Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-883-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-794-452/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Pradinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja) 2016 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į 9289,82 Eur ūkininko V. Ž. skolą naujajai kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (134, 135, 136 – 137 b. l.), todėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakeista naująją ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ (139 – 140 b. l.).Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui V. Ž. nėra tinkamai perdavusi Sutartimi nustatytų darbų, dėl ko yra pagrindas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą už 2012 m. rugpjūčio mėnesį pripažinti negaliojančiu bei netenkinti ieškovės ieškinio dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, detaliai ir išsamiai nustatė ir išdėstė bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusią faktinę padėtį bei tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į virš išdėstytas CPK 320 str. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nekartoja skundžiamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriomis sutinka ir kurioms pritaria. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui atlikti darbai nebuvo perduoti teisės aktų nustatyta tvarka, o liudytojo K. M. parodymai buvo įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti veiksmai po darbų atlikimo atitiko CK 6.694 str. 4 d. bei tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. Ž. 2012 m. liepos 10 d. sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 3.3 p. nuostatas, įtvirtinusias atliktų darbų perdavimo tvarką. Šiuo atveju byloje išties nėra objektyvių įrodymų, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“, perduodama darbus atsakovui, būtų jį informavusi apie darbų atlikimą, fiksavusi atliktų darbų aktų perdavimą bei atsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktus. Aplinkybės, kad objektyviai užfiksuotų įrodymų apie minėtas aplinkybes nėra, neginčija ir pati ieškovė. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo įrodymų, iš kurių galėjo spręsti, jog pagal Sutartį atlikti darbai buvo perduoti (buvo bandyta juos perduoti) atsakovui V. Ž.. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė tvirtina, kad aplinkybę, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai buvo perduoti atsakovui, įrodo liudytojo K. M. parodymai apie tai, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas ne kartą buvo bandomas perduoti atsakovui, tačiau šis vis atsisakydavo jį priimti ir pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad atlikti darbai atsakovui buvo perduoti teisės aktų ir Sutarties nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien liudytojo K. M. parodymai, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu įrodymu apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų darbų priėmimą – perdavimą ir (ar) jų tinkamos kokybės patvirtinimą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai pasirašytame darbų perdavimo – priėmimo akte nėra jokių žymų apie tai, jog V. Ž. būtų atsisakęs priimti ir pasirašyti šį aktą. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad minėtą aktą kokiu nors būdu būtų buvę bandyta įteikti atsakovui, nors, kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, tarp jų susirašinėjimas ir bendravimas šia forma vyko. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojas K. M. į savo sąskaitą iš atsakovo yra gavęs 3000 USD mokėjimą, kurio paskirtis nėra aiškiai atskleista, ir jis yra artimai susijęs giminystės ryšiais su buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadove (direktore) M. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutarties bei teisės aktų reikalavimus yra tinkamai perdavusi atsakovui darbus, už kuriuos reikalauja sumokėjimo.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisės aktai nenumato, jog rašytinės žymos apie atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą reikalavimo nesilaikymas aktą daro negaliojančiu, todėl vien šio įrašo nebuvimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog aktas nėra pasirašytas vienašališkai, o akte nurodyti darbai nėra perduoti. Tačiau, kaip jau minėta, CK 6.694 str. 4 d. imperatyviai ir tiesiogiai įtvirtina, kad, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Šiuo atveju atsakovas nuosekliai neigia, kad gavo darbų perdavimo-priėmimą aktą ir jį atsisakė pasirašyti, o ieškovė, tvirtindama, jog atsisakymas pasirašyti iš atsakovo pusės buvo, šiai aplinkybei patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis atsakovės argumentas įrodytas (CPK 178 str.). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas CK 6.694 str. 4 d. įtvirtino galimybę teismui pripažinti vienos šalies pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, jeigu pripažįstama, kad kita šalis aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir duomenys apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumus, net ir esant žymai apie atsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, sudarytų sąlygas ir pagrindą pripažinti, kad atsakovas minėtą aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį atlikti darbai turėjo trūkumų. Byloje esanti įrodymų visuma: 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovo elektroniniu paštu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstas atliktų darbų defektų sąrašas (civilinės bylos Nr. A2-10768-452/2015 139 – 144 b. l.), 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuojamos įrangos defektų aktas (civilinės bylos Nr. A2-10768-452/2015 145 b. l.), 2012 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas (civilinės bylos Nr. A2-10768-452/2015 146 b. l.), nuotraukos, liudytojo G. A. parodymai, - sudaro pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį su atsakovu atlikti darbai buvo su trūkumais, kurių dalis buvo akivaizdžiai matomi (civilinės bylos Nr. A2-10768-452/2015 21 – 36 b. l.). Nors pagal bylos duomenis atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti ir užfiksuoti nesant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia minėtų patikimų duomenų, patvirtinančių atliktų darbų trūkumus, įrodomosios reikšmės. Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad bendrovė darbus atliko tinkamai ir kokybiškai ir kad įmonės darbuotojams paliekant objektą jokių iki tol atliktų darbų trūkumų nebuvo. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakovo 2012 m. rugsėjo 7 d. siųstą laišką, kuriame buvo nurodyti atliktų darbų trūkumai ir defektai bei aplinkybė ir kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė atsakovui pretenzijų dėl neapmokėjimo už atliktus darbus ar kitokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo nereiškė. Byloje nėra įrodymų apie tai, kokių veiksmų ieškovė ėmėsi trūkumams ištaisyti, jei juos pripažino, arba kokių veiksmų ėmėsi jų buvimui paneigti, jei tų trūkumų nepripažino. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tam tikri atliktų darbų trūkumai galėjo atsirasti dėl to, kad atsakovas neperdavė tinkamos techninės dokumentacijos ir ji buvo ne lietuvių kalba, o tai patvirtina, jog pati apeliantė iš esmės pripažįsta, jog atlikti darbai galėjo turėti trūkumų. Apeliacinio skundo argumentai, jog atliktų darbų trūkumų riziką prisiėmė pats atsakovas, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė suprantama kalba išverstos technologinės dokumentacijos, yra atmetami kaip nepagrįsti. Šalių sudarytoje Sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas, rangovui pareikalavus, įsipareigojo pateikti turimą informaciją (technologinius brėžinius), reikalingą rangovui darbuotojų supažindinimui su esančiais ir galimais pavojaus, rizikos veiksniais darbų atlikimo vietoje (Sutarties 4.1.2. punktas). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. A. parodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė technologinius sprendimus ir įvedė į įrangos montavimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki darbų pradžios iš atsakovo nebūtų gavusi techninės dokumentacijos ar kad vykdydama Sutartį būtų kreipusis į atsakovą ir reiškusi pretenzijas dėl to, kad negali tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nesuprantama kalba pateiktos techninės dokumentacijos, o atsakovas būtų atsisakęs bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodomas argumentas, jog liudytojo G. A., kuris nėra sertifikuotas įrangos montavimo specialistas, parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumus, nepaneigia byloje esančių duomenų visumos, kuri patvirtina, kad atlikti darbai išties buvo su trūkumais. Liudytojas G. A. buvo įmonės, kuri yra atsakovo užsakytų konstrukcijų gamintojo atstovė Lietuvoje, darbuotojas. Įrenginio montavimo pas atsakovą metu daugiau šių konstrukcijų gamintojo atstovų Lietuvoje nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio 13 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuoti ir detalizuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumai. Taigi, apie tai, ar ieškovės atlikti rangos darbai turėjo trūkumų, buvo sprendžiama ne tik pagal liudytojo, kuris iš savo darbo pobūdžio turėjo specialių žinių apie pas atsakovą montuojamos įrangos montavimo ypatumus ir galimus darbų defektus, bet ir pagal kitų virš nutartyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų įrodymų visumą. Apeliantė be pagrindo skunde tvirtina, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta, dėl ko atsakovas negalėjo samdyti kitos įmonės tiems patiems darbams atlikti. Atsakovo V. Ž. 2012 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, išsiųstame BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis nurodė, jog nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo (civilinės bylos Nr. A2-10768-452/2015 86 – 87 b. l.). Ieškovė neneigia, kad šį pranešimą gavo. Po jo gavimo ieškovė jokių prieštaravimų nei dėl Sutarties nutraukimo, nei dėl nurodytų atliktų darbų trūkumų (defektų) atsakovui nepateikė, iki bankroto bylos iškėlimo apmokėti už darbus nereikalavo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su atsakovo nurodytu Sutarties nutraukimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo teisę imtis priemonių darbų trūkumams (defektams) pašalinti, įskaitant ir sutarties su kita įmone tiems patiems darbams atlikti (defektams taisyti) sudarymą. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).2016 m. lapkričio 14 d. priimtas atsakovo V. Ž. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki Panevėžio apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-883-544/2016 uždrausti perleisti reikalavimo teisę į atsakovą V. Ž., o dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams ir/arba juridiniams asmenims, vadovaujantis CPK 95 str. 2 d., skirti baudas, jų dydį nustatant teismo nuožiūrą, baudų išieškojimą vykdant valstybės naudai. Prašymus tenkinti nėra (nebuvo) pagrindo, nes CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju pirminis kreditorius buvo bankrutavusi ir likviduojama įmonė, kurios bankroto administratorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka turėjo pareigą organizuoti turto, įskaitant ir reikalavimo teisių, pardavimą kreditorių nustatyta tvarka (31 str. 2 p.). Po to reikalavimo teisės buvo perleistos po vieną kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl tai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo asmenims, dalyvavusiems reikalavimo teisių perleidimo sandoriuose, taikyti atsakomybę už piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis CPK 95 str. pagrindu ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo V. Ž. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki Panevėžio apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-883-544/2016 uždrausti perleisti reikalavimo teisę į atsakovą, o dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti baudas.