimo, negali būti vertinama kaip pagalba atliekant tyrimą, t. y. jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pateiktuose paaiškinimuose iš esmės atskleidžiama tik pareiškėjos gynybinė pozicija dėl jai inkriminuoto pažeidimo, tačiau nėra pateikiama jokių sklandžiai tyrimo eigai ir atliekamiems veiksmams įtakos darančių duomenų. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog įmonė jau yra bausta už AKĮ nuostatų pažeidimus, nebuvo vertinama kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taikoma sankcija nebuvo skirta vadovaujantis AKĮ 34 str. 3 d. nuostatomis, nustatančiomis, kad už AKĮ 18 str. 3 d. reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, įmonės baudžiamos nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda. Paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, individualizuota tinkamai, todėl pagrindo naikinti Departamento nutarimą nėra.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2012-12-03 nutarimas Nr. ATK2-214/12 taikyti UAB „Nibrė“ ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Nibrė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.