Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams. 2023 m. sausio 18 d. nutartimi 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 36 parų, jo vykdymą atidedant 3 mėnesiams, bausmę atlikęs;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2, 4 dalis, 187 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies pagrindu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartimi paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymųsi;

4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba mokytis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2024 m. sausio 25 d., apie 9.40 val., viešoje vietoje – degalinės , (duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus M. M. į veidą ir tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaip kaltinamasis, S. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo kažkoks nesutarimas iš anksčiau. Kurį laiką su M. M. kažkiek bendravo, paskui susipyko, susipyko ir pasipylė grasinimai iš M. pusės, kad jį sudaužys. Iš pradžių pasijuokė ir jam atsakė tuo pačiu. Paskui M. parašė, kad padegs namus ir pan., nes dėl kažko buvo susipykę. Tęsėsi kivirčas žinutėmis, žodiniais nesutarimais. Vieną dieną su broliu L. P. važiavo jo automobiliu, kai M. M. automobiliu iš priekio staigiai pasuko į priešingą eismo juostą, norėdamas juos išgąsdinti, dėl ko teko pasitraukti į pakelę. Per veidrodėlį pamatė, kad M. nusuko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, todėl liepė broliui taip pat sukti į degalinę. Priėjęs prie M. pasakė, jog dabar gali daužyti už viską ir trenkė jam vieną kartą dešinės rankos delnu, paskui dar du kartus per veidą. Labiausiai ant jo supyko dėl to, kad grasino sudeginsiąs namus. Degalinėje žmonių nebuvo, mašinoje greičiausiai buvo jo šeimos nariai. Iš mašinos išlipo jo mama, kažką pradėjo rėkti. Nepamena, kad būtų jai rodęs ką nors ar grasinęs. Degalinė vieša vieta, jo veiksmai galėjo sutrikdyti viešąją tvarką, sukelti neigiamas emocijas nukentėjusiesiems. Dėl grasinimų jam pačiam į policiją nesikreipė. Grasinimai vis tęsėsi, dar tas pagąsdinimas su automobiliu, todėl nebe apsikentė. Grasinančių žinučių nėra išsaugojęs, susirašinėjo per Snapchat, jos iš ten dingsta. Nuoširdžiai dėl visko gailisi, buvo susinervinęs. Ieškosi darbo, gyvena vienas, užsiima atsitiktiniais darbais, nes kaime pasirinkimo nėra.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkios nusikalstamos veikos padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. P. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų M. M., L. M., E. M. ir A. S. bei liudytojo L. P. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą rytą kartu su juo į degalinę vyko jo mama L. M., močiutė A. S. bei nepilnametė sesuo E. M.. Pilant kurą į kuro baką, į degalinės teritoriją atvažiavo pilkos spalvos automobilis „BMW“, iš kurio išlipo S. P. bei jo brolis L.. Nieko nesakęs, S. priėjo ir 3-4 kartus sudavė kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Jo mama išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet S. ir L. P. įsėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo iš degalinės teritorijos (1 t. b. l. 12-13).

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad tą rytą ji, jos mama A. S. bei nepilnametė dukra E. M. jos sūnaus M. M. vairuojamu automobiliu susiruošė važiuoti į Telšius pas gydytojus. Išvažiavus iš namų, sūnus pasakė, kad reikia užsukti į (duomenys neskelbtini) miestelį įsipilti kuro. Nuvykus į degalinę ir pilant kurą, į degalinės teritoriją atvažiavo pilkos spalvos „BMW“ automobilis, kuris sustojo šalia jų automobilio. Iš jo išlipo du asmenys, kurių vienas priėjo prie jos sūnaus ir kaire ranka prispaudė sūnaus galvą prie automobilio stogo, o dešine ne mažiau kaip tris kartus sudavė sūnui į veidą. Tuomet ji išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kviečia policiją. Jos sūnų sumušęs asmuo atsakė, kad gali kviesti, ir nueidamas parodė jai vidurinį pirštą bei pasakė, kad vakare atvažiuos į jos namus ir joms bus viskas. Vėliau sūnus pasakė, kad jį mušęs asmuo yra S. P.. Smūgių sudavimo sūnui metu ji išsigando, iš baimės buvo sunku net išlipti iš automobilio. Šie veiksmai prieš jos sūnų jai sukėlė neigiamas emocijas ir išgąstį. Po šio įvykio ji pradėjo jausti baimę dėl šio asmens veiksmų, dėl savo ir savo šeimos saugumo (1 t., b. l. 72-75, 78-80).

Nepilnametė nukentėjusioji E. M. parodė, kad tą rytą su mama, močiute ir broliu M., jo vairuojamu automobiliu susiruošė vykti į Telšius. Brolis nuvažiavo įsipilti degalų į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę. Brolis jai davė pinigų ir pasakė nueiti sumokėti už kurą, o pats nuėjo įpilti kuro į automobilį. Būdama degalinės viduje pro langą ji pamatė, kad į degalinę atvažiavo pilkos spalvos „BMW“ automobilis, kuris sustojo netoli jos brolio automobilio. Matė, kad „BMW“ automobilio išlipo S. P., nuėjo prie jos brolio ir vieną kartą sudavė M. į galvą, į smilkinį, buvo užsimojęs suduoti dar smūgį, tačiau nepataikė. Tai pamačiusi, ji iš karto išėjo iš degalinės. Tuo metu S. P. ėjo link savo automobilio ir sakė M., kad susitiks vakare ir jį užmuš. Iš automobilio išlipo jos mama, kuri pasakė, kad skambina į policiją. S. P. parodė vidurinį pirštą bei pradėjo vaipytis, po to sėdo į savo automobilį ir kartu su broliu L. P. išvažiavo. Dėl šio įvykio ne tik ji patyrė neigiamas emocijas ir išgąstį, bet ir jos mama su močiute. Kai S. P. sudavė smūgius broliui, ji išsigando, buvo šokiruota, pajuto neigiamas emocijas. Jai buvo nemalonu matyti, kaip muša jos brolį, be to, jautė didelę baimę, kurią jaučia iki dabar, kad jai iš keršto kažko nepadarytų (1 t., b. l. 56-59).

Nukentėjusioji A. S. davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad į automobilį grįžęs M. pasakė, kad nepažįstamieji jį sumušė. Ant M. veido matėsi patinimas, jis skundėsi, kad sumuštą vietą skauda. Ji labai pasipiktino jos anūką M. M. sumušusio asmens neteisėtu elgesiu, to asmens neteisėti veiksmai sukėlė jai neigiamas emocijas, ji labai išsigando bei blogai jautėsi. Iki šiol labai pergyvena, važiuojant kartu su anūku, bijo kur nors sustoti (1 t., b. l. 93-96; 102-104).

Liudytojas L. P. parodė, kad nežino, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp S. ir M.. Važiuodami jo vairuojamu automobiliu, jie prasilenkė su M. vairuojamu automobiliu, kuris įsuko į jų važiuojamąją juostą, norėdamas pagąsdinti. Tuomet jis su S. apsisuko ir nuvažiavo iki degalinės. Daugiau parodymų neduos, nes visas įvykis yra nufilmuotas (1 t., b. l. 113-115).

2024 m. sausio 30 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams pateikė CD kompaktinį diską su 2024 m. sausio 25 d. vaizdo įrašu (1 t. b., l. 117).

2024 m. sausio 30 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate, naudojant personalinį kompiuterį, inv. Nr. 20200017051, apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ policijai pateiktas CD kompaktinis diskas su degalinės „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo kamerų 2024 m. sausio 25 d. padarytais vaizdo įrašais. Pateiktame CD kompaktiniame diske keturi įvairios trukmės bei apimties MP4 formato vaizdo failai, kuriuose stebimi įvykiai degalinėje, užfiksuota kaltinamojo nusikalstama veika (1 t., b. l. 118-121).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, surinktų ir teisiamojo posėdžio metu įvertintų įrodymų visumą, pripažįsta, jog kaltinamojo įrodyta, kad kaltinamasis S. P. 2024 m. sausio 25 d., apie 9.40 val., viešoje vietoje – degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios adresu(duomenys neskelbtini), teritorijoje, įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus M. M. į veidą ir tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos nusikalstamą pobūdį patvirtina paties kaltinamojo, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, surinkti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matydamas, kad kartu su nukentėjusiuoju yra jo šeimos narai, viešoje vietoje atliko nusikalstamus veiksmus, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kaltinamasis šių padarinių norėjo ir juos numatė, taigi, veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos veikos. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam S. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, tačiau yra linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl ko jo atžvilgiu yra priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis. Vertindamas nustatytas aplinkybes, tai, kad veika padaryta neteistu laikomo asmens, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant kiek mažesnės, nei vidutinės trukmės, arešto bausmę (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 49 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad parinkus nuteistajam bausmės rūšį – areštą – bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Teismas, vertindamas tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 2, 4 dalių, 5 dalies 6, 7 punktais, 7 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant: bausmės atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba mokytis.

V. Kiti klausimai

2024 m. kovo 1 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23-26), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Nepilnamečio liudytojo apklausoje dalyvavusio psichologo paslaugos Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui kainavo 43,53 Eur (1 t., b. l. 122-124). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo S. P. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 43,53 Eur (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD kompaktiniu disku, kuriame įrašytas 2024 m. sausio 25 d. Įvykio vietos vaizdo įrašas, 1 vnt., prisegtas prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti areštu 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalių, 5 dalies 6, 7 punktų, 7 dalies pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant: bausmės atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) arba mokytis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam S. P. paskirtą kardomąją priemonė rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Nepilnamečio liudytojo apklausoje dalyvavusio psichologo pagalbos išlaidas – 43,53 Eur – pripažinti proceso išlaidomis, ir iš kaltinamojo S. P. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 43,53 Eur.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD kompaktiniu disku, kuriame įrašytas 2024 m. sausio 25 d. Įvykio vietos vaizdo įrašas, 1 vnt., prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.