Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. atstovo advokato S. D. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015 ieškovas K. R. siekia įteisinti atliktus statybos padarinius – pastato rekonstrukcijos sprendinius (tame tarpe ir civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 nagrinėjamus sprendinius) ir nustatyti naudojimosi pastatu tvarką. Civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 nagrinėjami statybos padariniai (rekonstrukcijos sprendiniai) yra tiesiogiai susiję ne su naudojimosi tvarkos nustatymu, bet su statybos padarinių įteisinimu, t. y. su sprendžiamu klausimu, ar pastato rekonstrukcijos metu atsiradę statybos padariniai gali būti įteisinti be bendraturčio sutikimo. Teismų praktikoje formuojama vienareikšmė pozicija, kad statybos procese atsiradusių savavalinių padarinių likvidavimas, įpareigojant asmenis tokius padarinius likviduoti nugriaunant statinius, jų dalis ar kitokio pobūdžio pakeitimus, yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri gali būti taikoma tik jeigu teismas nustato, kad tokie padariniai negali būti likviduoti juos įteisinant ir esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Todėl prioritetiškai turi būti išnagrinėta byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavalinės statybos įteisinimo, bet ne dėl savavalinės statybos pertvarkymo. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015 be kita ko ir bus sprendžiamas klausimas, ar pastato rekonstrukcijos sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Abi minėtas bylas nagrinėjant priešingu eiliškumu ir patenkinus reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, o vėliau atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-307-743/2015 nagrinėjimą norinčio įteisinti pastato rekonstrukciją ir nustatyti naudojimosi tvarką bendraturčio teisė reikalauti, kad naudojimosi tvarka ginčo pastato patalpomis būtų nustatyta, leidžiant jo lėšomis įrengti pertvaras, dėl kurių nugriovimo buvo išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, išlieka. Taigi remiantis proceso ekonomiškumo principu būtų tikslinga ir protinga pirma išspręsti ginčą dėl šalių įvykdytos pastato rekonstrukcijos įteisinimo ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir tik po to spręsti klausimą dėl konkrečių A. B. netenkinančių pastate įvykdytos statybos padarinių pašalinimo.Skundžiama nutartimi teismas nutarė skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tokia teismo pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi perėjimas į teismo posėdį yra nesuderinamas su bylos sustabdymo tikslu. Teismas laikėsi pozicijos, kad kita nagrinėjama byla gali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Tokiu būdu išnagrinėjus kitą civilinę bylą atsiranda papildomos faktinės aplinkybės, kurios taip pat savarankiškai sąlygoja būtinybę atlikti parengiamuosius veiksmus. Be to, remiantis CPK 232 str. 1 d. 4 p., nutartyje, kuria skiriama byla nagrinėti teismo posėdyje be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų turi būti nurodoma teismo posėdžio laikas ir vieta. Skundžiamoje nutartyje skiriant civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje teismo posėdžio laikas ir vieta nebuvo nurodyti.Išsprendus klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo gali būti tikslinga minėtas bylas sujungti į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu atveju bylų sustabdymo prioriteto problema taptų nebeaktuali.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-307-743/2015 dėl savavališkos statybos padarinių be bendraturčio sutikimo įteisinimo ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo teisę įteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčio (atsakovo A. B.) sutikimo ir nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (patalpomis) tvarką pagal UAB ,,Kadastras“ 2015 m. kovo 17 d. atliktus kadastrinių matavimų duomenis, t. y. ieškovas atskirai nuo atsakovo naudosis pastato dalimi pažymėta 1, patalpomis, pažymėtomis 1-1/13,74 kv. m, 1-2/3,32 kv. m, 1-3/5,52 kv. m, 1-4/10,46 kv. m, 1-5/0,73 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta 1-6/25,20 kv. m, terasos dalimi A/42,73 kv. m; atsakovas atskirai nuo ieškovo naudosis pastato dalimi, pažymėta 2, pirmuoju aukštu, šioje pastato dalyje esančia pastogės dalimi, terasos dalimi B/29,90 kv. m. Tuo tarpu atsakovas šioje civilinėje byloje A. B. pirmosios instancijos teismui pateikė kitą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą K. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastate savavališkai (be ieškovo sutikimo) įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o atsakovui K. R. per teismo nustatytą terminą 1 punkte nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovui A. B. juos atlikti pačiam atsakovo K. R. lėšomis.

Atsakovas A. B. ir jo atstovė pareiškė prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-307-743/2015, kol bus išnagrinėtas jo pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 dėl jo teisių pažeidimo, t. y. dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo. Nurodė, kad pirmiausiai turi būti atstatytas tas daiktas, kuris buvo sukurtas bendraturčių bendru sutarimu tokių savybių, tokios apimties ir tokios būklės, kokios buvo, ir tada būtų galima spręsti klausimą dėl statinio įteisinimo. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-307-743/2015 kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-451-780/2015, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 priimtas sprendimas turės įtakos civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015 K. R. keliamiems reikalavimams. Taigi nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

CPK 163 straipsnio 3 punktas numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007). Ar toks ryšys galimas yra nustatoma atsižvelgiant į nagrinėjamų bylų faktines aplinkybes, bylose reiškiamus reikalavimus ir galimas pareikštų reikalavimų patenkinimo pasekmes.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir naujai iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 nagrinėjami reikalavimai susiję su savavališkos statybos padariniais. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas K. R. siekia įteisinti atliktus savavališkos statybos padarinius – pastato rekonstrukcijos sprendinius ir nustatyti naudojimosi pastatu tvarką. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 nagrinėjamas ginčas taip pat yra susijęs su minėtais savavališkos statybos padariniais, tik šiuo atveju siekiama priešingo rezultato – šių padarinių pašalinimo, t. y. ieškovai skirtingose civilinėse bylose skirtingais būdais siekia apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, kurie yra susiję su tuo pačiu ginčo objektu. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015 ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo taip pat yra susijęs su savavališkos statybos padariniais (pastato rekonstrukcijos sprendiniais), kadangi būtent atliktos pastato rekonstrukcijos ir jų pagrindu UAB ,,Kadastras“ atlikti kadastriniai matavimai yra abiejų civilinių bylų ginčo objektas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog tiek civilinėje byloje dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi patalpomis nustatymo (c. b. Nr. e2-307-743/2015), tiek civilinėje byloje dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo (c. b. Nr. e2-451-780/2015) reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susiję, grindžiami tomis pačiomis su savavališkos statybos padariniais susijusiomis aplinkybėmis, t. y. įrodinėjimo objektu yra tos pačios faktinės aplinkybės bei teisiniai santykiai, nors bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingi, dalyvauja tie patys asmenys, vienos iš šalių reikalavimų patenkinimas eliminuotų kitos šalies teisę į savo reikalavimų patenkinimą kitoje civilinėje byloje (t. y. patenkinus reikalavimą dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo, negalėtų būti patenkintas reikalavimas dėl atitinkamų statybos padarinių pašalinimo, ir atvirkščiai, patenkinus reikalavimą dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo, taptų nebegalimu reikalavimo dėl statybos padarinių įteisinimo patenkinimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiek civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, tiek civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015, be kita ko, būtų sprendžiamas klausimas, ar pastato rekonstrukcijos sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog abiejose civilinėse bylose yra pareikšti priešiniai reikalavimai, o vieno iš reikalavimų patenkinimas lemia kito reikalavimo patenkinimo galimybės eliminavimą, todėl tiek civilinė byla Nr. e2-307-743/2015, tiek civilinė byla Nr. e2-451-780/2015 yra tarpusavyje susijusios ir neturi prioriteto (pirmenybės) viena kitos atžvilgiu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2010-08-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010). Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios. Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius bei teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Bylos nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauja siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Nepamatuotas bylos sustabdymas gali pažeisti šalių ir kitų proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, lemti nepagrįstą proceso vilkinimą. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl įstatymas šio procesinio instituto taikymui nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Pažymėtina, kad visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nagrinėjamoje byloje nustatyti pats, kai tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinio ar kito teisinio ryšio nėra, teismas aptariamu pagrindu neturi teisės sustabdyti bylą ir savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Šitai ne tik neatitiktų bylos sustabdymo nagrinėjamu pagrindu paskirties, bet ir sudarytų sąlygas vilkinti bylos išnagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog statybos procese atsiradusių savavalinių padarinių likvidavimas, įpareigojant asmenis tokius padarinius likviduoti nugriaunant statinius, jų dalis ar kitokio pobūdžio pakeitimus, yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri gali būti taikoma tik jeigu teismas nustato, kad tokie padariniai negali būti likviduoti juos įteisinant ir esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.). Tačiau nesutiktina su tuo, jog šiuo atveju prioritetiškai turi būti išnagrinėta byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavalinės statybos įteisinimo, bet ne dėl savavalinės statybos pertvarkymo, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, nei civilinė byla Nr. e2-307-743/2015, nei civilinė byla Nr. e2-451-780/2015 neturi prioriteto (pirmenybės) viena kitos atžvilgiu, bylose reiškiami reikalavimai ir galimos pareikštų reikalavimų patenkinimo pasekmės yra tarpusavyje susijusios.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodomus faktus, turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog civilinė byla Nr. e2-451-780/2015 yra išnagrinėta. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį tenkino visiškai. Nors priimtas sprendimas minėtoje civilinėje byloje dar nėra įsiteisėjęs, bet, įvertinus tai, jog abi civilinės bylos yra skirtingose nagrinėjimo stadijose, t. y. civilinė byla Nr. e2-307-743/2015 dar nepradėta nagrinėti iš esmės, o civilinė byla Nr. e2-451-780/2015 jau yra išnagrinėta, šių civilinių bylų sujungimas šiame etape yra negalimas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą byla CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusią procesinę aplinkybę, t. y. į tai, jog civilinė byla Nr. e2-451-780/2015 jau yra išnagrinėta ir nėra galimybės nagrinėjamą civilinę bylą sujungti su jau išnagrinėta civiline byla, sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria patenkintas atsakovo A. B. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir civilinė byla Nr. e2-307-743/2015 sustabdyta kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-451-780/2015, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.